Byla 2A-1558-253/2017
Dėl įpareigojimo atstatyti daiktą į buvusią jo padėtį, tretieji asmenys L. K., B. B., A. L., D. M., J. R. teisių perėmėja V. P., Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Zitai Mockuvienei,

3dalyvaujant atsakovei (apeliantei) L. P., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, advokato padėjėjai Redai Šegždienei,

4ieškovei S. B.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir L. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. P. ir L. P. dėl įpareigojimo atstatyti daiktą į buvusią jo padėtį, tretieji asmenys L. K., B. B., A. L., D. M., J. R. teisių perėmėja V. P., Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovė S. B. 2016-12-14 patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. P. ir L. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš jo sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas; 2) įpareigoti atsakovus V. P. ir L. P. informuoti ją apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas; 3) nustatyti atsakovams teismo sprendimo įvykdymo terminą – vieną mėnesį nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. gyvenamajame name neatstačius nugriauto kamino ir neišvalius iš jo sukritusių plytų bei kitų statybinių atliekų, nurodyti skaičiuoti atsakovams baudą po 15 Eur iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki kamino visiško atstatymo ir išvalymo; 4) pripažinti ieškovei teisę patekti į atsakovams priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo bei remonto, apie patekimo būtinybę atsakovams pranešant prieš vieną dieną iki numatomo patekimo; 5) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė patikslintą ieškinį grindė aplinkybėmis, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), kaminas pastatytas per tris aukštus, tai yra sumūrytas atsakovams V. P. ir L. P. priklausančiame rūsyje, pagal paskirtį naudojamas aptarnauti ieškovei priklausančiam butui ir antrame aukšte atsakovams priklausančiam butui. Atsakovai 2016-05-16, pasitelkę kitus asmenis, prieš tai neįspėję nei ieškovės, kaip kamino bendrasavininkės, nei kitų daugiabučio namo gyventojų, savavališkai ir neteisėtai nugriovė kamino dalį. Kamino griovimo metu buvo ardomos plytos, dalis jų sukrito į kaminą. Nugriautas kaminas ne tik, kad susilpnino namo konstrukciją, bet ir atėmė galimybę kitam buto savininkui naudotis kaminu. Atsakovai nuardė kaminą ir nuardytą vietą uždengė šiferio lapu. Bendras kaminas, kuris jungia jai priklausantį butą ir atsakovams priklausantį butą, yra reikalingas faktiškai naudoti, nes ieškovė yra pasirengusi savo bute pasistatyti židinį, todėl kaminas privalomai turi būti atstatytas. Atsakovai į pranešimus bei raginimus per protingą laiką, geranoriškai atstatyti nugriautą kaminą nereagavo. Taip pat nurodė, kad faktiškai naudojant kaminą, jį reikės išvalyti, todėl ieškovei turėtų būti pripažinta teisė patekti į atsakovams priklausantį rūsį, kad galėtų prieiti prie bendro kamino ir jį išvalyti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-06-05 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: įpareigoti V. P. ir L. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas; įpareigoti V. P. ir L. P. informuoti S. B. apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad ji galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas; V. P. ir L. P. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. minėtame gyvenamajame name neatstačius nugriauto kamino dalies ir neišvalius iš jo sukritusių plytų bei kitų statybinių atliekų, skaičiuoti V. P. ir L. P. baudą po 15 Eur iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki kamino visiško atstatymo ir išvalymo; pripažinti S. B. teisę patekti į V. P. ir L. P. priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo bei remonto, apie patekimo būtinybę pranešant V. P. ir L. P. prieš vieną dieną iki numatomo patekimo; priteisti solidariai iš V. P. ir L. P. 741 Eur bylinėjimosi išlaidų S. B. naudai; priteisti iš V. P. ir L. P. valstybės naudai teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, po 9,36 Eur iš kiekvieno.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė S. B. ir atsakovai V. P. ir L. P. yra daugiabučio namo, esančio ( - ), bendraturčiai. Atsakovai, pasitelkę kitus asmenis, neinformavę nei ieškovės, kaip kamino bendrasavininkės, nei kitų daugiabučio namo savininkų, nugriovė daugiabučio namo kamino dalį virš stogo. Kadangi kaminas yra pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo, priklausinys, skirtas gyvenamajam namui aptarnauti, pagal savo savybes yra nuolat susijęs su gyvenamuoju namu, teismas darė išvadą, kad jis be bendraturčių leidimo negalėjo būti atsakovų nugriautas. Teismas konstatavo, kad savo veiksmais atsakovai pažeidė kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi atėmė galimybę kitiems asmenims disponuoti jiems priklausančiu turtu. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesuteikė jiems teisės vienasmeniškai daryti skubotus sprendimus ir, bandant išspręsti savo problemą, pažeisti kitų bendraturčių teises. Daugiabučio namo stogo problemos buvo tęstinio pobūdžio, dėl to pažymėta, kad atsakovai, būdami rūpestingi ir apdairūs, siekdami apsaugoti savo turtą, turėjo teisę ir galėjo ieškoti stogo problemos sprendimo būdų daug anksčiau, nei 2016-05-16, ar vėliau suremontuoti stogą savo lėšomis ir reikalauti iš bendraturčių atlyginti jų patirtas stogo remonto išlaidas. Teismas konstatavo, kad nugriauta ginčo kamino dalis virš stogo turi būti atstatyta ir kaminas išvalytas, jei jame yra įkritusių plytų ir statybinio laužo. Pažymėta, kad kamino tinkamumo eksploatavimui klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Taip pat daryta išvada, kad yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalimi, nustatyti atsakovams skirtinos baudos dydį už teismo sprendimo nevykdymą, taip pat pripažinti ieškovei teisę patekti į atsakovams priklausantį rūsį, jog ši galėtų prieiti prie kamino dėl jo išvalymo ir remonto.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12

  1. Atsakovai V. P. ir L. P. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-439/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliantams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas neįvertino aplinkybių, ar kamino atstatymas į iki nugriovimo buvusią padėtį yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo (atimtos galimybės naudotis kaminu), buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą. Apeliantų nuomone, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl to ieškinys atmestinas;
    2. Teismas visiškai nevertino, kokia buvo kamino būklė iki jo nuardymo. Teismas nepasisakė dėl liudytojų K. B. ir D. Š. parodymų, patvirtinančių avarinę kamino būklę. Teismas apklausiant liudytoją nepašalino visiškai su byla nesusijusių klausimų, todėl pažeidė CPK 192 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino rašytinių įrodymų apie tai, jog ginčo kaminas buvo netinkamos būklės iki jo nuardymo. Ieškovės reikalavimo įgyvendinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Neįvertinęs byloje esančių įrodymų teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį ir teismo nešališkumo principą, numatytą CPK 21 straipsnyje;
    3. Teismas netinkamai įvertino kamino nuardymo aplinkybes. Kadangi lijo ir kaminas, pro kurį skverbėsi vanduo, buvo avarinės būklės, nenaudojamas ir juo faktiškai buvo negalima naudotis, atsakovas ėmėsi neatidėliotinų priemonių, užkertančių kelią didesnei žalai kilti, ir nuardė kamino išorinę dalį, o jo angą uždengė šiferio lakštu. Dėl būtinumo imtis skubių veiksmų nebuvo galimybės gauti jungtinės sutarties veiklos dalyvių pritarimą. Teismas gina vien tik ieškovės interesą naudotis kaminu, visiškai paneigdamas atsakovų interesą apsaugoti savo nuosavybę nuo gresiančios žalos;
    4. Teismas neįvertino aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių atsakovai ėmėsi veiksmų nuardyti kaminą. Apeliantai teigia, kad nuardydami kaminą, elgėsi pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas dėl šios normos taikymo nepasisakė, dėl to netinkamai taikė minėtą teisės normą bei pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimą motyvuoti ir pagrįsti teismo sprendimą. Teismas neįvertino atsakovų nurodytų aplinkybių dėl iškilusios grėsmės, pateisinančios jų veiksmų skubotumą, bei įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos faktą;
    5. Teismas neįvertino ieškovės, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens, pareigų nevykdymo, iš esmės nulėmusio avarinę pastato būklę ir tai, kad pro stogą į atsakovų butą ėmė skverbtis lietaus vanduo, dėl to atsakovai buvo priversti imtis neatidėliotinų veiksmų. Pažymi, kad atstačius kaminą į pirminę padėtį, kamino vis tiek nebus galima naudoti pagal paskirtį, nes toks naudojimas neatitiks gaisrinės saugos reikalavimų;
    6. Apeliantų nuomone, teismas formaliais pagrindais nepagrįstai priešieškinio nepriėmė ir taip pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą;
    7. Teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas, priėmė sąlyginį sprendimą bei pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisyklę;
    8. Teismas, byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovų rūsyje yra kamino pradžia, nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl ieškovės teisės patekti į atsakovų rūsį pripažinimo. Taip nepateisinamai apribojamos atsakovų nuosavybės teisės. Teismas neįvertino, kad yra ir kita galimybė, nesuvaržant atsakovų nuosavybės teisių į rūsį, išspręsti kamino valymo ir remonto klausimą. Be to, tokiu būdu teismas iš esmės nustatė uzufruktą ir netinkamai pritaikė uzufrukto teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas;
    9. Mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl baudos skyrimo, o paskirtos baudos dydis yra neproporcingas tariamos žalos mastui;
  2. Atsiliepimu ieškovė S. B. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų skundą atmesti bei priteisi iš apeliantų solidariai ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovė pažymi, kad apeliantai pripažino ir patvirtino, jog kamino dalį nugriovė ne dėl prastos kamino būklės. Atsakovai nesikreipė į daugiabučio namo savininkus dėl stogo remonto, priimamų sprendimų nederino su bendraturčiais. Atstačius kaminą į pirminę padėtį, ieškovė rūpinsis jo saugia eksploatacija. Mano, kad teismas, nepriimdamas atsakovų priešieškinio, proceso teisės normų nepažeidė ir neužkirto atsakovams galimybių ginti savo teises. Teigia, kad atsakovai, nugriaudami kamino dalį, atėmė ieškovei, kaip gyvenamojo namo bendraturtei, galimybę naudotis kaminu, kadangi ji nebeturi galimybės įsirengti židinį savo bute. Ieškovės nuomone, nepagrįsti apeliantų motyvai ir argumentai, kad jie pažeidimus padarė dėl nenugalimos jėgos. Mano, kad teismas pagrįstai tenkino ir kitus ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo išvalyti kaminą ir pranešti apie kamino valymo darbus, dėl teisės patekti į rūsį pripažinimo ir baudos paskyrimo.
  3. Atsiliepimu tretieji asmenys L. K., B. B. ir A. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės reikalaujamas atstatyti kaminas yra tik ieškovei ir atsakovams priklausančiuose butuose, todėl labiausiai liečia tik jų interesus, tačiau atsiliepimą teikiantys tretieji asmenys, būdami gyvenamojo namo bendraturčiai, taip pat pageidauja, kad kaminas nebūtų savavališkai ardomas ir atsakovai, savavališkai nugriovę kamino dalį, atstatytų jį į pradinę padėtį.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad dviejų aukštų gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra suformuotos aštuonios gyvenamosios paskirties patalpos. Minėto gyvenamojo namo butų savininkai 2008-10-07 yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei S. B. minėtame gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso pirmame aukšte esantis butas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Tame pačiame name atsakovams V. P. ir L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso antrame aukšte esantis butas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Byloje esantys pirmo ir antro aukšto butų techninės apskaitos bylų duomenys patvirtina aplinkybes, kad pirmame aukšte ieškovės bute, patalpoje 3‑3, ir antrame aukšte atsakovų bute, patalpoje 7-3, suprojektuotas kaminas. Iš ieškovės ir atsakovų byloje nurodytų aplinkybių, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo butuose esančio kamino dalis, esanti virš stogo, 2016-05-16 buvo nuardyta iki stogo ir ta stogo vieta uždengta šiferiu.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl daikto (kamino dalies) atstatymo į buvusią padėtį. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo kamino dalis yra nuardyta. Taip pat atsakovai V. P. ir L. P. neginčijo aplinkybių, kad kamino dalis nuardyta jų iniciatyva.
  4. Atsakovai byloje nurodė aplinkybes, kad 2016 m. gegužės 14–16 d. ( - ) gausiai lijo, dėl to į atsakovų butą pro stogą ėmė skverbtis vanduo, 2016-05-16 atsakovas užlipo ant stogo, nustatė, kad vanduo skverbiasi pro avarinės būklės kaminą ir pasitelkęs uošvio bei kaimyno pagalbą atsakovas nuardė kamino viršutinę dalį ir uždengė kamino angą šiferio lakštu. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovai nei ieškovės, kaip kamino bendraturtės, nei kitų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, neįspėjo apie namo stogo problemas ir reikalingumą griauti bendrą kaminą, atsakovai nugriaudami kamino dalį veikė savavališkai ir neteisėtai, o dėl atsakovų neteisėtų veiksmų iš ieškovės, kaip bendraturtės, atimta galimybė valdyti ir disponuoti jai priklausančiu daiktu – kaminu.

16Dėl daikto atstatymo į pradinę padėtį.

  1. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovė S. B. šioje byloje savo civilines teises gina vienu iš patikslinto ieškinio reikalavimų prašydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti iki teisės pažeidimo buvusią daikto (kamino) padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  2. Apeliacinį skundą atsakovai V. P. ir L. P. grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kamino būklės iki jo nuardymo, visapusiškai neįvertino galimybės ir tikslingumo atstatyti kaminą, ir taip neatskleidė bylos esmės. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nešališkumo principą.
  3. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino kamino nuardymo aplinkybes, neįvertino atsakovų argumentų dėl iškilusios grėsmės ir atsakovų siekio išvengti didesnės žalos bei neįvertino įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos faktą. Apeliantų nuomone, taip iš esmės ginamas vien ieškovės interesas naudotis kaminu, visiškai paneigiant atsakovų interesą apsaugoti savo nuosavybę nuo gresiančios žalos. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus, kad neįvertinta abiejų šalių, kaip bendraturčių, interesų pusiausvyra.
  4. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog ginčo kaminas yra gyvenamojo namo konstrukcija, pagal paskirtį skirta naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiam ieškovės butui ir antrame aukšte esančiam atsakovų butui. Tad ginčo kaminas yra bendraturčių bendro naudojimo objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Gyvenamojo namo, kuriame yra ir šalims priklausantys butai, butų savininkų 2008-10-07 sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 11 punkte taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo butų savininkai (jungtinės veikos sutarties dalyviai) neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo. Apeliantai V. P. ir L. P. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovų iniciatyva, pasitelkus ir kitus asmenis, ginčo kamino dalis nuardyta atsakovams apie tai neinformavus nei ieškovės, kurios butui aptarnauti taip pat pagal paskirtį skirta ginčo kamino konstrukcija, nei kitų gyvenamojo namo patalpų (butų) savininkų.
  5. Atsakovai teigia, kad jų elgesys atitiko CK 4.83 straipsnio 2 dalie 1 punkte numatytą reglamentavimą. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad buto savininkas turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
  6. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad butą, adresu ( - ), įsigijo 2015-07-30 ir iki ginčo įvykio stogo problemų nepastebėjo, dėl to neturėjo pagrindo anksčiau ieškoti stogo problemos sprendimo būdų. Iš atsakovų nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovų akcentuojamas lietingas laikotarpis tęsėsi kurį laiką, o būtent – nuo 2016-05-14 iki 2016-05-16. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2016-09-19 pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje pateikta informacija apie iškritusių kritulių kiekį ( - ) artimiausios Tauragės automatinės meteorologijos stoties duomenimis, didžiausias kritulių kiekis buvo 2016-05-14 dieną (31,2 mm), 2016-05-15 iškrito 9,5 mm, o 2016-05-16 – 8,8 mm kritulių. Iš liudytojo K. B., dalyvavusio tvarkant stogą, parodymų nustatyta, kad jam paskambino atsakovė L. P. ir pasakė, jog į kambarį bėga vanduo, liepė atsivežti šiferio ir pataisyti. Iš šių duomenų matyti, kad lietingas laikotarpis tęsėsi kelias dienas, atsakovai savo iniciatyva imtis veiksmų dėl stogo taisymo ruošėsi, pasitelkė kitus asmenis. Tačiau atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad informavo ieškovę ar kitus gyvenamojo namo patalpų savininkus apie į butą per lubas besisunkiantį vandenį ir poreikį imtis veiksmų, susijusių su namo bendro naudojimo konstrukcijos (kaminu), taip pat duomenų, kad savo veiksmus dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo (nuardymo) derino su kitais bendraturčiais.
  7. Nors apeliantai teigia, kad nuardant kaminą, imtasi priemonių išvengti didesnės žalos ir pašalinti gaisro grėsmę bendrojo naudojimo objektams – stogui ir visam gyvenamajam namui, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad ginčo kamino dalies nuardymas buvo vienintelis būdas išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams. Apeliantai taip pat nurodo, kad atlikti veiksmai buvo laikinas problemos sprendimas. Tačiau ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad 2016‑05‑25 vyko gyvenamojo namo Jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimas, jame balsų dauguma nutarta įpareigoti V. P. iki 2016-05-30 atstatyti nugriautą kaminą. 2016-06-07 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl kamino atstatymo. Atsakovai nuardytos kamino dalies neatstatė. Dėl atsakovų atliktų veiksmų nuardant kamino dalį, apribota ieškovės, kaip bendraturtės, galimybė naudotis bendru turtu (namo konstrukcija) – ginčo kaminu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovai galėjo atlikti remonto darbus savo lėšomis ir reikalauti iš bendraturčių atlyginti patirtas remonto išlaidas, o ne tęsti dėl atsakovų veiksmų kilusį bendraturčių teisių pažeidimą.
  8. Taip pat pažymėtina, kad klausimai dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų atlikimo nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimų, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, priimami butų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šioje byloje taip pat nesprendžiamas klausimas dėl ieškovės, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens, pareigų vykdymo. Be to, kamino dalis nuardyta 2016-05-16, o apeliantų nurodomas 2016-09-30 kreipimasis į ieškovę su prašymu dėl jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimo organizavimo pareikštas po ginčo įvykio.
  9. Apeliantai teigia, kad namo būklė buvo avarinė ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojų K. B. ir D. Š. parodymais, taip pat neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes. Remdamiesi minėtų liudytojų parodymais, apeliantai iš esmės teigia, kad sprendimas nuardyti kaminą kilo spontaniškai, atsižvelgus į kamino būklę ir tai, kad jis buvo nenaudojamas. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų apie kamino būklę iki jo nuardymo, užfiksuotų Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyriaus 2016‑09‑09 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. STPPA‑6 ir Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-09-12 rašte Nr. 4‑480.
  10. Nustatyta, kad apeliantės nurodomame Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyriaus 2016-09-09 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. STPPA-6, be kita ko, nurodyta, kad gyvenamojo namo kaminai (dūmtraukiai) neatitinka dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytų reikalavimų. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-09-12 rašte Nr. 4-480, be kita ko, nurodyta, kad atstačius kaminą į pirminę būklę, tai yra pamūrijus trūkstamą kamino dalį ir ištraukus iš dūmtraukio ten gal būt esančias plytas ir kitas atliekas, dūmtraukis neatitiks Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, kadangi atstumas nuo dūmtraukio ir neapsaugotų medinių stogo konstrukcijų nėra išlaikytas, likusi kamino dalis yra pažeista ardančio aplinkos ir degimo proceso metu susidarančių medžiagų poveikio ir neužtikrina dūmtraukio sandarumo.
  11. Nors apeliantai akcentuoja buvusią prastą kamino būklę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patys apeliantai apeliaciniame skunde pažymi, jog dalis ginčo kamino buvo nuardyta ne dėl paties kamino avarinės būklės, o dėl to, jog, apeliantų teigimu, pro kaminą ir stogo dalį aplink kaminą konkrečiu metu bėgo vanduo. Be to, apeliantų nurodomi duomenys apie prastą kamino būklę nepaneigia bylos aplinkybių, kad atsakovai, nepranešę kitiems bendraturčiams, atliko bendro naudojimo objekto (namo konstrukcijos) dalies ardymo veiksmus.
  12. Įvertinusi anksčiau nurodytus duomenis ir apeliacinio skundo argumentus dėl buvusios kamino būklės teisėjų kolegija nesutinka su esminiu apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nebus teisiškai reikšmingas, nes taip atstatytu kaminu ieškovė negalės naudotis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas kamino tinkamumo eksploatuoti klausimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ketina įsirengti židinį ir patvirtino, kad tam, jog galėtų kaminą tinkamai eksploatuoti nurodytu tikslu, ji atliks papildomus veiksmus. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovų iniciatyva atliktų veiksmų nuardant kamino dalį, be ieškovės sutikimo apribota ieškovės, kaip bendraturtės, galimybė iš viso naudoti ginčo kaminą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti esant ieškovės nuosavybės teisės naudotis daiktu suvaržymą. Apeliantų nurodomi motyvai dėl prieštaravimų tarp ieškovės parodymų dėl naudojimosi kaminu fakto nepaneigia ieškovės teisės naudotis nurodytu bendru turtu, kadangi kaminas pagal paskirtį skirtas aptarnauti ir ieškovės butą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kamino dalies nuardymo ieškovės, kaip bendraturtės, teisės pažeistos, dėl to turi būti ginamos.
  13. Apeliantai teigia, kad kaminas buvo prastos būklės ir plytas teko tiesiog nuimti viena nuo kitos. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovai nuo stogo pašalino ne pavienes plytas, o nuardė virš stogo esančią dalį kamino, yra pagrindas išvadai, kad iki atsakovų veiksmų ši kamino dalis buvo išlaikiusi pakankamą savo konstrukciją ir kaminą iš esmės sudarė ne tik sudėtos plytos, tačiau ir jas rišanti medžiaga. Ieškovė ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovus atstatyti nugriauto kamino dalį. Byloje nėra įrodymų, kad kaminas gyvenamajame name buvo įrengtas neteisėtai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog nuardyta kamino dalis negali būti atstatyta, o tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

17Dėl atsisakymo priimti priešieškinį.

  1. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo šioje byloje atsisakant priimti atsakovų priešieškinį. Vadovaujantis CPK 143 straipsniu, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį ieškovui, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau, arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos.
  2. Nustatyta, kad atsakovai priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo bendrai remontuoti stogą teismui pateikė 2017-04-05, t. y. jau pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai. Nors apeliantai teigia, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis buvo pareikšti panašiomis aplinkybėmis, t. y. po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, tačiau pažymėtina, kad ieškovės patikslintas ieškinys pateiktas dar 2016-12-14, o atsakovų priešieškinis pareikštas žymiai vėliau. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad priešieškinio pareiškimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad atsakovų procesinės teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus buvo nepagrįstai apribotos, kadangi teismui atsisakius priimti priešieškinį neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje.

18Dėl įpareigojimo išvalyti kaminą ir pranešti apie kamino valymo darbus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovai V. P. ir L. P. įpareigoti išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas. Apeliantai teigia, kad dėl šių ieškinio reikalavimų teismas priėmė sąlyginį sprendimą ir pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisyklę. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė S. B. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismui vertinant šį ieškovės ieškinio reikalavimą ir jo pagrįstumą, daryta išvada, kad kaminas turi būti išvalytas, jeigu jame yra įkritusių plytų ir statybinio laužo. Akcentuotina, kad CPK 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje (t. y. preliminarų sprendimą).
  3. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Patikslintame ieškinyje bei nagrinėjant bylą ieškovė nurodė, kad ginčo įvykio metu, kai buvo ardomas kaminas, buvo namuose ir girdėjo, kaip plytos krito į kamino vidų. Tačiau tokias faktines aplinkybes, kad atsakovams ardant kamino dalį į kaminą sukrito plytos, patvirtinančių įrodymų nepateikta. Liudytojas K. B. byloje taip pat paaiškino, kad ardant kaminą plytos į kaminą nesukrito. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-09-12 rašte Nr. 4-480 nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus S. B. eksploatuojamą dūmtraukio dalį, esančią virš stogo, nebuvo galimybės įvertinti, ar dūmtraukis buvo užkištas plytomis bei kitomis atliekomis; nebuvo galimybės įvertinti ir to, jog ten gal būt patekusios plytos ar kitos atliekos sukrito savaime dėl netvarkingos dūmtraukio būklės, ar dėl tyčinių žmogaus veiksmų. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, kad dėl atsakovų veiksmų į kaminą faktiškai yra prikritę plytų ir kitų statybinių atliekų į bylą nepateikta.
  4. Taigi bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad į kaminą dėl atsakovų veiksmų faktiškai yra prikritę plytų ir kitų statybinių atliekų. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas yra priklausomas nuo sąlygos, kurios buvimas ar nebuvimas lems tai, ar bus įvykdytas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nesant patvirtinančių įrodymų apie dėl atsakovų veiksmų į kaminą sukritusias plytas ir kitas statybines atliekas, kamino valymo klausimas spręstinas bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
  5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad konstatavus, jog aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis ieškinio reikalavimas, neįrodytos, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovų įpareigojimo išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti (CPK 178, 185, 267 straipsniai). Su šio ieškinio reikalavimo tenkinimu susiję įpareigojimai taip pat šalintini iš kitų teismo sprendimo dalių.
  6. Padarius nurodytas išvadas, taip pat nepagrįstu pripažintinas ir ieškovės S. B. ieškinio reikalavimas įpareigoti V. P. ir L. P. informuoti ieškovę apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad ji galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas šis ieškinio reikalavimas, taip pat naikintina ir ši ieškinio dalis atmestina.

19Dėl teisės patekti į rūsį pripažinimo.

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nesant įrodymų apie tai, kad būtent atsakovų rūsyje yra kamino pradžia, nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei teisę patekti į atsakovų rūsį. Nustatyta, kad aplinkybė, jog kamino pradžia sumūryta atsakovams priklausančiame rūsyje, skundžiamame sprendime nustatyta pagal ieškovės paaiškinimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad tokia aplinkybė, jog kamino apačia yra atsakovams priklausančiame rūsyje ieškovei žinoma, nes kamino apačios nėra ieškovei priklausančiame rūsyje, o kaminas aptarnauja tik ieškovės ir atsakovų butus, po kuriais yra butams priskirti rūsiai. Kitų tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikta.
  2. Ieškovė S. B. šį ieškinio reikalavimą grindė argumentais, kad faktiškai naudojant kaminą, periodiškai jį reikės išvalyti, todėl ieškovei turėtų būti pripažinta teisė pateikti į atsakovams priklausantį rūsį, kad galėtų prieiti prie bendro kamino ir jį išvalyti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad neturėdama galimybės patekti į atsakovų rūsį, ieškovė negalės įsitikinti kamino saugumu ir jį išvalyti, kai jis jau bus eksploatuojamas. Kita vertus, 2017-05-09 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad statant židinį gali būti padaryta galimybė ieškovei išsivalyti kaminą iš savo buto ir ieškovė nežino, ar jai reikės pateikti į atsakovų rūsį (2017-05-09 teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 20 sek.; 42 min. 20 sek.). Ieškovė taip pat nurodė, kad anksčiau, kai kūrendavo pečių, kamino suodžius ieškovė valydavo per angą iš savo buto, dabar anga užmūryta (2017-05-09 teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 25 sek.). Apeliacinės instancijos teisme 2017-11-02 teismo posėdžio metu ieškovė S. B. taip pat nurodė, kad ieškovei įsirengiant židinį būtų galimybė pasidaryti liuką ties jos butu ir išsivalyti kaminą, tačiau tokia galimybė iš esmės priklauso ir nuo atsakovų naudojimosi kaminu (2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 15 sek; 45 min. 10 sek.). Apeliantai teigia, kad kaminu nesinaudoja ir neketina naudotis. Byloje ieškovė nurodė, kad į atsakovus dėl pateikimo į rūsį dėl kamino išvalymo nesikreipė. Ieškovė S. B. 2017-11-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad 4 metus kaminu nesinaudoja (2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 30 sek.).
  3. Ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė poreikiu kaminą valyti faktiškai kaminą naudojant. Įvertinusi bylos duomenis, kad ieškovė S. B. šiuo metu kaminu nesinaudoja, taip pat duomenis apie tai, kad ateityje yra galimybė ieškovei nurodytą tikslą išvalyti kaminą pasiekti ir kitu būdu, nepatenkant į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas ar esant bendraturčių susitarimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė objektyvios būtinybės šiuo metu patekti į atsakovų rūsį ieškinyje nurodytu tikslu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu bylos duomenys nesudaro pakankamo teisinio pagrindo taikyti atsakovų nuosavybės teisės į rūsį suvaržymus, pripažįstant ieškovei teisę patekti į atsakovų rūsį dėl kamino išvalymo (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę patekti į V. P. ir L. P. priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo bei remonto, apie patekimo būtinybę pranešant V. P. ir L. P. prieš vieną dieną iki numatomo patekimo, tenkinta nepagrįstai, dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši ieškinio dalis atmestina.

20Dėl baudos.

  1. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl baudos skyrimo, o paskirtos baudos dydis yra neproporcingas tariamos žalos mastui. Šiuo atveju atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigojami atlikti nurodytus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu – atstatyti nugriauto kamino dalį. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, jeigu nurodytus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad nustatytas bendraturčių teisės pažeidimas dėl nuardytos kamino dalies tęsiasi pakankamai ilgą laiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos baudos dydį. Darytina išvada, kad nustatytos baudos dydis atitinka tokios priemonės prevencinį pobūdį ir skatina asmenis įvykdyti teismo sprendimą. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad baudos dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas.

21Dėl bylos baigties.

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo apklausiant liudytojus ir trečiąjį asmenį nepripažintini turinčiais esminės teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Vien ta aplinkybė, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nei pageidauja atsakovai, savaime nereiškia teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir dėl jų plačiau nepasisako.
  2. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės S. B. ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti nugriauto kamino dalį bei pagrįstai numatė baudą už nurodytų veiksmų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą. Tačiau skundžiamu sprendimu kiti ieškinio reikalavimai tenkinti nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, atsakovų V. P. ir L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir išdėstytinas atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje nurodytus motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  3. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese, šalys gali taikiai tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti kilusį ginčą, sudarydamos taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 595 straipsnis, CK 6.983 straipsnis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Išnagrinėjus atsakovų apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.
  2. Kadangi išnagrinėjus civilinę bylą tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti nugriauto kamino dalį, tačiau atmesti su kamino išvalymu susiję ieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 procentų. Ieškovės S. B. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 41 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidų už advokatės pagalbą byloje. Atsižvelgiant į nurodytą tenkintų reikalavimų dalį, ir tai, kad dėl tenkintos reikalavimų dalies įpareigojimai nustatyti abiems atsakovams, ieškovės naudai iš atsakovų V. P. ir L. P. solidariai priteistina 350 Eur atstovavimo išlaidų ir 20,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 714,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų dalį, atsakovams iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sudaro 357,38 Eur. Esant vienarūšiams priešpriešiniams šalių reikalavimas, taikytinas įskaitymas ir ieškovei S. B. iš atsakovų V. P. ir L. P. solidariai priteistina 13,12 Eur (370,50 Eur – 357,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
  3. Byloje tarp šalių paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas sudaro ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš byloje esančios Tauragės rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu nustatyta, kad šias išlaidas sudaro 22,88 Eur suma, todėl, atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį ir į CPK 93 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, iš ieškovės valstybei priteistina 11,44 Eur, o iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina po 5,72 Eur, iš viso 11,44 Eur.
  4. Apeliantai pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodyto dydžio atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad tenkinta pusė apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės priteistinas 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 500 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į atmestą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 250 Eur. Esant vienarūšiams priešpriešiniams šalių reikalavimas, taikytinas įskaitymas ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

25„ieškinį tenkinti iš dalies.

26Įpareigoti V. P., asmens kodas ( - ) ir L. P., asmens kodas ( - ) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), atstatyti nugriauto kamino dalį.

27Atsakovams V. P. ir L. P. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), neatstačius nugriauto kamino dalies, skaičiuoti V. P. ir L. P. baudą po 15 Eur (penkiolika eurų) iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki kamino visiško atstatymo.

28Kitą ieškinio dalį atmesti.

29Priteisti iš V. P. ir L. P. ieškovės S. B. naudai solidariai 13,12 Eur (trylika eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

30Priteisti iš ieškovės S. B. valstybės naudai 11,44 Eur (vienuolika eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

31Priteisti iš atsakovų V. P. ir L. P. valstybės naudai po 5,72 Eur (penkis eurus 72 ct) iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

32Valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaitą, mokėjimo paskirtis „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas 5660.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Zitai Mockuvienei,... 3. dalyvaujant atsakovei (apeliantei) L. P., jos atstovui advokatui Piotrui... 4. ieškovei S. B.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir L.... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Ieškovė S. B. 2016-12-14 patikslintu ieškiniu prašė: 1)... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10.
    1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-06-05... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12.
      1. Atsakovai V. P. ir L. P. pateikė apeliacinį... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
          16. Dėl daikto atstatymo į pradinę padėtį.
            17. Dėl atsisakymo priimti priešieškinį.
              18. Dėl įpareigojimo išvalyti kaminą ir pranešti apie kamino valymo... 19. Dėl teisės patekti į rūsį pripažinimo.
                20. Dėl baudos.
                1. Apeliantų nuomone, teismas... 21. Dėl bylos baigties.
                  1. Teisėjų kolegija pažymi,... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
                    1. Bendroji... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 24. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą pakeisti ir sprendimo... 25. „ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Įpareigoti V. P., asmens kodas ( - ) ir L. P., asmens kodas ( - ) per 1... 27. Atsakovams V. P. ir L. P. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą... 28. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 29. Priteisti iš V. P. ir L. P. ieškovės S. B. naudai solidariai 13,12 Eur... 30. Priteisti iš ieškovės S. B. valstybės naudai 11,44 Eur (vienuolika eurų 44... 31. Priteisti iš atsakovų V. P. ir L. P. valstybės naudai po 5,72 Eur (penkis... 32. Valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į...