Byla 2-1691/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Altervita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-485-125/2013 pagal viešosios įstaigos „Altervita“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF-JOLDIJA“ ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas VšĮ „Altervita“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 510 000 Lt žalos atlyginimo, 18 360 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2009 m. sausio 23 d. su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ sudarė tris preliminariąsias poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartis: Nr. 69 dėl patalpos, esančios adresu Vanagupės g. 33B - 2, Palanga; Nr. 70 dėl patalpos, esančios adresu Vanagupės g. 33C - 1, Nr. 71 dėl patalpos, esančios adresu Vanagupės g. 33C -7, Palanga. 2010 m. sausio 29 d. preliminarių sutarčių papildymu atsakovas BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ įsipareigojo pastatyti ir iki 2010 m. gegužės 1 d. už 510 000 Lt parduoti ieškovui nurodytas poilsio patalpas su priklausiniais. Kadangi parduodamos patalpos buvo įkeistos atsakovui AB „Swedbank“ paskolos grąžinimui užtikrinti, BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ preliminarių sutarčių 3 punktu įsipareigojo, sudarius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkėjui visiškai atsiskaičius, išlaisvinti patalpą iš hipotekos. Ieškovas visą sutartyje nustatytą kainą bankinio mokėjimo nurodymais sumokėjo 2009 m. gegužės 22 d., tačiau pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta.

5Atsakovo AB „Swedbank“ neteisėti veiksmai kildinami iš netinkamo kredito sutarties, sudarytos 2004 m. birželio 25 d. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, vykdymo. Kredito sutartimi buvo sutarta, jog bankas, vykdydamas kredito sutartį, prižiūrės ir kontroliuos suteiktų lėšų panaudojimą ir projekto įgyvendinimą, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė, kredito išdavė daugiau nei reikėjo kredituojamam objektui pastatyti, žemės sklypams nupirkti, neskatino atsakovo BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ kuo greičiau išskaidyti ir parduoti atskiras poilsio patalpas. Bankas pažeidė Finansinių įstaigų įstatymo 31–32 straipsnių nuostatas ir dėl jo veiksmų BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ tapo nemoki. Bendrovei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla Nr. B2-272-125/2012.

6Atsakovas BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ atsiliepime į pareikštą ieškinį skolą pripažino, bet nesutiko tik su metinių palūkanų suma, nes po bankroto bylos iškėlimo jos neskaičiuojamos (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies. Įtraukė ieškovą VšĮ „Altervita“ į BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ kreditorių sąrašą su 531 360 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro: 510 000 Lt skola, 18 360 Lt delspinigių, 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.

9Teismo motyvai: atsakovas BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ pripažino, jog pagrindinės sutartys su ieškovu nebuvo sudarytos dėl jo kaltės, todėl CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalių, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas įtraukė ieškovą į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą. Ieškovo reikalautų 6 procentų dydžio procesinių palūkanų teismas nepriteisė, nes su pradiniu ieškiniu į teismą buvo kreiptasi 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (2011 m. spalio 21 d.).

10Ieškovo ir AB „Swedbank“ nesiejo ieškovo su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ sudarytos preliminariosios sutartys, todėl jų (sutarčių) pagrindu civilinės prievolės atsakovui AB „Swedbank“ negali atsirasti. Kadangi VšĮ „Altervita“ ir AB „Swedbank“ nesiejo sudaryta kredito sutartis, iš jos (sutarties) tiesiogiai ieškovui negali atsirasti jokios civilinės teisės ir prievolės, o atsakovams – sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris preliminariąsias sutartis su bankrutuojančia įmone sudarė tik 2009 m. lapkričio 23 d., t. y. po to kai AB „Swedbank“ jau buvo atsakovui BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ suteikęs didžiąją kredito dalį, todėl kaip rūpestingas ir atidus asmuo privalėjo pasidomėti būsimo pardavėjo finansine padėtimi, hipotekos panaikinimo galimybe, tuo atveju, jei ieškovas sumokės visą perkamo daikto kainą. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad AB „Swedbank“ netinkamai vykdė kreditavimo sutartį ir pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31-32 straipsnių nuostatas, nes šio įstatymo nuostatos ieškovui netaikytinos - jis nėra paslaugų iš BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ gavėjas.

11Teismas nustatė, kad bankas leido bendrovei išskaidyti statomus poilsio patalpų korpusus į atskirus turtinius vienetus (atskiras patalpas) ir juos parduoti, tačiau nurodė, jog jis neprivalėjo versti BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ kuo greičiau užbaigti atskirų korpusų statybą ir pardavinėti poilsio patalpas. Teismas sprendė, jog bankrutuojančiai bendrovei kredito sutartimi suteiktų lėšų perteklius negalėjo būti jos nemokumo ir bankroto priežastimi, todėl priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ bankrutavo dėl banko neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir yra priežastinis ryšys tarp AB „Swedbank“ veiksmų (neveikimo) ir VšĮ „Altervita“ kilusios žalos.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ „Altervita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14Atskirojo skundo argumentai:

  1. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ turėjo įtakos AB „Swedbank“ teisėms ir pareigoms, kadangi jo naudai buvo įkeistas ieškovo ketinamas įsigyti (faktiškai nupirktas) nekilnojamasis turtas. Banko teikiamas finansavimas pagal kredito sutartį ir jo panaudojimo kontrolės bei rizikos valdymo nebuvimas turėjo įtakos UAB „VVARFF - JOLDIJA“ įsipareigojimų vykdymui.
  2. Kredito sutartyje buvo įtvirtintas reikalavimas banko specialiojoje sąskaitoje kaupti pervedamas nekilnojamojo turto pirkėjų sumokėtas avansines ar kitokias lėšas už perkamą nekilnojamąjį turtą, iš kurių turėjo būti dengiamas kreditas. Bankas nepagrįstai toleravo pradinių įnašų pagal preliminarias sutartis mokėjimą ir leido pardavėjui disponuoti šių įnašų dalimi, kadangi dalis jų buvo sumokėta grynaisiais pinigais.
  3. Teismo teiginiai, kad lėšų perteklius negalėjo būti atsakovo nemokumo ir bankroto priežastimi, yra nepagrįsti, nes toks lėšų perteklius nebuvo konstatuotas. Įmonės nemokumą ir bankroto bylos iškėlimą lėmė atsakovo iš banko ir būsimų pirkėjų gautų lėšų panaudojimo nekontroliavimas, jų dalies naudojimas palūkanoms mokėti, bet ne kredito daliai grąžinti.
  4. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, jog Kredito sutartis prieštarauja Finansų įstaigų įstatymo nuostatoms. Bankas sudarydamas šią sutartį neveikė itin rūpestingai, apdairiai, saugiai bei patikimai: kredito grąžinimo terminas be jokio pagrindo buvo atidėliojamas, o šalių įsipareigojimai keičiami; kreditas suteiktas nepaisant jau esamo įsiskolinimo bankui fakto ir neįvertinus atsakovo įsipareigojimų nevykdymo grėsmės, jo finansinės būklės ir itin didelio įsiskolinimo susidarymo priežasčių. bankas neįsitikino, ar finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad atsakovas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.
  5. Atsakovas 2006-2009 metais deklaravo savo nuostolingą veiklą (dokumentai iš VĮ „Registrų centras“), nesilaikė kreditų gražinimo grafikų, tačiau dar negražinus esamo kredito (esant esminiams sutarties pažeidimui), buvo keičiamas jo grąžinimo grafikas (nustatant konkrečią grąžinimo datą – 2010 m. sausio 30 d.) ir didinamas kreditas. Tuo buvo pažeista Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata numatanti, kad finansų įstaiga privalo laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti. Pagal Finansų įstaigų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį finansų įstaiga privalo teisės aktų nustatyta tvarka perkainoti savo turtą bei nustatyti jo grynąją vertę, todėl susitarimo Nr. 04-025232-IN/07-000231-IN/07-007849-KL-1 2.9.6.3 punktas, nustatantis, kad bankas nereikalauja statomo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų, prieštarauja nurodytoms Finansų įstaigų įstatymo nuostatoms.
  6. Kredito sutarties 3.1.3.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas pateiks bankui statybų sąmatą ir jam priimtinos statybų priežiūros bendrovės atliktą statomo namo sąmatos įvertinimą. VĮ Registrų centro duomenimis, sklypų, esančių adresu Vanagupės g. 33B, 33C, 33D, Palangoje, vidutinė rinkos vertė buvo – 2 473 714 Lt, tačiau vertinimas darytas 2007 m. birželio 7 d. – ekonominio pakilimo metu, todėl reali visų trijų sklypų vertė buvo – 1 379 749 Lt). Nežiūrint į tai, bankas žemės pirkimui skyrė 6 500 000 Lt dydžio kreditą ir pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. 6 500 000 Lt banko reikalavimas negalės buti tenkinamas iš realiai 1 379 749 Lt įvertintų atsakovo UAB „VVARFF-JOLDIJA „ įsigytų žemės sklypų.
  7. Bankas nesilaikė susitarimo Nr. 04-025232-IN/07-000231-IN/07-007849-KL 2.9.6.1. punkto reikalavimo, nustatančio, kad padidėjus nekilnojamo turto statybos sąmatai, kredito gavėjas besąlygiškai įsipareigoja visą pabrangimą ir statybų pabaigimą finansuoti savo lėšomis bei 2009 m gegužės 29 d. sudarė susitarimą Nr. 09-038443-IN-l 1, dėl papildomo 666 126 EUR kredito poilsio pastato, esančio adresu Vanagupės g. 33D, Palangoje, statybos darbų užbaigimui.
  8. UAB „VVARFF-JOLDIJA“ nevykdė 2007 birželio 29 d. Susitarimo Nr. 07-007849-KL-l 3.1.3.5. punkto reikalavimo - išmokėjus 1 737 720 EUR kreditą, skirtą daugiabučio gyvenamo namo statybai, pateikti bankui ne mažiau kaip 40 procentų parduoto turto ploto preliminarias sutartis, pagal kurias į sutarties 2.5.11 punkte nurodytą sąskaitą yra sumokėtas ne mažesnis kaip 15 procentų dydžio avansas už parduota turtą. Kredito dalį, skirtą daugiabučio gyvenamo namo statybai, viršijančią 1 737 720 EUR, bankas turėjo išmokėti tik kredito gavėjui pateikus šiame punkte nurodytus dokumentus. Nežiūrint į tai, bankas sumažino reikalavimus kredito gavėjui ir kreditavimą tęsė. Atsakovui net ir nevykdant savo finansinių įsipareigojimų, nekontroliavo suteikto kredito panaudojimo.
  9. Pagal susitarimo Nr. 09-038443-IN-11 kitų sąlygų 17 punktą bendrovė turėjo suformuoti atskirus poilsio patalpų turtinius vienetus ir už juos gautus išankstinius mokėjimus pervesti į banke tuo tikslu atidarytą sąskaitą. Nesuformavus atskirų vienetų, lėšos negalėjo būti pervedamos. Bankas, ignoruodamas šių sutarties sąlygų nevykdymą, pažeidė Finansų įstaigų 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, neveikė saugiai bei patikimai, taip pat tinkamai neįvertino iš sudaromų sandorių kylančios rizikos, o jos neįvertinęs - negalėjo jos tinkamai stebėti bei valdyti. Bankas turėjo numatyti, kad atsakovas negalės įvykdyti įsipareigojimų tiek bankui, tiek tretiesiems asmenims, įsigijusiems poilsio patalpas nebaigtos statybos pastate, todėl turėjo įpareigoti atsakovą vykdyti statybos darbus logiška seka - tik visiškai užbaigus vieno projektinio statinio korpuso statybos darbus, imtis/ tęsti kito pastato korpuso darbus, atitinkamai suformuojant/ įregistruojant viešame registre pastatytą statinį, kaip atskirą turto vienetą, 100 procentų statybos baigtumo.
  10. Lėšų buvo pakankamai vienam pastatui užbaigti, kadangi iki pastato, esančio adresu Vanagupės g. 33C, Palangoje, statybos užbaigimo trūko tik 3 procentų. Vėliau reikėjo pradėti kitų pastato korpusų statybą ir atitinkamai išskaidyti juos į atskirus turtinius vienetus, parduoti, gauti lėšų ir mažinti įsiskolinimo bankui dydį, mažinti mokamas palūkanas. Nepaisant to, nei vienas iš atsakovų laiku nesiėmė jokių projekto gelbėjimo veiksmų, kad išvengti žalos tretiesiems asmenims padarymo.
  11. Nėra duomenų, kad bankui būtų buvę teikiami kredito panaudojimo tikslingumą pagrindžiantys dokumentai, todėl jis nepagrįstai nesekė ir nekontroliavo UAB „VVARFF-JOLDIJA“ finansinės būklės, nepaisant to, kad bendrovė valstybinių mokesčių administratoriui deklaruodavo didžiulius finansinius nuostolius. Žinodamas, kad atsakovas nepajėgs grąžinti suteikto kredito, bankas jį didino, o 2010 m. vasario 1 d. (kitą dieną po termino grąžinti visą kreditą pabaigos) pareikalavo jį gražinti (5 885 145,64 EUR). Veikdamas tokiu būdu bankas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktus, 1 dalies 1, 2 punktus.
  12. UAB „VVARFF-JOLDIJA“ kredito grąžinimas yra „pririštas“ prie parduodamo ploto kainos, o ne prie išduoto kredito dydžio (2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties 2.9.3.1. p.), todėl bankas šiuose sutartiniuose santykiuose dalyvauja ne tik kaip bankas, bet ir kaip verslo partneris, tiesiogiai suinteresuotas projekto sėkme, prisiimantis verslo riziką. Žemės pirkimas finansuotas 100 procentų, o statybos darbai - 90 procentų, tuo būdu jis tiesiogiai įsijungė į projekto vystymo veiklą trišalių sutarčių pagrindu, tiesiogiai dalyvavo projekto vykdyme, tiesiogiai (ne per UAB „VVARFF-JOLDIJA“) atsiskaitė su subrangovais. Atsižvelgiant į tai, bankui negali nekilti atsakomybė dėl žalos, susijusios su jo veiksmais/neveikimu. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, turėjo kontroliuoti kaip įmonė vykdo iš kredito sutarties jai kylančias prievoles, tačiau to nedarydamas, prisiėmė visą neigiamą tokio elgesio riziką (FĮĮ 31 str. 1, 6 d.), sudarė tokias kreditavimo sąlygas, kad UAB „VVARFF-JOLDIJA“ tapo nemokus, jam buvo iškelta bankroto byla, o ieškovas patyrė didelę turtinę žalą, kurią dėl savo neteisėtų veiksmų privalo atlyginti abu atsakovai solidariai.
  13. Egzistuoja visos atsakovo AB „Swedbank“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 str. - 6.249 str.): neteisėti veiksmai/neveikimas – pažeistos Finansų įstaigų įstatymo normos ir bendrieji teisės principai; kaltė – asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina; priežastinis ryšys – bankas neveikė itin rūpestingai, apdairiai, saugiai bei patikimai, pažeidė Finansų įstaigų įstatymo normose įtvirtintus reikalavimus banko veiklai, dėl ko įmonė tapo nemoki, bankrutavo bei negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Bankas, suteikdamas papildomus kreditus, suklaidino atsakovą, kadangi tokie jo veiksmai nesukėlė abejonių įmonės finansiniu stabilumu.
  14. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Neištirtos visos byloje nustatytos aplinkybės ir ieškinyje (atitinkamai ir atsakovų atsiliepimuose) išdėstyti argumentai. Nėra nurodyta, kuo remiantis padarytos teismo išvados tiek dėl ieškinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių nepagrįstumo, tiek dėl atsakovams (ne)kylančios atsakomybės konkrečiu atveju. Nevertinti teismo posėdžio metu proceso dalyvių pateikti paaiškinimai. Nenurodyti nei įrodymais pagrįsti faktiniai, nei teisiniai argumentai, nenurodyta kuo remiantis atmetami ieškovo argumentai, vadovaujamasi tik atsakovų išdėstytomis nepagrįstomis bei neįrodytomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant proceso šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus.
  15. Atsižvelgiant į tai, jog šiame atskirajame skunde nurodytas aplinkybes galima paaiškinti iš esmės tik žodžiu, esant pakankamai sudėtingai civilinei bylai, siekiant užtikrinti objektyvumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

15Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.

16Atsiliepimo argumentai:

  1. Bankas nėra preliminariosios poilsio patalpos pirkimo-pardavimo 2008 m. liepos 29 d. sutarties Nr. 37 šalis, todėl šios sutarties nuostatos ir kredito gavėjo prievolių pagal šią sutartį neįvykdymas negali sukelti jam jokių pareigų. Bankui ieškovo atžvilgiu gali kilti tik deliktinė atsakomybė.
  2. Teigiama, kad banko neteisėti veiksmai pasireiškė kredito sutarties, kuri prieštarauja Finansų įstaigų įstatymui, sudarymu, jos sąlygų pažeidimu ir liberalizavimu, dėl ko įmonė tapo nemoki ir ieškovas patyrė žalą, tačiau ieškovas nėra kredito sutarties šalis, todėl net bankui pažeidus kredito sutartį jis turėtų atsakyti tik prieš kredito gavėją, kaip sutarties šalį, o ne prieš ieškovą. Be to, bankas kaltinamas ne kredito sutartimi numatytų prievolių pažeidimu, o tuo, kad pasinaudojo sutarties laisvės principu, t. y. teise sudaryti sutartį, keisti jos sąlygas ir naudotis joje numatytomis teisėmis.
  3. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad kredito sutartis pažeidė Finansų įstaigų įstatymą. Kredito gavėjas 2004 m., 2005 m., 2007 m. veikė pelningai. Be to Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas reikalauja atsižvelgti ne tik į esamą įmonės būklę, bet ir į jos prognozę. Ieškinyje nepateikta jokių vertinimų dėl kredito gavėjo vykdyto projekto įsigyjant žemės sklypus ir statant poilsio pastatus adresu Vanagupės g. 33 B, 33C, 33 D, Palangoje, ekonominio nepagrįstumo, todėl šiuo atveju bankas neprivalo tokių aplinkybių paneigti. Ieškovas preliminariąja poilsio patalpos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 37 sutiko už įsigyjamas poilsio patalpas sumokėti po 7 629 Lt už kvadratinį metrą, kai 2007 m. sausio 30 d. susitarimo Nr. 04-025232-IN/07-000231-IN/07-007849-KL 2.9.3.1. punkte buvo nustatytas banko sutikimas parduoti poilsio patalpas jam pervedant ne mažiau, kaip 4 800 Lt už kvadratinį metrą. Ši aplinkybė patvirtina, kad banko finansuotas projektas atitiko tuo metu buvusią situaciją rinkoje.
  4. Šiai dienai poilsio pastatų statybos baigtumas viršija 90 procentų, jie ir žemės sklypai ant kurių jie stovi, yra įkeisti bankui ir į juos bus galima nukreipti išieškojimą, todėl ieškovų teiginiai, kad bankas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus (neįsitikino galimybe nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą) yra nepagrįsti.
  5. Kad kredito gavėjas tinkamai vykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina kredito panaudojimo ataskaita, todėl ieškovo motyvai dėl Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto yra nepagrįsti.
  6. Ieškovo planuotos įsigyti patalpos, kurių statybą finansavo bankas, buvo pastatytos, todėl atmestinos visos pretenzijos bankui, susijusios su netinkamu poilsio pastatų statybos finansavimu ir finansavimo kontrole (t. y. su kredito sutarties vykdymu). Kredito sutarties sąlygų liberalizavimas, finansavimas turėjo padėti kredito gavėjui įvykdyti įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, tačiau negalėjo nulemti pagrindinių pirkimo sutarčių nesudarymo.
  7. Nors poilsio pastatai, kuriuose yra ginčo patalpos, yra įkeisti bankui, tačiau vadovaujantis CK 4.170 straipsniu, hipoteka neatima iš daikto savininko teisės jį valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Todėl pastatus išskaidyti į atskirus turtinius vienetus turėjo galimybę tik jų savininkas - kredito gavėjas. Bankas šiam veiksmui netrukdė, leidimai skaidyti į atskirus turtinius vienetus bei naujai suformuotus turtinius vienetus pardavinėti buvo numatyti dar 2007 m. sausio 30 d. susitarimo Nr. 04-025232-IN/07-000231-IN/07- 007849-KL 2.9.3.1. punkte.
  8. Pagal pradinę preliminariąją sutartį (4 p.) pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. balandžio 30 d., tuo tarpu bankroto byla kredito gavėjui buvo iškelta tik 2011 m. spalio 21 d. Ieškovas pasinaudojo viena iš alternatyvių CK 6.321 straipsnio 6 dalyje numatytų savo teisių gynimo būdų ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. papildomu susitarimu sumažino įsigyjamų patalpų kainą bei pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2010 m. kovo 31 d. Pasirinkdamas vieną iš alternatyvių savo teisių gynimo būdų jis pats turi atsakyti už tokio pasirinkimo pasekmes.
  9. Įmonės nemokumą lėmė 2008 m. gale prasidėjusi ekonominė krizė, lėmusi kredito gavėjo vykdytų nekilnojamojo turto projektų ekonominį nepatrauklumą. Tai patvirtina ieškovo pateikta 2011 m. rugsėjo 20 d. turto vertės nustatymo pažyma, kurioje ginčo patalpų vertė nurodoma tik 200 000 Lt (apie 4 000 Lt/kv. m), kai pradinėje preliminariojoje sutartyje ieškovas sutiko mokėti po 7 629 Lt/kv. m.
  10. Atsakomybė yra solidari, kai visa žala arba aiški jos dalis yra priskirtina ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuo atveju priežastis, nuo kurios priklausė pagrindinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymas - poilsio patalpų išskaidymas į atskirus turtinius vienetus, tiesiogiai priklausė tik nuo kredito gavėjo. Bankas tokiam išskaidymui neprieštaravo ir tiesioginės įtakos šiam veiksmui padaryti negalėjo, nes neturėjo teisės valdyti naudoti ar disponuoti poilsio pastatais.
    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkinamas.

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Įvertinus nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius pagrindus, nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pakeista ar panaikinta, nenustatyta.

19Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

20Apeliantas pareiškė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nebent bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau toks prašymas teismui nėra privalomas (CPK 321 str. 1 d., 322 str., 338 str.). Teismo nuomone, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, nes šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo poziciją motyvavo, naujų įrodymų nepateikė. Žodinis šios bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

21Dėl reikalavimo atlyginti žalą

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2009 m. sausio 23 d. preliminariąsias poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 69, 70 ir 71, UAB „VVARFF-JOLDIJA“ įsipareigojo pastatyti poilsio patalpas, adresu Vanagupės g. 33 B-2, Vanagupės g. 33 C-1, Vanagupės g. 33 C-7, Palangoje, ir sudaryti su VšĮ „Altervita“ jų pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., 19-24 b. l.). 2010 m. sausio 29 d. papildomo susitarimo 1 punktu sutarties šalys susitarė pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2010 m. gegužės 1 d., nustatė naujas patalpų pardavimo kainas. Bendra parduoti numatytų patalpų vertė - 510 000 Lt (1 t., 25 b. l.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sutartyje nustatytą kainą už patalpas, esančias adresu Vanagupės g. Palangoje, sumokėjo (1 t. 26-32, 33 b. l.), tačiau pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Šio fakto neneigė ir atsakovas, susidariusį 510 000 Lt įsiskolinimą pripažinęs tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ginčo dėl to nėra.

23Tarp atsakovo BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ ir atsakovo AB „Swedbank“ 2004 m. birželio 25 d. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ir vėlesnius jos pakeitimus bei papildymus, BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ buvo suteiktas 5 493 698,78 EUR kreditas žemės sklypų, esančių Vanagupės g. 33B, 33C, 33D, Palangoje, bei dalies žemės sklypo, esančio Vytauto g. 27/Vytauto g. 29, Palangoje, įsigijimui, daugiabučio gyvenamojo namo statybai, 115 848 EUR investicijų pridėtinės vertės mokesčio finansavimui ir 666 126 EUR poilsio pastato (Vanagupės g. 33 D, Palanga) statybos darbams užbaigti (1 t. 36-131).

24Ieškovas, be nuostolių, patirtų dėl pagrindinės patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, iš atsakovų taip pat solidariai prašo priteisti ir neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties ir jos netinkamo vykdymo.

25Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Įstatymas nustato kelis civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, tai sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma, ar netinkamai įvykdoma sutartis, deliktinė – dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 2, 3, 4 d.). Pažymėtina, kad kelių skolininkų atveju, jų solidarioji prievolė nėra preziumuojama, ji gali atsirasti tik įstatymų (CK 6.279 str.) ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalies).

26Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti žalą, kildinamą iš preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp jo ir atsakovo BUAB „VVRFF-JOLDIJA“ ir atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties, solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo AB ,,Swedbank“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovas nėra kredito sutarties šalis, todėl atsakovui AB ,,Swedbank“ nėra pagrindo atsirasti sutartinei atsakomybei (CK 6.154, 6.256 str.), o deliktinei atsakomybei dėl žalos padarymo nustatyti yra būtina CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visuma, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jos padarinių (žalos). Pareiga įrodyti šiuos civilinės atsakomybės pagrindus tenka ieškovui (CPK 178 str.), tačiau apeliantas, nors nurodo, kad atsakovas AB ,,Swedbank“ pažeidė Finansinių įstaigų įstatymo reikalavimus, iš esmės banko neteisėtus veiksmus kildina iš kredito sutarties, t. y. atsakovui BUAB „VVRFF-JOLDIJA“ suteikto perteklinio kredito, neįvertinus bendrovės finansinės būklės ir iš to kylančių pasekmių – juridinio asmens bankroto, nekontroliuoto kredito panaudojimo.

27Sutarčių laisvės principas garantuoja, kad teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti dėl sutarties sudarymo, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nei kreditavimo sutarties nei vėlesnių jos pakeitimų (1 t., 36-131 b. l.) sutarties šalys neginčijo, o ieškovas VšĮ „Altervita“, nebūdamas šios sutarties šalimi, tokios teisės neįgijo. Apeliantas neįrodė esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo nuostolių ir atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties ir jos netinkamo vykdymo (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo nuostoliai atsirado dėl atsakovo BUAB „VVRFF-JOLDIJA“ pažeistos sutartinės prievolės, kildinamos iš ieškovo ir šio atsakovo sudarytų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių. Apeliacinės instancijos teismas AB „Swedbank“ veiksmuose neteisėto veikimo ar neveikimo, sąlygojusio juridinio asmens bankrotą, taip pat nenustatė. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis patvirtina, kad bankroto byla atsakovui iškelta dėl jo nemokumo, įsiskolinimo kreditoriams ir nuostolingos įmonės veiklos (1 t., 171 b. l.). Įstatyme nustatyta, kad atsakovų solidarioji atsakomybė kyla tuo atveju, jei nukentėjusiam asmeniui žala padaroma bendrai (CK 6.279 str. 1 d.), o priežastinio ryšio, tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, pobūdis yra vienodas. Solidariosios atsakomybės esmė ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.), o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, nenustačius priežastinio ryšio tarp AB „Swedbank“ veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (sumokėjus kainą už perkamą turtą, tačiau nesudarius pagrindinių poilsio pastatų pirkimo-pardavimo sutarčių) šiam atsakovui (AB „Swedbank“) solidarioji civilinė atsakomybė neatsiranda.

28Ieškovas nurodo, kad atsakovas AB „Swedbank“ veikė nerūpestingai, suteikdamas nepagrįstai didelį kreditą bei nekontroliuodamas jo panaudojimo, bei tuo būdu suklaidindamas ieškovą dėl įmonės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas į tai atsakė, kad ieškovas –juridinis asmuo, sudarydamas su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ preliminariąsias sutartis bei mokėdamas konkrečią kainą už perkamą objektą, kaip rūpestingas ir atidus civilinių teisinių santykių dalyvis ir suinteresuotas tinkamu preliminarių sutarčių vykdymu, taip pat privalėjo pasidomėti priešingos sutarties šalies ūkine finansine būkle, jos gebėjimais įvykdyti sutartį tinkamai ir laiku, kitų šalies sutartinių prievolių vykdymu, tuo labiau, kad kreditavimo sutartis tarp BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta 2004 m. birželio 25 d., t. y. dar iki preliminariųjų turto pardavimo sutarčių, sudarytų tarp BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ ir ieškovo (apelianto)“ pasirašymo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliantas turėjo visas galimybes kontroliuoti atsakovo (preliminaraus sandorio šalies) veiksmus, susijusius su perkamo objekto statyba, todėl nepagrįstai šią pareigą perkelia kreditą suteikusiam atsakovui AB „Swedbank“.

29Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas AB „Swedbank“ visiškai finansuodamas įsigyjamos žemės kainą ir 90 procentų statybos darbų, veikė kaip BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ verslo partneris, tiesiogiai suinteresuotas projekto (poilsio patalpų pardavimo) sėkme (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008 ir kt.). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010 ir kt.). Tiksline paskola ar kreditavimu kvalifikuojami tokie teisiniai santykiai, kai paskolos ar kredito davėjas nesiekia pasidalyti su paskolos gavėju rezultato, pasiekto panaudojus gautą paskolą sutartyje nurodytu tikslu, bet jam grąžinami paskolinti pinigai, atlygintinės paskolos atveju – su palūkanomis (CK 6.881. str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp atsakovų buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas už atitinkamą atlygį (palūkanas), sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis (žemės įsigijimui bei statybos darbams) suteikė pinigines lėšas (kreditą), o BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ sutarties 2.2 punktu (su vėlesniais pakeitimais) įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui. Apelianto teiginys, kad atsakovų sudaryta kredito sutartis turi būti vertinama kaip partnerystės sutartis, nepagrįstas. Apeliantas neįrodė, kad atsakovai veikė bendrai ir siekė bendrų tikslų, sudarydami šias atskiras ir niekaip tarpusavyje nesusijusias sutartis (preliminariąsias turto pirkimo-pardavimo ir kredito sutartis.

30Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo, juo labiau, kad ir pats apeliantas, teigdamas, kad teismas nevertino proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jų nekonkretizavo, nenurodė, į kokius paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, tačiau teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad glausti skundžiamo procesinio sprendimo motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus ar nevertinti ieškovo pateikti paaiškinimai ir argumentai,. byloje esantys įrodymai. Skundžiama nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

31Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą.

32Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Apeliantas neįrodė atsakovo AB ,,Swedbank“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), sąlygojusių jo (apelianto) žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl solidarios AB ,,Swedbank“ pareigos atlyginti apeliantui jo reikalaujamą žalą atmetė pagrįstai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nepatenkinus ieškovo atskirojo skundo, apelianto reikalavimas priteisti visas su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, netenkinamas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas VšĮ „Altervita“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu... 4. Nurodė, kad 2009 m. sausio 23 d. su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ sudarė tris... 5. Atsakovo AB „Swedbank“ neteisėti veiksmai kildinami iš netinkamo kredito... 6. Atsakovas BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ atsiliepime į pareikštą ieškinį skolą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškinį... 9. Teismo motyvai: atsakovas BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ pripažino, jog... 10. Ieškovo ir AB „Swedbank“ nesiejo ieškovo su BUAB „VVARFF-JOLDIJA“... 11. Teismas nustatė, kad bankas leido bendrovei išskaidyti statomus poilsio... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ „Altervita“ prašo panaikinti Klaipėdos... 14. Atskirojo skundo argumentai:
  1. Preliminariosios nekilnojamojo... 15. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo... 16. Atsiliepimo argumentai:
    1. Bankas nėra preliminariosios... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka... 20. Apeliantas pareiškė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 21. Dėl reikalavimo atlyginti žalą... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2009 m. sausio 23 d.... 23. Tarp atsakovo BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ ir atsakovo AB „Swedbank“ 2004 m.... 24. Ieškovas, be nuostolių, patirtų dėl pagrindinės patalpų pirkimo-pardavimo... 25. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti žalą, kildinamą iš... 27. Sutarčių laisvės principas garantuoja, kad teisinių santykių dalyviai yra... 28. Ieškovas nurodo, kad atsakovas AB „Swedbank“ veikė nerūpestingai,... 29. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas AB „Swedbank“ visiškai... 30. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis... 31. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai... 32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Apeliantas neįrodė atsakovo... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti...