Byla 2-35-231/2012
Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovui prokurorei Violetai Šulčytei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, atsakovams R. Al.ir R.A. atsakovo J. S. atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aplinkos agentūros atstovams Tadui Gauronskiui ir Gintautui Sabui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S., R. A., R.A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūrai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarei Jūratei Klepackienei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Nustatė

3ieškovas, 2012-02-22 teismo posėdžio metu, patikslinęs savo reikalavimus, prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr. ( - ) , kuriuo A. S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B.T.nuosavybės teise valdytą 2,22 ha žemės sklypą ( - ), kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemė sklypą žemės ūkio veiklai; panaikinti 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) suteiktą A. S. turtą – 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) Akmenos k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), Akmenos k.v., paveldi jos sūnus atsakovas J. S.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), Akmenos k.v., atsakovui R. A.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), Akmenos k.v., atsakovui R.A.; taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus R. A. ir R. A. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), Akmenos k.v., ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), Akmenos k.v., esančius Bražuolės kaime, Trakų r. sav., į kuriuos patenka valstybinės reikšmės vandens telkinys – Bražuolės I tvenkinys; atsakovų R. A. ir R.A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 3139 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) Akmenos k.v.; atsakovų R. A. ir R.A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 4496 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) Akmenos k.v.; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad, priimant negaliojančiu prašomą pripažinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr. ( - ) (toliau – Sprendimas), A.S.vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių dalis ploto patenka į Bražuolės I tvenkinį. Nurodė, kad Bražuolės I tvenkinys 2003-10-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1268 priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, jo numatytas plotas yra 5 ha, o ginčijamas Sprendimas priimtas jau po to, kai minėtas tvenkinys buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą. Nurodė, kad priimant Sprendimą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., kuris numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., pagal kurią Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė, bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p., kuriame numatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys natūra negrąžinami, jie išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Nurodė, kad dėl prieštaravimo nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.Pažymėjo, kad institucija vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą (apskritis) žinojo apie tai, kad priimant Sprendimą, tvenkinys buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą, ką patvirtina Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštas - atsakymas, kur buvo toje teritorijoje derinamas vandens sąrašo projektas su apskritimi. Be to, rengiant žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas buvo jau po to, kai Bražuolės I tvenkinys buvo įtrauktas į išimtinai valstybės nuosavybei priklausančių vandens telkinių sąrašą, žemėtvarkos skyrius privalėjo teikti projekto autoriui duomenis apie valstybės išperkamą žemę. Nurodė, kad priimdama Sprendimą Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo įsitikinti, ar nėra teisinių kliūčių jam priimti. Nurodė, kad, kadangi prašo pripažinti negaliojančiu Sprendimą, tai jį pripažinus negaliojančiu prašo naikinti ir jo pagrindu atsiradusias kitas pasekmes, t.y. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir atsakovų sudarytus pirkimo – pardavimo sandorius. Nurodė, kad prašo sandorius pripažinus negaliojančiais, taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pradinę padėtį. Kalbant apie nesąžiningumą, prašo taikyti sąžiningo įgijėjo apsaugą reguliuojančias teisės normas, bet pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jei dėl valstybinių institucijų kaltės buvo priimti neteisėti administraciniai aktai, asmenys, įgiję nuosavybės teises į tokius objektus, negali remtis sąžiningumu.Nurodė, kad įstatymai yra skelbiami ir atsakovams turėjo bei galėjo būti žinomos įstatymų nuostatos, atsakovai gyvena ginčo teritorijoje ir puikiai žino, kad šis tvenkinys yra įtrauktas į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą. Atsakovai galėjo pasidomėti, ar nėra kliūčių tokiems sandoriams sudaryti. Pripažino, kad pardavėjo nuosavybės teisę patvirtinančiame dokumente, sprendime ir paveldėjimo teisės liudijime nėra įrašyta, kad žemės sklypas yra tvenkinyje, VĮ „Registrų centras“ taip pat nėra nurodyta, kad sklype yra vanduo, bet nuvykęs į vietą apdairus pirkėjas apžiūri vietovę ir turėjo šią aplinkybę pastebėti, t.y. kad perkamas žemės sklypas yra tvenkinyje, o esant sklypuose vandeniui turėjo įsitikinti, ar tas vanduo nepriklauso valstybei ir ar yra pagrindas teisėtai įgyti nuosavybės teisę. Nurodė, kad restitucijos taikymas kyla tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes ji numato, kad toks objektas negali būti privačios nuosavybės objektu. Nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, yra du Bražuolės I tvenkinio dydžiai, kurie nesikeitė, ir remiasi plotu, kuris apibrėžtas nutarimais, t.y. 5 ha. Nurodė, kad negali atsakyti į rytus ar į šiaurę yra tvenkinys ir kad nėra aiškiai išdėstyta, kuriame žemės sklype kuri tvenkinio dalis patenka. Nurodė, kad išnaudojo visas galimybes, kad būtų nustatytas Bražuolės I tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, tačiau jo nustatyti nepavyko. Nurodė, kad žinant, kad šis tvenkinys priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, negali neginti viešo intereso, todėl nemato kitos galimybės, kaip tik naikinti Sprendimą ir juo pagrindu sudarytus kitus sandorius visa apimtimi.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nurodo, kad ginčo žemės sklypų, atitinkami apie 1,71 ha ploto dalis ir apie 0,06 ha ploto dalis patenka į Bražuolės I tvenkinį, tačiau VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtų žemės sklypų planų žemės naudmenų eksplikacijose nurodyta, kad vandenų šiuose sklypuose nėra. Nurodė, jog Akmenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo minėti žemės sklypai buvo suprojektuoti, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-03 įsakymu Nr. ( - ) ir jo planinėje medžiagoje ginčo žemės sklypuose tvenkinio nėra nurodyta. Nurodė, kad šio projekto derinimo metu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija jokių pretenzijų neturėjo. Nurodė, kad pagal dabar turimus duomenis su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kokioje dalyje yra pažeistas įstatymas, kuris liečia vieną ar kitą sklypą, nepateikė konkrečių duomenų, kiek yra užimta vandens tvenkinio ir kiek yra šioje dalyje pažeisti įstatymai. Nurodė, kad nuosavybės teisės atkūrimo metu sąrašas, kad Bražuolės I tvenkinys yra 5 ha, galėjo būti, bet pačios schemos, ar įeina dalis sklypo į tvenkinio dalį, nėra, o specialistai neigia, kad turėjo tokią schemą. Nurodė, kad projekto autorė žinodama situaciją nematė tvenkinio ir pagrindo jo nurodyti planuose.

6Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, pats ieškovas nurodo, jog pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. CK 1.109 str. nustatytas reikalavimas vandens plotams, kad jie būtų apibrėžti, taigi, vandens plotui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis. Nurodė, kad ar Sprendimas yra teisėtas, ar neteisėtas savaime nėra aišku neįvertinus faktinių aplinkybių. Nurodė, kad tam, kad būtų galima Sprendimo prieštaravimą ieškovo nurodytoms teisės normoms, ieškovas turėjo įrodyti, kad valstybinės reikšmės Bražuolės tvenkinys yra ginčijamuose žemės sklypuose. Šitas įrodinėjimas, pirmiausia, galėjo būti apskritai pradėtas pačiam ieškovui, kaip valstybės advokatui, turinčiam valdingus įgaliojimus, ėmusis priemonių, kad būtų įvykdytas CK 1.109 str., t.y. įstatymų nustatyta tvarka apibrėžtas objektas, daiktas, į kurį ieškovas gina valstybės nuosavybę. Nurodė, kad kol pats daiktas yra neapibrėžtas, t.y. nėra tiksliai nustatytos valstybinę reikšmę turinčio Bražuolės tvenkinio ribos, tol, pirmą - nėra paties daikto, antrą – nėra ką ginti, nes nėra intereso ir trečią – neįmanoma įrodyti, kad neapibrėžtas žemės ar vandens plotas yra kokiame nors žemės plote. Nurodė, kad 2011-08-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 procentai Bražuolės tvenkinio yra šioje byloje nedalyvaujančio kito fizinio asmens nuosavybe turimuose sklypuose. Likęs apytiksliai vienas procentas yra valstybiniame žemės sklype ir nepatenka į ginčo žemės sklypą. Nurodė, kad Konstitucijos norma apie išimtinę valstybės nuosavybę reiškia įpareigojimą valstybinėms institucijoms užtikrinti ir kontroliuoti, kad valstybės nuosavybė būtų tinkamai apibrėžta ir įforminta ir niekada neperleista niekieno kito nuosavybėn. Nurodė, kad nei jis, nei atsakovai R. A. ir R. A. niekuo negalėjo ir neturėjo pareigos prisidėti, kad būtų įgyvendinta Konstitucijos norma, nukreipta valstybės institucijoms privalančioms ją ir užtikrinti. Nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas dviejų savininkų ginčas dėl žemės sklypų ribų. Šiame ginče tas savininkas, kuris sako, kad kito savininko teritorijoje atsirado jo žemė, turi pateikti aiškius ir patikimus įrodymus, kad taip atsitiko, o šioje byloje tokių įrodymų nėra. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2012-04-04 vietovės schema, kuri nėra juridinis faktas, kuriuo yra nustatomos Bražuolės I tvenkinio ribos. Ją parengė trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovas G. S. nupiešdamas linijas pagal 2011 metų duomenis, tačiau šių duomenų nėra jokiame administraciniame akte. Nurodė, kad iki Vyriausybės nutarimo priėmimo, kuriuo šis tvenkinys buvo įrašytas į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą, 99 procentai jam priskirtos žemės buvo privatizuota, t.y. restitucijos būdu perduota L.K. Nurodė, kad nėra įrodyta, jog tvenkinys kažkuria dalimi patenka į jo įgytus ir perleistus žemės sklypus. Taip pat nurodė, kad jis nuosavybės teisę į žemės sklypus įgijo sąžiningai ir yra sąžiningas įgijėjas. Nurodė, kad jo sąžiningumą aiškiai patvirtina jau ir tai, kad po įgijimo praėjus 8 metams nei viena valstybės institucija aiškiai nepasakė, kokios įgijimo metu buvo tvenkinio ribos ir kokios jos teisiškai yra dabar. Nurodė, kad tuo metu, kai Sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę, galiojo ir šiuo metu galioja 2003 metų Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pagrindu buvo parengti konkrečių įgytų žemės sklypų planai ir žemės atkūrimo byla. Minėtas žemėtvarkos projektas yra suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnais ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriumi. Šie asmenys 2003-2004 metais patvirtino, kad jis gali teisėtai įgyti nuosavybės teises į atkuriamus žemės sklypus. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tų asmenų veikų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, juo labiau priimtas procesinis sprendimas, patvirtinantis, kad jie padarė nusikaltimą ir, kad valstybė, neva, prarado savo turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodė, kad CK 1.80 str. 4 d. sako, kad turtas buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 str. 1, 2, 3 d. numatytus atvejus. Nurodė, kad CK 1.80 str. reguliuoja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, juo remiasi ieškovas ginčijantys Sprendimą. CK 4.96 str. 2 d. numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai įrodinėja ieškinį tik tuo, kad jis turėjo žinoti įstatymus. Nurodė, kad šioje byloje įstatymo ar kito teisės akto žinojimas niekaip neleido nustatyti, kad konkretus Bražuolės tvenkinio gabaliukas vienaip ar kitaip patenka į ginčo žemės sklypą, kadangi tokiam nustatymui reikia aiškinti faktines aplinkybes, o ne tik žinoti teisę. Tas faktines aplinkybes jis detaliai išsiaiškino, t.y. pasitikrino 2003 metų žemėtvarkos projektą, nekilnojamojo turto registrą, kurio duomenys pagal įstatymą yra teisingi tol, kol nėra nuginčyti, ir iki šios dienos į ginčijamo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenis nėra įrašyta apie kokios nors kitokios nuosavybės buvimą ginčijamame žemės sklype. Taigi, atlikęs visus nuo jo priklausančius rūpestingo įgijėjo veiksmus jis negalėjo žinoti, net jei tai ir būtų nustatyta, kad jo įgyjamuose žemės sklypuose yra svetimų tvenkinių, dėl to jis yra sąžiningas įgijėjas ir iš jo, pagal CK 1.80 str. 4 d. įgytas turtas negali būti išreikalautas. Nurodė, kad šioje byloje yra taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas nėra skirtas pasirengimui kreiptis į teismą, o jis skirtas tam, kad būtų pasirengta kreiptis į teismą, bet skaičiuojamas nuo tada, kai prokuroras sužinojo ar galėjo sužinot apie galimai pažeista subjektine teisę. Taigi, ieškovas turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo sužinojimo, o sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentūros raštą. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių objektyviai sutrukdžiusiu kreiptis į teismą per mėnesį, t.y. tokių, kurios būtų ieškovui aiškiai neleidusios pareikšti tokio paties ieškinio, kuris buvo pareikštas praleidus terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo tada, kai ieškovas surenka jam reikalingus duomenis, o nuo tada, kai sužino ar turi sužinoti apie pažeistą teisę, dėl to ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.

7Atsakovas R. A. prašė taikyti ieškinio senatį, o tuo atveju, jeigu senatis nebūtų taikoma, atmesti ieškinį kaip nepagrįsta. Nurodė, kad palaiko atsakovo J. S.nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad įgijo du ginčo plotus, t.y. 3,70 ha ir 4,53 ha žemės sklypus pirkimo – pardavimo sutartimi ir kaip pirkėjas buvo sąžiningas. Nurodė, kad tiek pirkimo - pardavimo sandorių metu, tiek pateiktose pažymose niekur nėra pažymėtas vandens telkinys, o tik pelkės ir šaltiniai. Geodezinėje nuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad vandens telkinys nepatenka į ginčo žemės sklypų ribas, o toliau nuo vandens telkinio yra pelkė ir šaltinis. Nurodė, kad kaip sąžiningas pirkėjas, susipažinęs su nekilnojamojo turto registro pažymomis, nuvykęs į vietą ir matydamas, kad perkamus žemės sklypus užima šaltiniai, pelkės, neturėjo pagrindo abejoti, kad į šiuos sklypus gali patekti kieno nors kita valdoma žemė. Nurodė, kad iš UAB „Geo mata“ pateiktos koordinačių sistemos LKS 94 schemos matyti, kad jam priklausančio 4,53 ha ploto žemės sklypo nesiekia jokie vandens telkiniai. Kitų įrodymų, kad pirkėjas buvo nesąžiningas, ieškovas nepateikė. Nurodė, kad pirkimo - pardavimo sandorio metu buvau sąžiningas pirkėjas ir atliko visas pareigas, kurios būtinos sąžiningam įgijėjui, todėl mano, kad pareikštas ieškinys ir dėl restitucijos taikymo yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti ginama jo, kaip sąžiningo įgijėjo teisė vadovaujantis CK 4.96 str. 1, 2 d. nuostatomis. Nurodė, kad byloje nėra jokios informacijos, kad galbūt dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo pradėti kažkokie ikiteisminiai tyrimai dėl šio žemėtvarkos projekto ir dėl jo sudarymo. Nurodė, kad išanalizavus žemėtvarkos projektą teisme, buvo matoma, kad šis projektas buvo derintas su Trakų istorinio nacionalinio parkos direkcija, kuri kreipėsi į prokuratūrą su prašymu nustatyti, ar ginčo žemės sklypai įgyti teisėtai. Nurodė, kad, jo manymu, derindamas žemėtvarkos projektą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. Abaravičius aplaidžiai vykdė savo pareigas. Taip pat ir ta institucija, kuri atsakinga už tvenkinių registrus, derindama žemėtvarkos projektą savo pareigas atliko aplaidžiai. Nurodė, kad ginčo žemės sklypuose yra įrašyta pelkė, šaltiniai, todėl neturėjo pagrindo netikėti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais.

8Atsakovė R. A.prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovas R. A. (jos sutuoktinis) buvo sąžiningas sandorio sudarymo metu, nes jam buvo pateikti kito, sąžiningo sandorio dalyvio J. S., visi reikalingi dokumentai, patvirtinti arba įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų neteisėtumo nei pirkėjui, nei jai, jo sutuoktinei, nekilo jokių abejonių. Nurodė, kad nutarus iš J. S. įsigyti žemės sklypą, atsakovas R. A. nusivežė ją į pirkinio buvimo vietą, kur pamatė apaugusius kemsynais dirbamus žemės plotus. Ta žemė buvo ir tebėra kairėje kelio pusėje, o tvenkinys – dešinėje kelio pusėje. Tvenkinį nuo tos žemės, kurią ketino pirkti, skyrė keliukas ir prie tvenkinio buvo didelis stacionarus užrašas dažais „Privati valda“. Abejonių dėl to, kad perkami žemės sklypai kaip nors susiję su tvenkiniu, jai nekilo, juo labiau, kad ir pažymose nurodyta, kad pardavėjas pasiūlė įsigyti ne tvenkinį, o dirbamą žemę ir krūmokšniais apaugusią pelkę. Nurodė, kad visais kitais aspektais pritaria ir palaiko atsakovo J.S. atstovo ir atsakovo R. A. išsakytus argumentus. Prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jie ieškovą atstovaujanti prokurorė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, tai viską nustatytų laiku, o ne per mėnesį. Pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimas vyksta 2 metus ir ieškovo atstovė per tą laiką nesužinojo, kur yra ginčo žemė, kur yra tvenkinys. Nesutiko su teiginiu, jog ieškovas ėmėsi priemonių, kad būtų patikslintas tvenkinio plotas. Nurodė, kad prokuratūra yra valstybinė institucija, kuri turi lėšų reikiamu atveju apmokėti specialistų išvadoms, ekspertų išvadoms ir netgi užsienio šalyse yra atliekamos reikiamos ekspertizės, tačiau šiuo atveju tok padaryta nebuvo.

9Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūra, su ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad Bražuolės I tvenkinys yra valstybės nuosavybė, jis yra apibrėžtas ir projektuojant žemės sklypus, rengiant Sprendimą nebuvo laikytasi galiojančių teisės aktų, kurie įpareigoja, kad valstybės tvenkinys negali būti privačia nuosavybe. Nurodė, kad tvenkinio grafines ribas teikia Nacionalinė žemės tarnyba, sklypų ribas nustato VĮ „Registrų centras“. Nurodė, kad tvenkinys toje vietoje yra ir buvo, taigi, jis turėjo būti matomas. Vandens telkinių plotas yra nustatomas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką, kuri remiasi artofoto žemėlapiu. Nurodė, kad ir 2005 metų, ir ankstesnėje medžiagoje, matosi, kad toje vietoje yra vandens telkinys. Nurodė, kad jų 2010-04-08 rašte yra parašyta, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha, ir į tą paklaidą, t.y. iki 5 ha, negali patekti ginčo žemės sklypai. Nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kadastro nuostatų patvirtinimo padarė schemą ir tos schemos pagrindu buvo nustatytas būtent toks plotas. Teikdami kitą schemą, kai jau gavo VĮ „Registrų centras“ duomenis su sklypų ribomis, pamatė, kad šioje vietoje yra du sklypai, kurie patenka į tvenkinio dalį, matosi, kad yra nedidelė tvenkinio dalis viename iš šių sklypų. Nurodė, kad neturi duomenų, kad Bražuolės I tvenkinio plotas kito, ir mano, kad 5 ha plotas galėjo būti tiesiog netiksliai įrašytas. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklypus, buvo vadovaujamasi susirašinėjimu, derinimu ir buvo pažymėta tik tvenkinio vieta, tuo metu sklypų ribų neturėjo. Nurodė, kad Vyriausybės nutarime grafinės medžiagos nebuvo, buvo tik sąrašas. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2003-01-01 metų perėmė vandens išteklių departamento funkcijas. Negali pasakyti, kada sudaryta grafinė schema, kurioje matosi Bražuolės I tvenkinio ribos, bet 2001 metais tvirtintas upių ir vandenų klasifikatorius, kuriame įrašytas Bražuolės I tvenkinys, kuriam buvo suteiktas unikalus kodas. Nurodė, kad jokio administracinio akto, kuriuo būtų patvirtinta Bražuolės I tvenkinio schema, nėra.

10Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo pozicija dėl ginčo dalyko visiškai atitinka ieškovo pozicija ir papildomų argumentų, motyvų, paaiškinimu neturi (II t., b.l. 28-30).

11Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Jūratė Klepackienė į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12Ieškinys atmestinas.

13Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ buvo nuspręsta mirusiosios A. S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 8,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį ( - ) (I t., b.l. 49). A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys ( - ). (toliau – Žemės sklypai) (I t., b.l. 53-70).

142005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises į Žemės sklypus įgijo atsakovas J.S. (I t., b.l. 44-45).

152005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. ( - ) ir ( - ), pagrindu atsakovas J. S. pardavė Žemės sklypus atsakovui R.A. (I t., b.l. 38-43).

16Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro 0,18 ha žemės ūkio naudmenos ir 3,52 ha pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 14-15); žemės sklypas, kurio plotas 4,53 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro, 0,45 ha ploto žemės ūkio naudmenos ir 4,08 ha ploto pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 16-17).

172002-06-17 raštu Nr. 02-341 Vandens išteklių departamentas vandens telkinių, priskirtinų valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašą, į kurį įtrauktas 5 ha ploto Bražuolės I tvenkinys, siuntė derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (I t., b.l. 23-26).

182002-06-20 raštu Nr. 913 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius patvirtina vandens telkinių sąrašo suderinimą su pastabomis, kuriose neužsimenama apie Bražuolės I tvenkinio priklausymą privatiems asmenims (I t., b.l. 27-33).

19Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ Bražuolės I tvenkinys buvo įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, nustatant, kad jo plotas 5,00 ha.

20Kaip matyti iš Bražuolės I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijų (I t., b.l. 18-20), Bražuolės kaimo vietovės schemos pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77), dalis Žemės sklypai pateko į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – Bražuolės I tvenkinio – užimamą teritoriją.

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. numatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

22Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys natūra negrąžinami, jie išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

23Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimu nuosavybės teisės A. S. vardu atkurtos į Žemės sklypų dalį, patekančią į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – Bražuolės I tvenkinio – užimamą teritoriją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p.

24CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

25CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis CK 1.137 str. 2 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 d. numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

26Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ko neneigė ir ieškovo atstovė, kad nėra atlikti Bražuolės I tvenkinio kadastriniai matavimai ir nėra žinomas tikslus jo plotas, išsidėstymas. Kaip matyti iš byloje esančio Aplinkos apsaugos agentūros 2010-05-07 rašto Nr. (2.2)-A4-1549 Žemės sklypų dalis, patekanti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – Bražuolės I tvenkinio – užimamą teritoriją, yra apskaičiuota apytiksliai (I t., b.l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-01 rašte Nr. 1SD-(10.2)-5554 nurodyta, kad nustatyti tikslų Bražuolės I tvenkinio, patenkančio į Žemės sklypus, plotą nėra galimybių bei pateiktas apytikslis šio ploto paskaičiavimas (I t., b.l. 152-158, 183-189). Pastebėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apytiksliai apskaičiuoti plotai skiriasi.

27Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išnaudojo visas galimybes, kad būtų nustatytas Bražuolės I tvenkinio plotas, patenkantis į Žemės sklypus, tačiau jo nustatyti nepavyko, todėl prašė Sprendimą naikinti visa apimtimi bei pripažinti negaliojančiais kitus dėl Žemės sklypų sudarytus sandorius (pirkimo – pardavimo sutartis). Taigi, gindamas viešą interesą, ieškovas prašo panaikinti atsakovų R. A. ir R. A.nuosavybės teises į Žemės sklypus, nors, kaip minėta, tik dalis Žemės sklypų patenka į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – Bražuolės I tvenkinio – užimamą teritoriją ir ta yra apskaičiuota apytiksliai.

28Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai fiziniai asmenys būtų nesilaikę teisės norminių aktų reikalavimų – ginčo sandoriai sudaryti laikantis visų įstatymų reikalavimų, patvirtinti notarų ir kt. Byloje nustatyta, kad nei Akmenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų, jog Žemės sklypų dalis patenka į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – Bražuolės I tvenkinio – užimamą teritoriją. Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog atsakovai fiziniai asmenys neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų valstybinės žemės pardavimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumą tikrinti ir vertinti. Todėl atsakovai fiziniai asmenys, kurių sudarytus sandorius ginčija prokuroras, yra apsaugoti galiojančia sąžiningumo prezumpcija ir konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti dėl jų nesąžiningumo, nes jiems nėra suteikta kompetencija ir įgaliojimai priimti sprendimus valstybinės žemės privatizavimo (pirkimo) procese. Taigi, viešą interesą ginantis prokuroras, siekia ištaisyti valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei valstybinės reikšmės vandens telkinių apsaugos organizavimą, darbo klaidas.

29Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad patenkinus ieškinį bei taikant restituciją grąžinant viską į pirminę padėtį, atsakovai R. A. ir R. A. netektų nuosavybės teisės į Žemės sklypus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atsakovui J. S.

30Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A. ir R.A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieškinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui.

31Atsakovai R. Al., R.A. ir J. S. prašė taikyti ieškinio senatį.

32Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

33Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

34Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustato 30 dienų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųsti.

35Atsakovai teigia, kad ieškovas apie galimą teisių pažeidimą sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 raštą (I t., b.l. 21-22), todėl pasikeitęs į teismą su ieškiniu tik 2010-06-07 praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą.

36Ieškovas su tokiu atsakovų senaties termino skaičiavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes, gavęs raštus apie galimą teisės pažeidimą, pradėjo tyrimą, rinko reikšmingus duomenis, ėmėsi visų įmanomų galimybių išsiaiškinti kuo tikslesnį Bražuolės I tvenkinio plotą patenkantį į Žemės sklypus, ir gavęs duomenis 2010-05-12 kreipėsi į teismą 2010-05-31, t.y. nepraleidęs 30 dienų senaties termino.

37Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą, turi surinkti atitinkamus duomenis, tačiau laikas, reikalingas šiems duomenims surinkti, gautų duomenų kiekis ir jų ryšys su byla, gali būti vertinami sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą, bet ne nustatant ieškinio senaties pradžią, o tokio prašymo ieškovas nepateikė. Be to, pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia šalims įrodymų pateikti ir vėliau, bylos nagrinėjimo metu.

38Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apie galimą teisių pažeidimą sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 raštą kartu su priedais, kuriame nurodoma, jog Žemės sklypų dalis patenka į Bražuolės I tvenkinio užimamą teritoriją ir kreipdamasis į teismą 2010-05-31 praleido ieškinio senaties terminą.

39Teismas pažymi, kad ieškinio senaties instituto, kurio tikslas – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą – normų taikymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kai prašoma ginti viešąjį interesą praleidus ieškinio senaties terminą, reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų reikia ginti prioritetiškai. Kadangi, kaip jau buvo minėta, šioje byloje viešasis interesas ginamas priemonėmis, neproporcingomis siekiamam tikslui; be to, tikslūs duomenys, kurių rinkimu ieškovė įrodinėja senaties termino nepraleidimą, taip ir nebuvo surinkti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (nebuvo nustatyta, kokia tiksliai dalis Žemės sklypai patenka į Bražuolės I tvenkinio teritoriją), šiuo atveju, civilinių santykių stabilumas yra prioritetinis viešais interesas, dėl ko taikytinos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės ir ieškinys atmestinas, kaip paduotas praleidus ieškinio senaites terminą (CK 1.131 str. 1 d.).

40Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras pareiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmestas bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nėra priteistinos.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 96, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas

Nutarė

42ieškinį atmesti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos... 3. ieškovas, 2012-02-22 teismo posėdžio metu, patikslinęs savo reikalavimus,... 4. Ieškovas nurodė, kad, priimant negaliojančiu prašomą pripažinti Vilniaus... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 6. Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad,... 7. Atsakovas R. A. prašė taikyti ieškinio senatį, o tuo atveju, jeigu senatis... 8. Atsakovė R. A.prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį.... 9. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos... 10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Trakų... 11. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Jūratė... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - )... 14. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu nuosavybės... 15. 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. ( - ) ir ( -... 16. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7... 17. 2002-06-17 raštu Nr. 02-341 Vandens išteklių departamentas vandens... 18. 2002-06-20 raštu Nr. 913 Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl... 20. Kaip matyti iš Bražuolės I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. numato, kad Lietuvos... 22. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimu... 24. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis... 25. CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ko neneigė ir ieškovo atstovė, kad nėra... 27. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išnaudojo visas... 28. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai fiziniai asmenys būtų... 29. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad patenkinus ieškinį bei taikant... 30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo... 31. Atsakovai R. Al., R.A. ir J. S. prašė taikyti ieškinio senatį.... 32. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 33. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia... 34. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 35. Atsakovai teigia, kad ieškovas apie galimą teisių pažeidimą sužinojo... 36. Ieškovas su tokiu atsakovų senaties termino skaičiavimu nesutiko ir nurodė,... 37. Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tam, jog jis... 38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apie galimą... 39. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties instituto, kurio tikslas –... 40. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras pareiškiantis... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 96, 177-178, 269, 270, 279 str.... 42. ieškinį atmesti.... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...