Byla 2A-464/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Evaldui Rapolui, atsakovo atstovui adv. Vaidučiui Paliukui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekspedita“ apeliacinį skundą ir atsakovo UAB „Chemtransa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-197-42/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Ekspedita” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Chemtransa” dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Ekspedita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB “Chemtransa” priteisti 313500 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta dėl nesąžiningos konkurencijos, pažeidus Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, t.y. atsakovas, būdamas konkuruojančiu ūkio subjektu, pasiūlė ieškovo darbuotojams O. J. V., V. K., V. S., V.G. ir J. T. nutraukti darbo sutartį ir šie per laikotarpį nuo 2003-01-31 iki 2003-02-07 perėjo dirbti pas atsakovą. Atsakovo bendrovė aktyviai pradėjo vystyti tapačią krovinių ekspedijavimo veiklą tik perviliojusi ieškovo darbuotojus. Dar iki jų perėjimo, atsakovo vardu buvo perrašyti ieškovo telefonai. Taip pat O.J.V. ir D.V. tapo atsakovo darbuotojais, kai pirmasis pervedė antrojo vadovaujamai bendrovei UAB “Demontrans Baltic” žymią ieškovo pinigų sumą, o pastarasis ją pervedė ofšorinei bendrovei. Be to, pas atsakovą jau dirbo pirmojo sutuoktinė E.V.. Visos šios aplinkybės, ieškovo nuomone, įrodo nesąžiningus atsakovo konkurencinius veiksmus. Dėl tokių atsakovo veiksmų, buvo sutrikdyta UAB “Ekspedita” veikla – sumažėjo apyvarta, klientų skaičius, o atsakovo apyvarta bei pelnas išaugo 8-9 kartus.

4Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovo 104 500 Lt žalos atlyginimo ir 13 473,81 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais – darbo sutartimis, nustatyta, kad buvę visi penki ieškovo darbuotojai, laikotarpyje nuo 2003-01-31 iki 2003-02-07nutraukė darbo sutartis su ieškovu ir perėjo dirbti pas atsakovą, kuris tuo metu teturėjo tik du darbuotojus. Dar prieš nutraukiant darbo sutartis, O.J.V., tuo metu dirbęs UAB “Ekspedita” direktoriumi, įgaliojo J.T. perrašyti du UAB “Ekspedita” mobiliųjų telefonų numerius, kuriais naudojosi ieškovo darbuotojai ir kurie buvo žinomi šios įmonės klientams, atsakovui UAB “Chemtransa”, kurio vardu prašymą ir sutartį pasirašė ieškovo darbuotojas V.G. Teismo nuomone, nurodyti faktai yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad visų ieškovo darbuotojų perėjimas pas atsakovą nėra atsitiktinis, kai net buvo garantuotas jų ryšys su ieškovo klientais, perrašius jo mobiliųjų telefonų numerius atsakovui. Kompleksiškai vertinant šiuos įrodymus, darytina išvada, kad įrodytas teisiškai reikšmingas faktas apie atsakovo siūlymą ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į konkuruojančią bendrovę. Atsakovas be pagrindo manė, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti tiesioginis, nes jis gali būti pareikštas ir netiesiogine, paslėpta forma. Todėl teismas laikė įrodytu, kad atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 16 str. 1d. 4 p. Teismas taip pat nurodė, kad jis neturi pagrindo manyti, kad ieškovo verslo vertė sumažėjo tik dėl kvalifikuotų darbuotojų perviliojimo ir, kad ieškovui tik dėl šios aplinkybės yra padaryta 313 500 Lt vertės žala. Pažymėtina, kad ekspertas žalą nustatė vertindamas tik darbo jėgos aspektą – nustatinėjo verslo vertę, kai darbuotojai buvo pareiškę apie išėjimą iš darbo arba nebuvo. Kiti aspektai, galintys įtakoti verslo vertę, tirti nebuvo. Teisme ekspertas paminėjo, kad rinkos pokyčiai ir kitos aplinkybės galėjo turėti įtakos verslo sumažėjimui. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teismas laikė, kad atsakovas padarė žalą ieškovui ir jo darbuotojų perviliojimas buvo viena iš priežasčių ieškovo verslo vertės sumažėjimui, todėl vadovaudamasis nurodytais kriterijais, teismas priteisė iš atsakovo 1/3 dalį ieškovo nurodyto žalos dydžio – 104 500 Lt.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 209 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas nurodo, kad:

61. Teismo nesutikimo su eksperto išvada motyvacija turi būti pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėdamas bylą teismas nurodė, kad būtina skirti ekspertizę, nes ieškovui padarytą žalą galima nustatyti tik turint specialių žinių, todėl teismas nesivadovaudamas ekspertizės aktu, turėjo pagrįsti tai kitais bylos įrodymais.

72. Skirta ekspertize, kurios klausimus suformulavo teismas, buvo siekiama nustatyti kokios vertės būtų verslas jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu ir kokia verslo vertė yra šiuo metu, po neteisėtų atsakovo veiksmų. Tai reiškia, kad ekspertizės metu buvo nustatyta kaip sumažėjo ieškovo verslo vertė, t.y. kokia žala jam buvo padaryta. Todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad ekspertas netyrė kitų aspektų, nesusijusių su darbuotojų perviliojimu, galėjusių įtakoti verslą.

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

91. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog atsakovas įkalbinėjo ieškovo darbuotojus pereiti pas jį dirbti.

102. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo išsiaiškinti darbo sutarčių nutraukimo motyvus bei darbuotojų netekimo pasekmes ieškovui ir jų perėjimo dirbti pas atsakovą reikšmingumą galimybių konkuruoti stiprinimo prasme. Teismas nevertino tokių aplinkybes, jog V. G. pas atsakovą dirbo antraeilėse pareigose, sutrumpintą darbo dieną, J T – laikinai, pavaduojant nesantį darbuotoją, o J. V. dar prieš pusmetį darbo sutarties nutraukimo klausimą derino su bendrovės akcininkais ir įgaliotais asmenimis.

113. Ieškovo iškvieti liudytojai O. J. V, V. K, V. S, V. G ir J. T paneigė, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukė siūlant atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui.

124. Nesuprantamas teismo teiginys, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad darbuotojai nutraukė darbo sutartis dėl nesutarimo su naujuoju administracijos vadovu, nes tokios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo ir ji nebuvo nagrinėjama teisme.

135. Teismas, taikydamas atsakovo atžvilgiu civilinę deliktinę atsakomybę, privalėjo pagrįsti ne tik aplinkybę, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bet ir realios žalos padarymo faktą ir dydį, tačiau to nepadarė.

14Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo m. balandžio 11 d. sprendimą atsakovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.

15Apeliaciniai skundai netenkintini.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

18Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių kilo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

19Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovas, yra ūkio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

20Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Nagrinėjant bylas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita.

21Esant nesąžiningai konkurencijai ieškovui padarytų nuostolių dydį sudėtinga nustatyti. Nesąžininga konkurencija padaryta žala gali būti tai, kad ieškovas negauna pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Taigi pagal įstatymą atsakovas turi atlyginti ieškovui ir vienus, ir kitus nuostolius, nes šiuo atveju ribota atsakomybė nenustatyta (CK 6.251 straipsnis).

22Nesąžininga konkurencija apibrėžiama kaip veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Vienas iš konkrečių nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra draudimas siūlyti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. balandžio 24 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3k-3-581/2002 m.) nurodė, jog ar padaryti šie nesąžiningos konkurencijos veiksmai, sprendžiama pagal tai, ar darbuotojui buvo tik siūloma nutraukti darbo sutartį (darbuotojo atleidimas), ar jam sudaromos sąlygos įsidarbinti konkuruojančiajame ūkio subjekte (darbuotojo perviliojimas). Tinkama ir sąžininga praktika būtų nesikišti į veikiančio ūkio subjekto vidaus reikalus, jo santykius su darbuotojais ir jokiais būdais jų nepaveikti, kad jie nutrauktų darbo santykius su įmone. Konkurencijos sąžiningumo požiūriu nepriimtina, kai ūkio subjektas tiesiogiai ar per statytinius asmenis pateikia siūlymus nedirbti įmonėje ar pereiti dirbti į besivaržantį toje pat rinkoje subjektą. Svarbu nustatyti pasiūlymo faktą. Reikšminga tai, kad siūlymu siekiama mažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti. Tai gali pasireikšti tuo, kad jis netenka kvalifikuotų darbuotojų, nebūtinai juos persiviliojant dirbti. Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Tuomet neieškoma tinkamų, bet galimai dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama paruoštais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Galima veikti ir su tuo išskaičiavimu, kad vien kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, ar jis pereis dirbti, turi neigiamą, tame tarpe ir jo konkuravimui, įtaką.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. sausio mėnesį pas ieškovą iš viso dirbo 5 darbuotojai: O.J. V, J. T, V. S, V. K ir V. G, kurie visi perėjo dirbti pas atsakovą. Pas atsakovą UAB „Chemtransa“ prieš pereinant minėtiems darbuotojams dirbo tik du darbuotojai. Prieš nutraukiant darbo sutartis, O.J.V, būdamas UAB „Ekspedita“ direktoriumi, įgaliojo J. T perrašyti du mobiliųjų telefonų numerius, kuriais ieškovo darbuotojai naudojosi bendraudami su klientais, atsakovui UAB „Chemtransa“. Šią sutartį pasirašė ieškovo darbuotojas V. G. Liudytojas V. G. nurodė, jog jam pereiti pas atsakovą dirbti pasiūlė pas ieškovą ir pas atsakovą dirbusi buhalterė V. K.

24Šiuo atveju vertinant aplinkybę, ar buvo pasiūlymo faktas, t.y. nesąžiningos konkurencijos veiksmai, bylos aplinkybės gali būti nustatomos tiesiogiai arba netiesiogiai, byloje išsiaiškinus tikruosius veiksnius padariusius įtaką išėjusių iš darbo darbuotojų valiai. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau minėtas aplinkybes (darbo sutartis nutraukė visi darbuotojai per gana trumpą laiko tarpą, visi darbuotojai perėjo dirbti pas atsakovą, atskiriems darbuotojams buvo pasiūlyta pereiti dirbti pas atsakovą, darbuotojai ruošėsi perėjimui, ieškovo klientai buvo praktiškai perduoti atsakovui ir t.t.) daro išvadą, kad ieškovo darbuotojų išėjimą pas atsakovą sąlygojo atsakovo, šiuo atveju konkurento, veiksmai ir pasiūlymai.

25Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasiūlymas nutraukti darbo sutartį gali būti išreikštas ir netiesiogine, paslėpta forma.

26Kaip jau minėta, ieškovas žalos atsiradimą sieja su darbuotojų persiviliojimu, dėl kurio sumažėjo pardavimų kiekis bei tuo, kad atlikus neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus sumažėjo ieškovo verslo vertė. Žalos dydį ieškovas grindžia V. Č turto vertinimo paslaugų įmonės atliktu Turto ekspertizės aktu dėl UAB „Ekspedita“ verslo vertės nustatymo bei atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č turto vertinimo paslaugų įmonės atliktu Turto ekspertizės aktu dėl UAB „Ekspedita“ verslo vertės nustatymo nustatyta, kad ieškovo verslo vertė dirbant darbuotojams buvo 1153700 Lt, o jiems išėjus ji sumažėjo iki 840200 Lt, t.y. sumažėjo 313 500 Lt. Šis verslo vertės skirtumas paskaičiuotas atsižvelgiant į ieškovo pardavimus ir apyvartą, lyginant 2002 metus su 2003 metais.

28Kolegija pažymi, jog ekspertas nustatydamas verslo vertės sumažėjimą, rėmėsi tik vienu aspektu, t.y. kai darbuotojai buvo pareiškę apie išėjimą iš darbo ir kai nebuvo. Tačiau kitų veiksnių, galinčių įtakoti įmonės verslo vertės sumažėjimą, ekspertas netyrė. Teismo nuomone, verslo vertės pasikeitimui gali turėti įtakos ne tik kvalifikuotų darbuotojų perėjimas dirbti į kitą įmonę, bet ir tokie svarbūs ekonominiai veiksniai kaip infliacijos lygis, bendras ekonominis klimatas (ir nedarbo lygis), veiklos teisinės aplinkos pasikeitimas, vartotojų ir kitų verslo subjektų perkamosios galios pokyčiai ir t.t. Be to, ekspertas vertino visus 2003 metus, tačiau toks laikotarpis, kolegijos nuomone, nėra būtinas surasti naujus darbuotojus ir juos apmokyti kvalifikuotai dirbti.

29Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog atsakovo pelnas perėjus darbuotojams išaugo daugiau kaip 10 kartų, kad verslo vertės sumažėjimui paprastai turi įtakos ne tik darbuotojų perėjimas į kitą bendrovę, bet ir kiti veiksniai, todėl pagrįstai priteisė 104 500 Lt ieškovo patirtai žalai atlyginti.

30Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė, kad darbuotojai nutraukė darbo sutartis dėl nesutarimo su naujuoju administracijos vadovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja J. T nurodė, jog atėjus naujam administracijos vadovui atsirado konfliktai (t. 1, b.l. 110). Kiti liudytojai taip pat nurodė, jog darbe buvo prasidėjusi trintis.

31Įvertinusi nutartyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32Iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Chemtransa“ ir ieškovo UAB „Ekspedita“ po 10,50 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.