Byla 2S-528-368/2014
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2014, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Aremikas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2014, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė viešoji įstaiga (toliau VšĮ) „Stropuva“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio reikalavimų sumos (23 355 Lt) atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant arba nepakankant, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė. Manė, kad egzistuoja didelė rizika, kad atsakovė vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo 23 355 Lt sumos atsakovės UAB „Aremikas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, o turto nesant arba nepakankant, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės sąskaitose bankuose ir / ar kitose kredito įstaigose ir esančias pas atsakovę ir / ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomuosius mokesčius Valstybei ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Pažymėjo, kad reikalavimo suma atsakovei yra didelė, atsakovė nededa pastangų geranoriškai išspręsti klausimą dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl sprendė, jog atsakovė vengia įgyvendinti savo prievoles.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Aremikas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – panaikinti atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Tvirtinama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Pabrėžiama, kad ieškovės reikalavimo suma nelaikytina didele.

8Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė VšĮ „Stropuva“ prašo atsakovės skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės pateikti balansai neatitinka įstatymo reikalavimų ir neparodo realios atsakovės finansinės padėties.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12Apeliantės (atsakovės) UAB „Aremikas“ atskirasis skundas atmestinas.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14Teismas pažymi, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Tačiau vien tik didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį, įvertinant ieškinio sumos dydžio lemtą teismo sprendimo neįvykdymo riziką atsakovės finansinę būklę apibūdinančių rodiklių kontekste, lyginant ieškinio sumos dydį su atsakovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatinio kapitalo dydžiu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui nėra didelė, tai yra kai atsakovė paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

15Apeliantė, nurodydama, kad ieškinio suma nelaikytina didele, pateikė teismui įmonės 2012-12-31 ir 2013-12-31 balansus ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus.

16Teismo vertinimu, atsakovės finansiniai rodikliai nesuteikia pagrindo teigti, kad 23 355 Lt ieškinio suma apeliantei nėra didelė, kadangi apeliantė nepaneigė objektyvios būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Visų pirma, iš VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2010 m., t. y. jau keletą metų, nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų (pateikti paskutiniai duomenys yra 2009 metų). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės apskaita tvarkoma netinkamai, kelia abejones atsakovės teismui pateikti 2012-12-31 ir 2013-12-31 balansų duomenys. Antra, iš minėtų balansų matyti, kad didžiausią atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas. Be to, 2012 m. bendrovės turto vertė – 1745309 Lt – žymiai sumažėjo ir 2013 finansiniais metais sudarė 1306922 Lt. Pažymėtina, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams, t. y. įsipareigojimai, kuriuos įmonė turėjo padengti per finansinių metų ciklą, 2013 metais siekė 777 405 Lt, t. y. daugiau nei pusę įmonės turto vertės. Trečia, iš VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas – gamybinis pastatas yra apsunkintas hipoteka. Ketvirta, apeliantė Šiaulių apygardos teismui pateikė tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau nepateikė kitų finansinę apeliantės būklę apibūdinančių dokumentų: pinigų srautų ataskaitos, išsamių duomenų apie debitorines ir kreditorines skolas, tarp jų – pradelstas, išsamių duomenų apie turimas lėšas įmonės sąskaitose, įmonės pelno ir nuostolių ataskaitų. Taigi, teismo vertinimu, apeliantės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybių, jog įmonės turtinė padėtis yra gera. Penkta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti ieškovės ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, jog teismas įsitikintų, kad ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio ieškovės reikalavimai galėtų būti tenkinami. Šias aplinkybes patvirtina ir Mažeikių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

17Esant prieš tai minėtoms aplinkybės, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai