Byla 2S-1866-264/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. liepos 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-21166-1041/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B., R. O., Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl apie ieškovą paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei bei žeminančių jo garbę ir orumą ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. L., A. Č., R. D., Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įtaiga Respublikinė Kauno ligoninė, J. M., V. M., Kauno miesto apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Ž. J., Panevėžio miesto apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas, V. V., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Europos Parlamentas, Europos Parlamento Prezidentas, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos Pirmininkas Ž. K. J..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė iš atsakovų priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti atsakovo R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. ( - ) bei atsakovo V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) 2013 m. lapkričio 6 d. liudininko apklausos protokole paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1S-163-768/2016 priėmimo sužinojo, kad atsakovo R. O. raštu inicijuojamas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, nes ieškovas skunduose kaltina policijos pareigūnus bei kitus valstybės tarnautojus nusikalstamomis veikomis, įžeidinėja konkrečius pareigūnus bei Kauno policijos įstaigą kaip visumą; ir atsakovo V. B. liudininko apklausos protokole nurodomi teiginiai, kad „ieškovas nepagrįstuose skunduose, adresuotuose įvairioms institucijoms, ne tik Garliavos policijos komisariatui, įžeidinėja savo pareigas einančius policijos pareigūnus, įskaitant ir mane, kurie tiria jo nepagrįstus skundus ir priima sprendimus“ ir pan., t. y. teiginiai išdėstyti 7 punktuose (ieškinio 5 puslapis), yra melagingi.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pašalino kai kuriuos byloje dalyvaujančius asmenis ir sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilines bylas Nr. 2-17037-1041/2018 ir Nr. 2-21166-1041/2018 į vieną civilinę bylą, kuriai paliko civilinės bylos numerį Nr. 2-17037-1041/2018: ieškovas – V. J., o atsakovai V. B. ir R. O., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Taip pat 2018 m. liepos 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ištaisė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad pašalinti ne trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, „Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administraciją, viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J. ir Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje“, o „S. L., A. Č., R. D., Kauno rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešąją įtaigą Respublikinę Kauno ligoninę, J. M., V. M., Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Ž. J., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Panevėžio apygardos teismą, V. V., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje ir Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J.“

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. Taip pat tenkinti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

71.1.

8Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties. Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes ji buvo parengta ir pasirašyta neišnagrinėjus dalyko esmės. Teigia, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų šalių teisėms ir pareigoms.

91.2.

10Nurodo, kad aplinkybę, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės N. G. pareigoms patvirtina 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašas ir protokolas – dėl atsakovų organizatoriaus rusų kolonisto S. N. L. nusikalstamų veikų Kauno apylinkės teismas nurodė kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratūrą.

111.3.

12Kauno apylinkės teismo rūmai nepagrįstai nenagrinėjo trečiųjų šalių teisių ir pareigų, dėl jų nepasisekė, neišreikalavo jų teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų, jų neanalizavo, pažeidė CK 5 straipsnio, 6 straipsnio, 17 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatas.

131.4.

14Teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalyko, trečiųjų šalių dalyvavimo esmės bei tikslo.

151.5.

16Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nutarė 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.

172.

18Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

19Teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarčių: 2018 m. liepos 25 d., kuria pašalinti kai kurie byloje dalyvaujantys asmenys ir sujungtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. 2-17037-1041/2018 ir Nr. 2-21166-1041/2018 į vieną civilinę bylą, kuriai paliktas civilinės bylos numeris Nr. 2-17037-1041/2018; 2018 m. liepos 27 d., kuria ištaisyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaida; teisėtumo bei pagrįstumo.

21Dėl dalyvaujančių asmenų pašalinimo iš bylos CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.2-21166-1041/2018, kuri prijungta prie civ. bylos Nr. 2-17037-1041/2018, ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovų - V. B., R. O., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti atsakovo R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 20-65-S-1862 bei atsakovo V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00793-13 2013 m. lapkričio 6 d. liudininko apklausos protokole paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas ieškinyje kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nurodė S. L., A. Č., R. D., Kauno rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, J. M., V. M., Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Ž. J., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Panevėžio apygardos teismą, V. V., Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje ir Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos Nr.2-21166-1041/2018 sujungimo su civ. byla Nr. 2-17037-1041/2018 klausimą, susipažinęs su ieškovo V. J. pareikštu ieškiniu, 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pašalino iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenims, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nurodęs, jog byloje atsakovais išimtinai laikomi tik V. B. ir R. O.. Teismas taip pat pažymėjo, kad pašalinami visi tretieji asmenys, išskyrus trečiuoju asmeniu laikomą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovų veiksmų vertinimu, byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl byloje priimtas sprendimas neturės įtakos nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms, kuomet jų įtraukimas į bylą taip pat prieštarautų ir proceso ekonomiškumo, protingumo ir operatyvumo principams. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2018 m. liepos 25 d. nutartį, kadangi ji buvo parengta ir pasirašyta neišnagrinėjus dalyko esmės. Bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų šalių teisėms ir pareigoms. Teigia, kad aplinkybę, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės N. G. pareigoms patvirtina 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašas ir protokolas – dėl atsakovų organizatoriaus rusų kolonisto S. N. L. nusikalstamų veikų Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos klausimą, pagrįstai identifikavo byloje esantį materialųjį teisinį santykį bei vertino, ar apelianto ieškinyje įvardinti tretieji asmenys susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas byloje teismo sprendimas galėtų daryti įtaką jų teisių ir pareigų apimčiai. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas - padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2018 m. liepos 25 d. nutartį, kadangi ji buvo parengta ir pasirašyta neišnagrinėjus dalyko esmės. Ieškovas ieškinį pagal pareikštus reikalavimus dėl apie ieškovą paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei bei žeminančių jo garbę ir orumą ir neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovai R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. ( - ) bei atsakovas V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) 2013 m. lapkričio 6 d. liudininko apklausos protokole paskleidė duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės N. G. pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovas, įtraukdamas į bylą prokurorus, prokuratūras, taip pat kitas valstybės institucijas, įstaigas bei tarnybas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš esmės nepagrindė, kokius materialinius teisinius padarinius šiems asmenims sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti paveikta jų teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodytas šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto ieškinyje įvardintų trečiųjų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje priėmė procesinį sprendimą pašalinti šiuos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis, iš bylos proceso.

22Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi, taisant rašymo apsirikimus ir/ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė 2018 m. liepos 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, susijusią su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų pašalinimu iš bylos, nes vietoj klaidingai nurodytų trečiųjų asmenų: „Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administraciją, viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J. ir Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje“, ištaisė rašymo apsirikimo klaidą - kad pašalina: „S. L., A. Č., R. D., Kauno rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešąją įtaigą Respublikinę Kauno ligoninę, J. M., V. M., Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Ž. J., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Panevėžio apygardos teismą, V. V., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje ir Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J.“). Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės deklaratyviu teiginiu, kad teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nutarė ištaisyti 2018 m. liepos 25 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Nagrinėjamu atveju rašymo apsirikimo klaida ištaisyta teismo nutartimi, nekeičia ištaisytos nutarties esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas savo procesiniame dokumente padarytą rašymo apsirikimo klaidą, Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų klaidų ištaisymą (CPK 276 str.), nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo 2018 m. liepos 27 d. teismo nutartį panaikinti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą bei pagrįstai ištaisė nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pašalinti iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenimis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų bei 2018 m. liepos 27 d. nutarties nėra pagrindo. Dėl to skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto V. J. į valstybės biudžetą priteisiamos 11,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

24Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pašalinti iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenimis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, bei 2018 m. liepos 27 d. nutartį, palikti nepakeistas.

26Priteisti valstybei iš V. J. (asmens kodas - ( - ) 11,97 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – ( - ), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

27Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo Kauno... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame... 7. 1.1.... 8. Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties.... 9. 1.2.... 10. Nurodo, kad aplinkybę, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos... 11. 1.3.... 12. Kauno apylinkės teismo rūmai nepagrįstai nenagrinėjo trečiųjų šalių... 13. 1.4.... 14. Teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalyko, trečiųjų šalių dalyvavimo... 15. 1.5.... 16. Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties. Kauno apylinkės... 17. 2.... 18. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.... 19. Teismas... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Dėl dalyvaujančių asmenų pašalinimo iš bylos CPK 47 straipsnio 1 dalyje... 22. Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties CPK... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš... 24. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalį,... 26. Priteisti valstybei iš V. J. (asmens kodas - ( - ) 11,97 Eur (vienuolika eurų... 27. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....