Byla 2-11007-512/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjai E. O. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dianai Sodienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos E. O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, būdama nepilnametė politinio kalinio J. L. dukra, jo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Kadagynų k., Kvėdarnos valsč., Tauragės apskr. (dabar – Šilalės r.). Nurodė, kad pareiškėjos tėvas buvo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Po 1945 m. Lietuvoje suaktyvėjo KGB veikla, tėvas suprato, kad jam reikia slapstytis, išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nes jam buvo grasinama tremtimi ir kalėjimu. Pareiškėjos tėvai kartu su ja slapstėsi gretimame Paragaudžio kaime pas pažįstamus Petkus bei pareiškėjos tėvo brolį B. L.. 1945 m. rudenį pareiškėjos tėvai kartu su pareiškėja išsikėlė gyventi į Šilutės rajono Vilkmedžio kaimą, kur tėvas įsidarbino tarybinio ūkio direktoriumi. Tėvui priklausančiame ūkyje buvo atliekamos kratos, ieškoma ginklų. Dėl vienos iš tokių kratų tėvas J. L. 1946-03-20 parašė skundą. 1946 m. balandžio mėn. Vilkmedžio kaime J. L. buvo suimtas. Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pareiškėjos tėvas J. L. buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant civilines teises ir konfiskuojant turtą. Laisvės atėmimo vietoje – Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovykloje pareiškėjos tėvas J. L. išbuvo nuo 1946-04-27 iki 1955-04-07, o iki 1956-08-06 – tremtyje. Dėl tėvo suėmimo ir nuteisimo šeima nebegalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Kadagynų k., Šilalės r., kur tėvai turėjo nuosavą ūkį bei pastatus.

3Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos tėvas J. L. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946-04-27 iki 1955-04-07 ir tremtyje iki 1956-08-06. Šiuos faktus įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-27 pažymėjimas Nr. 2R-50.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodo, kad įstatymas numato dvi tremtinio statusui gauti sąlygas. Pirmoji sąlyga - kad nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų turėjo būti įkalintas – yra įrodyta. Dėl antrosios sąlygos – kad šeima negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – nėra pateikta pakankamai duomenų, įrodančių šią sąlygą.

5

6Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad tėvai pradėjo slapstytis nuo 1945 m., t.y. nuo šių metų tėvai pabėgo iš savo gyvenamosios vietos – Kadagių kaimo.

7Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdyje prašo pareiškimą patenkinti, kadangi nėra abejonių, kad slapstymosi faktas tikrai buvo.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Pareiškimas teisme nagrinėtinas tik tada, jeigu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų (Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (1997 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. VIII-238, preambulė – 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1461 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) redakcija) 5 straipsnio 20 punktas, Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505 patvirtintų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų 6 punkto 20 dalis). Tenkindamas pareiškimą, teismas tik konstatuoja konkretų pagrindą (pabėgo, pasislėpė ar kitaip išvengė trėmimo; buvo įkalintas be teismo sprendimo, nukentėjo represinių ar baudžiamųjų akcijų metu ir kt.), kuriuo remiantis gali būti nustatytas atitinkamas nukentėjusiojo statusas. Teismas neturi teisės konstatuoti pareiškėjo teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas.

10Byloje pareiškėjos paaiškinimu, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. L., gyvenęs Šilalės r., Kadagynų k., buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimat civilines teises bei konfiskuojant turtą. Laisvės atėmimo vietoje Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovykloje buvo nuo 1946 m. balandžio 27 d. iki 1955 m. balandžio 7 d. Tremtyje Komijos ATSR buvo iki 1956 m. rugpjūčio 6 d. Dėl tėvo J. L. suėmimo ir tremties pareiškėja E. O. S. nebegalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Kadagynų k., Šilalės r.

11Lietuvos Respublikos „Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo“ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkre nurodyta, kad tremtiniaims prilygintini asmenys, kurie tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

12Teismas laiko, kad prieš tai minėti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėja, būdama nepilnamete politinio kalinio dukra, nuo 1945 m. iki 1956 metų buvo priversta slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kadagynų k., Šilalės r.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444, 448 straipsniais, teismas

Nutarė

14Pareiškimą tenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. O. S. (iki santuokos - Liatukaitė), gim. ( - ), būdama nepilnametė tėvo įkalinimo metu – nuo 1945 m. iki 1956 m. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kadagynų k., Šilalės r.

16Faktas nustatomas tremtinio teisinio statuso bei socialinių lengvatų gavimo tikslu.

17Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai