Byla 2S-497-259/2011

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4311-374/2010, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir

Nustatė

2Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi (b.l.69-70) atsakovo prašymo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 (taip nurodyta nutartyje, nors turėtų būti - 2010-08-06) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui K. K. gyventi skyrium nuo šeimos ir lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje, netenkino.

3Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-08-06 nutartimi (b.l.15-17) tenkino ieškovės prašymą, nepareiškus ieškinio, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų D. K., gim. 1998-01-07, ir G. K., gim. 2000-10-23, gyvenamąją vietą su motina R. K.; įpareigojo atsakovą K. K. mokėti laikiną išlaikymą - po 200 Lt kas mėnesį vaikų D., gim. 1998-01-07, ir G., gim. 2000-10-23, išlaikymui, kol bus priimtas teismo sprendimas; įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, uždraudžiant jam lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Marijampolėje. Atsakovas teismo nutartimi buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo šeimos, kadangi teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - Marijampolės PK VP miesto policijos nuovados pažymos ir atsakovui galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.9-11b) nustatė, jog atsakovo elgesys šeimoje - girtauja, vartoja prieš sutuoktinę fizinę ar kitokią prievartą, - daro žalą vaikams ir kitam sutuoktiniui. Be to, teismas nustatė, jog atsakovas turi galimybę gyventi skyrium nuo šeimos, kadangi pastoviai prižiūri savo neįgalius tėvus, vadinasi, gyvena kartu su tėvais. Įrodymų, pagrindžiančių prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nepateikė. Todėl teismas konstatavo, jog jis neturi galimybės įsitikinti, kad panaikinus atsakovui draudimą gyventi su šeima, bus apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesai bei užkirstas kelias žalai šiems interesams.

4Atskiruoju skundu (b.l.81-82) atsakovas K. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nutartimi (taip nurodyta skunde, nors turėtų būti - 2010-08-06) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo šeimos ir draudimą lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje, dėl šių motyvų: teismo motyvai, jog atsakovo elgesys šeimoje netinkamas (atsakovas girtauja, vartoja prieš sutuoktinę fizinę ir kitokią prievartą, daro žalą vaikams ir sutuoktinei), jog atsakovo galimybė gyventi skyrium yra patvirtinta rašytiniais įrodymais, kad, prižiūrėdamas neįgalius tėvus, atsakovas gyvena su jais, nepagrįsti, paremti tik ieškovės subjektyviais parodymais. Atsakovas niekada nenaudojo prieš sutuoktinę fizinės ir kitokios prievartos, pilnai išlaikė sutuoktinę ir tris vaikus, pilnai išlaikė socialinį būstą - keturių kambarių butą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas buvo agresyvus jos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad atsakovas girtavo, nustojo rūpintis šeima, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, kad vaikai ėmė bijoti atsakovo. Ieškovė, nenorėdama gyventi su atsakovu, pateikė teismui neatitinkančius tikrovės, išgalvotus faktus apie atsakovą, o teismas, susidaręs išankstinę klaidingą nuomonę, priėmė nepagrįstus sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo aštrindamas šalių šeimyninius santykius, padėdamas ieškovei daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams (teismo pagalba ieškovė formuoja atsakovo, kaip „blogo“ tėvo, įvaizdį atsakovo nepilnamečiams vaikams).

52010-08-06 nutartimi teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, iš esmės išsprendė atsakovo ir jo šeimos tolimesnį likimą - nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gyvens su motina, įpareigojo atsakovą kas mėnesį mokėti nepilnamečiams vaikams po 200 Lt, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, uždraudė jam lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. teismas taikė ne laikinąsias apsaugos priemones, bet išsprendė tik teismo sprendimu galimus išspręsti santuokos nutraukimo klausimus - sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendro turto padalijimo bei buto ir kitų patalpų naudojimosi teisės klausimus. 2010-08-06 nutarties atsakovas neskundė (yra neįgalus, nežinojo visų teisinių subtilybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), nes apie 2010-08-06 nutartį sužinojo, kai sutuoktinės iniciatyva policijos darbuotojų buvo „išprašytas“ iš namų ir kai 2010-09-28 gavo iš teismo ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

6Teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b.l.64) atsakovas nurodė, jog nepatekdamas į šalims priklausiančią gyvenamąją patalpą - butą, kurį iki šiol išlaikė tik atsakovas, atsakovas yra iš esmės priverstas gyventi gatvėje, negali pasinaudoti likusiais bute dokumentais, kad būtų tinkamai paruoštas atsiliepimas ieškinį, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti. Nors atsakovas kiek galimybės leidžia prižiūri neįgalius savo tėvus, tačiau su jais negyvena, nes tėvų butas yra mažas, gyventi tėvų bute galimybės nėra. Be to, teisės gyventi ir naudotis socialiniu būstu – šalių butu, esančiu ( - ), Marijampolėje, atsakovas nėra praradęs, šiuo klausimu joks teismo sprendimas nepriimtas.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.86-87) ieškovė R. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nutartimi (taip nurodyta atsiliepime, nors turėtų būti - 2010-08-06) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo šeimos ir draudimą lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje, dėl šių motyvų: ieškovė 2010-07-30 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l.1-2), norėdama apsaugoti vaikus ir save nuo agresyvių atsakovo veiksmų. Teismas ieškovės prašymą išsprendė teisingai ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (b.l.15-17) tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai vaikai nuo realios grėsmės. Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovas vartoja alkoholį, smurtauja prieš ieškovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovas nuolat triukšmaudavo, daužydavo baldus, išdaužė duris, kitaip grasindavo ir gąsdindavo vaikus. Vaikai iki šiol atsakovo bijo; atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad po 2010-08-06 teismo nutarties buvo „išprašytas“ iš namų policijos darbuotojų. Į policijos pareigūnus dėl atsakovo iškeldinimo ieškovė nesikreipė, atsakovas pats negrįžo namo, nes eilinį kartą girtavo su draugais. Atsakovas raktų neturėjo, juos buvo pametęs, todėl į butą negalėjo patekti. Po nutarties priėmimo ieškovė surinko visus atsakovo dokumentus ir reikalingiausius daiktus, patalynę, sudėjo į automobilį ir perdavė automobilio raktelius atsakovo tėvams, iš kur atsakovas viską ir pasiėmė. Atsakovas ir toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, tęsia išgertuves pas savo draugus, nesirūpina vaikų materialiniu išlaikymu.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-08-06 nutartimi (b.l.15-17) tenkino ieškovės prašymą, nepareiškus ieškinio, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų D. K., gim. 1998-01-07, ir G. K., gim. 2000-10-23, gyvenamąją vietą su motina R. K.; įpareigojo atsakovą K. K. mokėti laikiną išlaikymą - po 200 Lt kas mėnesį vaikų D., gim. 1998-01-07, ir G., gim. 2000-10-23, išlaikymui, kol bus priimtas teismo sprendimas; įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, uždraudžiant jam lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Marijampolėje. Atsakovas teismo nutartimi buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo šeimos.

10Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2010 08 06 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui K. K. gyventi skyrium nuo šeimos ir lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje.

11Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi (b.l.69-70) atsakovo prašymo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 (taip nurodyta nutartyje, nors turėtų būti - 2010-08-06) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui K. K. gyventi skyrium nuo šeimos ir lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje, netenkino.

12Atskiruoju skundu (b.l.81-82) atsakovas K. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nutartimi (taip nurodyta skunde, nors turėtų būti - 2010-08-06) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo šeimos ir draudimą lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti, kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra teismo įsitikinimas pagrįstomis prielaidomis, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 str. įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

14Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus ir pagrindus, dėl ko dalis laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikytos nesant faktinio ir pažeidžiant teisinį pagrindą, pažeidžiant ekonomiškumo principą, dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina (LR CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.), o taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje pagal ieškovės prašymą ir jos nurodomais pagrindais panaikintinos.

15Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra keliamas reikalavimas iškeldinti atsakovą iš jam suteikto gyvenamojo būsto ar pasidalinti šalių turimą gyvenamąją patalpą. Esant priimtai skundžiamai apeliacine tvarka teismo nutarčiai, atsakovas neteko teisės naudotis jam suteikta gyvenamąja patalpa, teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę laikinai gyventi pas savo tėvus jų turimoje gyvenamojoje patalpoje, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nes atsakovo tėvų sutikimo atsakovui gyventi jo tėvų gyvenamojoje patalpoje nėra. Teisėjų kolegija todėl sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog atsakovas yra iš esmės priverstas gyventi nežinia kur, jis neteko galimybės naudotis savo asmeniniais daiktais, esančiais bute.

16Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija panaikina 2010 08 06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui K. K. gyventi skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje ir lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

18

19atskirąjį skundą patenkinti.

20Panaikinti 2010 08 06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui K. K. gyventi skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje ir lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), Marijampolėje.

Proceso dalyviai