Byla 2A-123-117/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui P. M., Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui P. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams J. S.-A. ir advokatui L. M., Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovui advokatui A. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė Žemės tarnyba), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau - Kauno LEZ valdymo UAB) dėl įsakymo panaikinimo, susitarimo procedūros grafiko pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo Ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei E. M., tretieji asmenys Žemės tarnyba, Kauno LEZ valdymo UAB dėl sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: panaikinti 2010 m. kovo 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2379 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)" (toliau – Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą) dalį dėl E. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – Žemės sklypas), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo; pripažinti negaliojančiu 2010 m. vasario 8 d. susitarimą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau – Kauno LEZ valdymo UAB) dėl privačios žemės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – LEZ) paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko Nr. 4FS-31-(6.32) (toliau – Susitarimas); kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – KT) ir administracinį teismą dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2010 m. kovo 18 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė Įsakymą pradėti žemės sklypo paėmimą. Įsakymas priimtas remiantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. TS-346 „Dėl Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Kauno LEZ specialusis planas (toliau – Specialusis planas). Ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 26 d. ginčijo Specialiojo plano teisėtumą. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų nėra išspręsti galutinai, dar nuo 2010 m. balandžio 19 d. vyksta teisminiai ginčai dėl Įsakymo panaikinimo. LVAT sprendimu panaikinus Specialųjį planą, jo pagrindu priimtas Įsakymas turi būti panaikintas. Ieškovės teigimu, Kauno apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamą Įsakymą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, todėl buvo pažeistos ieškovės teisės. Nebuvo laikytasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo (turi būti valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams), todėl buvo priimtas neteisėtas įsakymas ir nepagrįstai apribotos ieškovės teisės disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Valstybės institucijos arba savivaldybės tarybos teisę paduoti prašymą dėl žemių paėmimo visuomenės poreikiams patvirtina Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Tokią išvadą patvirtina dar ir tai, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 3 punkte numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę bei pateikia turimo specialiojo plano ištrauką. Ieškovė pažymėjo, kad ji nėra gavusi jokio pranešimo, kad Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pateiktas prašymas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, todėl toks pažeidimas laikytinas esminiu atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto. Tokio pobūdžio pranešimo nepateikimas ieškovei apsunkino teises ginti savo pažeistus interesus teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno apskrities viršininko administracija priimdama Įsakymą pažeidė 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1208 numatytą į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, pagal kurią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra negalėjo būti pradėta anksčiau kaip po 2015 m. Be to, Kauno apskrities viršininkas priimdamas įsakymą nenurodė jokių motyvų, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas. Kauno apskrities viršininkas būdamas Kauno LEZ valdymo UAB valdybos nariu atlieka šios bendrovės valdymo funkcijas, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kauno apskrities viršininko administracija ginčijamą Įsakymą priėmė vadovaudamasi Kauno LEZ valdymo UAB prašymu. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai bendrovė, kurios valdyboje dirbo Kauno apskrities viršininkas, davė tiesioginius nurodymus, prieštaraujančius teisės aktų nuostatoms, Kauno apskrities viršininkui atlikti tam tikrus veiksmus, įtakojančius Kauno LEZ valdymo UAB teises, pareigas bei ekonominius interesus. Kauno apskrities viršininkas užimdamas Kauno LEZ valdymo UAB valdybos nario pareigas ir turėdamas įstatymų suteiktus valdingus įgaliojimus priimti sprendimus, įtakojančius Kauno LEZ valdymo UAB teisių ir pareigų visumą, nenusišalino nuo įsakymo priėmimo, todėl Įsakymas yra naikintinas kaip pažeidžiantis imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą yra neteisėtas, nes nėra konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio paimti žemės sklypą. Žemės sklypas neprivalo būti valstybės nuosavybė, ieškovė žemės sklypą gali nuomoti arba tiesiogiai Kauno LEZ valdymo UAB, arba pačiai valstybei. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams nėra būtinas siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar konstituciškai svarbius tikslus, kadangi Žemės sklypas gali būti išnuomotas Kauno LEZ valdymo UAB ir tokios vertybės bei tikslai gali būti pasiekti nesuvaržant Ieškovės nuosavybės teisių. Valstybė, neturėdama pakankamai finansinių išteklių, neturėjo teisės priimti ginčijamo įsakymo ir taip apriboti ieškovės nuosavybės teisių, kadangi toks ribojimas gali tęstis (ir jau tęsiasi) nepagrįstai ilgą laiką.

6Ieškovė taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno LEZ valdymo UAB sudarė Susitarimą dėl į Kauno LEZ patenkančių žemės sklypų, tarp jų ir ieškovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos ir grafiko. Atsakovai, Susitarime numatydami kitokią ieškovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nei numatyta teisės aktuose, pažeidė ieškovės nuosavybės teises į jai priklausantį žemės sklypą. Susitarimo dalykas ir atskiros Susitarimo nuostatos prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Susitarimas turi būti pripažintinas negaliojančiu, kadangi jis pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus (pagal Susitarimą įsipareigota žemės sklypą visuomenės poreikiams paimti anksčiau nei tai numato Vyriausybės priimti teisės aktai), prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei yra pasirašytas tokios teisės neturinčio asmens.

7Taip pat ieškovė nurodė, kad būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo. Žemės įstatymo VIII skyrius prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams. Žemės įstatyme nenustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams terminai. Žemės įstatymas netinkamai reglamentuoja prašymų padavimo tvarką. Lietuvos Respublikos LEZ pagrindų įstatymas ir Kauno LEZ įstatymas prieštarauja Konstitucijos 46 str., 23 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Nėra numatytos galimybės nuomoti privačius žemės sklypus. Žemės savininkų teisės yra ribojamos daugiau nei būtina Kauno LEZ tikslams pasiekti. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 904 3 d. prieštarauja Konstitucijos 23 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 269 prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Konstitucijai. Būtina kreiptis ir į administracinį teismą, kadangi sprendimu patvirtintas Specialusis planas viešai paskelbtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apie Specialųjį planą nebuvo paskelbta vietinėje spaudoje pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Sprendimu patvirtintas planas nebuvo paskelbtas savivaldybės internetinėje svetainėje pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus.

8Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepimu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas ginčijamą Įsakymą pradėti žemės sklypo paėmimą priėmė ir Susitarimą sudarė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovės teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu, o atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ veikimas yra negalimas be tam tikros teritorijos, kuri reikalinga LEZ veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimti į Kauno LEZ teritoriją patenkantys žemės sklypai. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ zonos kūrimasis, tolimesnė LEZ veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Kauno apskrities viršininko administracija informavo ieškovę ir kitus fizinius asmenis apie jų žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Informacija apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams buvo patalpinta Kauno apskrities viršininko administracijos oficialiame tinklapyje http://www.kaunas.aps.lt. Kauno apskrities viršininkas, pasirašydamas Įsakymą, veikė savo kompetencijos ribose, t. y. turėjo teisę jį pasirašyti. Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydama Susitarimą su Kauno LEZ bendrove veikė kompetencijos ribose, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, vykdė teisės aktų nustatytas pareigas. Kauno apskrities viršininkas Kauno LEZ bendrovės valdyboje veikė atstovaudamas ne savo privatiems interesams, o valstybės interesams. Kauno apskrities viršininkas Kauno LEZ bendrovės valdyboje atliko priežiūros funkcijas ir neturėjo sprendžiamojo balso teisės. Jis taip pat neturėjo Kauno LEZ bendrovės akcijų bei už buvimą Kauno LEZ bendrovės valdybos nariu negavo jokio materialaus ir/ar nematerialaus atlygio. Susitarimu nebuvo pakeistos Kauno apskrities viršininko administracijos teisės aktų suteiktos teisės ir pareigos ar apribotos subjekto, atliekančios viešojo administravimo funkcijas, teisės, ir nebuvo pažeistos jokios imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl Susitarimas yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Visuomenės poreikiai dėl žemės paėmimo yra aiškiai išreikšti Kauno LEZ įstatyme ir Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarime Nr. 1094, kuriuo Kauno LEZ buvo pripažintas valstybinės svarbos ekonominiu projektu.

9Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka. Įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą priimtas galiojant Specialiajam planui. Šiuo metu žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra iš esmės jau yra baigta, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams Kauno rajono savivaldybėje“ (toliau – Įsakymas paimti žemės sklypą), pagal kurio 1 punktą nusprendė paimti visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti) žemės sklypą. Pagal Įsakymo pradėti žemės sklypo paėmimą priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 1 punktą, prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams galėjo paduoti valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos. Be to, pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pati Kauno apskrities viršininko administracija buvo žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams iniciatoriumi (suinteresuota institucija) ir atskiras dar kurios nors valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams reikalingas nebuvo. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai įpareigojo Kauno apskrities viršininką priimti sprendimus dėl žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, o Kauno apskrities viršininkas privalėjo vykdyti pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą atitinka teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiai yra aiškiai išreikšti teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose bei suformuotoje teismų praktikoje, Įsakymą pasirašė pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją veikęs asmuo, o Įsakymas nepažeidė jokių ieškovės teisių. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo vilkinama, o yra pateisinama objektyviomis priežastimis - teisės aktuose nustatytais žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams veiksmais, jų atlikimo terminais, bei iš dalies pačios ieškovės valia. Kol nėra įsisavinta Kauno LEZ teritorija, ar atitinkama jos dalis, galima planuoti ir numatyti tik būsimų veiklų kryptis, kurios įsakymo priėmimo metu buvo aiškiai išdėstytos specialiajame plane bei detaliajame plane. Todėl, kol nėra įsisavinta konkreti Kauno LEZ teritorijos dalis, yra nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog turi būti pateikti konkretūs įrodymai kokie konkretūs pastatai ir įrenginiai yra planuojami statyti ieškovės žemės sklype, kaip tokia veikla bus naudinga visuomenei ir pan. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Susitarimas nėra administracinis teisės aktas, kuriuo remiantis žemės sklypas iš ieškovės buvo paimtas visuomenės poreikiams ar kitaip apribotos ieškovės nuosavybės teisės žemės sklypo atžvilgiu. Kauno apskrities viršininko administracija su Kauno LEZ valdymo UAB sudarydama Susitarimą tiesiogiai vykdė Vyriausybės nutarimu Nr. 904 nustatytą įpareigojimą suderinti Kauno LEZ teritorijoje esančios privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką, todėl negalima teigti, kad Susitarimas pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į KT ar administracinį teismą.

10Atsakovas Kauno LEZ valdymo UAB atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Įsakymo pradėti žemės sklypo paėmimą priėmimo metu galiojo Kauno LEZ Specialusis planas, kuris buvo teisėtas ir kuriuo buvo privaloma vadovautis iki pat 2013 m. rugsėjo 13 d., kada buvo priimtas LVAT sprendimas dėl Specialiojo plano teisėtumo. Be to, tiek Įsakymo priėmimo metu galiojo, tiek ir šiuo metu galioja 2000 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos detalusis planas (toliau - Detalusis planas), kuris yra teisėtas ir nenuginčytas. Detaliajame plane taip pat yra aiškiai išreikštas poreikis dėl privačios žemės, patenkančios į Kauno LEZ teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovei priklausantis žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymo paimti žemės sklypą pagrindu jau yra paimtas visuomenės poreikiams, kas reiškia, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo baigta galiojant tiek Specialiajam planui, tiek Detaliajam planui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo pažeista. Apie tai, kad ieškovei priklausiusio žemės sklypo atžvilgiu bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ieškovei buvo žinoma daug anksčiau, nei buvo priimtas Įsakymas. Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 16 d. rašte Nr. (23.10-71 )-3-243 yra nurodyta, kad pagrindinė priežastis, kodėl nesudaroma Žemės sklypo nuomos sutartis tiesiogiai su Kauno LEZ bendrove yra ta, kad teisės aktai nenumato tokios galimybės. Todėl net jei būtų panaikintas ginčijamas įsakymas, ieškovė bet kokiu atveju negalėtų žemės sklypo išnuomoti tiesiogiai Kauno LEZ bendrovei. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimui Nr. 1208, nes nutarime nėra nurodoma, kad likusi Kauno LEZ teritorijos dalis bus įsisavinta ne anksčiau nei 2015 m. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams motyvai yra išreikšti teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 pripažino Kauno LEZ valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Kauno apskrities viršininkas būdamas Kauno LEZ bendrovės valdybos nariu išimtinai vykdė viešąsias funkcijas ir objektyvai negalėjo turėti jokių privačių interesų, todėl ieškovės nurodyta LVAT praktika dėl viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo šioje byloje negali būti remiamasi. Ieškovės teiginys, kad privatūs savininkai turi teisę išnuomoti žemė, patenkančią į Kauno LEZ teritoriją, tiesiogiai Kauno LEZ bendrovei, neatitinka esamo reglamentavimo bei prieštarauja investicinio projekto esmei ir vystymo tikslams. Tam, kad vykdydama Kauno LEZ įstatymo reikalavimus Lietuvos valstybė galėtų išnuomoti Kauno LEZ valdymo bendrovei visą Kauno LEZ teritoriją, visa Kauno LEZ žemė turi priklausyti valstybei nuosavybės teise. Žemės Kauno LEZ teritorijoje paėmimas visuomenės poreikiams nėra subjektų, turinčių teisę inicijuoti atitinkamas procedūras, diskrecijos klausimas, - šie subjektai privalo vykdyti Kauno LEZ įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad būtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai. Atsakovas taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno LEZ bendrovė sudarydami Susitarimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiko, neperžengė savo kompetencijos ribų bei nepažeidė imperatyvių įstatymų nuostatų.

11Atsakovas Ūkio ministerija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymą paimti Žemės sklypą; įsiteisėjus daliniam sprendimui pripažinti Įsakymą paimti Žemės sklypą teisėtu, leisti Ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti minėto Įsakymo 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą; po dalinio sprendimo pripažinti Įsakymą paimti Žemės sklypą teisėtu įsiteisėjimo, leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno LEZ teritorijai plėsti; nustatyti, kad E. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 1 127 300 Lt.

12Ieškovė E. M. atsiliepime į priešieškinį prašė pripažinti, kad Įsakymas paimti žemės sklypą yra neteisėtas ir šį įsakymą panaikinti; nustatyti, kad Įsakymu visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo atlyginimo dydis yra 1 927 000 Lt; nustatyti papildomų nuostolių, patirtų dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, dydį, kurį įrodantys dokumentai teismui bus pateikti vėliau; jeigu teismas daliniu sprendimu pripažins, kad Įsakymas paimti Žemės sklypą yra teisėtas, prašė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą 2-2513-273/2013 iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-37-423/2010; kreiptis į KT dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo; priteisti iš Ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

13 Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu pripažino teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymą paimti Žemės sklypą; leido Ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti Įsakymo paimti žemės sklypą 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą; leido įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno LEZ teritorijai plėsti. Ieškovės E. M. ieškinį teismas atmetė.

15Teismas nurodė, kad iš E. M. paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas patenka į Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Šis žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus žemės sklypo, priklausančio atsakovei visuomenės poreikiams, nebūtų galimas Kauno LEZ sukūrimas, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, būtų pažeisti visuomenės, o kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijami įsakymai yra priimti vadovaujantis Žemės įstatyme nustatytais žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindais. Taip pat teismas nurodė, kad žemės paėmimas iš E. M. visuomenės poreikiams yra atliktas laikantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos, todėl padarė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo Žemės sklypas paimtas iš E. M. visuomenės poreikiams, pripažintinas teisėtu bei nėra pagrindo jo naikinti.

16Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog žemė iš savininkų nustačius visuomenės poreikį, gali būti paimama ir visai nesvarbu, kam ir kokiu būdu ta žemė bus perduota. Nagrinėjamu atveju žemė paimama visuomenės poreikiams ir registruojama valstybės vardu, ginčo žemė ir liks valstybės nuosavybe, tik bus perduota privačiam subjektui valdyti nuomos pagrindais. Dėl ieškinio argumento, kad LVAT sprendimu panaikinus Specialųjį planą, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra negali būti tęsiama, teismas nurodė, kad pačiame LVAT sprendime nurodyta, jog ši sprendimo dalis negali būti taikoma nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas įsiteisėjęs LVAT sprendimas. Priimtas teismo sprendimas atgal negalioja. Be to, minėtoje byloje teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės nepaimtos visuomenės poreikiams žemės išnuomoti tiesiogiai Kauno LEZ. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ir ieškovės argumentas, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo sustabdyti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nes ieškovė ne kartą byloje kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą, tačiau jos prašymai teismų buvo atmesti. Dėl ieškovės argumento, kad Įsakymas paimti žemės sklypą pažeidė 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1208 numatytą į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, teismas pažymėjo, kad minėtame nutarime nėra nurodyta, kad likusi Kauno LEZ teritorijos dalis bus įsisavinta ne anksčiau nei 2015 m. 2007 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 904, kuriame nusprendė pavesti Kauno apskrities viršininkui parengti ir suderinus su Kauno LEZ valdymo bendrove pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kauno LEZ teritorijoje esančios privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką. 2010 m. vasario 8 d. Susitarime dėl privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko yra nurodytas ieškovės Žemės sklypas, toks susitarimas neprieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui Nr. 1208, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

17Teismas nurodė, kad Kauno rajono apskrities viršininko administracija yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams iniciatorius, nes tai nustato Lietuvos Respublikos LEZ įstatymas, Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl Laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“. Todėl Kauno apskrities viršininko administracijai nebuvo pagrindo pateikti prašymą apskrities viršininkui kaip tai numato Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis.

18Dėl ieškovės argumento, kad kartu su ginčijamu įsakymu nebuvo pridėtas teritorijos ribų planas ir dėl šios priežasties buvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teisė žinoti šios procedūros apimtį, teismas nurodė, kad teritorijos ribų planas buvo priimtas kartu su Įsakymu pradėti žemės sklypo paėmimą ir yra pridėtas prie minėto įsakymo originalo. Ieškovė turėjo teisę atvykti į Kauno apskrities viršininko administraciją ir laisvai susipažinti su teritorijos ribų planu. Be to, visa detali informacija, įskaitant ir Susitarimu patvirtintą grafiką bei Įsakymu priimtą teritorijos ribų planą, ilgą laiką buvo patalpinta Kauno apskrities viršininko administracijos internetiniame puslapyje, todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos teritorijos ribų plano kopijų neįteikimas ieškovei niekaip nepažeidžia jos kaip žemės savininkės interesų. Teismas padarė išvadą, kad apskrities viršininkas priimdamas ir pasirašydamas įsakymą veikė savo kompetencijos ribose. Dėl E. M. argumento, kad valstybė nėra finansiškai pajėgi išpirkti žemės sklypą, teismas nurodė, kad tai neturi teisinės reikšmės ginčijamų įsakymų teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės nurodytas argumentas, kad žemės sklypo paėmimo procedūra yra užsitęsusi neturi teisinės reikšmės, nes ieškovės žemės klypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo baigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui priėmus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą.

19Teismas netenkino ieškovės prašymų kreiptis į KT, nes teismui nekilo abejonių dėl ieškovės nurodytų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų neatitikimo Konstitucijai, joje įtvirtintiems principams bei įstatymo nuostatoms. Teismas netenkino ir ieškovės prašymo kreiptis į LVAT, kad būtų ištirta ar Specialusis planas, kaip norminis administracinis aktas, ginčijamo įsakymo priėmimo dieną buvo tinkamai paskelbtas, nes analogiškas prašymas buvo pateiktas LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A520-500/2013.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Ieškovė E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti 2010 m. kovo 18 d. Įsakymo pradėti Žemės sklypo paėmimą dalį dėl E. M. priklausančio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, pripažinti 2013 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymą paimti Žemės sklypą neteisėtu ir šį Įsakymą panaikinti bei pripažinti negaliojančiu 2010 m. vasario 8 d. Susitarimą. Taip pat apeliantė prašo kreiptis į Konstitucinį teismą ir į administracinį teismą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė, ar Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams atitinka visas būtinąsias konstitucines sąlygas, t. y., ar Žemės sklypo paėmimas yra pagrįstas teisės aktais, ar yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. nėra kitų būdų patenkinti visuomenės interesą, ar buvo laikytasi proporcingumo principo ir ar yra individualiais poreikiais išreikštas veiksmas. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytos procedūros, nes buvo vadovaujamasi negaliojančiu ir teisės aktams prieštaraujančiu Specialiuoju planu. Žemės sklypo paėmimas nėra būtinas demokratinėje valstybėje, nes toks pat teisinis rezultatas gali būti pasiekiamas ir nepaimant Žemės sklypo. Taip pat nebuvo laikytasi proporcingumo principo, nes Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams procedūra buvo užsitęsusi dėl valstybės institucijų neveikimo ir kaltės.

   21Be to, Konstitucinis teismas yra suformulavęs doktriną, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti individualus, tačiau teismo išvardinti visuomenės poreikiai (efektyviai panaudoti Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales ir pan.) yra bendro pobūdžio, galintys būti pritaikomi visiems Kauno rajone esantiems sklypams, todėl iki šiol nėra aiškūs konkretūs ir individualiai išreikšti visuomenės poreikiai, kuriems reikalingas Žemės sklypas.

2. Dalinis sprendimas yra paremtas negaliojančiu ir teisės aktams prieštaraujančiu Specialiuoju planu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis LVAT sprendimu, kuriuo panaikintas Specialusis planas. Kitoje byloje LVAT yra konstatavęs, kad jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), norminis teisės aktas, kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai (LVAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, bylos Nr. A-146-379-13). Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovų nėra išspręsti galutinai, todėl LVAT sprendimu panaikinus Specialųjį planą, jo pagrindu priimtas Įsakymas paimti Žemės sklypą ir Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą turi būti panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad Specialusis planas panaikintas dėl itin grubių teisės aktų pažeidimų, t. y. buvo priimtas subjekto, neturinčio teisės jį priimti. Be to, ginčo atveju Įsakymas paimti Žemės sklypą teisėtas tampa ne nuo jo priėmimo momento, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taigi teismo sprendimo priėmimo dieną turi būti galiojantis Specialusis planas. Nagrinėjamu atveju dalinio sprendimo priėmimo metu Specialusis planas buvo panaikintas ir negaliojo.
3. Teismas nenagrinėjo argumentų, kad Žemės sklypas gali būti išnuomotas valstybei, jos įgaliotai institucijai arba tiesiogiai Kauno LEZ valdymo UAB. Nei vienas įstatymas nenumato, kad Kauno LEZ teritorijoje esanti žemė privalo priklausyti valstybei nuosavybės teisėmis. Apeliantė sutinka išnuomoti žemės sklypą, todėl teisinis pagrindas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams neegzistuoja.
4. Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą ir Įsakymas paimti Žemės sklypą yra neteisėti. Pirma, Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra privalėjo būti stabdoma dėl to, kad teisme buvo nagrinėjama dėl Specialiojo plano. Antra, Įsakymas paimti Žemės sklypą ir Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą prieštarauja 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1208, pagal kurį Žemės sklypas negalėjo būti paimtas visuomenės poreikiams anksčiau kaip 2015 m. Trečia, Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą priimtas neesant suinteresuotos institucijos prašymo, neinformavus apeliantės ir nepateikus aiškinamojo rašto, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikoje suformuotoms taisyklėms. Ketvirta, teismas neanalizavo apeliantės nurodytų argumentų apie tai, kad Įsakymas pradėti Žemės sklypo paėmimą pasirašytas tokios teisės neturinčio asmens ir netyrė, ar egzistavo interesų konfliktas. Penkta, Įsakymo pradėti Žemės sklypo paėmimą dieną valstybė buvo finansiškai nepajėgi išpirkti Žemės sklypą, todėl procedūra užsitęsė nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Šešta, teismas sprendime nenurodė, dėl kokių konkrečių ir aiškiai išreikštų visuomenės poreikių yra paimamas Žemės sklypas. Apeliantei nėra pateikta jokių įrodymų, kad jos valdomas Žemės sklypas yra būtinas visuomenei svarbiam tikslui, nėra aišku, kokia veikla bus vykdoma jų sklypuose, kokie statiniai ir įrenginiai bus statomi.
5. Teismas nenagrinėjo Susitarimo negaliojimo klausimo. Pirma, Susitarimas turi būti panaikintas, nes jis prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Antra, Susitarime numatytas Žemės sklypo paėmimo grafikas prieštarauja teisės aktams. Trečia, Kauno apskrities viršininkas neturėjo teisės pasirašyti Susitarimo.
6. Dalinis sprendimas yra nemotyvuotas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
7. Nagrinėjamoje byloje būtina kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo. Be to, Specialusis planas viešai paskelbtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Specialusis planas, kaip norminis aktas, Įsakymo pradėti Žemės sklypo paėmimą ir Įsakymo paimti Žemės sklypą priėmimo dieną buvo tinkamai paskelbtas pagal visus teisės aktų reikalavimus.

22Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Kauno LEZ valdymo UAB prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantės Žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams esant įstatyminiam pagrindui – Kauno LEZ yra svarbus valstybei ekonominis projektas, ką priimtais įstatymais ir nutarimais yra pripažinęs Seimas ir Vyriausybė, be to, tai patvirtina pats Kauno LEZ tikslas. Nepaėmus apeliantės Žemės sklypo visuomenės poreikiams, nebūtų galimas Kauno LEZ sukūrimas, nebūtų įgyvendinti zonos tikslai, būtų pažeisti visuomenės, o kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Kadangi apeliantės žemės sklypo paėmimo poreikis yra kildinamas iš Kauno LEZ sukūrimo ir įtvirtintas įstatyme, be to, visi su tuo susiję teisės aktai buvo viešai paskelbti, nėra pagrindo teigti, kad apeliantei yra nežinomi, kokie konkretūs ir individualiai išreikšti visuomenės poreikiai yra įgyvendinami paimant žemę Kauno LEZ kūrimui.
2. Ginčijamų įsakymų priėmimo metu Specialusis planas buvo teisėtas ir galiojantis ir juo buvo privaloma vadovautis iki 2013 m. rugsėjo 13 d. LVAT sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad Specialusis planas pripažintas negaliojančiu remiantis vieninteliu argumentu – kad Specialusis planas buvo patvirtintas netinkamo subjekto.
3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad yra pagrindas leisti Žemės sklypą nuomoti valstybei ar kitam trečiajam asmeniui. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą žemė Valdymo bendrovei yra išnuomojama, o zonos įmonėms – subnuomojama. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta žemės valdymo forma, t. y. nuomos teisė turi būti įgyvendinama ne aukciono būdu Žemės įstatymo (9 str.) ir CK nustatyta tvarka, todėl įstatyminio pagrindo apeliantei nuomoti žemę Valdymo bendrovei nėra. Valstybei neišpirkus apeliantės žemės, Kauno LEZ plėtra ir vystymas negalėtų būti įgyvendinamas pina apimtimi.
4. Apeliantės argumentai dėl ginčijamų Įsakymų neteisėtumo nepagrįsti.
5. Ginčijamu Susitarimu nebuvo pakeistos ar apribotos Kauno apskrities viršininko administracijos teisės aktų nustatytos teisės ir pareigos ir nebuvo pažeistos jokios imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl Susitarimas yra teisėtas ir galiojantis. Be to, apeliantė nepateikė jokių argumentų, kad Susitarimas tariamai pažeidžia jos konstitucinę nuosavybės teisę.
6. Teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo kreiptis į KT. Taip pat nebuvo pagrindo tenkinti apeliantės prašymo kreiptis į LVAT, kad būtų ištirta, ar Specialusis planas ginčijamo Įsakymo priėmimo dieną buvo tinkamai paskelbtas.

23Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nustatė visas būtinas sąlygas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams.
2. Teismas, atmesdamas apeliantės argumentus, susijusius su Specialiojo plano įtaka ginčijamų Įsakymų teisėtumui, vadovavosi aiškiais LVAT sprendime suformuluotais nurodymais dėl šio teismo sprendimo taikymo iki jo priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Teismas pagrįstai sprendė, kad LVAT sprendimas atgal, t. y. sprendžiant ginčijamų įsakymų teisėtumo klausimą, negalioja.
3. Žemės sklypas negali būti nuomojamas nei vienam iš atsakovų, o turi būti paimtas visuomenės poreikiams ir tik tuomet išnuomotas Valdymo bendrovei, todėl teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl Žemės sklypo nuomos.
4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijami įsakymai yra teisėti.
5. Apeliantės argumentas, kad teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu yra prieštaraujantis dalinio sprendimo turiniui. Be to, Susitarimą naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo.
6. Dalinis sprendimas yra tinkamai motyvuotas.
7. Dėl apeliantės prašymo kreiptis į KT, pažymėtina, kad toks prašymas nagrinėjančio bylą teismo nesaisto ir neįpareigoja. Teismui nekilo jokių abejonių dėl apeliantės nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Konstitucijai. Apeliantės prašymai Lietuvos apeliaciniam teismui kreiptis į KT ir į LVAT taip pat turėtų būti atmesti.
8. Būsimas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turės didelę reikšmę valstybei svarbaus ekonominio projekto ateičiai. Patenkinus apeliacinį skundą, iškiltų išimtinai neigiamos pasekmės Kauno LEZ atžvilgiu, o panaikinus ginčijamus įsakymus, Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turėtų būti inicijuojama iš naujo. Tai reikštų, kad procedūra užsitęstų nepagrįstai ilgai ir turėtų neigiamos įtakos sėkmingai Kauno LEZ plėtrai ir vystymui. Pažymėtina, kad visi apeliantės nurodyti argumentai yra formalūs, o procedūros metu padaryti tariami teisės aktų pažeidimai negali būti laikomi esminiais, kurie būtų pažeidę apeliantės teises vykdant Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą dalinį teismo sprendimą nepakeistą. Įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą yra priimtas vadovaujantis teisės aktų nustatytais žemės visuomenės poreikiams paėmimo pagrindais. Apeliantės argumentas, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas, nes prašymą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, nepagrįstas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad Kauno apskrities viršininko administracija buvo tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams iniciatorius ir atskiras prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams reikalingas nebuvo. Apeliantės argumentai, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo būtinų konstitucinių sąlygų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra nepagrįsti. Ginčijamas įsakymas ir Susitarimas buvo priimti nepažeidžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindų ir nustatytos tvarkos, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymų kreiptis į KT ar administracinį teismą, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nekyla abejonių dėl apeliantės nurodytų teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Žemės paėmimą iš privačios žemės savininkų visuomenės poreikiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d., Civilinio kodekso 4.100 str., Žemės įstatymo 45 str. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus Konstitucijai svarbius tikslus, turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucijos teismo 2002 03 14, 2003 03 04, 2009 06 08 nutarimai). CK 4.100 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuosavybę (daiktą ar kitą turtą) iš privataus asmens visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 45 str. nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus. Vienas iš šiame straipsnyje numatytų atvejų yra tas, kai žemė valstybei reikalinga svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti (Žemės įstatymas 45 str. 1 d. 10 p.).

261996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona (toliau – Kauno LEZ). Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (keistas 2007 05 09 nutarimu Nr. 464). Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir svarbiu visuomenės poreikiams. Į Kauno LEZ teritorijos ribas, nustatytas Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, pateko ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ) ,esantis ( - )

27Dėl Kauno apskrities viršininkės 2010 m. kovo 18 d. įsakymo pradėti

28ieškovei priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,

292013 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus

30 įsakymo paimti žemę visuomenės poreikiams ir Kauno LEZ specialiojo plano

31Pagal Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 10 p. žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką, reikalinga svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas arba Vyriausybė. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkui 2010 m. kovo 18 d. priimant įsakymą ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 m. rugpjūčio 9 d. priimant įsakymą ,,Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ galiojo 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patvirtintas Kauno LEZ specialus planas.

32Vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“, kaip norminio akto, teisėtumą, 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pripažino, kad šio norminio akto dalis, kuria patvirtintas specialus planas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. bei Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ 2 punktui, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas netaikė ABTĮ 116 str. 2 d. nuostatų, t. y. nenustatė, kad norminis aktas, pripažintas prieštaraujantis įstatymams, turi būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

33Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 45 str. 1 d. reikalavimus žemė iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai ji ne tik pagal specialiuosius, bet ir pagal detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo nustatyta tvarka, yra reikalinga visuomenės poreikiams. 2000 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Tai reiškia, kad apeliantei priklausanti žemė visuomenės poreikiams paimama esant sąlygai numatytai Žemės įstatymo 45 str. 1 d., t. y. pagal Kauno LEZ detalųjį planą reikalinga valstybei svarbiam ekonominiam projektui, kurio svarbą visuomenės poreikiams pripažino Vyriausybė, įgyvendinti, todėl apeliacinis skundas apeliantės nurodyto argumento pagrindu, kad Vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Kauno LEZ specialųjį planą, turi būti panaikinti Kauno apskrities viršininkės 2010 metų kovo 18 d. įsakymas ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas, netenkintinas.

34Dėl prašymo pradėti žemės sklypo paėmimo

35visuomenės poreikiams pateikimo

36Apeliantė teigia, kad žemės paėmimo procedūra negalėjo būti pradėta, nes nebuvo valstybinės institucijos ar savivaldybės Tarybos prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams, o Kauno LEZ valdymo bendrovė neturėjo teisės tokį prašymą pateikti.

37Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 Kauno LEZ pripažino svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir svarbiu visuomenės poreikiams. Šis nutarimas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 3 p., 45 str. 1 d. 10 p. ir Laisvųjų ekonominių zonų įstatymu. Žemės įstatymo 45 str. reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus. Pagal Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 10 p. žemė iš privačios žemės savininkų gali būti paimta, jeigu Seimas ar Vyriausybė pripažįsta, kad ji reikalinga svarbiems ekonominiams projektams įgyvendinti. Vyriausybei pripažinus Kauno LEZ svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir svarbiu visuomenės poreikiams ir esant parengtiems detaliajam ar specialiajam planams žemė iš privačios žemės savininkų, kurių žemė patenka į Kauno LEZ teritoriją, gali būti paimama (Žemės įstatymo 4 5 str. 1 d. 10 p.). Taigi Vyriausybei, vadovaujantis Laisvųjų ekonominių zonų įstatymu ir Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 10 p., pripažinus Kauno LEZ svarbiu visuomenės poreikiams ekonominiu objektu buvo numatyta, kad valstybės įkurtai Kauno LEZ ir įstatymu jai priskirtoje teritorijoje esanti žemė turi priklausyti valstybei. Taigi žemės paėmimas iš privačių žemės savininkų visuomenės poreikiams tapo reikalingas tiesiogiai įgyvendinti Kauno LEZ įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskrities viršininko administracija yra valstybinė institucija, valstybinio valdymo sudėtinė dalis, kuriai suteikta kompetencija spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus (Apskrities valdymo įstatymo 10 str. 9 p., Tipinių apskrities viršininkų nuostatų 1 p.). Taigi Kauno apskrities viršininko administracija ir buvo ta valstybinė institucija, kuri turėjo inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, todėl atskiro prašymo ir aiškinimo rašto pati sau teikti neprivalėjo.

38Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 4 str. numatyta, kad laisvąją ekonominę zoną valdo zonos valdymo bendrovė, kuriai yra išnuomojama zonos teritorija. Kauno LEZ valdymo bendrovė 2010 m. vasario 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą inicijuoti žemės, kuri patenka į zonos teritoriją, paėmimą iš privačios žemės savininkų. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ valdymo bendrovė valdo zonai priskirtą teritoriją, šiai bendrovei žemės išsprendimo klausimai buvo aktualūs. Teisėjų kolegijos vertinimu prašymo pateikimas Kauno apskrities administracijai pradėti inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams Žemės įstatymo 45 str. 1 d. prasme nevertintinas kaip prašymas, kurio pagrindu Kauno viršininko administracija pradeda žemės paėmimo procedūrą.

39Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogišką ginčą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ kurti procedūros pradėjimo teisėtumo, pasisakė, kad teisės spraga, jog Žemės įstatymo 45 str. nesureguliavo tokios situacijos, kai žemės paėmimo pagal Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 10 p. iniciatoriumi gali būti apskrities viršininko administracija, nėra pagrindas pripažinti, kad ji negali imtis iniciatoriaus vaidmens, nes žemės paėmimo Kauno LEZ veiklai atveju nebuvo kito viešojo administravimo subjekto, tiesiogiai įgyvendinančio su LEZ įsteigimu susijusias jos funkcionavimą užtikrinančias priemones (LVAT byla Nr. A7-865-05). Kauno apskrities viršininkui 2010 metais priimant sprendimą pradėti apeliantei priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams situacija nebuvo pasikeitusi – nebuvo kito viešojo administravimo subjekto, tiesiogiai įgyvendinančio su Kauno LEZ įsteigimu susijusios jos funkcionavimą užtikrinančias priemones.

40Dėl Kauno apskrities viršininkės 2010 m. kovo 18 d. įsakymo

41motyvų, teisės pasirašyti įsakymą, informacijos pateikimo

42Ginčijamą 2010 m. kovo 18 d. įsakymą ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ priėmė ir pasirašė Kauno apskrities viršininkė D. B., kuri 2005 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo paskirta Kauno LEZ valdymo bendrovės valdybos nare. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 11 str. ir Kauno laisvosios ekonominės zonos 7 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad į zonos valdymo bendrovės valdybą vieną narį skiria Vyriausybė. Apeliantė nurodo, kad Kauno apskrities viršininkė, būdama Kauno LEZ valdymo bendrovės valdybos narė ir pasirašydama įsakymą pradėti žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, pažeidė Apskrities valdymo įstatymo 4 str., Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d., Valstybės tarnybos 161 str. imperatyvius reikalavimus, todėl yra naikintinas.

43Kauno LEZ yra įsteigta valstybės ir pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą valstybė atlieka šios zonos priežiūrą, nustato jos veiklą. Kauno apskrities viršininkės paskyrimas Kauno LEZ valdymo bendrovės valdybos nare į valstybės įsteigtos ir jos veiklą reguliuojančios bei kontroliuojančias laisvosios ekonominės zonos bendrovės valdymą nepažeidė apeliantės nurodytų įstatymo reikalavimų, o įrodymų, kad Kauno apskrities viršininkė, būdama Kauno LEZ valdymo bendrovės valdybos nare, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, byloje nėra, o pagal Apskrities valdymo įstatymo 10 str. suteiktus įgalinimus turėjo teisę spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus ir priimti ginčijamą 2010 m. kovo 18 d. įsakymą ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“.

44Žemės įstatymo 46 str. įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją iš privačios žemės savininkų paimant žemę visuomenės poreikiams laikytis atitinkamos tvarkos: informuoti apie žemės paėmimo procedūrą pradžią, nurodyti tikslus, kuriems numatoma paimtą žemę panaudoti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ruošiant Kauno LEZ detalųjį planą apeliantei tapo žinoma, kad jai priklausantis žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją ir numatomas paimti visuomenės poreikiams (t. 9 b. l. 156-160). Kauno apskrities viršininko administracija 2010 m. kovo 20 d. raštu informavo apeliantę apie ginčijamą 2010 m. kovo 18 d. įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradėjimo, nurodė tikslą, kuriam numatomą panaudoti paimamą žemę ir pateikė patį įsakymą. Apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras buvo paskelbta 2010 m. kovo 25 d. laikraštyje ,,Tėviškės žinios“, pateikta informacija Kauno apskrities viršininko administracijos internetiniame puslapyje (t. 9 b. l. 20-26). Pripažintina, kad Kauno apskrities administracija nepakankamai informavo apeliantę, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo.

45Kauno apskrities viršininkės 2010 m. kovo 18 d. įsakyme nurodyti įstatymai (Žemės įstatymas, Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas), kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas pradėti apeliantei priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kauno LEZ įstatymas aiškiai įvardija Kauno LEZ įsteigimo tikslus. Įstatymas yra viešas ir visuotinai prieinamas, ir kiekvienas suinteresuotas asmuo gali susipažinti. Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 18 d. įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, tačiau dėl to nepripažintinas esminiu, kad sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pripažinti neteisėta ir panaikinti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad apeliantei apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams gerai buvo žinoma dar 1999 metais, kai buvo pradėtas ruošti Kauno LEZ detalusis planas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad privačios žemės savininkai, kurių žemė patenka į Kauno LEZ teritoriją, buvo informuoti apie detaliojo plano rengimą, su visuomene vyko viešas plano svarstymas pagal tuo metu galiojusius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio (1996 m. redakcija) reikalavimus.

46Dėl 2000 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1208

47 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo

48etapų nustatymo“ taikymo nustatant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią

491996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu įsteigtai Kauno LEZ buvo nustatyta 1053,99 ha teritorija ir šios teritorijos ribos (1996 10 22 įstatymo Nr. 1-1591 redakcija). 1999 m. gruodžio 2 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Kauno LEZ teritorija sumažinta iki 1000 ha, o 2005 m. birželio 21 d. įstatymo sumažinta iki 534 ha (1999 12 02 įstatymo redakcija Nr. VIII-1457; 2005 06 21 įstatymo redakcija Nr. X-262). Laisvosios ekonominės zonos įstatymo 9 str. 4 d. 4 p. numato, kad nutarimus dėl zonos teritorijos etapų įsisavinimo, zonos veiklos priima Vyriausybė. Vyriausybė 2000 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1208 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo etapų nustatymo“ (toliau – Vyriausybės 200 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1208) nustatė zonos 1000 ha teritorijos įsisavinimo etapus: pirmasis etapas – iki 2002 metų įsisavinimą 10,67 ha, antrasis etapas – iki 2015 m. įsisavinimą 173,83 ha, o dėl likusios 815,5 ha teritorijos įsisavinimo etapų buvo nustatyta iki 2015 m. priimti atskirą nutarimą. Pagal teritorijų įsisavinimo etapų aprašymą ieškovei priklausantis žemės sklypas į pirmąjį ir antrąjį etapą nepateko. Minėta 2005 m. birželio 21 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu zonos teritorija buvo sumažinta iki 534 ha ir buvo nustatyta, kad teritorijos ribas nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pagal Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktą planą patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas – Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone – 458,6999 ha teritorijos, Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone – 75,3001 ha teritorijos. Ieškovei priklausantis žemės sklypas pateko į 458,6999 ha teritoriją Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone. Taigi 2000 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1208 buvo nustatyta zonos teritorijos įsisavinimo etapai ir terminai iki kada įsisavinimas turi būti atliktas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pagal Vyriausybės nustatytus teritorijų įsisavinimo etapus jai priklausantis žemės sklypas pateko į trečiąjį etapą ir jo paėmimo procedūra galėjo būti pradėta ne anksčiau kaip 2015 metais, t. y. po antrojo etapo įgyvendinimo.

50Vyriausybė 2000 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1208 nustatė etapų terminus iki kada zonos teritorija turi būti įsisavinta, tačiau nenustatė terminų, nuo kurių įsisavinimas turi prasidėti. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jai priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra galėjo prasidėti tik po antrojo etapo įsisavinimo pabaigos t. y. 2015 metais. Tai reiškia, kad apeliantė vyriausybės nutarimu nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo terminus sieja su jai priklausančios žemės, kuri patenka į zonos teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžia.

51Vyriausybė 2000 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1207 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos statuto patvirtinimo ir veiklos pradžios“ nustatė Kauno LEZ veiklos pradžią – praėjus 7 kalendorinėms dienoms po to, kai zonos valdymo bendrovė užtikrins zonos fizinę apsaugą ir pasirašys su zonos statute nurodytomis prekių įvežimą į zoną ir išvežimą iš jos tikrinančiomis (kontroliuojančiomis) valstybės institucijomis įvažiavimo (išvažiavimo) punktų priėmimo aktą ir bus nustatytos zonos vidaus tvarka. Šis nutarimas numatė zonos veiklą pradėti vykdyti pirmojo etapo teritorijoje. Siekiant pasiekti Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu nustatytus zonos tikslus ir plėtoti Kauno LEZ statute numatytą ūkinį-komercinį ir kitokią veiklą būtina įsisavinti zonai paskirtą teritoriją. Pažymėtina, kad zonos teritorijų įsisavinimas pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nuostatas apima ne tik zonai priskirtoje teritorijoje žemės klausimų išsprendimą, bet ir zonoje numatytai veiklai vystyti atitinkamos infrastruktūros (komunikacijos, keliai, inžinieriniai įrenginiai ir kt.) sukūrimą, kad zona galėtų funkcionuoti (Įstatymo 2 str., 3 str., 95 str.). Šių užduočių įvykdymas reikalauja laiko ir piniginių lėšų sąnaudų, dėl ko ir buvo numatyti teritorijų įsisavinimo etapai ir terminai iki kurių teritorija turi būti įsisavinta.

52Vyriausybė, 2000 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1208 nustačiusi du zonos teritorijos įsisavinimo etapus ir jų įgyvendinimo terminus, terminų, iki kurių turi būti įsisavinta likusi teritorija, iki 2015 metų nenustatė. Vyriausybė 2015 m. vasario 20 d. išleido naują 2000 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1208 redakciją ir nustatė tris zonos įsisavinimo etapus ir jų įsisavinimo terminus: pirmasis etapas 49,1 procentų zonos teritorijos iki 2016 m. gruodžio 31 d., antrasis etapas – 73 procentai zonos teritorijos iki 2018 m. gruodžio 31 d., trečiasis etapas – 100 procentų iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šio nutarimo nauja redakcija nustatė etapus ir terminus iki kurių zonos teritorija turi būti įsisavinta, tačiau nenustatė teritorijų, patenkančių į atitinkamą etapą, ribų. Todėl pagal naują Vyriausybės 2000 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1208 redakciją bet kuris žemės sklypas, kuris pagal 2006 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 nustatytas Kauno LEZ teritorijos ribas, yra patekęs į zonos teritoriją, gali patekti į bet kurį iš trijų teritorijos įsisavinimo etapų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas pradėti žemės paėmimo procedūrą buvo priimtas galiojant 2000 metų Vyriausybės nutarimo Nr. 1208 redakcijai, sprendžiant šį ginčą vadovaujamasi pirmine nutarimo redakcija ir dėl pirmiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nesietina su 2000 m. spalio 9 d. Vyriausybės Nr. 1208 nustatytu antrojo etapo teritorijos įsisavinimo terminu.

53Dėl 2010 m. vasario 10 d. susitarimo tarp Kauno apskrities viršininko ir

54 Kauno apskrities LEZ valdymo bendrovės

55Kauno apskrities administracija ir Kauno LEZ valdymo bendrovė 2010 m. vasario 8 d. sudarė susitarimą dėl iš privačios žemės savininkų, kurių žemė patenka į zonos teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų grafiko. Šio susitarimo neteisėtumą apeliantė grindžia tuo, kad susitarimu nustatytas jai priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafikas (laikas) neatitinka 2000 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1208 nustatytiems zonos teritorijos įsisavinimo etapų terminams. Pirmiau išdėstytuose argumentuose teisėjų kolegija nurodė, kad apeliantė nepagrįstai sieja jai priklausančios žemės paėmimo procedūros pradžią su 2000 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1208 nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapų terminais.

56Pagal Žemės įstatymo 45 str. 1 d. ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 924 ,,Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo patvirtintų taisyklių“ pirmą punktą prašymus apskrities viršininkui paimti žemę visuomenės poreikiams galėjo pateikti valstybės institucijos ir savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos institucijos. Kauno apskrities viršininko administracija yra valstybinio valdymo sudėtinė dalis, kurios valdymą organizuoja Vyriausybė (Apskrities valdymo įstatymo 1 str. 1 d.). Vyriausybė vykdo Konstitucijoje ir įstatymuose jai nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 str. 1 p.). Vykdydama įstatymus, Seimo nutarimus Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus. Įstatymais nustatyta, kad Vyriausybė sprendžia visoms laisvosioms ekonominėms zonoms bendrus įsteigimo, valdymo ir veiklos klausimus, priima nutarimus dėl zonų veiklos, nustato zonos teritoriją ir jos ribas, vykdo veiklos priežiūrą, valstybinėms institucijoms nustato prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas, Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, Žemės įstatymo 46 str. 2 d.).

57Taigi Vyriausybė, vykdydama jai Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, Žemės įstatymu pavestas pareigas, galėjo pavesti Kauno apskrities viršininkui pateikti Kauno LEZ teritorijoje esančios privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad žemės paėmimo grafiką galėjo sudaryti pati Vyriausybė.

58Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 904 žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką pavedė suderinti su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove, žemės paėmimo grafiko suderinimas buvo įformintas susitarimu. Kauno LEZ zonos valdymo bendrovei zonos valdymo funkcijos nustatytos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, Vyriausybės 2000 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintu statutu. Pati valdymo bendrovė ūkinės veiklos nevykdo, bet planuoja ir organizuoja Kauno LEZ ūkinę veiklą, priima sprendimus dėl lėšų kooperavimo bei panaudojimo bendriems zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikalams, pritraukia užsienio investitorius ir vykdo kitas funkcijas, t.y. įgyvendina įsteigtos zonos tikslus. Taigi Vyriausybės nutarimas Kauno apskrities viršininkui, kaip institucijai, priimančiai sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, žemės paėmimo grafiką suderinti su zonos valdymo bendrove yra logiškas, nes valdymo bendrovei, betarpiškai organizuojančiai zonos veiklą, geriausia žinoma, kurias zonos teritorijos dalis pagal vykdomus projektus turi būti pirmiausia pradėta įsisavinti.

59Kauno apskrities viršininką į Kauno LEZ valdymo bendrovės valdybos narius paskyrė Vyriausybė atstovauti valstybės interesus ir Vyriausybė jam pavedė parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką ir jį suderinti su Kauno LEZ. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities viršininką, kaip asmenį dirbantį valstybinėje tarnyboje, Vyriausybė delegavo atlikti tam tikras pareigas, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis, pasirašydamas ginčijamą susitarimą dėl žemės paėmimo grafiko, nepažeidė Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimų.

60Dėl sklypo paėmimo visuomenės

61poreikiams procedūros sustabdymo

62Apeliantė nurodo, kad 2010 m. balandžio 19 d. jai pateikus ieškinį dėl įsakymo pradėti žemės sklypo paėmimo procedūrą panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo procedūrą sustabdyti iki kol teismas išnagrinės ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl žemės paėmimo procedūros sustabdymo yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kas apeliantei yra žinoma, nes teismai netenkino jos prašymo stabdyti procedūras (Kauno apylinkės teismo 2010 05 10 nutartis, Kauno apygardos teismo 2010 08 24 nutartis, Kauno apylinkės teismo 2013 10 02 nutartis, Kauno apygardos teismo 2014 01 30 nutartis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl žemės paėmimo procedūros sustabdymo klausimas yra išspręstas teismų procesiniais sprendimais, todėl papildomai dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

63Dėl galimybės išnuomoti žemės sklypą valstybei

64Apeliantės teigimu, valstybė ar jos įgaliota institucija, pavyzdžiui Ūkio ministerija, gali išsinuomoti iš jos žemės sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo paimti jos žemės sklypą visuomenės poreikiams. Šį teiginį apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad teisės aktai nenumato, jog Kauno LEZ teritorijoje esanti žemė privalo būti valstybės nuosavybė.

65Vadovaujantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 str. nuostatomis, zonos teritorija įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei, kuri organizuoja zonos ūkinę veiklą. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 str. 2 d. nustatė, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad įsteigus Kauno LEZ, jos valdymo bendrovei turi būti perduodama valdyti ir naudoti, t. y. išnuomota nustatytų ribų teritorija, kuri yra reikalinga zonos ūkinei veiklai organizuoti. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti ūkinę veiklą zonoje, be kita ko būtina organizuoti teritorijų planavimo dokumentuose numatytos Kauno LEZ infrastruktūros įrengimą, taip pat užtikrinti galimybę investuotojams statyti reikalingus statinius. Valstybei ar jos įgaliotai institucijai išsinuomojus privatų žemės sklypą, patenkantį į zonos teritoriją, jį tektų subnuomoti zonos valdymo bendrovei. Tokiu atveju žemės sklypas statinių Kauno LEZ teritorijoje statybai iš apeliantei priklausančio žemės sklypo ir greta esančių valstybei priklausančių žemės sklypų negalėtų būti formuojamas, nes bendroji dalinė apeliantės ir valstybės nuosavybė negalima (Žemės įstatymo 12 str.). Be to, galimi ginčai su privataus žemės sklypo savininku būtų papildomas rizikos veiksnys, atbaidantis investuotojus nuo dalyvavimo vystant Kauno LEZ projektą. Visa tai trukdytų įgyvendinti laisvosios ekonominės zonos tikslus, pažeistų ne tik zonos valdymo bendrovės ir investuotojų interesus, bet ir pačios valstybės bei visuomenės interesus, nes kaip minėta, Vyriausybės nutarimu Kauno LEZ yra pripažintas svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir svarbiu visuomenės poreikiams.

66Apeliantė akcentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią siūlyme dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo turi būti ir to subjekto, kuriam žemė priklauso nuosavybės teise, pritarimas išnuomoti zonai skiriamą teritoriją. Ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 4 d. 4 p. nuostata, pagal kurią Vyriausybė įpareigojama priimti nutarimą dėl zonos teritorijos įsisavinimo etapų. Steigiant laisvąją ekonominę zoną, jai numatyta teritorija gali apimti ne tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, bet ir privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Būtent pastaruosius žemės sklypus yra numatyta įsisavinti, t. y. privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė valstybei ar jos įgaliotai institucijai sudaryti su apeliante žemės sklypo nuomos sutartį ir šį sklypą subnuomoti Kauno LEZ valdymo bendrovei. Ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. (23.10-71)-3-442 (1 t., b. l. 138), kuriuo remiasi apeliantė, pateikiama tik ministerijos specialistų nuomonė, kad pagal jau minėtas teisės aktų nuostatas zonos valdymo bendrovei gali būti išnuomojama ne tik valstybinė, bet ir privati žemė. Šis raštas nereiškia, kad Ūkio ministerija konkrečiu atveju sutinka ir turi įgaliojimus išsinuomoti iš apeliantės žemės sklypą, esantį Kauno LEZ teritorijoje. Juolab, kad Ūkio ministerija, kaip atsakovas šioje byloje, laikosi priešingos pozicijos. Nei minėtas raštas, nei kiti apeliaciniame skunde nurodomi dokumentai nepaneigia visuomenės poreikio paimti apeliantei priklausantį žemės sklypą. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos LEZ teritorijoje dalis žemės yra privati ir, kaip nurodyta Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (23.3-71)-3-6468 (1 t., 140 b. l.), valstybei jos išpirkti nereikės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų nuosavybės tiesė gali būti paliekama privačios žemės savininkams. Apeliantės nurodomoje Valstybės kontrolės 2012 m. rugsėjo 28 d. parengtoje valstybinio audito ataskaitoje pateikiama išvada, kad privati žemė galėtų būti įtraukiama į LEZ teritoriją tik esant būtinybei ir toks modelis turėtų būti aiškiai reglamentuotas. Kaip minėta, teisės aktai nenustato, kad valstybė ar jos įgaliota institucija turi teisę išsinuomoti apeliantės žemės sklypą Kauno LEZ projektui vystyti. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas priklausytų nuo apeliantės valios. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja apeliantės sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties konkrečiomis sąlygomis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad nėra pagrindo apriboti jos nuosavybės teisės, nes yra galimybė valstybei ar jos įgaliotai institucijai išsinuomoti apeliantės žemės sklypą.

67Dėl užsitęsusio nuosavybės teisių ribojimo

68Apeliantė ginčija Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 18 d. įsakymą pradėti žemės sklypo paėmimą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą paimti žemės sklypą dar ir tais pagrindais, kad valstybė neturėjo pakankamai finansinių išteklių išpirkti jos žemės sklypą ir kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra tęsiasi nepagrįstai ilgą laiką, tuo pažeidžiamas Konstitucinio teismo suformuotas nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo principas.

69Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra užsitęsė dėl to, kad valstybė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su apeliante. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2011 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas aktas, patvirtinantis, kad apeliantė atsisakė su Ūkio ministerija sudaryti sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Pagal Ūkio ministerijos pateiktus duomenis yra numatyta pakankamai lėšų atsiskaitymams už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Taigi pačios apeliantės pozicija šiuo klausimu bei kilęs ginčas tarp šalių iš dalies lėmė tai, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra užsitęsė.

70Apeliantės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 18 d. įsakymu ir baigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu. Panaikinti šiuos įsakymus vien dėl to, kad tarp jų yra ilgas laiko tarpas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo, juolab kai procedūra jau yra baigta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos ieškovės argumentus kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais detaliai grindžiamas valstybės institucijų delsimas atlikti tam tikrus veiksmus apeliantės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu.

71Dėl konkrečių ir aiškiai išreikštų visuomenės poreikių nebuvimo

72Apeliantė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 str. 2 d. nuostatomis, teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos įsakyme paimti apeliantės žemės sklypą nenurodyti jokie motyvai ir argumentai, kad objektyviai egzistuoja konkretus visuomenės poreikis, kokiems konkretiems objektams statyti reikalingas žemės sklypas, kad visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas nepaimant žemės sklypo. Pasak apeliantės, skundžiamame sprendime teismas taip pat nenurodė, dėl kokių konkrečių ir aiškiai išreikštų visuomenės poreikių yra paimamas jos žemės sklypas.

73Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu apeliantei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas iš jos buvo paimtas tuo pagrindu, kad šis sklypas yra reikalingas valstybei svarbiam ekonominiam projektui, kurio svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu yra pripažinusi Vyriausybė, įgyvendinti (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 10 p.). Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 str. 1 d. nustato zonos teritorijos plotą, o pagal šio įstatymo 4 str. zonos teritorijos ribas yra pavesta nustatyti Vyriausybei. Konkrečios Kauno LEZ ribos, apimančios ir apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra nustatytos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580. Ta aplinkybė, kad minėti teisės aktai buvo keičiami, tikslinant ir koreguojant Kauno LEZ teritorijos plotą ir ribas, nesudaro pagrindo teigti, kad nėra aiškaus visuomenės poreikio. Šiuo atveju visuomenės poreikis kyla iš įstatyme įtvirtintų Kauno LEZ įsteigimo tikslų ir pasireiškia būtinybe įsteigti šią zoną konkrečioje teritorijoje, kuri, kaip minėta, yra reikalinga jos ūkinei veiklai organizuoti. Be to, Kauno LEZ įsteigimas yra susijęs su tam tikros infrastruktūros įrengimu. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. techninio projekto ir kadastro žemėlapio ištraukas, Kauno LEZ Oro parko teritorijos inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymo schemą bei vaizdinę medžiagą (12 t., 118-122, 123-129 b. l.), kurie patvirtina, kad apeliantės žemės sklypas patenka į projektuojamą Kauno LEZ Oro parko teritoriją ir yra reikalingas konkretiems infrastruktūros objektams statyti bei įrengti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiai, dėl kurių paimamas apeliantės žemės sklypas, yra pakankamai aiškūs ir suprantami.

74Dėl pirmosios instancijos teismo dalinio

75sprendimo motyvų

76Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

77Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), atsiranda absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o esant nevisapusiškai motyvuotam teismo sprendimui, panaikinti jį galima tik tada, jeigu dėl to byla neteisingai išspręsta ir šio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teismui.

78Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje glausta forma turi nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą, argumentų, dėl kurių kai kuriuos įrodymus atmetė, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovaujasi ir kitus teisinius argumentus (CPK 270 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje tai yra padaryta, todėl išvada, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, negalima. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, pakartotinai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinius argumentus, kuriais vadovavosi padarydama išvadas ir išdėstė šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties motyvuojančioje dalyje) taip pat glausta forma nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai, teisminiai argumentai, kuriais vadovaujantis padarytos išvados (CPK 331 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series 17 n. 288, p 20, par. 61; LAT civilinės bylos Nr. 3K-7-38/2008; 3K-3-252/2010; 3K-3-107/2010).

79Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir administracinį teismą

80Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas, ar jo dalis atitinka Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 str. 3 d.).

81Taigi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame teisme atsiranda tada, kai teismui, nagrinėjančiam konkrečią bylą, kyla abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymui. Kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad norminis teisės aktas arba jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstituciniam Teismui, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, tai tokiu norminiu teisės aktu negali vadovautis ir turi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar šis norminis teisės aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (CPK 3 str. 4 d.).

82Teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylą, bylos teisinius ir faktinius aspektus, nekilo pagrįstų abejonių dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kurie buvo taikomi šioje byloje sprendžiant ieškovės reikalavimą panaikinti 2010 m. kovo 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“ dalį dėl žemės sklypo, priklausančio ieškovei, visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo ,,Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje, kuriuo nuspręsta iš ieškovės visuomenės poreikiams paimti žemės sklypą, atitikties Konstitucijai ar įstatymams.

83Teisėjų kolegija, spręsdama Kauno apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų paimti apeliantei priklausančią žemę visuomenės poreikiams teisėtumo klausimą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ priimant šią apeliacinio teismo nutartį, tiesiogiai netaikė, todėl nėra pagrindo kreiptis į administracinį teismą ištirti ar šie įsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 8 d. ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1 str. 1 d. reikalavimams.

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

85Ieškovės E. M. apeliacinį skundą atmesti.

86Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.