Byla T-XX-48-12
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Zigmo Levickio (kolegijos pirmininko), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,

2išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų Z. Š., V. Š. ir J. Š. skundą atsakovui Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos G. Š. neišmokėtą darbo užmokestį: Z. Š. 2 964,59 Lt, V. Š. ir J. Š. – po 4 446,89 Lt.

4Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 29 d. Rokiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išdavė pažymą apie G. Š. neišmokėtą 11 858,38 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. V. 2011 m. lapkričio 16 d. išdavė pareiškėjams papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį jie paveldėjo reikalavimo teisę į minėtu laikotarpiu G. Š. neišmokėtą darbo užmokestį – 11 858,38 Lt. Pareiškėjai 2001 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į atsakovą dėl šio darbo užmokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovas 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. V4-1802 „Dėl pretenzijos tenkinimo“ atsisakė pareiškėjams išmokėti minėtą darbo užmokestį, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui išaiškinus, jog teisės aktai, kuriais valstybės tarnautojams patvirtintas mažesnis minimalus valandinis atlygis ir mažesnė minimali mėnesinė alga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir atsakovui neturint teisės savarankiškai didinti pareiginės algos koeficientų, darbdaviui nebuvo teisinio pagrindo G. Š. mokėti didesnį darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką.

5Panevėžio apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjų, kurie nebuvo susiję valstybės tarnybos santykiais su tuometine Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Rokiškio priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, teisė reikalauti G. Š. priklausančio darbo užmokesčio dalies atsirado paveldėjimo teisinių santykių pagrindu. Tarp pareiškėjų ir atsakovo kilęs ginčas yra dėl palikimo, kurį sudaro mirusiajam neišmokėto darbo užmokesčio, nors ir atsiradusio valstybės tarnybos santykių pagrindu, dalis, todėl kyla abejonių dėl bylos teismingumo.

6Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

7Byla teisminga administraciniam teismui.

8Administracinių teismų kompetencijai, be kitų, priskirta spęsti tarnybinius ginčus ir bylos dėl valstybės tarnautojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra teismingos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioje byloje pareiškėjai prašo priteisti atitinkamai sutuoktiniui ir tėvui neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjai pateikė Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. V. išduotą Papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį G. Š. reikalavimo teisę į neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 11 858,38 Lt – paveldi pareiškėjai (nurodytas pagrindas – 2006 m. gruodžio 29 d. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie neišmokėtą darbo užmokestį Nr. 846). Paveldėtojų teisės šioje byloje nėra kvestionuojamos ir pareiškėjų keliamas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Taigi pagrindinis klausimas, į kurį šioje byloje turės atsakyti teismas, yra būtent dėl dalies valstybės tarnautojui neišmokėto užmokesčio priteisimo, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

9Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso

1036 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

11Byla teisminga administraciniam teismui.

12Bylą pagal pareiškėjų Z. Š., V. Š. ir J. Š. skundą atsakovui Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

13Nutartis dėl teismingumo neskundžiama. l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Proceso dalyviai