Byla 2S-477-577/2014
Dėl notarės D. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Idea & realty“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Idea & realty” skundą dėl notarės D. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas UAB „Idea & realty” pateikė teismui skundą dėl notarės D. J. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti notarės D. J. 2013-10-14 procesinį dokumentą – pranešimą skolininkui/įkaito davėjui, kuriuo yra siūloma ne vėliaus kaip per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti Vilniaus miesto 15-ajam notarų biurui.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Idea & realty” skundą dėl notarės D. J. veiksmų. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad notaro pranešimas skolininkui laikytinas dokumentu, fiksuojančiu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, t.y. skolininko (įkaito davėjo) įsipareigojimų nevykdymą kreditoriui bei išaiškinančiu skolininkui pareigą įvykdyti prievolę arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, tačiau ne notariniu veiksmu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Teismas pažymėjo, kad tik gavęs duomenis arba skolininkui nepateikus duomenų, notaras atlieka notarinį veiksmą, kuris tampa tiek vykdytinu dokumentu, tiek notariniu veiksmu, kuris skundžiamas teismui, o notaro reikalavimas pateikti duomenis nelaikytinas teise ar teisės saugomu interesu, kuriam reikalinga teisminė gynyba. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad nors pranešimas skolininkui turi notarinio registro numerį, tačiau notarinio registro numerio suteikimas pats savaime nesudaro teisinio pagrindo jį laikyti notariniu veiksmu, kurį galima skųsti teismui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas nutarė, kad pareiškėjo skundžiamas notaro pranešimas nėra skundo objektas, todėl nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

5Pareiškėjas UAB „Idea & realty” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Visų pirma, apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nurodydamas, kad skundas yra neteismingas, turėjo nurodyti kokiai kitai institucijai ar pareigūnui skundas yra teismingas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ginčo pranešimas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Be to, apelianto nuomone, nors teismų praktikos dėl notaro pranešimo apskundimo tvarkos dar nėra suformuota, yra galima analogija su antstolio veiksmų apskundimu. Pasak apelianto, analogijos taikymą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad tiek notaro, tiek antstolio veiksmų apskundimas yra numatomas tame pačiame CPK XXXI skyriuje. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką antstolio raštai, kurie ir nėra įforminami kaip antstolio patvarkymai, yra skundžiami.

6Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad notarės pranešimas negali būti skundo objektas. Pasak suinteresuoto asmens, teisines pasekmes sukelia tik vykdomasis įrašas, o notaro pranešimu skolininkui yra siūloma sumokėti skolą arba pateikti kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo įrodymus. Taip pat suinteresuotas asmuo sutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi ir dėl to, kad teisės aktuose iš esmės nėra numatyta notaro pranešimo skolininkui apskundimo procedūra. Kadangi skundo nagrinėjimas civilinio proceso teisena negalimas, tai, suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas neturėjo nurodyti kompetentingos institucijos, kuri galėtų nagrinėti tokio pobūdžio skundą. Taip pat suinteresuotas asmuo kritiškai vertina ir apelianto nuomonę, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija su antstolio veiksmų apskundimu.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl notarės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantas pirmos instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti notarės procesinį dokumentą – pranešimą skolininkui, kuriuo yra siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą informuoti notarą arba pateikti duomenis apie kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio procesinis dokumentas negali būti laikomas skundo objektu, todėl jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir savo atskirajame skunde kelia klausimą, ar notarės pranešimas skolininkui apie hipotekos kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko pateikimą pagrįstai pirmos instancijos teismo nebuvo laikomas notariniu veiksmu.

10Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra įtvirtintas notarinių veiksmų sąrašas. Nors minėtas notarinių veiksmų sąrašas ir nėra baigtinis, tačiau nei Notariato įstatymo 491 str., kuris nustato notaro pareigą prieš atlikdamas notarinį veiksmą išsiųsti skolininkui pranešimą, nei CK 4.192 str., kuris taip pat numato ginčo pranešimo išsiuntimą, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad tokio pobūdžio pranešimas priskirtas prie notarinių veiksmų ir nenurodyta, kad pranešimas gali būti skundžiamas Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

11Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad notarų vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 10 ir 12 punktai nustato, kad pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu paštu, o jo neįteikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Be to, Aprašo 9 ir 18 punktai įpareigoja notarą notariniame registre registruoti tik kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir patį vykdomąjį įrašą, todėl sutiktina ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad pranešimo įregistravimas notariniame registre, savaime nesudaro teisinio pagrindo jį laikyti notariniu veiksmu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks teisinis reglamentavimas patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad notarės pranešimas skolininkui apie hipotekos kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko pateikimą, kuris nors ir yra privalomas notaro, atliekančio vykdomąjį įrašą, procedūrinis veiksmas, tačiau jis pats savaime nesukelia skolininkui teisinių pasekmių. Pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1279-104/2013).

12Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi jokios įtakos, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir dėl jų atskirai apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmos instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

13Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad atskirojo skundo motyvais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai