Byla T-61/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, uždarajai akcinei bendrovei „Valdsita“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteisti 770,19 Eur turtinės žalos atlyginimą: R. Š. – 385,09 Eur ir R. Š. – 385,09 Eur; 2) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteisti procesines palūkanas.

4Pareiškėjai nurodė, kad su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Kelionių organizatorius tapo nemokus ir dėl to kelionės nesuorganizavo. Pareiškėjai kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) su prašymu kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl neįvykusios kelionės, už kurią pinigai kelionių organizatoriui buvo sumokėti. Tačiau Turizmo departamentas kompensavo pareiškėjams ne visą už įsigytą kelionės paketą sumokėta sumą, todėl jie patyrė nuostolių. Pareiškėjai prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 770,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes iš 2 798 Lt sumos, pareiškėjų sumokėtos už neįvykusią kelionę, jiems buvo kompensuota tik 40,17 Eur. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad kliento kelionių organizatoriui sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Pareiškėjų nuomone, nacionalinis reglamentavimas (Turizmo įstatymo 8 str.) nagrinėjamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtintos vartotojo (turisto) teisės į visišką patirtų nuostolių atlyginimą, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, todėl yra nesuderinamas su minėta Direktyva, dėl ko buvo pažeista Europos Sąjungos teisė.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjai žalą kildina iš netinkamai nustatyto teisinio reglamentavimo (Turizmo įstatymo) ir tuo pačiu netinkamai įgyvendintos Direktyvos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, jog vienintelis Lietuvos Respublikos Seimas leidžia įstatymus (67 str. 2 p.). Kitai valstybės institucijai nėra priskirtina kompetencija leisti įstatymus (kartu ir priimti įstatymus įgyvendinančius Direktyvą). Lietuvos Respublikos Seimo vykdoma veikla (tiek, kiek susijusi su įstatymų leidyba) nėra viešasis administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjai atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš įstatymų leidėjo priimto teisės akto, todėl, teismo vertinimu, ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

6Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

7Byla teisminga administraciniam teismui.

8Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

9Nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai įgyvendinus / neįgyvendinus Direktyvą. Toks ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą byloje K. D. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2003 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

10Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

11Byla teisminga administraciniam teismui.

12Bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, uždarajai akcinei bendrovei „Valdsita“ dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

13Nutartis dėl teismingumo neskundžiama. L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Proceso dalyviai