Byla 2-1533/2009

1\

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti dalį minėto kreditoriaus reikalavimų BUAB „Saugmedika“ bankroto byloje Nr. B2-1656-343/2009, ir

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi pagal S. Ž. ieškinio pareiškimą atsakovui UAB „Saugmedika” iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 52-53).

4Tas pats teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino dalį kreditorių finansinių reikalavimų, o dalies reikalavimų (tarp jų ir V. G. 45 206,30 Lt reikalavimo, iš jų 40 000 Lt negrąžinta paskola, 2209,30 Lt palūkanos ir 2997 Lt bylinėjimosi išlaidos) tvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje (1 t., b. l. 193-194).

5Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi į BUAB kreditorių sąrašą įrašė V. G. su 40 000 Lt finansiniu reikalavimu, patvirtino kitų kreditorių patikslintus finansinius reikalavimus bei atmetė dalį reikalavimų, tarp jų ir dalį V. G. finansinio reikalavimo (2 t., b. l. 67-69). Spręsdamas kreditoriaus V. G. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, teismas nutartyje nurodė, jog pagrindinės skolos suma (40 000 Lt) buvo pervesta į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą, o bankroto administratorius nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, patvirtinančių šios sumos grąžinimą pareiškėjui, todėl pagrindinės skolos sumą apygardos teismas pripažino pareiškėjo V. G. kreditoriniu reikalavimu. Likusią kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį teismas atmetė, nurodydamas, jog V. G. neįrodė, jog piniginės lėšos bankrutuojančiai bendrovei buvo pervestos pateiktos paskolos sutarties pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįsta reikalavimo dalį dėl sutartinių netesybų priteisimo. Taip pat teismas atmetė reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog šios išlaidos buvo patirtos kitoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-8571-151/2009), kuri dar nėra išnagrinėta, joje ir bus sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

6Kreditorius V. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009-09-04 nutartį bei patvirtinti kreditoriaus V. G. finansinį reikalavimą dėl 2209,30 Lt palūkanų ir 2997 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 104-106). Skundui pagrįsti apeliantas nurodo šiuos argumentus:

  1. Nepagrįstas teismo teiginys, jog apeliantas neįrodė, kad piniginės lėšos bankrutuojančiai bendrovei buvo pervestos paskolos sutarties pagrindu. Šalys iš pradžių žodžiu susitarė dėl paskolos sumos ir sąlygų, o tik po to pasirašė rašytinę paskolos sutartį. Ta aplinkybė, kad šalys paskolos sutartį raštu įformino po pinigų atsakovui pervedimo, nedaro sutarties negaliojančia.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimų dalį dėl palūkanų už laiku negrąžintą paskolą. Paskolos sutartimi šalys susitarė ne dėl netesybų (CK 6.71 str.), o dėl metinių palūkanų, kurias reglamentuoja CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Įstatymas nesuteikia teisės teismui mažinti sutartinių palūkanų dydžio. Paskolos sutartyje šalių numatytos 36 proc. metinės palūkanos yra protingos, pagrįstos dabartine rinkos ekonomikos situacija finansinių paslaugų sektoriuje, todėl nemažintinos.
  3. Iš Paskolos sutarties kylanti BUAB „Saugmedika“ ir laiduotojų atsakomybė yra solidari (CK 6.81 str. 1 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų reikalavimas, kaip ir pagrindinės skolos sumos bei palūkanų reikalavimas bankroto byloje, taip pat laikytinas solidariu. Todėl tai, kad civilinė byla Nr. 2-8571-151/2009 pagal kreditoriaus ieškinį laiduotojams S. Ž. ir G. Ž. dar nėra išnagrinėta ir joje kreditorius reikalauja iš atsakovų kaip laiduotojų bylinėjimosi išlaidų, nepaneigia kreditoriaus teisės solidariai, tiek iš pagrindinio skolininko BUAB „Saugmedika“ bankroto byloje, tiek iš laiduotojų civilinėje byloje Nr. 2-8571-151/2009 reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7BUAB „Saugmedika“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo jį atmesti (2 t., b. l. 76-77). Nurodo, jog paskolos sutartis laikytina nesudaryta ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, nes ji buvo sudaryta žodžiu, t. y. nesilaikant tokio pobūdžio sandoriams keliamų formos reikalavimų (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, jog sutarties šalys susitarė ne dėl netesybų, bet dėl palūkanų už suteiktą paskolą. Sutarties 3 punkte numatyta, kad palūkanos už šią paskolą nenustatomos, o 5 punkte numatytos sankcijos (36 % metinių palūkanų) už sutarties nesilaikymą yra netesybos. Taip pat Kauno apygardos teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

10CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato kitaip.

11Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas (CK 6.71, 6.72 str.).

12Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas neginčija, kad yra skolingas 40 000 Lt kreditoriui V. G. , tačiau nurodo, jog ši skola susidarė ne 2009-02-17 tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu, todėl kreditorius neturi teisės reikalauti netesybų (sutartimi numatytų palūkanų už praleistą terminą grąžinti paskolą).

13Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, remdamasis vien ta aplinkybe, jog rašytinė paskolos sutartis šalių pasirašyta vėliau, negu atsakovui buvo pervesti pinigai, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog kreditorius neįrodė, kad piniginės lėšos skolininkui (atsakovui) buvo pervestos paskolos sutarties pagrindu, ir be pagrindo atmetė kreditoriaus V. G. finansinio reikalavimo dalį dėl netesybų. Tai, kad sutarties šalys iš pradžių dėl paskolos sutarties ir jos sąlygų susitarė žodžiu prieš pervedant pinigus, o po to žodinė sutartis buvo įforminta raštu, nesudaro pagrindo šiuo atveju nelaikyti šių santykių paskoliniais. Juolab kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog pinigai atsakovui buvo pervesti ne paskolos sutarties, o kitu pagrindu (CPK 178 str., 314 str.).

14Atsakovas, ginčydamas paskolos sutarties sudarymo faktą, pripažįsta pinigų gavimo iš kreditoriaus faktą, t. y. esminę paskolos sutarties sąlygą (CK 6.870 str.). Todėl, nors šalys rašytinę sutartį pasirašė tik po pinigų pervedimo atsakovui, tačiau aplinkybė, kad paskolos sutarties sudarymo momentu buvo nesilaikyta įstatymų reikalaujamos rašytinės formos, sandorio nedaro negaliojančiu (CK 1.93 str. 1 d.), juolab kad sutartis vėliau buvo įforminta raštu ir įvykdytas įstatymo reikalavimas dėl sandorio formos. Taigi sutartimi nustatytos šalių tarpusavio prievolės turi būti vykdomos, t. y. atsakovas privalo ne tik grąžinti pasiskolintą pinigų sumą, bet ir sumokėti sutartyje numatytas palūkanas dėl laiku negrąžintos paskolos sumos (CK 6.874 str. 1 d., 6.71 str. 6.72 str.).

15Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog sutarties šalys, nustatydamos metines palūkanas, susitarė dėl palūkanų už suteiktą paskolą, o ne dėl netesybų (palūkanų už laiku negrąžintą paskolą). Paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad palūkanos už šią paskolą nenustatomos, o pagal sutarties 5 punktą, paskolos gavėjui pažeidus paskolos grąžinimo terminą, pastarasis įsipareigoja paskolos davėjui sumokėti 36 % metinių palūkanų (b. t., 1, b. l. 124). Taigi iš sutarties turinio matyti, jog minėtų palūkanų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (palūkanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą) reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

16Šiuo atveju šalių sutartimi nustatytų netesybų (palūkanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą) dydis – 36 proc. metinių palūkanų (Sutarties 5 p.), kurias kreditorius prašė patvirtinti (2209,30 Lt) už pavėluotas 56 dienas. Tokio dydžio sutartinės netesybos laikytinos neprotingai didelėmis, todėl mažintinos. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, kad netesybų dydis mažintinas iki 16 proc., t. y. iki 1 000 Lt už visą pavėlavimo laikotarpį iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17Dėl pirmiau nurodyto, pakeistina apygardos teismo nutartis, panaikinant jos dalį dėl atsisakymo patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą dėl netesybų už negrąžintą paskolą (palūkanų), patvirtinant kreditoriaus V. G. 1000 Lt finansinį reikalavimą dėl nesumokėtų netesybų (palūkanų)(CPK 337 str. 1, 4 p., 338 str., 330 str.).

18Apygardos teismas turėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti kreditoriaus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8571-151/2009. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-21575-151/2009 buvo pareikštas trims atsakovams – UAB „Saugmedika“, S. Ž. ir G. Ž. (b. l. 4-6). Kreditorius V. G. nepateikė teismui duomenų, kiek bylinėjimosi išlaidų jis turėjo bankroto byloje, nagrinėjant jo reikalavimą atsakovui BUAB „Saugmedika“ (išskirtą iš minėtos bylos), o bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teisme, klausimas turi būti išspręstas teismui išnagrinėjus nurodytą bylą (byla Nr. 2-8571-151/2009). Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais argumentais tenkinti atskirojo skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų įrašymo į kreditoriaus V. G. finansinį reikalavimą (CPK 263 str., 329 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu ir ketvirtu punktais,

Nutarė

20Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

21Panaikinti nutarties dalį dėl atsisakymo patvirtinti kreditoriaus V. G. finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Saugmedika“ už negrąžintą paskolą mokėtinas palūkanas ir patvirtinti kreditoriaus V. G. finansinį reikalavimą dėl 1000 Lt nesumokėtų netesybų.

22Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. \... 2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi pagal S. Ž.... 4. Tas pats teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino dalį kreditorių... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi į BUAB kreditorių... 6. Kreditorius V. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 7. BUAB „Saugmedika“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo jį... 8. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 10. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas... 11. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti... 12. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas neginčija, kad yra skolingas 40 000... 13. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, remdamasis vien ta aplinkybe,... 14. Atsakovas, ginčydamas paskolos sutarties sudarymo faktą, pripažįsta pinigų... 15. Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog sutarties šalys,... 16. Šiuo atveju šalių sutartimi nustatytų netesybų (palūkanų už prievolės... 17. Dėl pirmiau nurodyto, pakeistina apygardos teismo nutartis, panaikinant jos... 18. Apygardos teismas turėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti kreditoriaus... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį.... 21. Panaikinti nutarties dalį dėl atsisakymo patvirtinti kreditoriaus V. G.... 22. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą....