Byla AS-469-629-06
Dėl aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R.R. skundas atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Logistikos valdybos vado 2006-05-11 įsakymą Nr. PK-117 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, pripažinti Logistikos valdybos vado 2006-03-28 įsakymu Nr. V-290 bei 2006-04-03 įsakymu Nr. V-320 sudarytos drausmės pažeidimo tyrimo komisijos 2006-04-26 tarnybinio patikrinimo išvadą ir 2006-03-28 Logistikos valdybos vado įsakymą negaliojančiais.

5II.

62006 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki Krašto apsaugos ministro imtinai. R.R., tiek prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos vado 2006-05-11 įsakymą Nr. PK-117, tiek pripažinti negaliojančiais 2006-04-26 tarnybinio patikrinimo išvadą bei Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos vado 2006-03-28 įsakymą Nr. V-290, kelia ginčą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo jam teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą nagrinėjami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine tvarka. Iš skundo turinio bei jo priedų nustatyta, kad R.R. padavė skundą Lietuvos kariuomenės vadui bei Krašto apsaugos ministrui, tačiau Krašto apsaugos ministras paliko jo skundą nenagrinėtu, praleidus apskundimo terminą. Tokiu būdu, ikiteisminė tvarka liko neišnaudota. Teismo konstatavimu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais skundas pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas neišnaudojo įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, jo skundas nepriimtinas nagrinėti teisme.

7III.

8Pareiškėjas R.R. 2006 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti, priimti skundą nagrinėjimui ir perduoti jį nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, jog Kariuomenės drausmės statutas (toliau - KDS) yra specialus įstatymas, reglamentuojantis drausmės pažeidimų tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir skundų padavimo tvarką (1 straipsnis). Tuo tarpu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) paskirtis yra nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus (1 straipsnis). KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ginčai dėl drausminių nuobaudų nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir gali būti skundžiami pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki Krašto apsaugos ministro imtinai, teismai šių ginčų nesprendžia. Tačiau KDS 57 straipsnis nurodo, kad KDS nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje, o kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, turi būti vadovaujamasi KDS nuostatomis, nes KASOKTĮ yra kitos paskirties įstatymas, nereglamentuojantis tų klausimų, kurie yra reglamentuojami KDS. Pareiškėjas pažymi, jog pagal KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį ginčai dėl drausminių nuobaudų nagrinėjami Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, tačiau tokios tvarkos Krašto apsaugos ministras nėra nustatęs, o KDS nėra numatyta jokia administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjo teigimu, jei vadovautis KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, tai karys iš viso neturi teisės kreiptis į teismą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KDS nenumato, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, skiriant drausmines nuobaudas ar paduodant skundus reikia vadovautis kitais įstatymais. Atvirkščiai, jame nurodoma, kad vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto 1 dalies bendrosiomis nuostatomis (KDS 40 straipsnio 1 dalis) ir kad KDS nustato skundų padavimo ir nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką. Kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka (KDS 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kitas teisės aktas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas, nustatantis 30 dienų terminą skundui paduoti. Tokiu būdu, teismas netinkamai išaiškino teisės normas. Pareiškėjas pažymi, jog pagal KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalį darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai kariams netaikomi. Pareiškėjas teigia, kad skundo padavimo terminai nepraleisti (skundas Krašto apsaugos ministrui su skundžiamu kariuomenės vado sprendimu pateiktas 2006-07-20, o atsakymas į 2006 m. birželio 6 d. kariuomenės vadui adresuotą skundą gautas 2006-07-17; KDS 62 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pažymi su Logistikos valdybos papildomo tarnybinio patikrinimo (buvo atliekamas papildomas tarnybinis patikrinimas, susijęs su 2006-04-26 tarnybiniu patikrinimu) medžiaga ir išvadomis supažindintas nebuvęs, nors 2006-04-03 paaiškinime tarnybinio patikrinimo komisijos pirmininkui plk. ltn. G. J. prašė leisti supažindinti su visais esamais dokumentais, kurie yra susiję su vedamu tarnybiniu patikrinimu, o tyrimo eigoje atsiradus naujų faktų, aplinkybių ar dokumentų, su jais supažindinti ir leisti papildyti bei detalizuoti paaiškinimą dėl R.V. (pažeistas KDS 22 straipsnis). Pareiškėjo teigimu, jis pasinaudojo įstatymo numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV.

10Atskirasis skundas atmestinas. Pareiškėjas byloje prašo panaikinti jam, Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio arsenalo Personalo ir administravimo skyriaus viršininkui, paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą), pripažįstant negaliojančiais įsakymą dėl tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo bei drausmės pažeidimo tyrimo komisijos surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą. KASOKTĮ pagal šio įstatymo 1 straipsnį nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. KASOKTĮ 21 straipsnis nustato, jog kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTĮ 48 straipsnyje nurodoma, jog ginčai dėl drausminių nuobaudų nagrinėjami Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, priimtas sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki Krašto apsaugos ministro imtinai, teismai šių klausimų nesprendžia. Specialiuoju teisės aktu, reglamentuojančiu drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, atsakomybę už padarytus drausmės pažeidimus, skundų dėl paskirtų drausminių nuobaudų padavimo ir nagrinėjimo tvarką, yra KDS (šio įstatymo 1 straipsnis). Tačiau šis statutas (57 straipsnis) reglamentuoja tik karių skundų nagrinėjimą krašto apsaugos sistemoje, nurodydamas, jog kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą su skundu, turėjo kreiptis KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje numatyta skundo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka į atitinkamas institucijas. Vadovaujantis KDS 62 straipsnio 1, 2 dalimis, skundą dėl savo teisių pažeidimo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo subjektui pareiškėjas galėjo paduoti per mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, o skundas turėjo būti išnagrinėtas per mėnesį nuo jo gavimo dienos (jeigu išimties atveju Krašto apsaugos ministras šio termino nepratęsia). Šiuo atveju ir 2006-06-06 skundą Lietuvos kariuomenės vadui, ir 2006-07-20 skundą Krašto apsaugos ministrui pareiškėjas pateikė praleidęs minėtą terminą (tai nurodyta ir Krašto apsaugos ministerijos 2006-10-02 rašte; b.l. 41), todėl teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundą atsisakė priimti. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Pareiškėjo R.R. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartį paliekant nepakeistą.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai