Byla 2A-3094-345/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų BUAB „Travestus“ ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. (S. Ž.) ieškinį atsakovams Danske Bank AS, BUAB „Travestus“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Avere“, A. Č. dėl bendrosios hipotekos lakšto sąlygų pakeitimo, įtraukiant naują sąlygą, nustatančią įkeistų daiktų pardavimo eilę iš varžytinių, tretieji asmenys - N. K., V. B. (V. B.), L. G., A. R., B. B., A. N., O. K. (O. K.), B. K., A. V., N. Ž., V. Š., E. Š., E. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, I. M. (I. M.), UAB „Vilniaus energija“, UAB „Račkūnų komercija“, UAB „Dansalis“, UAB „Omnitel“, UAB „Prustitas“, antstolė D. P., UAB „Baltnetos komunikacijos“, AB TEO LT, UAB „Hostex“, VĮ „Turto bankas“,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti žemės sklypo bendrosios hipotekos lakštą ir įtraukti naują sąlygą, kad 0,1645 ha žemės sklypas ( - ), priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį S. Ž. ir A. Č., parduodamas vienu metu su BUAB „Travestus“ priklausančiu pastatu (butais) , ( - ), ar po šio pastato (butų) pardavimo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas Danske Bank AS, veikiantis per Danske Bank AS Lietuvos filialą, sudarė kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, kuria susitarė, kad kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui UAB „Travestus“ įkeičia gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis ( - ). Iš nurodytos kredito sutarties kylančios prievolės užtikrinimui 2007 m. vasario 22 d. įregistruotas hipotekos lakštas, kuriuo įkeistas ieškovui ir atsakovui A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0,1645 ha žemės sklypas ( - ). Sudarant hipotekos lakštą, nenustatyta įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių eilė (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Travestus“ bankroto bylą. Atsakovas Danske Bank AS 2011 m. vasario 7 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš nurodyto įkeisto žemės sklypo. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeisti savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, t. y. sukurta bendroji hipoteka. Įkeisti pastatas ir žemės sklypas neatskiriamai susiję, todėl nesant nustatytos įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių eilės, priverstinis skolos išieškojimas pažeistų ieškovo ir skolininko BUAB „Travestus“ teisėtus interesus bei neužtikrintų kreditoriaus teisės į skolos patenkinimą veiksmingo įgyvendinimo. Pardavus žemės sklypą anksčiau negu pastatą, kiltų tokių neigiamų padarinių. Nenustačius išieškojimo tvarkos, būtų pažeisti ieškovo, atsakovo A. Č. ir skolininko BUAB „Travestus“ interesai, nes kreditorius įgauna teisę pats nusistatyti išieškojimo tvarką ir įsipareigojimų dalį, kuri bus padengta iš įkeisto daikto. Žemės sklypas nebus parduotas arba bus parduotas už labai mažą kainą, jei bus parduodamas be pastato. Be to, toks pardavimo būdas sumažintų ir pastate esančių butų kainą. Tik šiuos daiktus parduodant kartu įmanoma parduoti žemės sklypą už rinkos kainą. Įkeičiamas žemės sklypas yra papildomas daiktas, įkeičiamas tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti. Pirmiau sudarytas hipotekos lakštas dėl nurodytame žemės sklype esančio pastato įkeitimo. Įgyvendinant šalių tikruosius ketinimus, nustatytina įkeistų daiktų pardavimo tvarka, pagal kurią pastatas ir žemės sklypas parduotini kartu arba žemės sklypas parduotinas po pastato pardavimo. Jei žemės sklypas bus parduotas anksčiau negu pastatas, parduodant pastate esančius butus, nebus užtikrintos butų įgijėjų teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį (CK 6.394, 6.395 straipsniai). Žemės sklype įrengtos būsimiems butų pirkėjams skirtos automobilių parkavimo vietos. Pardavus žemės sklypą anksčiau už pastatą, nebus užtikrintos butų pirkėjų teisės į automobilių parkavimo vietas.

5Atsakovas A. Č. sutiko su ieškinio argumentais ir pripažino ieškinio reikalavimus.

6Atsakovas BUAB „Travestus“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, dėl hipotekos sutarties rūšies (bendroji ar svetimo daikto) atsakovė prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovai BUAB „Travestus“ ir Danske Bank AS, 2005 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas suteikė UAB „Travestus“ 960 531,62 eurų kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2010 m balandžio 15 d. Prievolės įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu įkeistas UAB „Travestus“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su prekybos patalpomis ir grožio salonu ( - ). Atliekant rekonstrukcijos darbus, pastatas padalytas į atskirus turtinius vienetus (butus, komercines patalpas), įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, todėl atitinkamai įregistruotos atskirų turtinių vienetų hipotekos. To paties UAB „Travestus“ prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistas 0,1645 ha žemės sklypas, kurio bendraturčiai yra ieškovas ir atsakovas A. Č.. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Travestus“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Įkeisti žemės sklypas ir pastatas ( - ), negali būti parduodami kartu dėl skirtingų turto pardavimo procedūrų ir tas procedūras vykdančių subjektų. BUAB „Travestus“ priklausančio gyvenamojo namo su prekybos patalpomis ir grožio salonu ( - ), pardavimas bus vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo nuostatas. Pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Išieškojimas iš įkeisto ieškovui ir atsakovui A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ), bus vykdomas CPK nustatyta tvarka. Išieškojimo procedūrą vykdo antstolis.

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas Danske Bank AS prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo šalys, sudarydamos hipotekos sutartį, prievolių pagal Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir UAB „Travestus“ 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti sudarė bendrąją hipoteką, t. y. hipotekos lakštu įkeitė atsakovei BUAB „Travestus“, o kitu hipotekos lakštu – ieškovui ir atsakovui A. Č. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus (CK 4.183 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, kai pradedama skolininkės ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju kredito sutarties užtikrinimui įkeistas turtas negali būti realizuotas vienu metu, nes priverstinio turto realizavimo procesai reglamentuoti skirtingų teisės aktų, kuriuose nustatytos skirtingos turto realizavimo procedūros. Be to, teismo nustatytas įkeisto turto pardavimo eiliškumas pažeistų kreditoriaus teisę pačiam nuspręsti, kokiu būdu patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Įstatymas nenumato imperatyvių nuostatų, kad, įsigyjant nekilnojamąjį daiktą, būtina įsigyti ir žemės sklypą, kuriame tas nekilnojamasis daiktas stovi, arba, įsigyjant žemės sklypą, nebūtina įsigyti ir nekilnojamąjį daiktą, esantį ant parduodamo žemės sklypo (CK 6.394 straipsnio 3 dalis, 6.395 straipsnio 2 dalis).

8Tretieji asmenys N. K. ir A. R. atsiliepime nesutinka su ieškinio argumentais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tretieji asmenys N. K. ir A. R. yra butų Nr. 6 ir Nr. 2 ( - ), savininkai ir palaiko atsakovės BUAB „Travestus“ atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir atsikirtimus, todėl jų nekartoja. Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtų neužtikrintos kreditoriaus teisės į skolos patenkinimo veiksmingą įgyvendinimą, nesant nustatytos įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių eilės ir vykdant skolos išieškojimą iš įkeisto žemės sklypo.

9Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad, esant įkeistam ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtui, priverstinis išieškojimas tęstinas iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, o bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas spręsdamas dėl bylos šalis siejančių santykių kvalifikavimo bendrosios hipotekos daiktiniais civiliniais teisniais santykiais padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju atsirado bendrosios hipotekos daiktiniai civiliniai teisiniai santykiai, nes vienam atsakovės UAB „Travestus“ sutartiniui skoliniui įsipareigojimui apsaugoti įkeisti keliems atskiriems savininkams (atsakovei UAB „Travestus, ieškovui ir atsakovui A. Č.) priklausantys nekilnojamieji daiktai (patalpos ir žemės sklypas) (CK 4.183 straipsnis), todėl kilusiam šalių ginčui spręsti taikė daiktinės teisės normas, kuriose reglamentuojama bendroji hipoteka. Pasisakydamas dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės pakeitimo, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytina tokia bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė: ginčo žemės sklypas parduotinas kartu su ant jo stovinčiame gyvenamajame name esančiomis patalpomis arba po šių patalpų pardavimo. Nustatydamas tokią įkeistų daiktų pardavimo eilę, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ji geriausiai atitinka visų bendrosios hipotekos daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvių – tiek įkaito davėjų (ieškovo ir atsakovo A. Č.), tiek skolininko ir kito įkaito davėjo (atsakovės UAB „Travestus“), tiek įkaito turėtojo (atsakovo Danske Bank A/S) interesus. Teismas konstatavo, jog nenustačius nurodytos daiktų pardavimo eilės, nukentėtų ieškovo ir atsakovo A. Č. interesai, nes pardavus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą, jie įgytų teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka pareikšti reikalavimą skolininkui – atsakovei UAB „Travestus“ (CK 4.195 straipsnio 2 dalis; nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos CK 4.195 straipsnio 4 dalis; 6.113 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 dalis), bet šis jų reikalavimas būtų neužtikrintas hipoteka, priešingai negu šiuo metu atsakovo Danske Bank A/S turimas reikalavimas atsakovei UAB „Travestus“. Teismas laikė, kad nurodytos įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eile nustatyta kito įkeisto daikto (ginčo sklypo) pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 punktas). Teismas taip pat sutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti atsakovo Danske Bank A/S pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas netaikytinas, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos kasacine tvarka nagrinėtos bylos ratio decidendi.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Travestus“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad iš teismo sprendimo neaišku, kas turėta omenyje nurodant, kad žemės sklypas parduodamas vienu metu su pastatu (butais ir kitomis patalpomis: ar žemės sklypo ir pastato (butų) pardavimas iš varžytynių turi būti vykdomas tik laiko atžvilgiu vienu metu, ar kartu su butu pirkėjui turi būti siūloma ir butui tenkanti žemės sklypo dalis. Pirmuoju atveju gali susidaryti situacija, kai butų pardavimas iš varžytinių bus laikomas neįvykusiu arba užsitęs, o sklypo kaip vientiso objekto pardavimas gali įvykdyti jau iš pirmųjų varžytynių. Tokiu atveju žemės sklypas bus parduotas pirmiau už butus, nors formaliai butų ir sklypo varžytinės bus paskelbtos vienu metu (laike). Antruoju atveju (jei kartu su butu pirkėjui bus siūloma ir butui tenkanti žemės sklypo dalis) neaišku, kas bus atsakingas už bendro proceso koordinavimą, organizavimą, kadangi varžytynes vykdys skirtingi subjektai ir skirtinga procedūrine tvarka. Administratorius negali siūlyti potencialiems butų ir kitų patalpų pirkėjams įsigyti ir žemės sklypo dalį, kadangi tai ne bankrutavusios įmonės turtas. BUAB „Travestus“ priklausančių butų ir kitų patalpų pardavimas iš varžytynių bus suvaržytas, nes pardavimo procesas turės būti derinamas prie antstolio veiksmų. Nepavykus žemės sklypo parduoti kartu su butais ir kitomis patalpomis, esančiomis pastatė ( - ), hipotekos kreditorius įgis teisę parduoti jam įkeistą žemės sklypą tik po BUAB „Travestus“ priklausančių butų ir kitų patalpų pardavimo. Užsitęsus bankrutavusios įmonės turto pardavimo procesui, būtų nepagrįstai ribojama hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto žemės sklypo specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra.

14Apeliaciniu skundu atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bankroto bylose, esant bendrajai hipotekai. Teismas nevertino aplinkybių, jog ginčo turto ir skolininko turto pardavimo klausimai reglamentuojami skirtingi, todėl būtent dėl turto pardavimo iš varžytynėse eilės nustatymo, buvo būtina įvertinti hipotekos, kaip daiktinės teisės instituto, tikslą, proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, taip pat bankroto procedūros ypatumus. Teismas neteisingai traktavo ginčo šalių, t.y. įkaito davėjų ir įkaito turėtojo lygybę civiliniuose teisiniuose santykiuose. Skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialia Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešosiose varžytynėse nuostatais, o ne pagal CK 4.192 – 4.196 straipsnių, CPK 700-725 straipsnių teisinį reglamentavimą.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Traversus“ prašo atsakovo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir savo sutikimą grindžia tais pačiais savojo apeliacinio skundo argumentais.

16Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas A. Č. prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eilė nustatyta žemės sklypo pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese.

17Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas S. Ž. prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog žemės sklypas ir ant jo pastatytas pastatas turės būti parduodami taikant skirtingus teisės aktus nereiškia, kad tokio turto pardavimui negali būti jo pardavimo tvarka. Nauja hipotekos lakšto sąlyga, kurią ieškiniu prašė nustatyti, yra suformuluota taip, kad turto pardavimo tvarka neturėtų įtakos neturėtų jokios įtakos BUAB „Travestus“ bankroto procedūroms, kurių metu bus parduodamas BUAB „Travestus“ priklausantis pastatas. Teismo nustatyta turto pardavimo tvarka visiškai atitinka CK 4.195 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą. Nenustačius turto pardavimo tvarkos, kai žemės sklypas parduodamas kartu su pastatu arba po pastato pardavimo, tai būtų daromi didžiuliai nuostoliai žemės sklypo savininkams. Teismui nustačius turto pardavimo tvarką, bus sudaryta galimybė pastate esančių butų savininkams įsigyti parkavimo vietas, kas atitiks tikruosius hipotekos lakšto šalių, įskaitant ir banko, ketinimus. Sprendime nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka negali pažeisti banko interesų ir teisės į operatyvų skolos atgavimą, nes banko kreditorinis reikalavimas sudaro 3 604 568,20 Lt, kai tuo tarpu UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas konsultacijoje nustatyta, kad žemės sklypo vertė parduodant jį pirmiau nei pastatą, būtų 136 000 Lt, t.y. pardavus pirmiau žemės sklypą nei pastatą būtų patenkinta tik 3,8 procentų viso banko kreditorinio reikalavimo, o pardavus pastatą kartu su žemės sklypu ar po žemės sklypo pardavimo, žemės sklypo vertė būtų 243 000 Lt, kas reiškia daugiau kaip 100 000 Lt mažesnę žalą žemės sklypo savininkams. Dėl BUAB „Travestus“ apeliacinio skundo, ieškovas nurodo, jog jei jam sprendimas yra neaiškus, ji galėjo pasinaudoti CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo išaiškinimo institutu.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų BUAB „Travestus“ ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Travestus“ ir Danske Bank AS, 2005 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė kredito sutartį, kurioje susitarė dėl iki 3 000 000 Lt kredito sumos suteikimo ir grąžinimo termino iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. (T. 1, b. l. 10). Nurodyta sutartis pakeista 2005 m. lapkričio 8 d., 2006 m. spalio 12 d., 2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. sausio 12 d., 2007 m. kovo 7 d., 2007 m. liepos 18 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. sausio 30 d., 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. liepos 16 d. susitarimais (T. 1, b. l. 11–24). Sutarties 30.1 punktu UAB „Travestus“ įsipareigojo bankui įkeisti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, esančiomis ( - ), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui A. Č., valstybinio 0,1645 ha žemės sklypo, esančio ( - ) nuomos teisę pagal 2003 m. vasario 12 d. nuomos sutartį, patalpų nuomos sutartis, ir lėšas bei būsimas įplaukas į banko sąskaitą. 2007 m. vasario 22 d. įregistruota sutartinė hipoteka, pagal kurią įkeistas nurodytas žemės sklypas skolininkės UAB „Travestus“ prievolėms pagal 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį užtikrinti (T. 1, b. l. 25). Ant nurodyto žemės sklypo yra gyvenamasis namas su prekybos patalpomis ir grožio salonu (T. 1, b. l. 30). Dalis pastate esančių patalpų priklauso atsakovei UAB „Travestus“, o kita dalis – fiziniams asmenims (tretiesiems asmenims) (T. 1, b. l. 42–81). Dar iki rekonstrukcijos pradžios visas gyvenamasis namas 2005 m. rugpjūčio 26 d. hipoteka įkeistas skolininkės UAB „Travestus“ prievolėms pagal 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį užtikrinti (T. 1, b. l. 82, 158). Nurodyto pastato įkeitimo metu jo savininkai buvo ieškovas ir atsakovas A. Č. (T. 1, b. l. 157). Nuo 2007 metų pastato savininkas yra atsakovė UAB „Travestus“ (T. 1, b. l. 160). Po pastato rekonstrukcijos 2008 m. gegužės 19 d. išregistruota viso pastato hipoteka ir hipoteka įkeistos visos pastate esančios atskiros dvidešimt šešios patalpos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai (T. b. l. 42–81, 85–94). 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 17 d. išregistruota penkių butų hipoteka (T. 1, b. l. 95–98, 164, 165). Nurodyti butai priklauso tretiesiems asmenims N. K., V. B., L. G., A. R. ir B. B., O. K. ir B. K. (T. 1, b. l. 121–128, 131, 132). Trečiajam asmeniui A. N. priklausančio buto hipoteka 2008 m. gegužės 14 d. pakeista, nes trečias asmuo 2006 m. gruodžio 12 d. nusipirko nurodytą butą iš atsakovės UAB „Travestus“ (T. 1, b. l. 129, 130). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovei UAB „Travestus“ iškelta bankroto byla (T. 1, b. l. 29, 166, 167). Kitoje civilinėje byloje Nr. 553V/2011 kreditorius Danske Bank A/S kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (ginčo žemės sklypo), kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Travestus“ kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai skolą pagal neįvykdytą 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,1645 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ieškovui ir atsakovui A. Č. (T. 1, b. l. 99, 100, 138, 139). Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs apeliacine tvarka nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį, ją 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą – tik sumažino išieškotinos skolos dydį (T. 1, b. l. 140–142). Pirmosios instancijos teismas kilusiam šalių ginčui spręsti taikė daiktinės teisės normas, kuriose reglamentuojama bendroji hipoteka ir įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, nustatė bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilę, nurodydamas, jog ginčo žemės sklypas parduotinas kartu su ant jo stovinčiame gyvenamajame name esančiomis patalpomis arba po šių patalpų pardavimo.

21Dėl atsakovo BUAB „Travestus“ apeliacinio skundo

22Atsakovas BUAB „Travestus“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog neaišku, ar sprendime turėta omenyje, kad žemės sklypas parduodamas vienu metu su pastatu (butais ir kitomis patalpomis), ar žemės sklypo ir pastato (butų) pardavimas iš varžytynių turi būti vykdomas tik laiko atžvilgiu vienu metu, ar kartu su butu pirkėjui turi būti siūloma ir butui tenkanti žemės sklypo dalis. Taigi kaip matyti, apeliantas nenurodo, kurios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktines bylos aplinkybes yra neteisingai nustatytos ir jų pagrindų neteisingai pritaikytos materialinės ir/ar procesinės teisės normos, o teigia, jog jam neaiški sprendimo įgyvendinimo tvarka. CPK numato apeliacinio teismo teises, atitinkamai sprendimo naikinimo pagrindus (CPK 329, 330 str.), tačiau CPK nenumato galimybės panaikinti sprendimą, jei jis yra neaiškus. Procesiniame įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis), dėl ko esant neaiškiam skundžiamam sprendimui, atsakovas turi teisę pasinaudoti sprendimo išaiškinimo institutu.

23Dėl atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą apeliacinio skundo

24Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino, jog ginčo turto ir skolininko turto pardavimo klausimai reglamentuojami skirtingai, todėl būtent dėl turto pardavimo iš varžytynėse eilės nustatymo, buvo būtina įvertinti hipotekos, kaip daiktinės teisės instituto tikslą, proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, taip pat bankroto procedūros ypatumus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto apeliacinio skundo motyvais nesutinka.

25Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis) ar iš vienašališko turto savininko pareiškimo (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (4.175 straipsnio 3 dalis). Bendroji hipoteka - keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 straipsnis). Bendrojoje hipotekoje dalyvauja įkaitų davėjų daugetas, sutartis dėl bendrosios hipotekos yra įkaito gavėjo ir įkaitų davėjų suderintos valios išraiška. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog kilusiam ginčui taikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją hipoteką, atsižvelgė teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš įkeisto turto ir bankroto bylos proceso ypatumus.

26Kaip minėta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutarties 29 ir 30.1 punktais sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjo UAB „Travestus“ prievolei grąžinti kreditą užtikrinti bus įkeistas gyvenamasis namas, ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovui ir atsakovui A. Č., taip pat valstybinio 0,1645 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisė, patalpų nuomos teisės, atsakovės UAB „Travestus“ esamos lėšos ir būsimos įplaukos į bankų sąskaitas. Tam, kad būtų užtikrintas atsakovės prievolės pagal 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį įvykdymas, hipoteka įkeisti tokie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas ( - ), visas pastatas, esantis ant nurodyto žemės sklypo, o vėliau nurodyto pastato hipoteka išregistruota ir įkeistos jame esančios patalpos kaip savarankiški nuosavybės teisės objektai. Hipoteka įkeistos patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Travestus“, t. y. skolininkui pagal prievolę atsiradusią 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutarties pagrindu. Įkeisto žemės sklypo savininkai yra ieškovas ir atsakovas A. Č.. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalims hipotekos sutartyje nesusitarus dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės, pirmąja eile parduodamas skolininkui priklausantis turtas ir tik paskui išieškojimas nukreipiamas į įkaito davėjo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007). Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Taip pat iš ant ginčo sklypo stovinčiame name parduodamų butų pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų matyti, kad žemės sklypas, skirtas ant jo esančiam namui eksploatuoti ir prižiūrėti bei name esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti. To neneigė ir atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad sutiko, jog butai būtų pardavinėjami kartu su žeme (T. 3, b.l. 147). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Travestus“ parduodamas butus, esančius ginčo pastate informuodavo pirkėjus, kad po pastatu ir prie jo esantis žemės sklypas priklauso kitiems savininkams, kad buto pardavėjas nuomojasi nurodytą žemės sklypą ir kad pardavėjas perleidžia pirkėjui nuomos teisę į tam tikrą žemės sklypo dalį, reikalingą namui eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat ir automobilių stovėjimo vietą (butų pirkimo–pardavimo sutarčių 4 punktas, t. 3, b. l. 107, 114). Atsakovas iš esmės teisingai nurodo, jog hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, tačiau tokia nuostata vertintina kartu su kitomis daiktines teises reglamentuojančiomis teisės normomis. Aplinkybė, jog žemės sklypas ir ant jo pastatytas pastatas parduodami taikant skirtingus teisės aktus nereiškia, jog negali būti nustatyta tokio turto pardavimo tvarka. Dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eile nustatyta kito įkeisto daikto (ginčo sklypo) pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai (LR Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 p.).

27Taigi nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog skolininko ir svetimo turto įkeitimas atsakovo reikalavimams pagal kredito sutartį užtikrinti atitinka CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, numatančią kreditoriui išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta įkeistų daiktų pardavimo tvarka atitinka CK 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatą ir pačios hipotekos tikslus.

28Taip pat pažymėtina, kad nustatydamas įkeistų daiktų pardavimo eilę, teismas tinkamai įvertino jog tokia tvarka geriausiai atitiks visų bendrosios hipotekos daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvių – tiek įkaito davėjų - ieškovo ir atsakovo A. Č., tiek skolininko ir kito įkaito davėjo – atsakovo UAB „Travestus“, tiek įkaito turėtojo – atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą interesus. Įkeistų daiktų pardavimo eilė taip pat sudarys galimybę pastate esančių butų savininkams įsigyti automobilių parkavimo vietas, kas taip pat atitiks tikruosius hipotekos lakšto šalių ketinimus. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta UAB „OBER–HAUS“ 2013 m. kovo 28 d. konsultacija dėl galimos turto kainos (T.3, b.l.99-103). Be to, nenustačius nurodytos daiktų pardavimo eilės, nukentėtų ieškovo ir atsakovo A. Č. interesai, nes pardavus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą, jie įgytų teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka pareikšti reikalavimą skolininkui – atsakovui UAB „Travestus“.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinių skundų motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

30Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

32Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams atsirado pareiga atlyginti ieškovo S. Ž. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinius skundus parengimą ir išsiuntimą teismui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.), kas sudaro 1300 Lt.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti ieškovui S. Ž. (S. Ž.) (asmens kodas ( - ) iš atsakovų BUAB „Travestus“ (į.k.226221680, adresas – Šaltūnų g. 33, Vilnius) ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (į.k. 301694694, adresas – Saltoniškių g. 2, Vilnius) po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti žemės sklypo bendrosios... 5. Atsakovas A. Č. sutiko su ieškinio argumentais ir pripažino ieškinio... 6. Atsakovas BUAB „Travestus“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Danske Bank AS prašė ieškinį atmesti... 8. Tretieji asmenys N. K. ir A. R. atsiliepime nesutinka su ieškinio argumentais... 9. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Travestus“ prašo sprendimą panaikinti... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Traversus“... 16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas A. Č. prašo sprendimą palikti... 17. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas S. Ž. prašo sprendimą palikti... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Travestus“ ir Danske Bank AS, 2005 m.... 21. Dėl atsakovo BUAB „Travestus“ apeliacinio skundo... 22. Atsakovas BUAB „Travestus“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia... 23. Dėl atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino, jog ginčo turto... 25. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė... 26. Kaip minėta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutarties 29 ir 30.1... 27. Taigi nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog skolininko ir... 28. Taip pat pažymėtina, kad nustatydamas įkeistų daiktų pardavimo eilę,... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir... 30. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 32. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams atsirado pareiga atlyginti ieškovo... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti ieškovui S. Ž. (S. Ž.) (asmens kodas ( - ) iš atsakovų BUAB...