Byla 2S-1173-623/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB ,,Rivona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ,,Rivona“ pareiškimą skolininkui UAB ,,Pasala“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3kreditorius UAB „Rivona“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Pasala“ 9459 Lt 70 ct įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2010 m. kovo 30 d. teismo įsakymu visiškai tenkino kreditoriaus reikalavimus. Kreditorius taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė nurodydamas, jog kreditorius teismui nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teismas pažymėjo ir tai, kad kreditorius nepateikė teismui duomenų ir apie tai, kad skolininkas šiuo metu turi sunkumų vykdant atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Atskiruoju skundu (b.l. 6-8) kreditorius UAB ,,Rivona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad ieškinio suma yra didelė (9459 Lt 70 ct). Kreditoriaus nurodyti argumentai dėl skolininko nesąžiningo elgesio, neatsiskaitymo ir po to, kai jis garantiniu raštu garantavo, kad atsiskaitys su kreditoriumi, sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkas savo prievolės nevykdo ilgą laiką, o praėjus dar ilgesniam laikui atsakovas realiai gali nebeturėti lėšų atsiskaityti ir kyla realus pavojus, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

9CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/ 2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/ 07 ir kt.). Kreditoriaus prašoma priteisti (išieškoti) iš skolininko suma sudaro 9459 Lt 70 ct Lt, todėl ji objektyviai negali būti laikoma ženklia, ypač juridiniam asmeniui. Kreditorius nepateikė įrodymų apie tai, jog jam prašoma priteisti ieškinio suma yra didelė, ir nebuvo paneigta, jog atsakovui kaip juridiniam asmeniui ieškinio suma nelaikytina didele.

10Nors teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau privalo įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir taikyti tik tokias priemones, kurios padėtų užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės – nebus įvykdytas ar bus netinkamai įvykdytas galimas teismo sprendimas reikalavimo patenkinimo atveju. Tokie faktiniai duomenys gali būti susiję tiek su atsakovo asmeniu ir jo veiksmais, tiek su atsakovo prievolės ypatybėmis (apimtimi, pobūdžiu, vykdymo būdu ir kt.). Tačiau pats savaime atsakovo prievolės nustatytais terminais nevykdymas nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei kad dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes priešingu atveju bet kuriuo atveju ieškovui kreipiantis į teismą, galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kas prieštarautų tokių laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės ir jų taikymas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė. Pažymėtina, jog CPK 144 str. 1 d. esanti teisės norma, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtina šalių įrodinėjimo pareigą, kuri teismui nekeltų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

11Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę grindžia skolininko neatsiskaitymu ir po to, kai jis garantiniu raštu garantavo, kad atsiskaitys su kreditoriumi bei prievolės nevykdymu ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodomos tokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymo tinkamumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad atsakovas vengia atsiskaityti, įvertino kaip nepakankamą pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Vien neatsiskaitymo faktas nereiškia, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, o kitokių aplinkybių kreditorius nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog skolininkas nevykdo įsipareigojimų, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

13Kita vertus, išnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui UAB ,,Pasala“, kadangi teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2010-04-29 nutartimi UAB „Pasala“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius – UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. šią civilinę bylą sustabdė ir perdavė ją UAB ,,Pasala“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą visi disponavimo turtu apribojimai (turto areštas) panaikinami, kadangi bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo bei lėšomis disponuoja administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d. 3 p.).

14Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

15Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš 5 Lt (penkis litus) 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Proceso dalyviai