Byla 2-1962/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4472-345/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acta iuventus“ ieškinį atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo supaprastintame atvirame konkurse panaikinimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Alna Intelligence“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas (2011 m. gegužės 16 d. įteiktas paštui) atsakovo apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. balandžio 12 d., todėl terminas paduoti apeliacinį skundą baigėsi 2011 m. gegužės 12 d. Atsakovo apeliacinis skundas paštui įteiktas 2011 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus apskundimo terminą, ir atsakovas šio termino atnaujinti neprašo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo. Nurodo, kad nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. atsakovo atstovas dėl ligos negalėjo dalyvauti 2011 m. balandžio 12 d. įvykusiame teismo sprendimo paskelbime. Tik baigęs gydymąsi, atsakovo atstovas 2011 m. balandžio 25 d. susipažino su skundžiamu teismo sprendimu, todėl, apelianto nuomone, terminas apeliaciniam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo faktinio susipažinimo momento, t. y. 2011 m. balandžio 25 d. Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, prašyti teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių ir nuo atsakovo (Vilniaus pedagoginio universiteto) nepriklausančių aplinkybių.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą jau suėjus apskundimo terminui ir nepareiškė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, t. y. atsakovas nesilaikė CPK įtvirtintos procesinių terminų atnaujinimo tvarkos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovo pateiktos medicininės pažymos, pateisinančios atsakovo atstovo negalėjimą susipažinti su priimtu teismo sprendimu, turėjo būti pateiktos kartu su prašymu atnaujinti praleistą procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo liga pati savaime negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Atsakovo atstovas yra profesionalus teisininkas, kuriam žinoma apeliacinių skundų padavimo tvarka ir terminai. Be to, net ir pasibaigus atsakovo atstovo ligai, buvo pakankamai laiko iki 2011 m. gegužės 12 d. pateikti teismui apeliacinį skundą arba prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, nes jis buvo paduotas praleidus apskundimo terminą ir apeliantas šio termino atnaujinti neprašė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, atsakovas teismui pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties ir atskirai prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui paduoti. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2011 m. liepos 18 d. nutartimi 2011 m. birželio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovo apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti kartu panaikinant skundžiamą nutartį. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išsprendus klausimą dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą, nesant kartu su apeliaciniu skundu pateikto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto argumentą, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo faktinio susipažinimo su teismo sprendimu momentu, nes jis prieštarauja CPK nustatytai apeliacinių skundų padavimo tvarkai. Be to, iš apelianto vėliau atliktų procesinių veiksmų (prašymo dėl termino atnaujinimo pateikimas) matyti, kad jis sutinka su tuo, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas.

12Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai