Byla 2A-236-253/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės

2UAB „Sekargas ir kompanija“ atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo E. B. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei UAB „Sekargas ir kompanija“ dėl be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo,

Nustatė

3ieškovė UAB „Sekargas ir kompanija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. B. 6 969 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2003-01-01 išsinuomojo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias nuomotojos teritorijoje. Nuomos sutarties 14 punktu nustatyta, jog kai nuomininkė (t. y. ieškovė) arba jos įmonės darbuotojai sulaikomi AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių arba toksinių medžiagų, nuomininkė sumoka nuomotojai 5 000 Lt baudą. 2005-02-09 ieškovė su atsakovu E. B. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis pradėjo dirbti UAB „Sekargas ir kompanija“ inspektoriumi. Per atsakovo darbo sutarties laiką E. B. du kartus buvo sulaikytas neblaivus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje. Pagal nuomos sutarties 14 punktą, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė ieškovei dvi sąskaitas faktūras bendrai 10 000 Lt sumai ir ieškovė jas apmokėjo. Atsakovas savo veiksmais (eidamas savo darbines pareigas būdamas neblaivus) padarė ieškovei žalos. UAB „Sekargas ir kompanija“, sumokėjusi nuomotojai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ baudą, skirtą už atsakovo neteisėtus veiksmus, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį įgijo teisę regreso tvarka reikalauti, kad atsakovas atlygintų padarytą

410 000 Lt žalą. Darbo kodeksas (toliau – DK) numato darbuotojo materialinę atsakomybę už padarytą darbdaviui žalą – materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykių subjektas (šiuo atveju atsakovas E. B.) padaro žalą kitam subjektui (darbdaviui UAB „Sekargas ir kompanija“), neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja darbuotojus atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Kadangi atsakovas padarė žalą būdamas neblaivus, jam netaikomos DK 254 str. numatytos materialinės atsakomybės ribos, todėl padaryta žala turi būti atlyginta visa. Aiškina, kad 2005-12-20 nutraukiant darbo sutartį, E. B. pripažino ir raštu įsipareigojo iki 2007-12-31 padengti ieškovei padarytą

510 000 Lt žalą. Darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2005-12-20, atsakovas padengė dalį padarytos žalos – sumokėjo 3 031 Lt, o likusią 6 969 Lt dalį iki šiol skolingas ieškovei.

6Atsakovas E. B. pareiškė priešieškinį dėl 3 031 Lt be teisėto pagrindo įgyto turto priteisimo, 416,76 Lt palūkanų priteisimo iš ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ bei 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pasirašydamas darbo sutartį su ieškove, nežinojo apie darbdavio susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl baudų už darbuotojų girtumą ir nebuvo su juo supažindintas. Dirbdamas ieškovei buvo du kartus sulaikytas neva išgėręs, tačiau darbdavys drausminių nuobaudų nepaskyrė, jis nebuvo atleistas iš darbo. Darbdavys reikalavo 10 000 Lt žalai atlyginti, dėl daromo spaudimo atsakovas, nežinodamas, jog toks reikalavimas yra neteisėtas, su juo sutiko ir 2005-12-20 raštu įsipareigojo iki 2007-12-31 atlyginti 10 000 Lt neva padarytą žalą. 2005-12-20 kasos pajamų orderiu SAC

7Nr. 09682759 iš ieškovo buvo paimta 3 031 Lt tariamai žalai atlyginti. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, nes neturėjo teisinio pagrindo iš jo reikalauti žalos atlyginimo.

8Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Iš UAB „Sekargas ir kompanija“ priteisė E. B. 3 031 Lt, 416,76 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistinos 3 031 Lt sumos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos – 2008-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 103,43 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt advokato paslaugų išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovę kaip darbdavį su kitu asmeniu siejo civilinė sutartis, kurios vykdymas buvo užtikrintas bauda – už ieškovės neblaivių darbuotojų pasirodymą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ teritorijoje yra mokama bauda. Įsipareigojimas buvo pažeistas, bauda sumokėta. Neblaivaus darbuotojo pasirodymas darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis). Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos įstatymo numatytos drausminės nuobaudos, bet baudos skyrimo Darbo kodekse nenumatyta (DK 237 straipsnis). Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. DK 253 straipsnio 3 punkte numatyta, kad dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. DK 253 straipsnio

93 punkte numatyta bauda, kurią pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, t. y. ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, yra dvišalė sutartis ir vertintina kaip minėtų ūkio subjektų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo sandoris, kuris teises ir pareigas sukelia tik šios sutarties šalims (subjektams), ir tretiesiems asmenims, šiuo atveju atsakovui E. B., negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. negali atsirasti atsakomybė atlyginti šios sutarties dalyvio (ieškovo) prisiimtų įsipareigojimus kitam sutarties subjektui dėl neblaivaus darbuotojo pasirodymo teritorijoje.

10CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiūriu ir įtvirtinta bendroji taisyklė, jog niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Kadangi buvo visos nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinos prielaidos, atsakovui iš ieškovės priteisė jos be teisinio pagrindo gautus pinigus bei palūkanas.

11Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovo E. B. pareiga atlyginti žalą kyla tiek pagal teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, tiek pagal normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008 ir 2008-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2008 suformuotu teisės aiškinimu dėl dviejų darbdavių atsakomybės bei atsakomybės, kai darbininkas padaro žalą būdamas neblaivus, teigia, kad darbdaviai neatleidžiami nuo atsakomybės, kai darbuotojas padaro žalą būdamas neblaivus, ir turi atlyginti tokią žalą. Atsakovas buvo du kartus atvykęs į darbą neblaivus, taip pažeidė ne tik lokalines teisės normas, bet ir įstatymo – DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto – nuostatą, padarė ieškovei 10 000 Lt žalą. Žala padaryta neteisėta veika, kaltais atsakovo veiksmais. Šalys pažeidimo metu buvo susijusios darbo santykiais, atsiradusią materialinę žalą darbuotojas privalo atlyginti pagal DK 253 straipsnio

121 dalies 3 punktą – darbdavio sumokėta bauda dėl darbuotojo kaltės, arba pagal DK 253 straipsnio 1 dalies 8 punktą – žalos, kuri atsirado dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimas. Kadangi atsakovas padarė žalą neblaivus, jam DK 254 straipsnio nustatytos materialinės atsakomybės ribos netaikomos, todėl jis turi atlyginti visą darbdavio padarytą žalą. Teigia, kad yra darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui materialinę žalą, patirtą sumokėjus darbuotojui skirtą baudą, nėra pagrindo skirti, kokiu – viešosios ar civilinės, sutarčių teisės – pagrindu ji atsirado. Be to, atsakovas E. B. turi atlyginti žalą ir pagal deliktinę atsakomybę. Atsakovo neteisėti veiksmai – jo neblaivaus atėjimas į darbą. Kaltė – pažeidė bendrą pareigą elgtis atsargiai, darbo tvarkos taisykles, savo, kaip darbuotojo, pareigas. Savo kaltę atsakovas prisipažino pasirašydamas 2005-11-20 įsipareigojimą. Atsakovas neįrodė, kad nepadarė žalos, todėl pagal generalinį deliktą, nustatytą CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. E. B. 3 031 Lt sumokėjo ieškovei vykdydamas 2005-12-20 įsipareigojimą, kuriuo tarp šalių atsiradę deliktiniai santykiai transformavosi į sutartinius, atsakovas pripažino, jog du kartus darbe buvo neblaivus, ir įsipareigojo atlyginti darbdaviui padarytą žalą – pripažino žalos padarymo faktą, jos atsiradimo pagrindą, savo kaltę ir žalos dydį. Be to, dalį įsipareigojimo įvykdė, 2005-12-20 sumokėdamas ieškovei 3 031 Lt. Atsakovas priešieškiniu neprašė 2005-12-20 susitarimo pripažinti negaliojančiu, todėl jis turi būti vykdomas. Atsakovas nurodė, kad 2005-12-20 susitarimą pasirašė dėl darbdavio spaudimo, tačiau nepateikė tokį teiginį patvirtinančiu įrodymų.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. B. prašo ieškovės skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis pagal DK 253 straipsnį. Apeliantės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalimi atsakovas nebuvo, todėl joms tenka visos sutarties pasekmės. Darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytos drausminės nuobaudos. Atsakovas neva buvo sulaikytas girtas, tačiau jis nuo darbo nušalintas nebuvo, kitos drausminės nuobaudos negavo, todėl nėra pagrindo jam taikyti materialinę atsakomybę. 2005-12-20 įsipareigojimas neatitinka sutarčiai keliamų įstatymo reikalavimų.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje nustatyta, kad ieškovę (darbdavį) su kitu asmeniu siejo civilinė sutartis, kurios vykdymas buvo užtikrintas bauda. Sutartyje buvo numatyta, kad už ieškovės neblaivių darbuotojų pasirodymą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje yra mokama 5 000 Lt bauda. Kadangi atsakovas du kartus buvo sulaikytas neblaivus, ieškovė 2005-03-31 ir 2005-12-30 sumokėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 10 000 Lt baudą. 2005-12-20 nutraukiant darbo sutartį atsakovas E. B. pasirašė įsipareigojimą iki 2007-12-31 padengti ieškovei padarytą 10 000 Lt žalą ir sumokėjo 3 031 Lt. Ieškovė prašo priteisti 6 969 Lt atsakovo padarytai žalai atlyginti. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 3 031 Lt, gautą be teisinio pagrindo.

16Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės pagal darbo teisės normas

17DK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta DK normų viršenybė prieš kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją, ir norminių teisės aktų nuostatas. Dėl šios priežasties darbdavio reikalavimas atlyginti darbuotojo padarytą žalą vertintinas, visų pirma, vadovaujantis DK normomis. Ieškovė sumokėjo sutartimi su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nustatytą baudą, nes atsakovas pasirodė neblaivus darbe. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius pagal teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę. Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. DK 253 straipsnyje yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai, kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Neblaivaus atsakovo pasirodymas darbe nėra veiksmas, kuris savaime sukelia materialinę žalą. Pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neblaivaus darbuotojo pasirodymas darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis). Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas ir atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad už atsakovo girtumą jis būtų baustas ir jam būtų taikyta drausminė atsakomybė. Be to, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos įstatymo numatytos drausminės nuobaudos, bet baudos skyrimo Darbo kodekse nenumatyta (DK 237 straipsnis).

18Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad DK 253 straipsnio

193 punkte numatyta, kad dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip tiek viešosios teisės aktų, tiek sutarčių teisės numatytos baudos atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog tokios baudos atsiradimo pagrindas yra būtent viešosios teisės aktų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005). Kitas apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo materialinės atsakomybės teisinis pagrindas kildinamas iš DK 253 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto žalos, kuri atsirado dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimo. Tačiau bauda, kurią darbdavys pagal civilinę sutartį sumokėjo kitai sutarties šaliai

20AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovo atėjimas į darbą neblaivaus būtų darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimas, už kurį mokėtina bauda. Byloje nenustatytas nė vienas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios atlygintinos žalos dydį ir kitus materialinės atsakomybės taikymo pagrindus ir aplinkybes, šioje byloje yra nereikšmingi.

21Dėl atsakovo deliktinės atsakomybės pagal civilinės teisės normas

22Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Ieškovas reikalavimą atsakovui E. B. atlyginti žalą grindžia ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančiu CK 6.263 straipsniu, nustatančiu pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, ir atlyginti padarytą žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Sutarčių teisės normos yra specialiosios, palyginti su bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančius bendruosius prievolių teisės klausimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirta 10 000 Lt žala atsirado ne kaip delikto pasekmė, o kaip ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sudarytos 2003-01-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties netinkamo vykdymo rezultatas. Nuomos sutarties

2314 punktu sutarties šalys sutarė, jog kai nuomininkės (t. y. ieškovės) darbuotojai sulaikomi

24AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių arba toksinių medžiagų, nuomininkė sumoka nuomotojai 5 000 Lt baudą. Taigi sutartinės netesybos apibrėžė 2003-01-01 nuomos sutarties šalių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikė teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Bendroji taisyklė yra ta, kad sutartis neturi ir negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi atsakovas nebuvo 2003-01-01 nuomos sutarties šalimi, ji negali sukurti jam pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirta žala atsirado kaip netinkamo jos 2003-01-01 sudarytos sutarties su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdymo pasekmė, todėl priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo E. B. remiantis deliktinės atsakomybės normomis nėra teisinio pagrindo.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008 ir 2008-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2008 pateikti išaiškinimai negalėjo turėti precedentinės reikšmės ir būti pagrindu ieškovų šioje byloje pareikštam reikalavimui patenkinti, nes bylose, kuriose priimtos nurodytos kasacinio teismo nutartys, ratio decidendi (dėl dviejų darbdavių pareigos užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas ir jų dalinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo taikymo bei dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe) ir nagrinėjamos bylos fabulos skiriasi. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005, pateikti išaiškinimai, kadangi bylų fabulos beveik tokios pačios – minėta nutartimi rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

26Dėl nepagrįsto praturtėjimo

27Atsakovas nurodė, kad 2005-12-20 kasos pajamų orderiu SAC Nr. 09682759 iš jo buvo paimta 3 031 Lt ieškovės už atsakovą sumokėtoms baudoms atlyginti. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atsakovo sumokėti baudą pagal AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ 2003-01-01 sudarytą nuomos sutartį. Atsakovas sumokėjo ieškovei 3 031 Lt sumą, nors ji neturėjo tokio teisinio reikalavimo pagrindo. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitu būdu įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Aiškinant Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad remiantis šio straipsnio teisės normomis gali būti išreikalautas be pagrindo įgytas bet kokios rūšies turtas: pinigai, daiktai, kitokios materialinės vertybės. Ieškovė gavo pinigus be teisėto pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir tenkino atsakovo priešieškinį dėl 3 031 Lt bei 416,76 Lt palūkanų – 5 procentų metinių palūkanų nuo 2005-12-20 (CK 6.240 straipsnio 2 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis) priteisimo.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos 800 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovės priteistinų atsakovo turėtų advokato išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ atsakovui E. B. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. UAB „Sekargas ir kompanija“ atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,... 3. ieškovė UAB „Sekargas ir kompanija“ ieškiniu prašė priteisti iš... 4. 10 000 Lt žalą. Darbo kodeksas (toliau – DK) numato darbuotojo materialinę... 5. 10 000 Lt žalą. Darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2005-12-20,... 6. Atsakovas E. B. pareiškė priešieškinį dėl 3 031 Lt be teisėto pagrindo... 7. Nr. 09682759 iš ieškovo buvo paimta 3 031 Lt tariamai žalai atlyginti.... 8. Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. 3 punkte numatyta bauda, kurią pagal civilinę sutartį turi mokėti... 10. CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju... 11. Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ atstovas... 12. 1 dalies 3 punktą – darbdavio sumokėta bauda dėl darbuotojo kaltės, arba... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. B. prašo ieškovės skundą... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovę (darbdavį) su kitu asmeniu siejo civilinė... 16. Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės pagal darbo teisės normas... 17. DK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta DK normų viršenybė prieš kitų... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad DK 253... 19. 3 punkte numatyta, kad dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos,... 20. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nesietina su darbdavio ir... 21. Dėl atsakovo deliktinės atsakomybės pagal civilinės teisės normas... 22. Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti... 23. 14 punktu sutarties šalys sutarė, jog kai nuomininkės (t. y. ieškovės)... 24. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neblaivūs arba... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde paminėtose... 26. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 27. Atsakovas nurodė, kad 2005-12-20 kasos pajamų orderiu SAC Nr. 09682759 iš jo... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos 800 Lt bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 32. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš ieškovės UAB „Sekargas ir kompanija“ atsakovui E. B. 800 Lt...