Byla 2S-1250-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė, kolegijos teisėjos Dalia Višinskienė (pranešėja), Rasa Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Jogeda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ pareiškimą skolininkui UAB „Jogeda“,

Nustatė

2Kreditorius UAB „Transekspedicija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininko UAB „Jogeda“ priteisti 21580 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Nurodė, kad skolininkas ilgą laiką vengia atsiskaityti su juo, skolos suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių prievolės įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

3Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui UAB „Jogeda“ priklausantį 21580 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai – pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudė skolininkui disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbuotojais, mokėti mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetus, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus į socialinio draudimo fondo biudžetą, sveikatos draudimo biudžetą, kitą prašymo dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus reikalavimas yra didelis, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, į raginimus nereaguoja, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas. Teismas, įvertinęs tai, kad skolininkas yra juridinis asmuo, siekdamas, jog skolininkui būtų sudaryta galimybė vykdyti veiklą, sprendė, kad visų pirma tikslinga areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – skolininko pinigines lėšas.

4Skolininkas UAB „Jogeda“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti jurisprudencijos tęstinumo principui ir CPK nustatytiems privalomiems reikalavimams, todėl turi būti panaikinta. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija pareikštus reikalavimus, nes jis 2009-07-02 vietinio mokėjimo nurodymu sumokėjo kreditoriui dalį skolos, todėl arešto mastas turi būti sumažintas iki 16922,50 Lt. Kreditoriaus reikalavimas jam, ūkinę – komercinę veiklą vykdančiam judriniam asmeniui, nėra didelis, jo turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra 1 100 852 Lt, todėl didelės reikalavimo sumos prezumpcija šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką didelė pareikšto reikalavimo suma turi būti nustatoma įvertinus skolininko turimo turto santykį su pareikštu reikalavimu. Dėl pripažintina, kad nėra CPK 144 str. numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi jis yra finansiškai pajėgus juridinis asmuo, jo pateikti įrodymai paneigia grėsmės buvimą būsimam teismo sprendimui įvykdyti vien tik dėl pareikšto reikalavimo sumos, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, jog būsimą teismo sprendimą jam būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis vengia atsiskaityti su kreditoriumi, į raginimus nereaguoja, nes ginčas yra kilęs dėl prastovų, už kurias sąskaitos iš kreditoriaus jis nėra gavęs, o 2009-02-10 sutartis – užsakymas, iš kurios kreditorius kildina savo reikalavimus, nėra iki galo įvykdyta, nes krovinys nepristatytas gavėjui.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi iš dalies tenkino skolininko UAB „Jogeda“ atskirąjį skundą ir iš dalies panaikino 2009-06-25 nutartį, t. y. panaikino 4657,50 Lt vertės skolininkui UAB „Jogeda“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jų nesant pakankamai – pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, paliko galioti 16922,50 Lt vertės skolininkui UAB „Jogeda“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jų nesant pakankamai – ir piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis, areštą, uždraudė skolininkui disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbuotojais, mokėti mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetus, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus į socialinio draudimo fondo biudžetą, į sveikatos draudimo biudžetą. Teismas nustatė, kad skolininkas 2009-07-02 sumokėjo kreditoriui dalį skolos, t. y. 1350 eurų, todėl vadovaudamasis CPK 145 str. 2 d., 334 str. 2 d. 1 p. iš dalies sutiko su skolininko atskiruoju skundu.

6Kreditorius UAB „Transekspedicija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta vadovaujantis ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principais. Skolininkas iš dalies patenkino reikalavimą po to, kai jis kreipėsi į teismą, teismas 2009-07-13 nutartimi sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, iš antstolio turto aprašo matyti, kad buvo areštuotas skolininkui priklausantis ilgalaikis turtas, todėl skolininkas nevaržomai gali naudotis piniginėmis lėšomis. Skolininkas yra nesąžiningas, prisiimtų įsipareigojimų nevykdo nuo 2009 m. vasario mėn., skolininko pateiktas balansas yra nepatvirtintas, skolininkas nepateikė teismui išrašų iš viešų registrų apie turimą registruotiną turtą, jo sudėtį, turtui taikomus ribojimus, finansinių įsipareigojimų sąrašo. Jo reikalavimas dėl atlyginimo už prastovas atsirado dėl to, kad krovinio siuntėjas pateikė negerai užpildytus krovinį lydinčius dokumentus, pagal CMR 11 str. 2 d. vežėjas neprivalo tikrinti važtaraščio ir krovinį lydinčių dokumentų užpildymo teisingumo, pagal CMR 7 str. 1 p. už tai atsakingas yra krovinio siuntėjas, t. y. skolininkas UAB „Jogeda“. Dėl to yra aiškus priežastinis ryšys tarp nebaigto krovinio pristatymo ir kreditoriaus reikalavimo skolininkui.

7Atskirojo skundo reikalavimai netenkintini.

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 21580 Lt skolos pagal 2009-02-10 krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr.09021001, PVM sąskaitą – faktūrą Nr.9006448 pagal kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ pareiškimą skolininkui UAB „Jogeda“. Pirmosios instancijos teismas išdavė kreditoriui teismo įsakymą, 2009-06-25 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog pareikšto reikalavimo suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui, t. y. areštavo skolininkui UAB „Jogeda“ nuosavybės teise priklausantį 21580 Lt vertės turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto nesant ar nepakakus nutarė areštuoti pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš šių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriumi, mokėti mokesčius valstybės ir savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui. Po šios pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo skolininkas sumokėjo kreditoriui dalį skolos, t. y. 1350 eurų, ir pareiškė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas pats 2009-07-13 nutartimi panaikino skundžiamos nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 4657,50 Lt vertės skolininkui priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms, paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas skundžiama nutartimi, 16922,50 Lt vertės skolininkui priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms, leido iš jų atsiskaityti su kreditoriumi, darbuotojais, mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas 2009-06-25 pagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 16922,50 Lt vertės skolininkui priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui, o jo nesant pakankamai - piniginėms lėšoms, esančioms pas skolininką ar trečiuosius asmenis ir nenagrinėja nutarties dalies dėl 4657,50 Lt vertės skolininkui priklausančio turto ir piniginių lėšų arešto pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2009-07-13 nutartimi panaikino 4657,50 Lt vertės skolininkui priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms taikytą areštą, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas areštavo didesnės vertės skolininkui priklausantį turtą, nei pareikštas kreditoriaus reikalavimas, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 16922,50 Lt, o ne 21580 Lt, pripažintini nepagrįstais.

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal formuojamą teismų praktiką, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas kiekvienu atveju sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo (skolininko) turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo (kreditoriaus) kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) realų ir tinkamą įvykdymą.

11Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditoriaus reikalavimas jam, ūkinę –komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui, nėra didelis, jo trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė yra 1 100 852 Lt, todėl nėra jokios objektyvios grėsmės, kad skolininkas bus nepajėgus įvykdyti teismo įsakymą (sprendimą) ir dėl to sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą negali būti taikoma didelės reikalavimo sumos prezumpcija. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera skolininko turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo įsakymą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. Su atskiruoju skundu apeliantas UAB „Jogeda“ pateikė 2009-04-01 išrašą apie turimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą iš 2009 m. balanso (b. l. 12). Iš šio balanso matyti, kad skolininkas turi ilgalaikio turto už 247 274 Lt, iš kurio 216 600 Lt sudaro transporto priemonės, 4536 Lt programinė įranga, 26137 Lt kitas materialus turtas, bei trumpalaikio turto už 853 578 Lt, iš kurio – 816 252 Lt per vienerius metus gautinos sumos (789 339 Lt pirkėjų įsiskolinimas, 26913 Lt kitos sumos), 3669 Lt išankstiniai apmokėjimai, 13250 Lt kitas trumpalaikis turtas, 20408 Lt piniginių lėšų. Tačiau iš apelianto pateikto balanso išrašo nėra galimybės nustatyti UAB „Jogeda“ turimų ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, t. y. UAB „Jogeda“ turimo turto ir turimų įsipareigojimų santykį, iš kurio būtų galima spręsti apie UAB „Jogeda“ turtinę padėtį. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė kitų duomenų, įrodančių, kad jis turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, įrodymų, jog jo turtinė padėtis šiai dienai yra gera ir jis būtų pajėgus įvykdyti teismo įsakymą (sprendimą).

12Apeliantas atskirąjį skundą grindžia taip pat tuo, jog kreditorius pats netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus t. y. ginčas dėl 4900 eurų yra kilęs dėl prastovų, už kurias sąskaitos iš kreditoriaus jis nėra gavęs, o 2009-02-10 sutartis – užsakymas, iš kurios kreditorius kildina savo reikalavimus, nėra iki galo įvykdyta, nes krovinys nėra pristatytas gavėjui. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutartį jis yra įvykdęs tinkamai, o reikalavimas už prastovas yra atsiradęs dėl to, kad krovinio siuntėjas pateikė negerai užpildytus krovinį lydinčius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina šių apelianto nurodytų argumentų, kreditoriaus atsikirtimų į juos, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami ieškinio (pareiškimo) reikalavimai ir atsikirtimai į jį, nenustatomos ir nevertinamos.

13Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones 16922,50 Lt vertės skolininkui UAB „Jogeda“ priklausančiam turtui, o jo nepakakus – piniginėms lėšoms, esančioms pas skolininką ar trečiuosius asmenis, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti nepakeista.

14Dėl skolininko atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 str.).

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

16Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus UAB „Transekspedicija“ reikalavimams užtikrinti areštuotas skolininkui UAB „Jogeda“ nuosavybės teise priklausantis 16922,50 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o turto nesant pakankamai, areštuotos 16922,50 Lt UAB „Jogeda“ piniginės lėšos, esančios pas skolininką UAB „Jogeda“ ar trečiuosius asmenis, leista skolininkui UAB „Jogeda“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus į socialinio draudimo fondo biudžetą, į sveikatos draudimo biudžetą, atsiskaityti su kreditoriumi, palikti nepakeistą.

17Priteisti iš skolininko UAB „Jogeda“ į valstybės biudžetą 6,95 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai