Byla 2S-962-210/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-35775-883/2014 pagal pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai - N. K., akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė DNB bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, Lindorff Oy, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Aveplast“, S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, O. P., A. P., T. M., L. S., L. K., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Turtuvos grupė“; išieškojimus vykdantys antstoliai A. L., V. Š., T. U., R. K., E. R..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apylinkės teismas priėmė pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ paskyrimo.

5Abu pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie atitinka LR fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas sąlygas, nes yra nemokūs ir savo įsipareigojimų padengti ateityje negalės.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams A. L. ir V. L.. Teismas nurodė, kad nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimama, jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, aiškiai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA, o pareiškėjai neturi turto, kurio pakaktų padengti minėtus jų turimus skolinius įsipareigojimus.

8Teismas nurodė, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti tokiam asmeniui bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 str. 8 d. numatytų atvejų nebuvimas. O pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios arba paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl fizinio asmens būklės neatitikimas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui ir pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. L., turėdamas aukštesnįjį automechaniko išsilavinimą, organizavo gyvenamųjų namų statybos verslą. Pažymėjo, kad įrodymų, jog pareiškėjas dirbo turėdamas verslo liudijimą, byloje nėra (CPK 178 str.). Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas A. L. 2006 metais, paėmęs kreditą iš Swedbank, AB, 2007 m. paėmęs kreditą iš Šiaulių banko, 2007 m. paėmęs kreditą iš AB DnB bankas, t. y. turėdamas finansinių įsipareigojimų, 2007 m. – 2009 m. laikotarpiu skolinosi dideles pinigų sumas iš fizinių asmenų, jiems žadėdamas dideles palūkanas, įsiskolino valstybei. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. L., jeigu būtų elgęsis sąžiningai, protingai ir rūpestingai, galėjo bei turėjo suprasti, kad imdamas vis naujus kreditus, didina savo įsipareigojimus ir jų sumą, prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalės vykdyti ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumą, nors, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius vieną po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas byloje taip pat nustatė, kad pareiškėjo pajamos iš legalios darbinės veiklos yra labai mažos, laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2014-05-08 pareiškėjas pajamų iš darbinės veiklos neturėjo, posėdžio metu pripažino, kad dirbdavo pavienius darbus, o tai reiškia, kad pareiškėjai visų savo pajamų teismui neatskleidė, todėl teismas padarė išvadą, kad ir po paskolų paėmimo pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, nesistengė atsiskaityti su kreditoriais.

9I. A. skundo teisiniai argumentai

10Apeliantai A. L. ir V. L. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės.

11Atskirojo skundo argumentai:

  1. Nebuvo sąlygų, kurioms egzistuojant teismas galėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą;
  2. Visi pareiškėjų prisiimti įsipareigojimai yra atsiradę iki 2009 metų, tuo laikotarpiu Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė. A. L. finansinius įsipareigojimus prisiėmėm individualios veiklos vykdymui – gyvenamųjų namų statybai, pareiškėjas tikėjosi gauti pajamų iš vykdomos veiklos ir dengti savo finansinius įsipareigojimus.
  3. Nagrinėjant bylą pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyti CK 6.67 str. nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, todėl kreditorius turi įrodyti, kad skolininkas buvo nesąžiningas.
  4. Teismų praktikoje tokie veiksmai, kokie šiuo atveju buvo pareiškėjų veiksmai, neinterpretuojami kaip siekis išvengti turto įtraukimo į pareiškėjų turto balansą bankroto byloje.
  5. Teismas vertino sandorius, kurie sudaryti anksčiau, negu prieš penkis metus iki pareiškimo priėmimo, nors įstatyme nenumatytas pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai nesąžiningas sandoris buvo sudarytas ankstesniu laikotarpiu nei per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo priėmimo.

12Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Atsiliepimo argumentai:

141. Skundžiama nutartis atsiakyti iškelti bankroto bylą yra pagrįsta ir turi būti palikta galioti.

15Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti.

16Atsiliepimo argumentai:

  1. Teismas pagrįstai pareiškėjo veiksmų, kai jis sąmoningai didino savo kreditorinius įsipareigojimus, paėmė kreditą neturėdamas sutuoktinės sutikimo, ginčijo paskolos sutartį, sudarytą su A. S., negrąžino kredito, paimto iš AB DnB Nord bankas, nepripažino sąžiningais Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. prasme.
  2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir po paskolų paėmimo pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nesistengė atsiskaityti su kreditoriais;
  3. Teismas pagrįstai įvertino trijų asmenų šeimos prašomas pripažinti 2450 Lt išlaidas per didelėmis.

17Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. atsiliepime į atskirojo skundo netenkinti.

18Atsiliepimo argumentai:

191. Teismas išsamiai pasisakė visais bylos klausimais, išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus, į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

23Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

24Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjų nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.

25Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą nustatęs, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai ir daug kartų viršija 25000 Lt (25 MMA), tačiau konstatavęs, kad pareiškėjų veiksmai sudarant vis naujus didelių sumų paskolų sandorius buvo nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantai, prisiimdami vis naujus skolinius įsipareigojimus, prisiėmė nepamatuotą riziką, nors, įvertinę savo finansines galimybes, privalėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams įvykdyti negalės. Todėl tokių pareiškėjų sandorių sudarymas negali būti vertinamas kaip sąžiningas jų elgesys kreditorių atžvilgiu. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningais pareiškėjo A. L. veiksmus, iš Šiaulių banko 2007 metais paėmus vartojimo kreditą, neturint sutuoktinės sutikimo, ginčijant paskolos sutartį, 2008 metais sudarytą su A. S., 2007 metais iš DnB Nord banko paėmus ir negrąžinus kredito. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis dėl pareiškėjų nesąžiningų veiksmų sutinka. Kaip matyti iš bylos, pats pareiškėjas nurodė, jog gaudavo pajamas iš dirbtų pavienių darbų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė į bylą duomenų. Pažymėtina, jog pareiškėjai patys nurodė, jog jų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 2450 Lt suma, nors pagal byloje esančius duomenis jų gaunamos pajamos sudaro tik 1645 Lt per mėnesį, t.y. pareiškėjai nurodė patiriantys daugiau išlaidų nei gaunantys pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, jog pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas.

26Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai vertino pareiškėjų veiksmus daugiau nei trejų metų laikotarpiu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatytas trejų metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui teisės vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareiškėjų veiksmus, juo labiau, kad pareiškėjai patys gali pasirinkti kreipimosi į teismą datą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai daugumą sandorių atliko ankstesniu nei trejų metų laikotarpiu. Todėl vertinant pareiškėjų veiksmus tik per paskutinius trejus metus negalėtų būti objektyviai nustatytos priežastys, sukėlusios pareiškėjų nemokumą, bei įvertintas asmenų sąžiningumo faktorius.

27Įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir įstatymo nuostatas pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos duomenis ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjams, kaip fiziniams asmenims, bankroto bylą atsisakytina kelti Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

30Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apylinkės teismas priėmė pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimą... 5. Abu pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie atitinka LR fizinių asmenų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas nurodė, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis... 9. I. A. skundo teisiniai argumentai... 10. Apeliantai A. L. ir V. L. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo... 11. Atskirojo skundo argumentai:
  1. Nebuvo sąlygų, kurioms... 12. Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 13. Atsiliepimo argumentai:... 14. 1. Skundžiama nutartis atsiakyti iškelti bankroto bylą yra pagrįsta ir turi... 15. Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo... 16. Atsiliepimo argumentai:
    1. Teismas pagrįstai pareiškėjo... 17. Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. atsiliepime į atskirojo skundo... 18. Atsiliepimo argumentai:... 19. 1. Teismas išsamiai pasisakė visais bylos klausimais, išanalizavo esminius... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 23. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens... 24. Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra... 25. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti fiziniams asmenims bankroto... 26. Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai vertino... 27. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir įstatymo nuostatas pripažintina,... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 30. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...