Byla 2A-42-370/2009
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. Ž., M. Ž., S. P., R. M., Klaipėdos m. savivaldybės administracija, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovui adv. Dariui Sauliūnui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1398-37/2008 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. Ž., M. Ž., S. P., R. M., Klaipėdos m. savivaldybės administracija, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 4 573,88 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl atsakovės neveikimo ir jos kaltų veiksmų įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlietas butas ( - ), Klaipėdoje. Dėl užliejimo buto savininkui S. P. padarytą 4 537,88 Lt žalą 2005-05-26 atlygino ieškovė, kuriai perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų – vandentiekio vamzdžio – avarijos. Atsakovė, būdama namo inžinerinių tinklų administratore, privalėjo stebėti ir prižiūrėti pastato inžinerinę įrangą, užtikrinti, kad šios įrangos techninis aptarnavimas būtų atliekamas laiku, atlikti inžinerinės sistemos gedimų ir / ar avarijų prevencinius darbus bei vykdyti avarinės būklės likvidavimo darbus. Perdengime tarp namo 23 ir 27 butų trūkus šalto vandens vamzdžiui buvo užsukta šalto vandens stovo uždaroji armatūra. Atsakovė privalėjo nedelsdama pakeisti avarinės būklės šalto vandens stovą, tačiau 2005-03-03, neįsitikinusi šalto vandens paleidimo saugumu, atnaujino šalto vandens tiekimą, kas lėmė 23 buto užpylimą.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad apie avarinę vamzdyno padėtį atsakovei buvo žinoma, fakto, kad avarijos dieną įjungė vandenį, atsakovė neginčijo. Atsakovė, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administratorė, buvo atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau laiku nesiėmė reikiamų veiksmų, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad būtų išvengta vandentiekio avarijos, ir pažeidė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.7 p., 9.1 p., 10.10 p., 11 p., 11.2 p. Atsakovės argumentai, kad žalą dėl savo neveikimo turėtų prisiimti 23 buto ir 19 buto savininkai, be to, dalį kaltės – ir pats S. P., nes jis prašė įjungti vandenį, atmestini, kadangi užtikrinti avarijų lokalizavimą ir likvidavimą bei bendrojo naudojimo techninės priežiūros darbus yra atsakovės pareiga. Atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir leido kilti pasekmėms, dėl kurių atsirado žala.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei visiškai neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2007-08-30 nutartį, kuria byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovės sudaryta komisija 2005-02-24 aktu konstatavo, kad šalto vandens vamzdis yra avarinės būklės (surūdijęs) ir jį būtina keisti. Sustabdydama vandens tiekimą, atsakovė butų savininkus įspėjo apie būtinybę atlikti vandentiekio vamzdžio remontą, o 27 buto naudotojus įspėjo patiems neatlikti jokių tualeto remonto darbų. Atsakovė iškart po vandens tiekimo sustabdymo pradėjo derybas su 19 buto valdytoju ir 23 buto savininku dėl vandentiekio vamzdžio dalių, einančių per šias patalpas, keitimo. Klaipėdos apygardos teismo 2007-08-30 nutartyje konstatuota, kad tretieji asmenys – 19 ir 23 butų gyventojai – nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos, neleido atsakovei remontuoti bei pakeisti per jų butus einančio šalto vandens vamzdžio, o priešingai – reikalavo įjungti šaltą vandenį. 2005-03-03 vakare 27 buto valdytojai, savavališkai, neatsižvelgdami į vandentiekio avarijos grėsmę ir neinformavę atsakovės, pradėjo savo buto tualeto remontą ir sukėlė vandentiekio avariją, lėmusią 23 ir 19 butų užliejimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų avarijai išvengti ir pažeidė administravimo nuostatus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė atliko visus būtinus veiksmus: pagal pranešimą gautą informaciją patikrino vietoje, nustačius vandentiekio būklę, siekiant išvengti avarijos, sustabdė vandens tiekimą, informavo butų savininkus apie būtinybę atlikti vamzdžių remontą ir pradėjo derybas dėl šių darbų atlikimo, stebėjo vandentiekio vamzdžio būklę, šalino aplinkybes, galinčias sukelti avariją (po gyventojų savavališko vandens tiekimo atnaujinimo), derino remonto būtinumą su gyventojų interesais, leidus gyvenamųjų patalpų valdytojams nedelsdama pakeitė vandentiekio vamzdį. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą 2007-08-30 nutartyje taip pat konstatavo, kad atsakovė ėmėsi visų būtinų priemonių. Be to, pirmosios instancijos teismas netaikė Civilinio kodekso nuostatų, įtvirtinančių butų savininkų pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose esančią bendrojo naudojimo įrangą bei padengti su bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimu susijusias išlaidas. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės pareigų tinkamas vykdymas priklausė nuo butų savininkų valios ir jų tinkamo savo pareigų vykdymo. 23 ir 19 butų savininkai dėl skirtingų priežasčių atsisakė leisti remontuoti vamzdį, einantį per jų patalpas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl 23 ir 19 butų savininkų atsakomybės ir visiškai nepaisė Klaipėdos apygardos teismo 2007-08-30 nutartyje išdėstytų nurodymų, kad sprendžiant bylą iš naujo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo patalpų savininkų solidariosios atsakomybės dėl padarytos žalos, taip pat dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu. Tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, kadangi avariją sukėlė trečiųjų asmenų veiksmai – 27 buto gyventojai, nepaisydami nustatytų draudimų ir nepranešę atsakovei, pradėjo savo buto tualeto remontą. Tai yra atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Atsakovės atsakomybę šalina ir aplinkybė, kad užlieto buto savininkas S. P., suprasdamas savo elgesio pasekmes, pats prašė atnaujinti vandens tiekimą ir taip prisiėmė visą riziką dėl galimų nuostolių. Klaipėdos apygardos teismas 2007-08-30 nutartyje taip pat buvo nurodęs, kad yra būtina įvertinti trečiųjų asmenų – 19, 23, 27 butų gyventojų – veiksmus / neveikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

7Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nuo paskyrimo pastato administratorium dienos tapo bendrojo naudojimo objektų valdytoju su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis, tarp jų – ir pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos pastato priežiūros. Atsakovei, kaip verslininkei, taikytini aukštesni prisiimtų pareigų vykdymo reikalavimai, o už žalą, padarytą dėl netinkamo administravimo pereigų atlikimo, atsakovė atsako be kaltės. Atsakovė, pripažinusi šalto vandens vamzdžio būklę avarine bei nustačiusi, jog tolesnis vandens tiekimas šiuo vamzdžiu gali lemti jo trūkimą, 2005-03-03 atnaujino vandens tiekimą, tai lėmė vamzdžio trūkimą namo 27 bute bei 23 buto užliejimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovė šioje situacijoje nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek buvo būtina avarijai išvengti. Trečiųjų asmenų atsakomybės klausimas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes atsakovės atsakomybę galėtų pašalinti tik nenugalimos jėgos buvimo faktas. Be to, apeliantė su trečiųjų asmenų veiksmais susijusias aplinkybes pateikia iškreiptai, sau naudinga linkme. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad vamzdis trūko dėl 27 buto gyventojų veiksmų ar kad žalos atsiradimą lėmė 19 ir 23 buto gyventojų neveikimas. Bylos aplinkybės byloja apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas – nesuderino su gyventojais remonto darbų pradžios, neužtikrino, kad gyventojai numatytu laiku galėtų tinkamai pasiruošti remontui, kas nepagrįstai ilgam laikui uždelsė avarinio vamzdžio remonto darbus. Atsakovė neatliko jokių remonto veiksmų netgi gavusi 2005-03-02 S. P. raginimą ir suremontavo vamzdį tik po avarijos. Netgi tuo atveju, jei trečiųjų asmenų veiksmai byloje galėtų būti vertinami kaip atsakovės atsakomybę eliminuojanti aplinkybė, apeliantė trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų neįrodė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimų pažeidimu bei bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai nesilaikymu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė esant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos – paleidus vandenį surūdijusiu avarinės būklės vamzdžiu, 2005-03-03 jis trūko toje pačioje vietoje, kur jau buvo įtrūkęs daugiau kaip prieš savaitę (2005-02-21), kas lėmė dviejų žemiau esančių butų užpylimą. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas dar ir todėl, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2007-08-30 nutartyje nurodytus bylos nagrinėjimo trūkumus. Spręsdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas neprivalo aklai vadovautis apeliacinio teismo nutartyje dėstomais motyvais dėl materialinės teisės normų taikymo, tačiau įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad 2005-03-03 buvo užlietas S. P. priklausantis 23 butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name ( - ), Klaipėdoje, apdraustas ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“. Draudžiamasis įvykis įvyko trūkus šalto vandens vamzdžiui perdengime tarp 23 ir 27 butų. S. P. pagal draudimo sutartį apskaičiuota ir išmokėta 4 573,88 Lt draudimo išmoka. Viršutinio aukšto 27 buto bendraturčiai – tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (68/100) ir G. J. (32/100) (jos teisių perėmėja R. M.) (t. III, b. l. 17), buto gyventojai (jame deklaravę savo gyvenamąją vietą) – tretieji asmenys A. Ž., M. Ž., S. P.

11Klaipėdos apygardos teismas 2007-08-30 nutartyje, kuria byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodė, kad sanitarinės-techninės sistemos būkle, jos laiku atliekama priežiūra turėjo pasirūpinti taip pat ir tretieji asmenys – 19, 23, 27 butų savininkai, kurie yra daugiabučio namo sanitarinių-techninių įrenginių bendraturčiai, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo patalpų savininkų solidarios atsakomybės dėl padarytos žalos, be to, atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad iš naujo nagrinėjant šią bylą būtina spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamais. Teismas taip pat nurodė, kad turi būti įvertinti 19, 23, 27 butų gyventojų atlikti veiksmai (neveikimas), turi būti išsiaiškinta, koks yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovės bei trečiųjų asmenų veiksmų, neveikimo ir atsiradusių pasekmių.

12Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą į apeliacinės instancijos teismo nurodymus neatsižvelgė, įstatymo nustatyta tvarka (CPK 45 str., 47 str. 1 d.) atsakovo tinkamumo klausimo nesprendė, nors atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu gynėsi aplinkybe, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes dėl vamzdžio avarijos yra atsakingi namo 19, 23, ir 27 butų gyventojai. Teismas kitų butų savininkų į bylą neįtraukė, ir nors jų veiksmų (neveikimo) įtakos žalos atsiradimui iš esmės nesiaiškino, tačiau dėl jų teisių ir pareigų pasisakė tuo pažeisdamas CPK 266 str. draudimą.

13Pirmosios instancijos teismas atsakovei civilinę atsakomybę taikė nenurodydamas jos taikymo teisinio pagrindo – materialinės teisės normos – tuo pažeisdamas CPK 3 str. 1 d., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas. Dėl nurodytos priežasties neaišku, sutartinę ar deliktinę atsakomybę taikė teismas, kokias civilinės atsakomybės sąlygas nustatinėjo ir kokias aplinkybes laikė reikšmingomis bylai teisingai išspręsti (CPK 265 str. 1 d.).

14Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str., 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai