Byla 2A-62-730/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P., tretieji asmenys R. M., I. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O. B., atsakovams Z. Š., R. D., S. D., I. D. P., tretieji asmenys A. P., A. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio, kurio plotis 4 metrai, o plotas 437 kv. m., pagal pateiktą servitutinį žemės sklypo planą, einančio per R. P. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), servitutą pagal UAB „Geolandas“ 2016-04-28 parengtą projektą.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei O. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovei priklausantis žemės sklypas (šiuo metu išnuomotas A. P.) yra žemės ūkio paskirties, todėl reikalingas privažiuojamasis kelias, kurio ieškovė neturi. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl įvažiavimo į jos sklypą, nurodė, kad įvažiavimas galimas tik nustačius kelio servitutą R. M. (P.), I. D. P. ir R. M. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ). Ieškovės nuomone, siekiant savininkų interesų pusiausvyros, netikslinga nustatyti servitutą trijų sklypų savininkams, kai yra galimybė į ieškovei priklausantį žemės sklypą patekti per atsakovės žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), nustačius kelio servitutą, kadangi žemės sklypai ribojasi. Su atsakove R. P. susitarti dėl servituto nustatymo nepavyko, prašo kelio servitutą nustatyti teismine tvarka. Pažymėjo, jog sutinka, kad būtų nustatytas atlygintinis servitutas, taip kompensuojant atsakovės galbūt patirtinus nuostolius.
  3. Atsakovė R. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti mokamą 4 metrų pločio bendro 1471 kv. m. ploto servitutą per I. D. P., Z. Š. ir E. Š. bei R. D. ir S. D. žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), iki ieškovei O. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pagal UAB „Viriga“ paruoštą servituto nustatymo schemą.
  4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso trys besiribojantys žemės sklypai (Nr. ( - ), ( - ), ( - )), kurie suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Vienas iš jų (žemės sklypas, unikalus Nr. ( - )) yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties, jame yra atsakovei priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais. Į šį sklypą patenkama bendro naudojimo keliu – ( - ) gatve, kuri baigiasi ties įvažiavimu į atsakovės namų valdą. Ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti iš vakarinės pusės, važiuodama I. D. P., Z. ir E. Š., R. ir S. D. žemės sklypų pakraščiais, tai būtų optimaliausias servituto variantas. Ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą ir per A. P. bei A. P. žemės sklypų pakraščius. Atsakovės nuomone, nustatant servitutą, reikėtų atsižvelgti į ieškovės valdomos žemės paskirtį. Dalyje ieškovės žemės yra miškas, todėl miško traukimo, vežimo technikos važiavimas pro atsakovės namų valdą trikdytų šeimos poilsį, keltų nesaugumo jausmą.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-08-31 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė R. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), neterminuotą kelio servitutą pagal UAB „Geolandas“ 2016-04-28 parengtą servituto planą, suteikiantį teisę O. B. kelio servitutu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Priteisė iš O. B. 50 EUR periodinę kompensaciją R. P., mokamą kas metus. Priteisė iš R. P. 492 EUR bylinėjimosi išlaidų O. B..
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės valdomas žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų žemės naudotojų sklypų, todėl ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, t. y. naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Kad kelias į ieškovei O. B. priklausantį sklypą yra būtinas ūkinėms reikmėms tenkinti, konstatuota 2012-10-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atsakyme ieškovei. Taigi, servituto būtinumo nustatymas yra įrodytas, iš esmės servituto objektyvaus būtinumo neginčija ir šalys, todėl turi būti sprendžiamas kelio servituto nustatymas. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo po to, kai 2013-12-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeisti R. P. priklausiusių žemės sklypų kadastriniai duomenys (2011-07-11 ieškovė O. B. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes neliko privažiuojamojo kelio, b. l. 160, I tomas). Įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekia nustatyti servitutą naudotam iki ginčo keliui, kuriuo patekdavo į savo žemės sklypą. Pagal atsakovės priešieškiniu siūlomą projektą ieškovė, norėdama patekti į jai priklausantį žemės sklypą, turėtų kirsti tris žemės sklypus, priklausančius I. D. P., Z. Š. ir R. D. bei S. D.. Numatomo servitutinio kelio plotas sudarytų 1471 kv. m., kai pagal ieškovės siūlomą projektą servitutinio kelio plotas 437 kv. m.. Be to, kaip paaiškino atsakovai Z. Š. ir S. D., pravažiuojamojo kelio per jų sklypus šiuo metu nėra. Išanalizavęs visas įmanomas patekimo į ieškovės sklypo galimybes, įvertinęs teritorijų planavimo tvarka priimtus sprendimus, teismas sprendė, jog optimaliausias variantas nagrinėjamu atveju yra kelio servituto nustatymas pagal ieškovės teikiamą projektą, t. y. per atsakovės sklypą. Nustačius servitutą pagal ieškovės siūlymą, būtų užtikrinti protingos žemėnaudos, šalių pusiausvyros principai. Nustačius kelio servitutą, atsakovės R. P. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, servitutas bus nustatytas 437 kv. m plotui iš 52281 kv. m žemės sklypo, naudingas plotas sumažės nedaug, servitutinis kelias tęstųsi tik apie 110 m, atsakovei nebus užkertama galimybė naudotis žemės ūkio paskirties sklypu. Tuo tarpu atsakovės R. P. siūlomas pravažiuojamasis kelias kirstų tris žemės sklypus, kelias, besitęsiantis per privačias valdas, daug ilgesnis, tokio servituto nustatymas pažeistų daugelio asmenų interesus, todėl atsakovės siūlomas kelio servitutas neatitinka proporcingumo ir racionalumo principų. Be to, pažymėjo, kad pravažiuojamojo kelio per atsakovų sklypus nėra, jo įrengimas pareikalautų papildomų sąnaudų, o tai būtų ir neekonomiška. Atsižvelgiant į tai, kad servituto nustatymas yra palankus ieškovei naudotis žeme, ir atsakovės galimus nepatogumus, nustatyta periodinė 50 EUR dydžio kompensacija per metus. Pagal šalių paaiškinimus galimi sklypų projektiniai pakeitimai ateityje (dėl gyvenamųjų namų plėtros), todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslingiau ieškovę įpareigoti mokėti periodinę kompensaciją.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-08-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, nustatydamas servitutą, neatsižvelgė į žemės sklypų naudojimo aplinkybes, gyvenamųjų namų teritorijas, žemės naudojimo pobūdžius, susiformavusius įpročius, tolesnes bylos pasekmes, todėl priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos parenkant optimaliausią, proporcingiausią ir teisingiausią servituto nustatymo variantą.
    2. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, nepagrįstai siaurai išanalizavo situaciją ir neatsižvelgė į tai, kad privažiuojamojo kelio prie savo žemės sklypų neturi ne tik ieškovė, bet ir tretieji asmenys, kurie taip pat yra suinteresuoti naudotis ieškovei nustatytu servitutu.
    3. 10O. B. nuosavybės dokumentuose: abrise, 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo-parodymo akte, nustatyta, kad ji į savo žemės sklypą patenka per suprojektuotą 6 metrų privažiuojamąjį kelią iš vakarinės pusės. 2000 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos plane ir 2004–2009 m. ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane numatytas privažiuojamasis kelias prie O. B. sklypo iš šiaurinės pusės (būtent taip, kaip priešieškiniu prašė atsakovė). O. B., prašydama nustatyti servitutą ir spręsdama patekimo į savo sklypą klausimą, neišnaudojo visų objektyvių galimybių, neatsižvelgė į savo ir trečiojo asmens A. P. žemės sklypų planus ir abrisus, žemėtvarkos reformos planus, o pasirinko labiausiai savininko interesus pažeidžiantį servituto nustatymo variantą.

    4. Teismui nustačius ieškovei servitutą per atsakovės žemės sklypą, servitutinis kelias eis keli metrai nuo namų valdos ir dalys įkalnėje esantį sklypą į dvi dalis per patį sklypo vidurį. Tokiu būdu apsunkinamas sklypo įdirbimas, o ieškovės žemės sklypo priežiūros darbai – miško traukimas ir vežimas per atsakovės žemės sklypą ir keli metrai nuo namo, nuolat trikdys ten gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį.
    5. R. P. teikė teismui servituto nustatymo schemą, iš kurios matyti, kad patekimas į O. B. žemės sklypą numatomas važiuojant ( - ) gatve iki jos galo, o toliau per atsakovų I. D. P., Z. Š., E. Š., R. D. ir S. D. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Atsakovai I. D. P., Z. ir E. Š. bei R. ir S. D. negyvena jiems priklausiančiuose žemės sklypuose, šie sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl jų interesai nebus pažeisti tiek, kiek R. P..
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė 2016-08-31 pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Teisme buvo sprendžiamos visos įmanomos patekimo į ieškovės sklypą galimybės. Teisme išanalizavus visas įmanomas servituto nustatymo galimybes, sutinka su teismo sprendimu, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas per atsakovės žemės sklypą labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nustačius servitutą pagal ieškovės siūlymą, būtų užtikrintas protingos žemėnaudos principas, be to, atsakovės R. P. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, naudingas plotas sumažės nedaug, atsakovei nebus užkertama galimybė naudotis žemės ūkio paskirties sklypu.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2016-08-31 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad dėl nustatyto kelio servituto bus trikdomas jos ir esą kitų asmenų poilsis ir ramybė. Pravažiuojamuoju keliu į ieškovės žemės sklypą bus naudojamasi tik epizodiškai pavasarį ir rudenį. Ieškovės sklype nėra jokių statinių ir iš esmės toks kelias yra reikalingas tik šienavimui.
    2. Atsakovės R. P. siūlomas servituto variantas yra visiškai netinkamas dėl kelių priežasčių: kelias yra penkis kartus ilgesnis ir neįmanoma pravažiuoti su jokia technika. Vidury vasaros išvažiuojamojo teismo posėdžio dalyviai negalėjo juo praeiti. Jis eina per keturis žemės sklypus.
    3. 11Atsakovės R. P. teiginiai dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatitinka tikrovės ir pateikiami epizodai visai nesusiję su patekimu į ieškovės O. B. žemės sklypą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas kelio servitutas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir priteista iš ieškovės periodinė kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
  5. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).
  6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių ( - ), savininkės. Ieškovei O. B. nuosavybės teise priklauso 4,50 ha žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), 2012-03-16 nuomos sutarties pagrindu išnuomotas A. P.. Atsakovei R. P. nuosavybės teise toje pačioje vietovėje priklauso trys tarpusavyje besiribojantys žemės sklypai, kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), bei žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), taip pat su atsakovei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), per kurį ieškovė prašė nustatyti kelio, kurio plotis 4 metrai, o plotas 437 kv. m, servitutą pagal pateiktą servitutinį žemės sklypo planą (b. l. 77, II tomas).
  7. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti 4 metrų pločio, 1471 kv. m ploto kelio servitutą ieškovės naudai per I. D. P. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), Z. Š. ir E. Š. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), R. D. ir S. D. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), iki ieškovei O. B. priklausančio žemės sklypo pagal paruoštą servituto nustatymo schemą (b. l. 11, II tomas).
  8. Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys, teigia, kad teismas, nustatydamas servitutą, neatsižvelgė į žemės sklypų naudojimo aplinkybes, gyvenamųjų namų teritorijas, žemės naudojimo pobūdžius, susiformavusius įpročius, tolesnes bylos pasekmes, todėl priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos parenkant optimaliausią, proporcingiausią ir teisingiausią servituto nustatymo variantą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą pagal ieškovės pasirinktą variantą, įvertino iš esmės tik tai, kad pagal jį ieškovei privažiuojamasis kelias į žemės sklypą yra trumpiausias ir patogiausias, tačiau neįvertino kitų racionalių galimybių ieškovei privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, todėl daryti išvadą, kad ieškovės kelio servituto nustatymo variantas yra racionaliausias, nėra pagrindo. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.
  10. Iš byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad iš esmės ginčo nėra tarp šalių, jog privažiuojamojo kelio prie ieškovei priklausančio žemės sklypo nėra. Tokias išvadas pateikė ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, kurio dar 2012-10-16 rašte ieškovei buvo nurodyta, jog išnagrinėjus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo suformavimo dokumentus, nustatyta, kad 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo-parodymo akto 9 punkte nurodyta, jog prie ieškovės sklypo suprojektuotas 6 metrų privažiuojamasis kelias iš vakarinės pusės, šis projektinis kelias iš vakarų pusės yra nurodytas (įbraižytas) 2000-02-14 parengtame žemės sklypo plane bei 1998 metais parengtame žemės sklypo abrise (b. l. 27–29, I tomas). Tačiau atsakovės žemės sklypų suformavimo dokumentuose, t. y. parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), paženklinto 1996-05-22, plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), ( - )) paženklinimo metu 2000-09-13 parengtame abrise, ieškovės abrise nurodytas kelias nėra pažymėtas, taip pat šis kelias nėra pažymėtas ir gretimų sklypų, t. y. I. D. P. (kadastro Nr. ( - )) ir R. M. (kadastro Nr. ( - )), suformavimo dokumentuose. Trečiasis asmuo minėtame rašte bei atsiliepimuose į ieškinį, priešieškinį taip pat nurodė, kad privažiuojamasis kelias iki ieškovės žemės sklypo iš šiaurinės žemės sklypo pusės miško pakraščiu yra pažymėtas 2000 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ir 2004–2009 m. ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, tačiau minėtas kelias iš šiaurinės sklypo pusės nėra numatytas besiribojančių sklypų savininkų žemės dokumentuose (b. l. 123, I tomas, b. l. 33, II tomas).
  11. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą ieškovės prašomu būdu, konstatavo, kad nustačius kelio servitutą, atsakovės R. P. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, servitutas bus nustatytas 437 kv. m plotui iš 52281 kv. m žemės sklypo, naudingas plotas sumažės nedaug, servitutinis kelias tęstųsi tik apie 110 m, atsakovei nebus užkertama galimybė naudotis žemės ūkio paskirties sklypu. Tuo tarpu atsakovės R. P. siūlomas pravažiuojamasis kelias kirstų tris žemės sklypus, kelias, besitęsiantis per privačias valdas, daug ilgesnis, tokio servituto nustatymas pažeistų daugelio asmenų interesus, todėl atsakovės siūlomas kelio servitutas neatitinka proporcingumo ir racionalumo principų.
  12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro Nr. ( - ), nustatyta, kad tarp pamatuoto žemės sklypo ir R. M. ir I. Ž. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), yra tarpas, kuris galėtų būti panaudotas keliui įrengti. Tokias pačias aplinkybes patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė teismo posėdžių metu bei apžiūrint žemės sklypus vietoje. Iš byloje pateiktos ištraukos iš 2013 m. ortografinio žemėlapio matyti, kad įrengus kelią tarp minėtų žemės sklypų, kelio servituto nustatymo klausimas kiltų tik I. D. P. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), bei atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), rytinėje dalyje palei sklypų ribą. Todėl svarstytina, ar toks variantas galimai nebūtų racionalesnis už ieškovės siūlomą kelio servituto nustatymo būdą, kai dalijamas atsakovės žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), į dvi dalis, kadangi kelias eina per žemės sklypo vidurį ir galimai būtų daug trumpesnis nei siūlo atsakovė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovei kelio servitutas reikalingas miškui traukti, todėl neįvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininko teisės į privatų gyvenimą ribojimas, kadangi nustatyta, kad bus atliekami miško traukimo darbai, dirbs miško technika, o servitutinis kelias ieškovės prašomoje vietoje eina palei atsakovės namų valdą.
  13. Be to, toks patekimo į ieškovės žemės sklypą būdas atitiktų ir, kaip jau buvo minėta, ieškovės žemės sklypo 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo-parodymo akto 9 punktą, jog prie ieškovės sklypo suprojektuotas 6 metrų privažiuojamasis kelias iš vakarinės pusės, ir 2000-02-14 parengtą žemės sklypo planą bei 1998 metais parengtą žemės sklypo abrisą, iš kurių matyti, kad projektinis kelias buvo numatytas (įbraižytas) žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) (atsakovės), ( - ) (I. D. P.), ( - ) (R. M. ir I. Ž.) rytinėje pusėje, žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), ( - ), vakarinėje pusėje (b. l. 27–29, I tomas).
  14. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012-10-16 rašte ieškovei taip pat nurodė, jog privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo galimas tik nustačius kelio servitutą minėtuose žemės sklypuose. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad neatlikus gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (priklausančio R. M. ir I. Ž.), kadastrinių matavimų, kelias nėra suformuotas, dėl ko šiuo metu ieškovė šiuo būdu patekti į savo žemės sklypą negali, tačiau, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, kito asmens nuosavybės teisės apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. Pažymėtina, kad 2016-08-11 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bei trečiasis asmuo A. P. taip pat pripažino, kad racionaliausias būdas privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo būdų toks, kokį siūlo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė, tai yra toks, koks buvo numatytas 1999-05-19 ieškovės žemės sklypo abrise. Esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų galimybių ieškovei privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, todėl nėra galimybės išvadai padaryti, kad nustatytas kelio servitutas pagal ieškovės pasiūlytą variantą yra racionaliausias, mažiausiai varžantis kitų žemės sklypų savininkų teises. Tai, kad ieškovės siūlomu būdu nustatytas servitutinis kelias, palyginti su atsakovės siūlomu būdu, yra trumpesnis, užima mažiau vietos, tiesesnis nei atsakovės siūlomas variantas ir pažeidžiantis tik atsakovės interesus, nesudaro pagrindo išvadai, jog toks būdas yra proporcingas ir maksimaliai tenkinantis abi ginčo šalis.
  15. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nepakankamas kelio vietos parinkimo iš kelių galimų variantų įvertinimas, kadangi buvo vertinama tik naudingumo ieškovei aspektu, byloje reikšmingų aplinkybių visumos nevertinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
  16. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik išnagrinėjus visas įmanomas privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo galimybes, galima spręsti dėl abiejų šalių kelio servituto nustatymo variantų racionalumo, tai yra byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
  17. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai