Byla 2-820/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1754-230/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Genstatyba“, A. J. , R. J. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Genstatyba“, A. J. , R. J. , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 105 610,14 Lt skolos ir 3 112 Lt žyminį mokestį; priteisti iš UAB „Genstatyba“ 6 procentų dydžio, o iš A. J. ir R. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų UAB „Genstatyba“, A. J. ir R. J. turtą.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė ieškovo AB SEB banko ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB „Genstatyba“, A. J. ir R. J. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, areštą 105 610,14 Lt sumai; areštą atsakovo UAB „Genstatyba“ piniginėms lėšoms taikyti esant nepakankamai kito atsakovų turto; jei bus areštuotos piniginės lėšos, leisti atsakovui UAB „Genstatyba“ atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams; nustatyti visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.

5Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovai nevykdo įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitas įmokas pagal kreditavimo sutartį, pagal kreditavimo ir laidavimo sutartį dėl neįvykdytos piniginės prievolės atsakovų atsakomybė yra solidari. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė ir ieškovo galimo palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, nes atsakovai gali imtis priemonių jiems priklausantį turtą nuslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to, teismo teigimu, ieškinio užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis bendrai 105 601 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad, siekiant šalių interesų pusiausvyros, atsakovo UAB „Genstatyba“ pinigines lėšas tikslinga areštuoti tik tuo atveju, jei ieškinio užtikrinimui nepakaktų kito atsakovų turto. Teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti nepranešus atsakovams, nes toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą.

6Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, pažeisdamas materialinės teisės normas, patraukė civilinėje byloje A. J. sutuoktinę R. J. kaip solidariąją skolininkę, kai tuo tarpu R. J. nėra solidariosios prievolės subjektas. Nors teismas nutartyje nurodė, kad pagal kreditavimo ir laidavimo sutartį dėl neįvykdytos piniginės prievolės atsakovų atsakomybė yra solidari, tačiau nemotyvavo, kokių teisės normų pagrindu padarė tokią išvadą. Teismas nutartyje privalėjo nurodyti įstatyminį pagrindą R. J. solidariajai atsakomybei atsirasti, arba atsisakyti taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovą įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus.
  2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo ekonomiškumo principu ir pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra grėsmė, kad gali būti areštuotos A. J. ir R. J. piniginės lėšos. Areštavus abiejų sutuoktinių pinigines lėšas šeima netektų pragyvenimo šaltinio, todėl nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu J. šeimos atžvilgiu būtų pažeisti J. šeimos interesai, kartu ir viešasis interesas.
  3. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai buvo priimta nepranešus atsakovams apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.
  4. Dėl galimai neteisėtų susitarimų tarp UAB „Genstatyba“ dalyvių, valdymo organų narių ar trečiųjų asmenų yra reali grėsmė, kad atsakovo UAB „Genstatyba“ turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės gali būti paslėptos ar perleistos tretiesiems asmenims ar su jais susijusioms įmonėms neteisėtais sandoriais. Dėl to atsakovo UAB „Genstatyba“ atžvilgiu būtina taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – skirti atsakovo UAB „Genstatyba“ turto administratorių.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo A. J. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad nors, apelianto teigimu, skundžiama nutartis pažeidžia jo sutuoktinės teises, tačiau R. J. teismo nutarties neskundžia. Ieškovas pažymi, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, aprašė tik atsakovų nekilnojamąjį turtą, pakankamą ieškinio reikalavimams užtikrinti.

8Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Atsakovas A. J. atskirajame skunde teigia, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas jo sutuoktinei R. J. . Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako solidariai, bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu kito nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1, 2 d.). R. J. davė sutikimą, kad jos sutuoktinis A. J. laiduotų už kredito gavėją – UAB „Genstatyba“, kurios direktorius buvo A. J. . Prievolės, kurios atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir R. J. atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad R. J. teismo nutarties, kuria jos turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundžia, todėl darytina išvada, kad R. J. su tokia teismo nutartimi sutinka.

11Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys yra pareikštas dėl 105 610,14 Lt skolos priteisimo. Tokia suma, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų galimybę perleisti turimą turtą kitiems asmenims, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

12Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui apie šio klausimo nagrinėjimą. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsakovui nepranešus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra didelė, atsakovas gali turimą turtą perleisti kitiems asmenims.

13Atskirajame skunde atsakovas A. J. teigia, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra grėsmė, jog gali būti areštuotos A. J. ir R. J. piniginės lėšos, o tuo būtų pažeisti J. šeimos interesai, kartu ir viešasis interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi taikydamas atsakovų A. J. ir R. J. turto areštą, nustatė areštuotino turto eiliškumą – pirmiausia areštuotini J. nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą buvo pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog vykdant atskiruoju skundu skundžiamą nutartį, buvo areštuotos ir J. priklausančios piniginės lėšos. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog galėjo būti pažeisti A. J. ir R. J. šeimos interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu piniginės lėšos būtų areštuotos, atsakovai turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

14Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui, pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

15Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai