Byla e2A-2163-259/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Stasio P. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. Š. ieškinį atsakovams A. I., uždarajai akcinei bendrovei „Prienų butų ūkis“, J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K., tretiesiems asmenims UAB „Prienų šilumos energija“, UAB „Trakų energija“, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atstatyti šildymo vamzdyno įvadą ir projekte nustatytą šildymo prietaisų galią butuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas S. P. Š., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą A. I. atstatyti į pradinę būseną daugiabučio namo, esančio ( - ), šildymo sistemos įvadą į ( - ) butą; įpareigoti atsakovus UAB „Prienų butų ūkis“ ir J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K. atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius ir butų savininkai, projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusią iki 2008 metų; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t.3, b. l. 2-5).
  2. Ieškovas nurodė, jog laikydamasis visų reikalavimų, 1997 metais atsijungė nuo šildymo sistemos, bute paliekant centralizuoto šildymo įvadą. Nuo tada jam priklausantis butas, esantis ( - ), šildomas elektros energija. 2008 metais buvo rekonstruojamas namo, esančio ( - ), bendro naudojimo šilumos tiekimo ir vartojimo vamzdynas. Šie darbai buvo atliekami pagal projektą, tačiau nesilaikant tuo metu nustatytos tvarkos, t. y. neturint statybos leidimo, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus šildymo sistemos rekonstrukcijai buvo privalomas, negautas visų gyventojų sutikimas dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, neįvertinta šildymo sistemos būklė ir kt. Be to, atliekant šildymo sistemos rekonstrukciją, negavus statybos leidimo kapitalinio remonto darbams ir neturint ieškovo sutikimo, atsakovas A. I. neteisėtai demontavo centralizuoto šildymo įvadą į ieškovo butą. Ieškovas kreipėsi į UAB „Prienų energija“ dėl įvado atstatymo, ir buvo atsakyta, jog išduos technines sąlygas, kurias įvykdžius, ieškovui priklausantis 6 butas bus prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Dėl ieškovo prisijungimo prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos namo gyventojai sutinka, tačiau jis nesutinka įvykdyti šilumos tiekėjo keliamų techninių reikalavimų, nes vamzdynas, kurį neteisėtai demontavo, eina per A. I. butą ir norint atstatyti neteisėtai demontuotą vamzdyną, ieškovui kainuotų apie 2000-3000 Eur. Pažymi, kad būtent atsakovo A. I. iniciatyva ir nurodymu buvo pašalintas centralizuoto šildymo įvadas į ieškovo butą. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimu įpareigojo gyventojus atstatyti projekte nustatytą bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų galią butuose, įskaitant vamzdyno atstatymą į pradinę projektinę būklę. Tačiau šildymo prietaisų galia butuose ir vamzdynas neatstatyti. 2012 metais Valstybinė energetikos inspekcija įpareigojo namo administratorių imtis priemonių, kad būtų atstatyta šilumos vamzdyno prietaisų galingumo pradinė padėtis. 2015 m. kovo 15 d. ieškovas su prašymu kreipėsi į atsakovą A. I., kad šis per 4 mėnesius geranoriškai atstatytų įvadą į jo butą, tačiau į prašymą ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą nebuvo atsižvelgta, tuo atsakovai ir namo administratorius pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas dėl atsakovo A. I. kaltės, šiam neteisėtai demontavus centralizuoto šildymo įvadą, negali prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos daugiau nei septynerius metus, dėl šildymo kainų skirtumo patirdamas žalą. Ieškovas taip pat patiria žalą dėl bendros šildymo sistemos prietaisų padidinto galingumo, nes kitų butų savininkai gauna daugiau šilumos energijos, nei už ją apmoka.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais savavališkos statybos fakto name nenustatė, kitų pažeidimų taip pat neužfiksavo, priešingai nei, kad įrodinėjo ieškovas, buto Nr. 3 savininkui A. I. įsirengiant individualią apskaitą, laikytasi nustatytų reikalavimų: išduotos techninės sąlygos, parengtas projektas rekonstrukcijai (b. l. 16-18, 24-28).
  3. Teismas sprendė, kad ieškovas, savanoriškai atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, reikšdamas reikalavimus atsakovui A. I. neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir ieškinio nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 185 straipsnis).
  4. Pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-07-02 raštą Nr. (13) 2R-912 dėl ieškovo prašymo, teismas nustatė, kad buto Nr. 3 gyventojas, t. y. atsakovas A. I. šilumos įrenginius rekonstravo 2008 m. spalio mėnesį, savo bute sumontavo plieninius radiatorius ir įsirengė individualią šilumos apskaitą pagal UAB „Prienų energija“ 2008-07-21 išduotas technines sąlygas ir projektuotojo V. J. parengtą projektą, be to, A. I. buvo gavęs butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 savininkų sutikimus vykdyti rekonstrukciją (t. 2. b. l. 46-50). Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad buto Nr. 6 įrenginiai nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos atjungti jau 1997 metais.
  5. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-09 įsakymu sudarytos komisijos 2014-05-15 posėdžio protokole dėl daugiabučio, esančio ( - ), šildymo sistemos atstatymo į pradinę padėtį, susipažinus su ieškovo S. P. Š. skundu, atsakovo A. I. pateiktais dokumentais, ieškovui neįvardijus ar rengiasi savo butą ateityje prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, nustačius, kad ieškovui priklauso butas, esantis ( - ), yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos 1997-10-20, bute įrengta alternatyvi šildymo sistema - elektros energija, nepaliekant rezervinio šildymo nuo šilumos perdavimo tinkle, o atsakovui A. I. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) 2008 m. spalio mėnesį rekonstruota šildymo sistema – sumontuoti plieniniai radiatoriai ir įrengta individuali šilumos apskaita pagal UAB „Prienų energija” išduotas technines sąlygas, konstatuota, kad galiojantys teisės aktai nenumato šildymo sistemos atstatymo galimybės be paprastojo remonto projekto (t. 2, b. l. 137-138). Prienų rajono savivaldybės administracija 2016-09-08 raštu informavo ieškovą, kad nėra gavusi A. I. prašymo derinti paprastojo remonto projektą (t. 3, b. l. 85-86), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra reikšminga, nes atsakovo A. I. atlikti bute darbai dėl individualios šilumos apskaitos nepriskirtini bendrajai pastato šildymo sistemai, o šildymo prietaisų pakeitimas ir pan., nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymui, ką vienareikšmiškai patvirtino ir institucija, patekusi išvadą šioje byloje, atsakinga už statybos priežiūrą.
  6. Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, atliekant paprastojo remonto darbus pertvarkant šildymo bendrąsias inžinerines sistemas name, nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12.11 punktas, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai).
  7. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas ketina vėl naudotis centralizuotai daugiabučiui gyvenamajam namui tiekiama šilumos energija, byloje nėra, jis nesikreipė į šilumos teikėją dėl techninių sąlygų išdavimo tikslu gauti centralizuotą šilumos energiją, todėl bylos duomenimis teismas padarė išvadą, kad buto Nr. 3 savininko, t. y. atsakovo A. I., rekonstruotas pastarojo butas, įsivedus pagal išduotas technines sąlygas bei suderinimus individualią šilumos apskaitą, jokių neigiamų padarinių ieškovui, kuris prieš dvidešimt metų laisva valia atsijungė nuo centralizuotos daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos ir nuosavą butą šildosi elektra, nagrinėjamoje situacijoje nesukelia.
  8. Teismas, spręsdamas dėl antrojo ieškovo reikalavimo atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumą, nustatė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), gyventojų 2012-09-05 susirinkimo protokolu nutarta UAB „Prienų butų ūkis“ sutikimu ir butų savininkų bendru sutarimu parinkti projektuotoją, įvertinti darbų kainą ir suorganizuoti kitą susirinkimą dėl šildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį. Pagal 2012-10-02 visuotinio gyventojų ( - ), susirinkimo protokolą svarstyta dėl butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4 ir Nr. 5 šildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį. Atlikus inventorizaciją nustatyta, kad butuose yra iš viso 157 vienetai M 140 A tipo radiatorių, o pagal projektą turėtų būti 162 vienetai. Laiptinėje yra 10 radiatorių, o reikia 4. Nutarta laiptinės šildymui palikti 4 radiatorius, o likusius demontuoti; ieškovui S. P. Š. ir atsakovui A. I. mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tarifą sumažinti 50 procentų, koeficientas – 0,1, kurį pateikti šilumos tiekėjui mokesčiams apskaičiuoti; palikti kiekviename bute radiatorių kiekį pagal esamą padėtį, kadangi jų kiekis butuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4, ir Nr. 5 nėra didesnis. Be to, bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovai, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinio reikalavimas, jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose šildymo prietaisų (radiatorių) nuo minėto namo pridavimo eksploatacijai, nekeitė, jų butuose šildymo prietaisai yra tie, kurie buvo įrengti gyvenamojo namo statybos metu ir atsakovų butuose ir bendrojo naudojimo patalpose yra iki šiol, šildymo sistema atsakovų butuose keista nebuvo.
  9. Teismas nustatė, kad 2015-12-15 komisija, susidedanti iš UAB „Prienų butų ūkis“ ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atstovų, atlikusi patikrinimą dėl 2012-10-02 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), gyventojų susirinkimo protokolu priimtų nutarimų vykdymą, konstatavo, kad pagal 2012 m. UAB „Doterma“ parengtą projektą Nr. SD 12-4 minėtame daugiabučiame name radiatorių skaičius yra mažesnis, todėl bendra pastato šildymo prietaisų galia neviršijama ir jos atstatyti nereikia (t. 2, b. l. 144-145). Teismo vertinimu, kadangi ieškovas S. P. Š., buto Nr. 6 savininkas, yra atsijungęs nuo namo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, laiptinėje šildymo prietaisų galia atstatyta į projektinę padėtį, o butų bendra šildymo prietaisų galia neviršija nustatytos projektinės galios, todėl šilumos tiekėjui jokios įtakos skaičiuojant už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui neturi. Taip pat teismas nurodė, kad apie tai, jog ieškovui tinkamai paskirstomi mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 sprendimu, atmesdamas S. P. Š. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ir sąskaitų už šildymą ištaisymą, ir tenkindamas UAB „Trakų energija“ priešieškinį dėl skolos už tiektas šilumos paslaugas ir palūkanų priteisimo iš S. P. Š..
  10. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad 2012-10-02 ( - ), gyventojų susirinkimo protokolas negali būti traktuojamas kaip tinkamas vykdomojo dokumento įvykdymo patvirtinimas, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo fakto įvykdymą turi nustatyti komisija, sudaryta valdytojo ar jo įgalioto atstovo, prižiūrėtojo atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų, vadovaudamasi surinktais dokumentais ir kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymas Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 134 p.), ką pažymėjo Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-12-05 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5541-887/2016 dėl antstolio veiksmų, tačiau teismas vertino, kad byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negali turėti prejudicijos kitokio pobūdžio byloje.

7III. Dėl apeliacinį skundą pateikusio ir skundą pasirašiusio asmens

8

  1. Apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas, teismui pateikė ir skundą pasirašė Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M.. Skunde prašoma Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog apeliacinį skundą teismui pateikė ir jį pasirašė Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. (popierinės b. 4 t. b. l. 13, 34). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 buvo atvykęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdį ir siekė atstovauti kasatorius bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovauti kasatorių neleido. Išplėstinė teisėjų kolegija protokolinėje nutartyje nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Be to, ši formuojama Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkamas šalies atstovas bylose, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokolinėje nutartyje taip pat pažymėjo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslu.
  2. Kolegija taip pat nustatė, kad į bylą pateiktoje 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutartyje asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teikiamos atstovavimo paslaugos yra apmokamos – nurodyta, kad už suteiktas atstovavimo, dokumentų rengimo, teisines paslaugas ir kitus veiksmus apmokama pagal įkainį 50 Eur/val. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis Nr. 3P-1518/2016 civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 14 ir 15 pastraipose nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir vadovaudamasi byloje nustatyta aplinkybe, kad asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ siekė teikti apeliantui mokamas atstovavimo paslaugas, sprendžia, kad ieškovo atstovavimas teisme nekyla iš jį atstovauti siekiančios asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali būti laikoma tinkamu atstovu pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. Š. ieškinį atsakovams A. I., uždarajai akcinei bendrovei „Prienų butų ūkis“, J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K., tretiesiems asmenims UAB „Prienų šilumos energija“, UAB „Trakų energija“, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atstatyti šildymo vamzdyno įvadą ir projekte nustatytą šildymo prietaisų galią butuose.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi (popierinės b. 4 t. b. l. 40, 41) asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pasirašytas ir pateiktas apeliacinis skundas buvo priimtas, nors jis pasirašytas ir paduotas teismui tokių įgaliojimų neturinčio asmens, vadovaujantis 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, apeliacinis procesas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo nutraukiamas.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12apeliacinį procesą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo nutraukti.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai