Byla I-2314-142/2014
Dėl leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Narbutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Lumilita Mix“ skundą dėl leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos,

Nustatė

2Pareiškėjas UAB „Lumilita Mix“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. kovo 27 d. išduoto leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1263 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Energetikos ministeriją pakeisti Leidimą gaminti ir leidime gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (t. I, b. l. 23–30).

3Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad reiškia reikalavimą dėl 2 015,71 Lt dydžio žalos priteisimo (žalą sudaro negautos pajamos), laikotarpis per kurį susidarė žala – nuo leidimo gaminti išdavimo dienos iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (t. I, b. l. 79–80).

4Pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą priteisti 2 855,7 Lt žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2014 m. vasario mėnesio (t. I, b. l. 142).

5Taip pat pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-169) 6 straipsnio nuostata „peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ tiek, kiek ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės principams (t. I, b. l. 167–174).

6Pareiškėjas skundą grindžia 2012 m. birželio 21 d. redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 4, 11 dalimis, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, nuostatomis (6.1, 8.2, 9 punktais), kuriose buvo nustatyta, kad gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo dieną galiojantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyti fiksuoti tarifai. Paaiškina, kad Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija (2013 m. sausio 17 d. redakcija), pagal kurią fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo momentu. Tai reiškia, kad asmenims, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikusiems prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybą ir iki 2013 m. sausio 31 d. negavusiems leidimo gaminti elektros energiją, yra taikoma 2013 m. sausio 17 d. Įstatymo 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iš gamintojo superkama dvylikos metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti išdavimo dieną. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia ne didesnė 30 kW, galiojo Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-282 nustatytas fiksuotas tarifas 1,25 Lt/kWh. Pareiškėjui išduotame leidime gaminti elektros energiją yra nustatyta, kad „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Vadinasi, nors leidimą plėsti elektros energijos gamybą pareiškėjas gavo galiojant 2012 m. birželio 21 d. Įstatymo redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti energiją išdavimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs fiksuotas tarifas, tačiau faktiškai pareiškėjui bus taikomas tik 1,25 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms jėgainėms. Pareiškėjui Įstatymo nuostata taikoma atgal nepagrįstai sumažinus tarifus. Tuo pažeidžiami teisės aktai ir teisėti pareiškėjo lūkesčiai bei interesai. Remiasi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad nuo 2013 m. sausio 17 d. pakeistos Įstatymo nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik nuo 2013 m. vasario 1 d. ir negalėjo būti taikomos santykiams, susiklosčiusiems iki 2013 m. vasario 1 d. Energetikos ministerija, išduodama Leidimą ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principą. Energetikos ministerija, išduodama pareiškėjui leidimą gaminti elektros energiją, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas leidimo išdavimo dieną, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sąžiningumo principo. Todėl mano, kad skundžiama leidimo gaminti sąlyga turi būti panaikinta ir pakeista kita sąlyga. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu. Dėl minėtų Energetikos ministerijos veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų forma, kurią sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti išdavimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0.19 Lt/kWh už kiekvieną neintegruotoje saulės jėgainėje pagamintą ir visuomeniniam tiekėjui AB LESTO parduotą elektros energijos kilovatvalandę.

7Teisme atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti.

8Atsakovai Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, pateikė atsiliepimuose nesutinka su skundu ir patikslintai skundais, prašo atmesti, taip pat atsakovų nuomone nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (t. I, b. l. 96–10, 119–123, 185–188, 190–193).

9Atsiliepimą grindžia Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintomis taisyklėmis. Nurodo, kad pareiškėjui išduotame leidime plėtrai nurodomos veiklos sąlygos, tarp kurių yra pareiga laikytis taisyklių VII skyriaus reikalavimų. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik gavus leidimą gamybai. Pradėdamas veiklą ir gavęs leidimą pareiškėjas sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sąlygomis, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas laisva valia atliko veiksmus, o po to nepagrįstai kreipėsi dėl žalos atlyginimo į teismą. Atkreipia dėmesį į Elektros energetikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Paaiškina, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Po Įstatymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija šiuo laikotarpiu – saulės šviesos energijos elektrinės. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą prieš lex retro non agit. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamiršti, kad vieno iš jų ribojimas turi būti proporcingas kito svarbai. Nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą. Nurodo, kad žala nėra pagrįsta skaičiavimais, be to, skunde nepagrindžiama, kad negautos pajamos yra žala. Taip pat civilinė atsakomybė negalima nesant Energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų. Leidimas gaminti išduotas vadovaujantis teisės aktais, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.

10Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

11Skundas netenkinamas.

12Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui UAB „Lumilita Mix“ 2013 m. kovo 27 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1263 nustatytų veiklos sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčydamas šias veiklos sąlygas pareiškėjas reikalauja priteisti jam nepriemoką, susidariusią dėl skirtingų tarifų taikymo.

13Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija pareiškėjui 2013 m. kovo 21 d. išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-7376 (t. I, b. l. 117), tačiau leidime įrašyta, kad leidimas laikomas išduotu nuo 2012 m. lapkričio 12 d. Šiame leidime buvo nurodytos tokios veiklos sąlygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas; elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla: ( - ), Vilniaus r. Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės instaliuota galia MW – 0,03, elektrinės tipas – saulės elektrinė.

14Energetikos ministerija 2013 m. kovo 27 d. išdavė pareiškėjui leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1263 (t. I, b. l. 118). Leidime nurodytos reguliuojamos veiklos sąlygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sąlygas; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nurodytas elektrinės pavadinimas UAB „Lumilita Mix“ Pašilių Saulės jėgainė, įrengtoji galia MW – 0,0299, elektrinės tipas – saulės elektrinė. Prieš Leidimo gaminti gavimą, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos surašė 2013 m. vasario 27 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12ĮP2-36257 (t. I, b. l. 113).

15Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikęs Energetikos ministerijai prašymą leidimui vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje gauti (t. I, b. l. 102). AB „Lesto“ 2012 m. rugsėjo 24 d. išdavė išankstines sąlygas (t. I, b. l. 103–104). Tarp pareiškėjo ir UAB „AVG Automix“ 2012 m. gruodžio 21 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis SE-01. Pagal šią sutartį pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo saulės elektrinę 30 kW, prekės kaina – 141 491,33 Lt (su PVM) (t. I, b. l. 8–10). Pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (t. I, b. l. 110). Pareiškėjas su AB Lesto 2013 m. liepos 12 d. sudarė elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį (t. I, b. l. 143–149).

16Pareiškėjo netenkina Leidime gaminti nurodyta sąlyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. nustatytas teisės aktuose fiksuoto tarifo, už kurį iš gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kadangi iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo diena (2011 m. gegužės 12 d. Įstatymo Nr. XI-1375 redakcija).

17Nustatyta, kad pareiškėjui Energetikos ministerija 2013 m. kovo 21 d. išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau jame nurodyta, kad leidimas laikomas išduotu 2012 m. lapkričio 12 d. Dėl šios datos ginčo nebuvo, nors tokio dokumento, išduoto nurodyta data, byloje nėra. Leidime nurodytas jo išdavimo pagrindas ir reglamentuojamos veiklos sąlygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas. Leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2013 m. kovo 27 d.

18Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėjui leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo išduotas remiantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2013 m. vasario 1 d., o leidimas gaminti elektros energiją – pagal pakeistą saulės energetikos plėtros reguliavimą, galiojantį nuo 2013 m. vasario 1 d. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, jog dėl leidimo gaminti elektros energiją pareiškėjas kreipėsi po 2013 m. vasario 1 d., leidimas išduotas 2013 m. kovo 27 d., daroma išvada, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi išduodant Leidimą gaminti galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl ši nuostata negali būti panaikinta ar pakeista į nuostatą, kad supirkimo kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į tarifą, galiojusį 2012 m. lapkričio 12 d.

19Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo šiam subjektui diena (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis (2011 m. gegužės 12 d. Įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Galiojant tokiam reguliavimui pareiškėjui buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Pareiškėjas prašymą gauti leidimą gaminti elektros energiją ir visus tokiam leidimui gauti būtinus dokumentus pateikė 2013 m. vasario 28 d. ir ginčijamą Leidimą gavo jau galiojant naujajam teisiniam reguliavimui.

20Gaudamas leidimą plėtoti gamybą pareiškėjas pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimą teisę bei teisėtą lūkestį į įstatymo nuostatų įgyvendinimą įgijo. Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiškėjas atliko investicijas (2012 m. gruodžio 21 d. sutartis) ir sukūrė nuosavybės teisės objektą, iš kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iš anksto įstatymo garantuotų pajamų. Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali būti ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

21Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis teisminiu precedentu. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) išnagrinės administracinę bylą Nr. A822-632/2014, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai. Todėl vertindamas pareiškėjo argumentus teismas atsižvelgia į LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį minėtoje byloje.

22LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tam tikrais atvejais leidžia asmens teisių ir laisvių ribojimą, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (LVAT nukreipia į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

23Taip pat teismas atsižvelgia į LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013. LVAT nagrinėjo beveik analogišką bylą (nebuvo tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo) ir nurodė, kad Įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) pasekmių. Žinoma, tokie pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, ir teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.

24Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad tolesnė pareiškėjo ūkinė veikla, susijusi su elektros energijos gamyba, neteko prasmės, tapo visais atžvilgiais nuostolinga. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad prašo iš valstybės priteisti nepriemoką 2 855,7 Lt dydžio, susidariusią dėl netinkamo tarifo taikymo už pateiktą energiją, kai nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2014 m. vasario 28 d. už pareiškėjo elektrinės pateiktus 15030 kWh taikomas supirkimo tarifas 0,19 Lt/kWh mažesnis nei tikėjosi pareiškėjas. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, palyginus pareiškėjo gautą kainą už patiektą elektros energiją su atlikta investicija, yra nedideli (per metus tik 2 855,7 Lt). Kartu pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad didelę dalį supirkimo tarifo sudaro VIAP (t. I, b. l. 89–94, 153–166), t. y. pareiškėjui ir toliau mokama valstybės remiama supirkimo kaina. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 48 dalį, VIAP yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Vykdant tokius privalomus įpareigojimus surinktos lėšos yra panaudojamos apmokėti ir skatinti elektros energijos gamybą saulės elektrinėse.

25Todėl pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos padarymo faktas, nepatvirtina, kad ūkinės veiklos objekto tolesnis eksploatavimas nebeteko ekonominės prasmės, pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, patvirtinančių, kad dėl mokamos supirkimo kainos jo ūkinė veikla – saulės elektrinės eksploatavimas – tapo nuostolinga, investicijos niekada neatsipirks. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad įgyta teisė vykdyti šią ūkinę veiklą buvo pažeista.

26Dėl principo lex retro non agit taikymo. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiškėjui faktiškai pradėta taikyti tik gavus Leidimą gaminti. Leidimą pareiškėjas gavo jau įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėta norma veikia retrospektyviai. Teikdamas prašymą išduoti leidimą gaminti energiją pareiškėjas jau žinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimą, todėl turėjo žinoti, kad bus taikomi tarifai, nustatyti šio leidimo gavimo momentu. Jeigu ši aplinkybė buvo pareiškėjui neaiški, pareiškėjas turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu iki prašymo išduoti leidimą gaminti, įrangos pirkimo ir Leidimo gaminti gavimo, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad iki nurodytų veiksmų atlikimo ar po to pareiškėjas būtų buvęs suklaidintas.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo leidimo ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują leidimą gaminti elektros energiją, kuriame būtų nustatytas supirkimo tarifas, galiojęs 2012 m. lapkričio 12 d., kai buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

28Dėl reikalavimo atlyginti žalą.

29Teismo vertinimu, kadangi ginčijamą Leidimą gaminti Energetikos ministerija pareiškėjui išdavė remdamasi išduodant jį galiojusia Įstatymo redakcija, atsakovas veikė pagal savo kompetenciją. Todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (aktus) ar neveikimą pareiškėjo atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jo apskaičiuotos negautos pajamos yra žala, kaip ji suprantama suformuotoje bendros kompetencijos teismų praktikoje (kai sprendžiami ginčai dėl negautų pajamų atlyginimo). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip apskaičiavo numatytas gauti pajamas pradėdamas planuoti gamybą, neįrodė, kad gaudamas leidimą gamybai pagrįstai tikėjosi gauti tas pajamas, kai teisės aktuose jau buvo numatytos kitos tarifų taikymo sąlygos, o dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų nebuvimo jau pasisakyta. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

30Kadangi nėra visumos būtinųjų civilinės viešosios atsakomybės sąlygų, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo.

31Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

32Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-169) 6 straipsnio nuostata „peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ tiek, kiek ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės principams. Dėl to pateiktas prašymas sustabdyti administracinę bylą.

33Nagrinėjamu atveju prašymas yra analogiškas tokiam, kuris buvo nagrinėjamas LVAT 2014 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-632/2014. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis tais pačiais motyvais, kurie išsakyti minėtoje LVAT nutartyje, neranda pagrindo abejoti pareiškėjo nurodomų normų atitiktimi Konstitucijai. Atsižvelgdamas į ginčui taikomo Įstatymo nuostatų išaiškinimą, pateiktą minėtoje LVAT nutartyje, taip pat šioje nutartyje nurodytose kitose LVAT nutartyse, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo nurodoma Įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės principams. Todėl prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas atitinka Konstituciją. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai, kodėl mano, kad įstatymo nuostata, taikytina šioje byloje, galimai prieštarauja Konstitucijai, jau buvo įvertinti analogiškose bylose, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

Nutarė

35Pareiškėjo UAB „Lumilita Mix“skundą atmesti.

36Netenkinti prašymo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

37Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas UAB „Lumilita Mix“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui... 3. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriame... 4. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą priteisti 2... 5. Taip pat pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą sustabdyti... 6. Pareiškėjas skundą grindžia 2012 m. birželio 21 d. redakcijos Lietuvos... 7. Teisme atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti.... 8. Atsakovai Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama... 9. Atsiliepimą grindžia Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo... 10. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.... 11. Skundas netenkinamas.... 12. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui UAB „Lumilita Mix“ 2013 m. kovo 27... 13. Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija pareiškėjui 2013 m. kovo 21 d.... 14. Energetikos ministerija 2013 m. kovo 27 d. išdavė pareiškėjui leidimą... 15. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikęs Energetikos ministerijai... 16. Pareiškėjo netenkina Leidime gaminti nurodyta sąlyga, kad elektrinėje... 17. Nustatyta, kad pareiškėjui Energetikos ministerija 2013 m. kovo 21 d.... 18. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėjui leidimas... 19. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos... 20. Gaudamas leidimą plėtoti gamybą pareiškėjas pagal tuo metu buvusį... 21. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tam tikrais atvejais... 23. Taip pat teismas atsižvelgia į LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. išplėstinės... 24. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių faktinių aplinkybių, kurios... 25. Todėl pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos padarymo... 26. Dėl principo lex retro non agit taikymo. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (2013... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo... 28. Dėl reikalavimo atlyginti žalą.... 29. Teismo vertinimu, kadangi ginčijamą Leidimą gaminti Energetikos ministerija... 30. Kadangi nėra visumos būtinųjų civilinės viešosios atsakomybės sąlygų,... 31. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.... 32. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu... 33. Nagrinėjamu atveju prašymas yra analogiškas tokiam, kuris buvo nagrinėjamas... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4... 35. Pareiškėjo UAB „Lumilita Mix“skundą atmesti.... 36. Netenkinti prašymo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos... 37. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo...