Byla e2S-258-278/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fontas LT“ ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GM agro“ atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-722-477/2017 pagal ieškovės BUAB „GM agro“ ieškinį atsakovei UAB „Fontas LT“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. UAB „Fontas LT“ prašė teismo atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-162-731/2016. Nurodė, kad terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo praleido, nes siekė apginti savo pažeistas teises pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigė, jog apie Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą už akių, kuriuo iš bendrovės buvo priteista 7 863,18 Eur skola, 453,46 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos, sužinojo tik 2016-05-31, antstolei D. K. iš įmonės sąskaitos išieškojus 9 290,64 Eur. Nurodė, jog iš antstolės sužinojo, kad bendrovės atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-31 išduotą vykdomąjį raštą. UAB „Fontas LT“ nurodė, kad BUAB „GM agro“ ieškinys dėl skolos priteisimo bei teismo sprendimas už akių yra nepagrįsti, nes pagal ieškovės pateiktus reikalavimus, dar iki ieškinio padavimo dienos, įmonė yra pilnai atsiskaičiusi. Teigė, kad 2014-09-12 kasos išlaidų orderiu, ieškovei UAB „GM agro“ grąžinta pagal 2011-03-25 paskolos sutartį suteikta paskola ir palūkanos, o pagal 2014-07-08 UAB „GM agro“, UAB „Fontas LT“ ir UAB „Tisma“ sudarytą susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, paskolą ir palūkanas pagal 2013-02-20 paskolos sutartį, ieškovei turi grąžinti UAB „Tisma“. Nurodė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi UAB „GM agro“ dokumentai, todėl nebuvo žinoma apie UAB „Fontas LT“ atsiskaitymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-162-731/2016, pirmosios instancijos teismas 2017-11-27 nutartimi UAB „Fontas LT“ prašymą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimo už akių panaikinimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog paskolą ir palūkanas pagal 2011-03-25 sudarytą paskolos sutartį, UAB „GM agro“ atsakovė grąžino. Konstatavo, jog UAB „Fontas LT“ pateiktame kasos išlaidų orderyje Nr. FN011-KIO nėra nurodytas asmuo, kuriam buvo išmokėti pinigai. Nurodė, kad nors buvęs UAB „GM agro“ direktorius M. J. teismui patvirtino, kad iš UAB „Fontas LT“ gavo minėtame kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigines lėšas, kaip pagal 2011-03-25 tarp UAB „Fontas LT“ ir UAB „GM agro“ sudarytą paskolos sutartį grąžinamą paskolą ir palūkanas, tačiau nepatvirtino, kad pinigai buvo įnešti į UAB „GM agro“ sąskaitą ar kasą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokiais dokumentais galėtų būti UAB „GM agro“ išduotas kasos pajamų orderis, sąskaitos išrašas ar kiti buhalteriniai dokumentai ir darė išvadą, kad liudytojo M. J. parodymai negali būti pakankami, patvirtinant paskolos ir palūkanų grąžinimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, šalys susitarė, jog skolininkas UAB „Fontas LT“, atlygintinai perleidžia UAB „Tisma“ visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarčių. Šiame susitarime nėra nurodyta, kad UAB „Fontas LT“ susitarimu UAB „Tisma“ perleidžiama prievolė grąžinti UAB „GM agro“ skolą ir palūkanas pagal 2013-02-20 sudarytą paskolos sutartį. Konstatavo, jog susitarime šalys nurodė, kad teisės ir pareigos pagal susitarimą, perleidžiamos nuo sutarčių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Nurodė, kad byloje nėra pateiktas sutarčių priėmimo – perdavimo aktas, liudytojai nepatvirtino, kad po trišalio susitarimo sudarymo, buvo sudarytas ir visų trijų šalių pasirašytas, sutarčių priėmimo – perdavimo aktas. Teismas padarė išvadą, kad nesant sudaryto ir visų susitarimo šalių pasirašyto sutarčių priėmimo – perdavimo akto, UAB „Fontas LT“ prievolė grąžinti UAB „GM agro“ 2013-02-20 paskolos sutartimi suteiktą paskolą ir palūkanas, nebuvo perleista UAB „Tisma“.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu UAB „Fontas LT“ prašo panaikinti 2017-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-722-477/2017; Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-162-731/2016 ir bankrutuojančios UAB „GM agro“ ieškinį UAB „Fontas LT“ atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad atmesdamas prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų parodymus bei netinkamai taikė materialines bei procesine teisės normas.
  3. Teigia, kad UAB „Fontas LT“ ir UAB „GM agro“ 2011-03-25 ir 2013-02-20 buvo sudarę paskolos sutartis, tačiau pagal 2011-03-25 paskolos sutartį, su ieškove pilnai atsiskaitė kasos išlaidų orderiu Nr. FN011-KIO išmokėdama 2 838,20 Lt, o 2014-07-08 trišaliu susitarimu, UAB „Fontas LT“ įsipareigojimus pagal 2013-02-20 paskolos sutartį, perėmė UAB „Tisma“, o kasos išlaidos orderiu Nr. FN012-KIO, atsakovė naujajai skolininkei UAB „Tisma“ pagal susitarimą išmokėjo 26 000 Lt.
  4. Teigia, jog nėra ginčo, jog bendrovė sumokėjo 2 838,20 Lt, skolą M. J., kuris skolos sumokėjimo dieną (2014-09-14) buvo ieškovės direktoriumi. Nurodytas kasos išlaidų orderis pagrindžia UAB „Fontas LT“ skolos ieškovei sumokėjimą kitu, nei paskolos sutartyje nurodytu būdu. Nurodo, kad skolą perdavė asmeniškai ieškovės vadovui M. J. ir skolos grąžinimas yra patvirtintas jo parašu kasos išlaidų orderyje FNO11-I. N., kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, kaip kreditorė, išreiškė valią ir sutiko dėl kitokio paskolos sutartimi numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Teigia, jog atsakovė neprivalėjo skolos pagal 2011-03-25 paskolos sutartį grąžinti tik taip, kaip numatyta paskolos sutartyje. Tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovės vadovui grynaisiais, nepaneigia fakto, jog skola buvo sumokėta, nes ieškovė ir atsakovė susitarė dėl kito prievolių įvykdymo būdo. Nurodo, kad ieškovė, priimdama sumokėtą UAB „Fontas LT“ skolą pagal paskolos sutartį, aiškiai išreiškė savo valią ir sutikimą dėl prievolės įvykdymo grynaisiais pinigais. Teigia, jog skolos sumokėjimo faktą pagrindžia ne tik kasios išlaidų orderis, liudytojo M. J. parodymai, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri išduodama atliekant kryžminį patikrinimą. Nurodo, kad atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad jos grąžinta paskola nebuvo įnešta į ieškovės kasą, nes paskolos sutartyje nurodytos atsakovės kylančios pareigos ir teisės pasibaigė po to, kai ji perdavė, o ieškovės direktorius priėmė atsakovės prievolės įvykdymą. Be to, iki pat bankroto bylos iškėlimo ieškovė nesikreipė į atsakovę neva dėl netinkamai įvykdytos prievolės.
  5. Nurodo, kad UAB „Tisma“, ieškovė ir atsakovė 2014-07-08 sudarė susitarimą, kuriuo įsipareigojimus ieškovei pagal 2013-02-20 paskolos sutartį, perdavė UAB „Tisma“. Teigia, jog faktą, kad atsakovė sumokėjo UAB „Tisma“ 26 000 Lt, patvirtina kasos išlaidų orderis ir orderyje esantis UAB „Tisma“ vadovo parašas bei UAB „Tisma“ direktoriaus E. M. patvirtinimas, kad pagal trišalį susitarimą, UAB „Tisma“ perėmė UAB „Fontas LT“ pareigas ir teises pagal paskolos sutartį. Tvirtina, kad ieškovė taip pat laikė atsakovę įvykdžiusia prievolę, todėl vien teismo nurodomas formalus susitarime nurodomas aspektas dėl priėmimo - perdavimo akto nebuvimo civilinėje byloje, negali suponuoti fakto, kad 2013-02-20 paskolos sutarties teisių ir pareigų perleidimas neįvyko.
  6. Teigia, kad faktą, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove patvirtina ne tik liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai - kasos išlaidų orderiai, išrašas iš atsakovės buhalterinės apskaitos, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, todėl konstatuotina, jog priešingai nei nurodo teismas, nėra pagrindo abejoti įrodymų pagrįstumu bei yra pakankami konstatuoti atsakovės prievolių ieškovei įvykdymą.
  7. Apeliaciniu skundu bankrutavusi UAB „GM agro“ prašo pakeisti 2017-11-27 nutarties argumentus, nurodant, kad vietoje teismo argumento, kad „pinigų įnešimą į UAB „GM agro“ patvirtinančiais dokumentais galėtų būti UAB „GM agro“ išduotas kasos pajamų orderis, sąskaitos išrašas ar kiti buhalteriniai dokumentai“ pakeisti sekančiais argumentais: 1.1. atsiskaitymo pagal 2011-03-25 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-03-25/2 ir 2013-12-04 Priedą Nr. 1 prie 2011-03-25 d. paskolos sutarties Nr. 2011-03-25/2, tinkamas įrodymas būtų UAB „Fontas LT“ piniginių lėšų sumoje 2 838,20 Lt (786,52 Eur) įskaitymas į UAB „GM agro“ sąskaitą banke. 1.2. Atsiskaitymo pagal 2013-02-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2013/02/20-01 tinkamas įrodymas būtų UAB „Fontas LT“ piniginių lėšų sumoje 26 000,00 Lt (7 530,12 Eur) įskaitymas į UAB „GM agro“ sąskaitą banke.
  8. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiškino bei taikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punktą, kuris reglamentuoja pinigų išmokėjimą pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas.
  9. Teigia, jog ginčo kasos išlaidų orderis FN011-KIO yra UAB “Fontas LT” vidaus dokumentas, o pagal taisyklių 5 punktą, pinigai pagal kasos išlaidų orderį gali būti išduoti tik asmeniui, kuris yra pinigus išduodančios įmonės darbuotojas arba pinigai išduodami atsiskaitant su fiziniu asmeniu, kuris nesiverčia ūkine komercine veikla.
  10. Nurodo, kad atsiskaitymai tarp juridinių asmenų atliekami griežtai taisyklėse nustatyta tvarka, t.y. pinigus priimantis juridinis asmuo išrašo kasos pajamų orderį ir orderio kvitą atiduoda mokančiam juridiniam asmeniui. CK 6.929 straipsnis skiria atsiskaitymus dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla (CK 6.929 str. 1 d.) ir atsiskaitymus tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymus dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla (CK 6.929 str. 2 d.).
  11. Teigia, jog kasos išlaidų orderiai nėra leistina įrodinėjimo priemonė, nes D. A. atliko apgaulingą operaciją: kasos išlaidų orderio pagrindu “nurašė” iš UAB “Fontas LT” kasos pinigus ir “atidavė” fiziniams asmenims – ne UAB „Fontas LT” darbuotojams, nesvarbu, kad pastarieji yra vienas UAB „GM agro”, o kitas UAB „Tisma” vadovai. Nurodo, kad “nurašyti” pinigus iš UAB “Fontas LT” D. A. galėjo tik UAB “GM agro” kasos pajamų orderio arba UAB “GM agro” atskaitingo asmens išrašyto pinigų priėmimo kvito pagrindu.
  12. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą BUAB „GM agro“ prašo skundą atmesti. Nurodo, jog priešingai nei teigia UAB „Fontas LT“, pagal kasos išlaidų orderius piniginės lėšos išmokėtos ne UAB “GM agro” (ir netgi ne UAB “Tisma”), o fiziniams asmenims. Teigia, kad pagal sudarytas paskolos sutartis, paskolos davėjas turi priimti grąžinamą tokią pinigų sumą (paskolos sumą), kokią perdavė paskolos gavėjui, o palūkanas skaičiuoti nuo paskolos išdavimo dienos iki bus grąžinta visa paskolos suma į paskolos davėjo banko sąskaitą. Atsakovė UAB „Fontas LT“ nepervedė 2 838,20 Lt į UAB „GM agro“ sąskaitą banke, be to, nebuvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas.
  13. Teigia, kad UAB „Fontas LT“ nepervedė nei UAB „Tisma“, nei UAB „GM agro“ 26 000 Lt į UAB „GM agro“ banko sąskaitą. Pagal 2014-07-08 susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo Nr. DA2014/07/08-02, šios teisės pagal 2014-07-08 susitarimą į 26 000 Lt sumą UAB „Tisma“ nebuvo perėjusios, nes atsakovė nepateikė sutarčių priėmimo-perdavimo akto ir šis 2014-07-08 susitarimas yra niekinis CK 1.80 str., 1.81 str., 6.121 str. pagrindu. Nesant sudaryto ir visų susitarimo šalių pasirašyto sutarčių priėmimo-perdavimo akto, UAB “Fontas LT” prievolė grąžinti UAB “GM agro” 2013-02-20 paskolos sutartimi suteiktą paskolą ir palūkanas, nebuvo perleisti UAB “Tisma”.
  14. Nurodo, kad abu kasos išlaidų orderiai yra niekiniai, negalioja nuo pat jų surašymo momento, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais ir į atsakovės apskaitą negalėjo būti įtraukti, nes neturėjo privalomų rekvizitų, numatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose.
  15. Nurodo, kad UAB “GM agro” direktoriaus M. J. duotas 2014-07-08 sutikimas perkelti skolą, antstoliui S. O. G. jau pradėjus priverstinį įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškojimą, yra niekinis CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. nustatytais pagrindais.
  16. Atsiliepimu į BUAB „GM agro“ atskirąjį skundą UAB „Fontas LT“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įstatymas apeliacinės instancijos teismui nenumato teisės iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti argumentus, kuriais jis buvo priimtas. Be to skundu nėra prašoma pakeisti faktines aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos ieškovei ateityje.
  17. Teigia, kad apeliantės teiginiai, jog D. A. atliko apgaulingą operaciją nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kasos orderių neleistinumo požymių. Nurodo, kad priimdamas procesinį sprendimą, teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais, o įstatymas nedraudžia, kad sutartyje numatytas atsiskaitymo būdas būtų pakeistas šalių susitarimu.

10Teismas

konstatuoja:

11Atskirieji skundai atmestini.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė bankrutuojanti UAB „GM agro“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, davė paaiškinimus, t.y., šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo išsprendimui byloje šalys yra pateikusios turimus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2011-03-25 paskolos sutartį, iki 2014-03-25, UAB „GM agro“ paskolino UAB „Fontas LT“ 2 000 Lt, o pagal 2013-02-20 paskolos sutartį –iki 2014-02-20 - 26 000 Lt (civilinės byla Nr. e2-162-731). Iš bylos duomenų matyti, kad Priedu Nr. 1 prie 2011-03-25 paskolos sutarties, šalys 2013-12-04 susitarė, jog paskolos gavėjas 2 000 Lt skolą įsipareigojo grąžinti iki 2018-12-31 bei sumokėti nustatyto dydžio palūkanas. Be to, paskolos sutartimis šalys susitarė, kad paskola grąžinama pervedant paskolos sumą į paskolos davėjo banko sąskaitą (sutarčių 2 ir 3.2 p.). Byloje nėra ginčo dėl paskolos sumos, tačiau bankrutuojanti UAB „GM agro“ 2016-01-20 ieškiniu nurodė, jog atsakovei suteiktos paskolos nėra grąžintos ir prašė teismo priteisti iš UAB „Fontas LT“ 7 863,18 Eur negrąžintą paskolą bei palūkanas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2016-02-26 sprendimu už akių, bankrutuojančios įmonės ieškinys buvo pilnai patenkintas. Atsakovei pateikus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartimi Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės - procesas atnaujintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo 2017-11-27 nutartimi UAB „Fontas LT“ prašymas panaikinti 2016-02-26 sprendimą už akių, atmestas.
  4. Apeliantės UAB „Fontas LT“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, o ieškovė nurodo, jog iš dalies nesutinka su teismo nurodytais motyvais ir prašo juos patikslinti.
  5. Atmesdamas UAB “Fontas LT“ prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Fontas LT“, 2014-11-12 surašytu kasos išlaidų orderiu Nr. FN011-KIO, pinigai buvo perduoti M. J., tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad gautas pinigines lėšas M. J. perdavė UAB „GM agro“, todėl negalima konstatuoti, jog skola pagal 2011-03-25 UAB „GM agro“ buvo grąžinta.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta teismo išvada. Grynųjų pinigų operacijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (toliau – taisyklės). Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma (taisyklių 5 punktas). Įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (taisyklių 9 punktas). Iš nurodyto norminio akto matyti, kad galimybė pagal kasos išlaidų orderį išmokėti pinigus tiesiogiai kitam juridiniam asmeniui, nėra numatyta, o atsiskaičius su kitu juridiniu asmeniu turi būti įforminamas kasos pajamų orderis.
  7. UAB „Fontas LT“, būdama verslininkė ir turėdama verslo patirties, turėjo suvokti, kad sumokėdama grynuosius pinigus juridinio asmens atstovui (M. J.) ir negaudama jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą į UAB „GM agro“ kasą (kasos pajamų kvitų, orderių) bei skirtingai nei buvo sulygta paskolos sutartyje, pinigus pervesdama ne į įmonės sąskaitas banke, o sumokėdama grynuosius pinigus, ji neatsiskaito su bendrove. VMI patikrinimo metu taip pat nebuvo pateiktas kasos pajamų orderis. Pažymėtina, kad šalys ankstesnius tarpusavio sandorius vykdydavo pinigus pervedant į/iš juridinio asmens sąskaitą, todėl atsiskaitymas grynais pinigais nebuvo nusistovėjusi atsiskaitymo tarp šalių praktika.
  8. Be to, pateiktame 2014-09-12 kasos išlaidų orderyje Nr. FN011-KIO nėra nurodyti dokumentai, kurių pagrindu yra išduotas kasos orderis (taisyklių 11 p.), todėl nėra aišku už ką, pagal kokį sandorį UAB „Fontas LT“ 2014-09-14 sumokėjo 2 838,20 Eur M. J.. Kasos išlaidų orderyje nėra nurodyti visi būtini rekvizitai - nėra paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimo, numerio ir įrašo apie gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. (buvęs ieškovės vadovas) neneigė, kad kasos išlaidų orderyje yra jo parašas, tačiau vien pagal tai negalima daryti išvados, kad buvo atsiskaityta su UAB „GMO agro“ ir būtent pagal 2011-03-25 sudarytą paskolos sutartį. Esant minėtiems duomenims, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, nesant pagrindo konstatuoti, jog ieškovei buvo grąžinta minėta paskola, yra teisinga.
  9. Iš 2014-07-08 trišalio susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo Nr. DA2014/07/08-02, matyti, kad UAB „Fontas LT“ atlygintinai perleidžia UAB „Tisma“ visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarčių (civilinės bylos Nr. e2-162-731/2016). Nors susitarimas sudarytas dėl teisių ir pareigų perleidimo, tačiau faktiškai šalys tarėsi dėl skolų perkėlimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiame susitarime nėra nurodyta, kad UAB „Fontas LT“ susitarimu perleidžia UAB „Tisma“ prievolę grąžinti UAB „GM agro“ skolą ir palūkanas pagal 2013-02-20 sudarytą paskolos sutartį. Susitarimo 4 punktu šalys nurodė, kad teisės ir pareigos pagal susitarimą, perleidžiamos nuo sutarčių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Kadangi iš minėto susitarimo matyti, jog UAB “Tisma“ perleidžiamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, t. y. kelias, o ne vieną sutartį, todėl priėmimo-perdavimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis momentą nuo kada UAB “Tisma“ pereina teisės ir pareigos bei į kokias sutartis. Šis susitarimo šalių pasirašomas aktas yra neatsiejama susitarimo dalis, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Teismas teisingai įvertino tiek minėtą susitarimą, tiek liudytojų parodymus, kurie nepatvirtino, jog priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas.
  10. Nors apeliantė teigia, kad jis atsiskaitė su UAB „Tisma“ pagal sudarytą susitarimą, šis faktas teismui kelia abejonių, nes susitarime numatyta suma buvo sumokėta grynais, ant UAB „Fontas Lt“ išduoto kasos išlaidų orderio nėra privalomų rekvizitų. Tačiau net ir tas faktas, kad UAB „Fontas Lt“ sumokėjo UAB „Tisma“ susitarime numatytą sumą už teisių ir pareigų perleidimą, nepatvirtina, kad susitarimas yra galiojantis ir, kad susitarime numatytos teisės ir pareigos pagal 2013-02-20 paskolos sutartį perėjo UAB „Tisma“.
  11. Byloje nesant priėmimo-perdavimo akto, kuris yra trišalio susitarimo dalis, liudytojams nepatvirtinus, kad jis buvo pasirašytas, negalima teigti, kad susitarimas įvyko. Esant minėtiems duomenims, UAB „GM agro“ iškėlus bankroto bylą ir buvusiam įmonės vadovui administratorei neperdavus nei minėto susitarimo, nei sutarčių priėmimo-perdavimo akto, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo.
  12. Pažymėtina, kad nors 2014-07-08 susitarime nurodyta, kad tai yra susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo, tačiau, kaip minėta, faktiškai tai yra skolos perkėlimo sutartis. Skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Byloje nustatyta, kad 2014-03-13 buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „GM agro“ dėl 98 399,65 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Nustatyta, kad 2014-04-01 antstolis areštavo UAB „GM agro“ atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas 105 277,68 Lt sumai ir ieškovė apie tai buvo informuota, UAB „GM agro“ vadovas žinodamas, kad įmonės piniginės lėšos yra pas UAB „Fontas Lt“, jų antstoliui nenurodė, tačiau sutiko dėl skolos perleidimo naujam skolininkui. Pažymėtina, kad susitarime numatyta, jog teisės ir pareigos perleidžiamos už 26 000 Lt sumą, t. y. sumą, kurią UAB „Fontas Lt“ yra skolinga UAB „GM agro“ pagal 2013-02-20 paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „GM agro“ vadovas, žinodamas, jog įmonės lėšos yra areštuotos, piniginių lėšų neturi, ir, kad UAB „Fontas Lt“ už skolos perleidimą sumoką UAB „Tisma“ visą paskolos sumą, kurią yra skolinga UAB „GM agro“, elgėsi nesąžiningai, sutikdama, kad skola jai būtų atlygintinai perleista UAB „Tisma“.
  13. Bankrutuojanti UAB „GM agro“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas trišalį susitarimą turėjo pripažinti niekiniu. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime, būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis Nr. 3K-3-516/2013). Nagrinėjamu atveju, teismas, nepasisakė dėl sandorio negaliojimo pagrindų, netyrė ar egzistuoja toks pagrindas, o sprendė sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, jog susitarimą teismas turėjo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ex officio.
  14. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.). Apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė priimto ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Prašymas pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, atitinka reikalavimą iš dalies panaikinti teismo sprendimą, todėl laikoma, kad toks prašymas atitinka apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 str.).
  15. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog „pinigų įnešimą į kasą patvirtinančiais dokumentais galėtų būti UAB „GM agro“ išduotas kasos pajamų orderis, sąskaitos išrašas ar kiti buhalteriniai dokumentai“. Apeliantė prašo pakeisti šį teismo motyvą, vietoj jo nurodant, kad atsiskaitymo pagal 2011-03-25 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-03-25/2 ir 2013-12-04 d. Priedą Nr. 1 prie 2011-03-25 paskolos sutarties Nr. 2011-03-25/2 tinkamas įrodymas būtų UAB „Fontas LT“ piniginių lėšų sumoje 2 838,20 Lt (786,52 Eur) įskaitymas į UAB „GM agro“ sąskaitą banke, o atsiskaitymo pagal 2013-02-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2013/02/20-01 - tinkamas įrodymas būtų UAB „Fontas LT“ piniginių lėšų sumoje 26 000 Lt (7‘530,12 Eur) įskaitymas į UAB „GM agro“ sąskaitą banke.
  16. Minėtas reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo. Esant ginčui, skolininkas, t.y. atsakovas turėjo įrodinėti skolos grąžinimo faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kokie įrodymai galėtų jį patvirtinti, nesant lėšų pervedimo į ieškovės sąskaitą. Pateikus šiuos įrodymus, teismas spręstų dėl jų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo nurodyti, kad tinkamas įrodymas šioje byloje tik piniginių lėšų įskaitymas į UAB „GM agro“ sąskaitą. Be to šiuo teismo motyvu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos kitokio pobūdžio šalių ginčo sprendimui, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.
  17. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).
  18. Analizuojant byloje pateiktų įrodymų visumą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Fontas LT“ pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovė bankrutuojančiai įmonei nėra skolinga.
  19. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai). Esant minėtoms išvadoms naikinti ar keisti nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
  20. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

15Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai