Byla A-261-89-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. B. (M. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. G. B., M. B. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Nustatė

5I.

6Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas:

71) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2577 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. G. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai;

82) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2578 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui M. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai.

9Pareiškime (b. l. 3-8) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2577 J. G. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko B. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -2,55 ha žemės ( - ) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, o 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2577 M. B. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko B. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 4,00 ha žemės ( - ) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Šiais sprendimais J. G. B. ir M. B. bendrosios nuosavybės teise natūra grąžintas 1,41 ha ploto žemės sklypas miškų ūkio paskirčiai.

10Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 pagrindu ( - ) kaime J. G. B. ir M. B. suformuotas bendras 1,4100 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m.k.v., kuriame yra 1,4100 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. 16085 nurodyta, jog 1,41 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) Vilniaus mst. yra 1,29 ha valstybinės reikšmės miško.

11Pareiškėjas mano, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimai Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578, kuriais atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, priimti pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

12Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje parengtas

132008 m. birželio 18 d. gavus Aplinkos ministro raštą su informacija apie galimus pažeidimus atkuriant nuosavybės teises ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 35 žemės sklypus Vilniaus mieste, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškai. Renkant medžiagą pagal Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, prokuratūra dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Nekilnojamojo turto registro išrašai bei dokumentai, kurių pagrindu atkurtos bei įregistruotos nuosavybės teisės į Aplinkos ministerijos nurodytus žemės sklypus, iš VĮ Registrų centro bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos prokuratūroje gauti atitinkamai 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 14 d., todėl mano, kad kreipimosi į teismą termino nepraleido.

14Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime (b. l. 124-127) paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) kaime, kurio teritorija Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui, buvo vykdomas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Minėto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis įpareigoja nuosavybės teises į žemę tose teritorijose, kurios po 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestų teritorijoms, atkurti tokia pačia tvarka, kaip į kaimo vietovėje esančią žemę, ją grąžinant natūra. Nuosavybės teisės kaimo vietovėje atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio nei 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Dėl to J. G. B. ir M. B. nuosavybės teisių atkūrimas į jiems tenkančią B. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir mišką buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje: atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo įskaitytas ir atkurtas nuosavybės teisėmis valdytas miškas.

16Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra įstatymų nustatyta tvarka vykdomas procesas, kurio metu atliekama eilė veiksmų. Gavus piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, mišką, yra parengiama nuosavybės teisių atkūrimo byla, rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiuo atveju, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į B. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir mišką, esantį ( - ) kaime, nustatyta tvarka buvo parengtas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties - Totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio

1724 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pažymėti suformuoti žemės sklypai, jų plotai, ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo

1829 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 103 p., Žemės reformos 10 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 8, 9 p.). Šis projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01.

19Nurodė, kad 1999 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje yra pasirašę pretendentai J. G. B. ir M. B. atkurti nuosavybės teises į B. B. turėtą žemę. Rengiant žemėtvarkos projektą, žemėtvarkos projekto planas buvo derintas ne tik Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, bet ir su kitomis su atsakingomis institucijomis: Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra, Vilniaus miškų urėdija. Kompetentingos institucijos, tarp jų ir Vilniaus miškų urėdija, sutiko su parengto žemėtvarkos projekto planu, kuriame buvo pažymėti natūra grąžintini sklypai, tarp kurių - 153-6 numeriu projekto plane pažymėtas sklypas, grąžintinas pretendentams J. G. B. ir M. B.. Nei viena projekto planą derinusi institucija pastabų nepateikė. Parengus, suderinus ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo surašytas 2002 m. liepos 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, parengtas ir patvirtintas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), planas. Atlikus visas teisės aktų numatytas procedūras, apskrities viršininkas priėmė ginčijamus sprendimus.

20Atsakovas pažymėjo, kad pradėjus rengti ir derinti žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio pagrindu paruošti kiti dokumentai, dar nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai. Dėl to, rengiant ir derinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo galimybės nustatyti, ar natūra atkuriamas miškas patenka į valstybiniams miškams priskirtą teritoriją, ar ne. Ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais bei kitų aukščiau minėtų galiojančių dokumentų pagrindu: Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, žemės sklypo planu. Neįrodžius, jog ginčijami sprendimai priimti neteisėtų aktų pagrindu, nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti.

21Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti, paskelbiami „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 9 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nebuvo paskelbtos „Valstybės žiniose“, taip pat nebuvo paskelbtos Seimo tinklalapyje, kaip numatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 9 ir 13 straipsniai. Todėl apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamus sprendimus, negalėjo vadovautis nepaskelbta valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

22Ginčijamais sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės sklypą, į kurį patenka 1,29 ha miško. Dėl to, net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad į mišką negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimus visa apimtimi toje dalyje, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės.

23Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

24Atsiliepime (b. l. 118-120) paaiškino, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos 555 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 10, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 16085, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos fragmentas Nr. P0805-0043 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. aktas Nr.182 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 1,29 ha valstybinės reikšmės miško. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2577, Nr. 2.4-01-2578, t. y. po Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėtos teritorijos buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams.

25Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Miškų įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus.

26Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. B. ir M. B. prašė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmesti.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2577 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste pilietei J. G. B.“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2578 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste piliečiui M. B.“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai.

29Teismas nustatė, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijai 2008 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 476 (b. l. 9) pateikė informaciją apie patikrintus 35 kadastrinius sklypus, kurie patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 2013, tačiau yra valdomi privačios nuosavybės teise. Minėtame rašte nurodė, kad visų 35 patikrintų žemės sklypų nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimais po Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo

30Nr. 2013 priėmimo. Aplinkos ministerija 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr. (3-4)-D8-5329 (b. l. 7-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, atkuriant/perleidžiant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas teisme gautas 2008 m. liepos 22 d.

31J. G. B. 1998 m. lapkričio 16 d. prašymu (b. l. 46) kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo B. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. M. B. analogišką prašymą taip pat pateikė 1998 m. lapkričio 16 d. (b. l. 47). 1998 m. lapkričio 24 d. minėtiems asmenims buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (b. l. 49-50). Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2577 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. G. B.“ (b. l. 23) ir 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2578 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui M. B.“ (b. l. 22) atkurtos nuosavybės teisės į minėtiems asmenims tenkančią buvusio savininko B. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamo turto dalį, atitinkamai J. G. B. - 2,55 ha ploto žemės sklypą, M. B. - į 4,00 ha ploto žemės sklypą, esančius ( - ) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Minėtais sprendimais J. G. B. ir M. B. natūra grąžintas bendras 1,41 ha žemės sklypas miškų ūkio veiklai.

32Teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atvejų Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras turi teisę kreiptis į teismą, rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2–3 ir 5 punktais, 56 straipsniu ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.Teismas nurodė, kad tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai laikytina viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A10-1775/2006). Paprastai viešųjų interesų gynimas nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o susijęs su neindividualizuotais visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

332005 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-1582/2005). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro paduotas pareiškimas sietinas su miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, apsauga. Miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, visos tautos gerovės pagrindas. Imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas.

34Konstitucija orientuoja valstybę tvarkyti savo teritoriją, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, rūpinantis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, saugant aplinką nuo kenksmingų poveikių, ūkinę veiklą reguliuojant taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 23 str. 3 d., 42 str. 2 d., 46 str. 3 d., 53 str. 3 d., 54 str.).

35Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr. (3-4)-D8-5329 buvo informuota apie atsakovo padarytus pažeidimus; nuo to laiko rinko medžiagą, užklausinėjo įvairias institucijas. Paskutinis atsakymas (dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylų patirtintų dokumentų kopijų) Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008 m. liepos 14 d. (b. l. 19-20). Į teismą kreiptasi 2008 m. liepos 22 d., t. y. nedelsiant po paskutinio atsakymo į paklausimą gavimo. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas teismui paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

36Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

37Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat miestų miškams.

38Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams.

39Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Vilniaus mieste 13,99 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, tame tarpe valstybinės reikšmės miško plotą, esantį J. G. B. ir M. B. grąžintame žemės sklype ( - ) kaime, Vilniaus apskrityje. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 18 d. raštas Nr. 12-2-1037, adresuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

40Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 29 d. pažymos Nr. 16085 (b. l. 11), valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento Nr. P0805-0043 (b. l. 10), Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 182 ir jo priedų (b. l. 12-14), matyti, kad 1,41 ha ploto žemės sklype, esančiame Vilniaus mieste (kadastrinis

41Nr. ( - )), yra 1,29 ha valstybinės reikšmės miško.

42Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybės grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 atkurdamas nuosavybės teises į bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 13 straipsnių nuostatas.

43Teismas pažymėjo, kad teisės aktai imperatyviai nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtinai priklauso tik valstybei; į juos draudžiama atkurti nuosavybės teisės konkretiems fiziniams asmenims. Į šias teisės aktais nustatytas sąlygas, kaip rodo bylos medžiaga, Vilniaus apskrities viršininko administracija neatsižvelgė ir priėmė neteisėtus bei nepagrįstus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės sklypą miškų ūkio veiklai.

44Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 buvo pakeistas 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, išdėstant 1 punktą taip: 1. Patvirtinti 1014,04 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas“. Šis Vyriausybės nutarimas, numatantis valstybinės reikšmės miškų plotus, buvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovas, spręsdamas klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo juo vadovautis nepriklausomai nuo to, kokia tai buvo nuosavybės teisių atkūrimo proceso stadija.

45Teismas padarė išvadą, kad kitos atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip traktuoti teismui apskųstų sprendimų.

46Dėl išvardintų priežasčių teismas nusprendė, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2577 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste pilietei J. G. B.“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2578 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste piliečiui M. B.“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.). Kitose dalyse ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai paliktini nepakeistais.

47III.

48Tretysis suinteresuotas asmuo M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

49Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

501. Teismas įvertino tik pareiškėjo nurodytus motyvus ir argumentus, nevertindamas atsakovo pateiktų argumentų, įvardindamas tuo, kad kitos aplinkybes nesudaro pagrindo kitaip traktuoti teismui apskustų sprendimų.

512. Teismas nevertino, kad nuosavybes atkūrimo procedūra neapsiriboja vieno akto priėmimu. Tai ilgas procesas, trunkantis ne vienerius metus. Valstybė, prisiimdama pareigą gražinti turtą ir jį gražindama turi laikytis nustatytos tvarkos. Nuosavybes teisių atkūrimo byla nėra tik formalus dokumentu rinkinys, jos sudėtine dalis yra ir žemes reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas ne tik Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, tačiau ir suderintas su kitomis atsakingomis institucijomis, tame tarpe ir su Aplinkos ministerija bei Vilniaus miškų urėdija.

523. Teismas, nepagristai neįvertino argumento, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal LR piliečiu nuosavybės teisių atkūrimo Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį įpareigojo nuosavybės teises atkurti į teritorijas, po 1995 m. birželio 1 d. priskyrimo miesto teritorijai tokia pačia tvarka, kaip ir į kaimo vietovėje esančią žemę, grąžinant ją natūra. Visoms institucijoms, kurios inicijavo šią bylą, buvo žinoma apie šias aplinkybes, tačiau visą laikotarpį jokių veiksmų nebuvo imtasi.

534. Byloje nėra duomenų, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo parengtas pažeidžiant įstatymus, todėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimas yra teisėtas.

545. Vertinant valstybės išimtines teises, reikia atsižvelgti ir į žemės savininkų teisėtus interesus ir lūkesčius.

556. Vilniaus apygardos prokuratūra visus dokumentus gavo 2008 m. birželio 17 d., todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Aplinkybė, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylų kopijos buvo gautos vėliau, nėra pagrindas skaičiuoti terminą nuo tos dienos, kadangi nėra duomenų, kad būtent šių bylų kopijos sudarė tyrimo pagrindą. Be to, ir nebuvo tirta, ar yra pažeidimas, buvo apsiribota tik papildomu dokumentų rinkimu, tačiau tai negali būti tapatinama su tyrimu. Todėl pareiškėjas praleido terminą pareiškimui pateikti.

56Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

57Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:

581. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties - Totorių kaimų dalies teritorijų, LR 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtų Vilniaus miestui“, patvirtino valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtą Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties - Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

59Parengtas Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas administraciniu aktu, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01, taip pat buvo parengtas suformuoto natūra grąžintino žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenys, žemės sklypo paženklinimo vietoje dokumentai (2002 m. liepos 2 d.), žemės sklypo abrisai. Visi šie administraciniai aktai, kurių pagrindu parengti ginčijami sprendimai, yra nenuginčyti ir galiojantys. Neįrodžius, jog ginčijami sprendimai priimti neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra pagrindo juos naikinti.

602. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai (žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje, kadastro duomenų parengimas ir kt.) tarpusavyje susiję ir sukeliantys teisines pasekmes po jo einančiam nuosavybės teisių atkūrimo etapui bei asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Ginčijami sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į 2000 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės reformos žemėtvarkos projektu ir buvo nustatytos ginčijamo žemės sklypo ribos, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. Tokių ribų įregistravimo pareiškėjas neginčija.

613. Ginčijamas žemės sklypas buvo suformuotas (jo ribos nustatytos) Žemės reformos žemėtvarkos projektu, o ne ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Visi suformuoti žemės sklypai buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ įsigaliojimo. Minėto įsakymo 3 punkte Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigojamas pagal patvirtintas žemės sklypų ribas parengti piliečiams sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Taigi, administracinė procedūra buvo pradėta iki 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.2013 įsigaliojimo ir pabaigta remiantis iki minėto nutarimo priimtais administraciniais aktais. Tačiau teismas šių argumentų nevertino.

624. Teismas panaikino visą atkurtą žemės plotą (1,41 ha), panaikindamas ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus ir toje dalyje, kurioje pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, nėra miško. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos nurodo, kad natūra turi būti gražinama visa laisva (neužstatyta) išlikusi iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko žemė. Nei pareiškėjas, nei teismas nenurodo, kokia imperatyvi įstatymo norma buvo pažeista, grąžinant natūra tą žemės ploto dalį (0,12 ha), kurioje nėra valstybinės reikšmės miško.

635. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata turi būti vertinama kaip tam tikra garantija asmenims, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, t. y. atkūrus nuosavybės teises, šių teisių ginčijimas pirmiausia turėtų būti derinamas su tais asmenimis, tik nepavykus išspręsti klausimo administracine tvarka, inicijuojamas teisminis procesas. Teismas dėl šių atsakovo argumentų nepasisakė, ir neatsižvelgė bei neįvertino to, kad dėl iškelto teisminio proceso visais atvejais yra prarandamas laikas, bylinėjimosi išlaidos ir kitos galimos pasekmės tiek asmenims, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, tiek ir valstybei.

64Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su trečiojo suinteresuoto asmens M. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

651. apskrities viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti taikomi teisės aktai, galioję šių sprendimų priėmimo metu.

662. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata reiškia, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, t. y. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau tai negali būti traktuojama kaip leidimas pažeisti kitų įstatymų imperatyvius draudimus.

673. Teismų praktikoje prokurorui, kaip viešąjį interesą ginančiam subjektui, termino kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo pradžia skaičiuojama nuo tada, kai jis gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-335-2008; LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007, LVAT 2007 m. birželio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-660/2007, LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-585/2005). Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. raštu Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikti duomenys apie galimai neteisėtai privačion nuosavybėn perleistus 35 žemės sklypus, kuriuose esama valstybinės reikšmės miško, tačiau šie duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima iš karto nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nebuvo pridėtos administracinių aktų, kurių panaikinimą teismine tvarka prašyta inicijuoti, kopijos, ir prokuroras realiai dar neturėjo jokių įrodymų, kad minėti sklypai, tarp jų ir ginčo sklypas, yra perleisti privačion nuosavybėn, kokiu būdu, kokiais konkrečiais aktais ar sandoriais tai padaryta ir pan. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos įvairios priemonės, kurių prokuroras gali imtis gavęs informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į VĮ Registrų cento Vilniaus filialą ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Tik 2008 m. liepos 14 d. gavus visus būtinus dokumentus prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas.

68Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su trečiojo suinteresuoto asmens M. B. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniais skundai nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodė, kad:

691. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokią įtaką konkrečiai šioje byloje gali reikšti Vilniaus miškų urėdijos darbuotojo žemės reformos žemėtvarkos projekto derinimas, nes atitinkamų institucijų suderinimai nepanaikina fakto, kad apskrities viršininko sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, t. y. tiek tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek ir Vilniaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ginčo teritorija nuo 1996 m. balandžio 20 d., (kai buvo priimtas Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas Nr. 1-1304) buvo priskirta Vilniaus miestui, todėl taikytinas Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis.

702. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“, Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad „nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“.

713. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kuriems apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl šiuo atveju valstybės interesą (viešąjį interesą) pažeidė ginčijamas Vilniaus apskrities sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės.

724. Atsižvelgiant į teismų praktiką, žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus (Aplinkos ministerijos 2008 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateiktos Nutarimu Nr. 2013 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų schemos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A5-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miškų plotų ribas ir nurodo, kad tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas atliekant detalaus plano pakeitimą įvertinus miško ribas.

735. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos analogiškose bylose (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje

74Nr. A63-l679/2008, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A8-762/2006, 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje A4-782/2006, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje A7-l733/2005).

75Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

761. Apelianto argumentai, jog nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio proceso rezultatas, o ginčijami sprendimai buvo parengti vadovaujantis 2000 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu ir kitais dokumentais, ir buvo padaryta iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo, nepaneigia ginčijamų VAVA sprendimų neteisėtumo. Šių sprendimų priėmimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių nuostatos imperatyviai nustatė, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikai ir privačion nuosavybėn jų įsigyti negalima, net ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdu. Šie draudimai galioja nuo minėtų įstatymų priėmimo.

772. Byloje neginčijamai nustatyta, kad VAVA 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 priėmimo metu ginčo žemės sklype buvo miško. Ginčo miškas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, pažymėtas valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ir atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus.

783. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. 1-1304 buvo priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų teritorijose esantys miškai yra miestų miškai, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad miestų miškai valstybinės reikšmės miškais laikomi nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos yra papildomai specialiai tokiems priskyrusi. Tai 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (byla Nr. 44/04-10/06).

794. Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams papildomai buvo priskirtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir tai buvo atlikta iki VAVA 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 priėmimo. Atsakovui tai buvo žinoma, nes minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašai jam buvo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037.

805. Pareiškėjas šioje byloje neprivalėjo ginčyti žemėtvarkos projekto ir kitų sklypo suformavimo dokumentų, nes konstatuoti ginčijamų VAVA sprendimų neteisėtumą leidžia bei teisinį pagrindą juos naikinti duoda sprendimų prieštaravimas aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, o ne žemėtvarkos projekto ir kitų sklypo suformavimo dokumentų užginčijimo ar panaikinimo faktas. Žemėtvarkos projektas ir kiti sklypo suformavimo dokumentai nesukuria VAVA pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja aukštesnės galios imperatyvioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu.

81Tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pretendento nuosavybę į konkretų žemės sklypą ir leidžia atsirasti konkrečioms pretendento teisėms ir pareigoms į jį.

826. Ginčijamuose sprendimuose nurodoma, jog tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims miškų ūkio veiklai Vilniaus miesto teritorijoje natūra grąžinamas 1,41 ha sklypas. 1,41 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas grąžinimui natūra buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir skundžiamų sprendimų pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, tam tikras vientisas kadastrinis vienetas.

837. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 123 punktas numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. To paties Vyriausybės nutarimo 122 punktas numato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš šių teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad išankstine neteismine tvarka nagrinėjami tik ginčai, atsiradę iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tuo tarpu dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kaip ir yra šioje byloje, gali būti tiesiogiai kreipiamasi į teismą. Tokios nuostatos įtvirtintos ir teismų praktikoje (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-147/2008, LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-406/2003, LVAT 2004 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje

84Nr. A10-571/2004, LVAT 2007 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A2-408/2007).

85Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir prašė apeliacinius skundus atmesti.

86Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad palaiko pareiškėjo poziciją.

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88IV.

89Apeliaciniai skundai atmestini.

90Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

91Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra bendrą 1,41 ha žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 atkurdamas nuosavybės teises į bendrą 1,41 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnių nuostatas.

92Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniai skundai grindžiami fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams argumentais.

93Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

94Apeliacinės instancijos tesimas, patikrinęs teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes.

95Byloje nėra nuginčyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2577 ir Nr. 2.4-01-2578 ( - ) kaime J. G. B. ir M. B. atkūrė nuosavybės teises į 1,4100 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypą, kadastrinis Nr. ( - ).

96Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 16085 patvirtina, kad 1,41 ha ploto žemės sklype kadastrinis Nr. ( - )Vilniaus mst. yra 1,29 ha valstybinės reikšmės miško.

97Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu, atsakovui priimant šioje byloje ginčijamus sprendimus galiojo aukštesnės galios teisės aktas, tai yra minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, kuris draudė atkurti nuosavybes teises į ginčo žemės sklypą, nes sklypas buvo Vilniaus miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

98Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra jos išimtinė nuosavybė. Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Todėl jų perdavimas privatinėn nuosavybėn galimas tik remiantis įstatymu.

99Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

100Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymą, 2010 m. sausio 25 d. nutartimi konstatavo (administracinė byla A525–19/2010), kad ši norma „yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 straipsnyje yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, taikant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Todėl Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Kitaip tariant, nėra teisiškai reikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius.

101Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į turtą, kuris sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra miškas Miškų įstatymo prasme, iš esmės pagrindžia ir Konstitucijos bei Miškų įstatymo nuostatų analizė“.

102Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

103Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose ir analogiškose bylose. Esant šioms aplinkybėmis šioje byloje taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties (administracinė byla A525–19/2010) nuostatos, nes bylos iš esmės yra analogiškos.

104Tokiu būdu, pagrįstai pripažinta, kad atsakovo sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir tai yra pagrindas juos panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105Panaikinus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti tęsiama pretendentu pasirinktu būdu, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nuosavybės teisių atkūrimo galimybės turėjo būti aptartos iki sprendimų panaikinimo, yra nepagrįstas.

106Taip pat nėra pagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens M. B. apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas pateikė prašymą teismui praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą tokio prašymo pateikimui. Apeliantas naujų argumentų apeliacinei instancijai šioje dalyje nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjo prašymo pateikimo termino, konstatuoja, kad teismas tinkamai šioje dalyje įvertino aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido.

107Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

108Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

109Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. B. (M. B.) apeliacinius skundus atmesti

110Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei, trečiojo... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. I.... 6. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas:... 7. 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d.... 8. 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d.... 9. Pareiškime (b. l. 3-8) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m.... 10. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų Nr.... 11. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9... 12. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje... 13. 2008 m. birželio 18 d. gavus Aplinkos ministro raštą su informacija apie... 14. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu... 15. Atsiliepime (b. l. 124-127) paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimas į... 16. Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra įstatymų... 17. 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos... 18. 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 19. Nurodė, kad 1999 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo... 20. Atsakovas pažymėjo, kad pradėjus rengti ir derinti žemės reformos... 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai... 22. Ginčijamais sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškimu sutiko ir... 24. Atsiliepime (b. l. 118-120) paaiškino, kad pagal Valstybinės miškotvarkos... 25. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į... 26. Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. B. ir M. B. prašė Vilniaus apygardos... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu... 29. Teismas nustatė, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijai... 30. Nr. 2013 priėmimo. Aplinkos ministerija 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr.... 31. J. G. B. 1998 m. lapkričio 16 d. prašymu (b. l. 46) kreipėsi į Vilniaus... 32. Teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atvejų Vilniaus apygardos vyriausiasis... 33. 2005 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-1582/2005). Teismas padarė... 34. Konstitucija orientuoja valstybę tvarkyti savo teritoriją, atsižvelgiant į... 35. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra Aplinkos ministerijos... 36. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje... 37. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 38. Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos... 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013... 40. Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m.... 41. Nr. ( - )), yra 1,29 ha valstybinės reikšmės miško.... 42. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities... 43. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai imperatyviai nustato, kad valstybinės... 44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013... 45. Teismas padarė išvadą, kad kitos atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro... 46. Dėl išvardintų priežasčių teismas nusprendė, kad yra juridinis pagrindas... 47. III.... 48. Tretysis suinteresuotas asmuo M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 49. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 50. 1. Teismas įvertino tik pareiškėjo nurodytus motyvus ir argumentus,... 51. 2. Teismas nevertino, kad nuosavybes atkūrimo procedūra neapsiriboja vieno... 52. 3. Teismas, nepagristai neįvertino argumento, kad nuosavybės teisių... 53. 4. Byloje nėra duomenų, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo... 54. 5. Vertinant valstybės išimtines teises, reikia atsižvelgti ir į žemės... 55. 6. Vilniaus apygardos prokuratūra visus dokumentus gavo 2008 m. birželio 17... 56. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį... 57. Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:... 58. 1. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr.... 59. Parengtas Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas... 60. 2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad... 61. 3. Ginčijamas žemės sklypas buvo suformuotas (jo ribos nustatytos) Žemės... 62. 4. Teismas panaikino visą atkurtą žemės plotą (1,41 ha), panaikindamas... 63. 5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata turi... 64. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su trečiojo... 65. 1. apskrities viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teises į... 66. 2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 67. 3. Teismų praktikoje prokurorui, kaip viešąjį interesą ginančiam... 68. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 69. 1. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokią įtaką konkrečiai šioje... 70. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime... 71. 3. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems... 72. 4. Atsižvelgiant į teismų praktiką, žemėtvarkos projektas turėjo būti... 73. 5. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 74. Nr. A63-l679/2008, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje... 75. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus... 76. 1. Apelianto argumentai, jog nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra... 77. 2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad VAVA 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų... 78. 3. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, 1996 m. balandžio 24 d.... 79. 4. Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams papildomai buvo... 80. 5. Pareiškėjas šioje byloje neprivalėjo ginčyti žemėtvarkos projekto ir... 81. Tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas... 82. 6. Ginčijamuose sprendimuose nurodoma, jog tretiesiems suinteresuotiesiems... 83. 7. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 84. Nr. A10-571/2004, LVAT 2007 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr.... 85. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 86. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 87. Teisėjų kolegija... 88. IV.... 89. Apeliaciniai skundai atmestini.... 90. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos... 91. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko... 92. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniai skundai... 93. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 94. Apeliacinės instancijos tesimas, patikrinęs teismo sprendimą, konstatuoja,... 95. Byloje nėra nuginčyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2004 m.... 96. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m.... 97. Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos... 98. Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai... 99. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė... 100. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo... 101. Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos... 102. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008... 103. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų... 104. Tokiu būdu, pagrįstai pripažinta, kad atsakovo sprendimai dėl nuosavybės... 105. Panaikinus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti... 106. Taip pat nėra pagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens M. B. apeliacinio... 107. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 108. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 109. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto... 110. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą... 111. Nutartis neskundžiama....