Byla 2A-1879-527/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-925/2013 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl bendraturčio dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išlaikymo formos pakeitimo (tretieji asmenys: E. S., G. S., D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–6) prašė nustatyti, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), Kaišiadoryse, taip pat pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-16 sprendimu nustatyto atsakovo nepilnametei dukrai E. S. teikiamo išlaikymo formą iš įsipareigojimo teikti nepilnametei išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis į išlaikymą turtu, priteisiant E. S. asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančią ½ dalį buto ( - ), Kaišiadoryse. Šalių santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-16 sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. 2004-03-02 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo butą, esantį ( - ), Kaišiadoryse, kurį, nors ir įgytą po šalių santuokos nutraukimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė prašo nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje su atsakovu nuosavybėje, kadangi atsakovas bute negyvena nuo pat jo įsigijimo, vengia bendrauti su ieškove, bendraturčių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tarpusavio sutarimu nustatyti neįmanoma. Atsakovas nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-16 sprendimo įsiteisėjimo neteikė jokio išlaikymo nepilnametei dukrai, antstolės B. Č. pažyma patvirtina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai 2012-10-01 yra 35 976 Lt. Atsakovas yra nemokus ir neturi galimybių skirti išlaikymo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl nustatyta išlaikymo forma periodinėmis išmokomis pakeistina į išlaikymą turtu, priteisiant asmeninės nuosavybės teise nepilnametei dukrai E. S. už laikotarpį nuo 2003-08-16 iki 2013-06-01 kaip išlaikymą iš atsakovo ½ dalį atsakovui priklausančio buto ( - ), Kaišiadoryse.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-06-04 sprendimu (t. 1, b. l. 143–148) ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad ½ dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), Kaišiadoryse, unikalus Nr. ( - ), priklauso ieškovei, ir ½ dalis šio buto priklauso atsakovui, priteisė iš atsakovo ieškovei 144 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 62,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje su atsakovu nuosavybėje, nustatė, kad ieškovė, po jos santuokos su atsakovu nutraukimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-16 sprendimu 2004-03-02 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį ( - ), Kaišiadoryse. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, pripažino, kad ieškovė ir atsakovas butą, esantį ( - ), Kaišiadoryse, įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos). Teismas, įvertinęs, kad 2012-04-16 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ginčo butas ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad nei atsakovas, nei į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti šalių kreditoriai jokių prieštaravimų ar argumentų dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo teismui nenurodė ir teismas iš bylos duomenų nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, ieškovės ir atsakovo dalis turimoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatė pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-16 sprendimu nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo formą – periodines išmokas – į išlaikymą turtu, priteisiant iš atsakovo kaip išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. atsakovui priklausantį turtą – ½ dalį buto ( - ), Kaišiadoryse. Teismas nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimo pagal teismo 2003-07-16 sprendimą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis nevykdė, todėl minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-554-04/2003, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei B. Č. (t. 1, b. l. 71–72). Atsakovo įsiskolinimas nepilnametei dukrai pagal minėtą vykdomąjį raštą 2012-10-01 sudarė 35 976 Lt. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo pat teismo 2003-07-16 sprendimo įsiteisėjimo, todėl, jei skaičiuojant atsakovo įsipareigotą pagal teismo 2003-07-16 sprendimą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį, 2013-06-01 atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai sudarytų 38 600 Lt, kas atitiktų atsakovui priklausančios ½ dalies buto ( - ), Kaišiadoryse, vertę. Ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto – žemės sklypą, garažą, tą patvirtino ir bylos rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 131–137), tačiau kitas turtas neužtikrintų tinkamo išlaikymo vaikui. Ieškovė, nors ir teigia, kad jos nepilnametės dukros poreikiai yra pasikeitę, tačiau reikalavimų ir prašymo dėl išlaikymo dydžio padidinimo nereiškė, prašė tik pakeisti teikiamo išlaikymo formą iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu. Teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtos vykdomosios bylos ir vykdomi išieškojimai taip pat ir išieškotojų G. S., VMI prie FM, D. S. ir „Swedbank“, AB naudai (t. 1, b. l. 87). Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo kreipėsi jau esant pradėtiems priverstinio skolų išieškojimo procesams atsakovo atžvilgiu. Be to, visas atsakovo vardu registruotas turtas yra areštuotas antstolių, siekiant įvykdyti skolų išieškojimus kelių kreditorių naudai (t. 1, b. l. 130–139). E. S. taip pat yra viena iš atsakovo kreditorių, kurios naudai vykdomas išieškojimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad E. S. įgyvendinus jos reikalavimo teisę į susidariusią išlaikymo skolą ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio vykdymo proceso metu, bet nauju teismo sprendimu pakeitus teismo priteisto išlaikymo formą ir tokiu būdu sumažinus bendrą atsakovo turimo turto masę, būtų pažeisti kitų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsakovui buvo pripažintos dar iki šios bylos iškėlimo, interesai. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų aplinkybių negali būti patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu pakeitimo, įvertinus tai, kad reikalavimas iš esmės yra motyvuojamas vien teismo 2003-07-16 sprendimo nevykdymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva spręsti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo klausimo, nes konkretus nepilnametei šiuo metu reikalingo išlaikymo dydis nebuvo nei ieškinio pagrindu, nei dalyku, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie vaiko poreikiams reikalingų tenkinti išlaidų realumą, todėl, nesant aiškiai suformuluoto faktinio pagrindo, nei juo labiau – ieškinio dalyko teismo anksčiau jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti tokio klausimo savo iniciatyva šioje byloje.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2–5) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. turtu (iki 2013-06-01), patvirtinant E. S. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį 4 kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Kaišiadoryse, unikalus Nr. ( - ). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str.). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (LAT 2003-01-17 nutartis Nr. 3K-7-96/2003). LAT yra konstatavęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (LAT 2003-01-17 nutartis Nr. 3K-7-96/2003; LAT 2009-03-17 nutartis Nr. 3K-3-127/2009). Pagal LAT formuojamą praktiką išlaikymas turtu taikomas kaip alternatyvus variantas ir nustatomas tik tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų (LAT 2006-06-14 nutartis Nr. 3K-3-401/2006; 2007-03-06 nutartis Nr. 3K-3-96/2007). Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovas jau 10 metų neteikia nepilnametei dukrai jokio išlaikymo, jokių pastovių pajamų paskutinius 2 metus neturi. Teismas visiškai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Teismui nustačius bendraturčio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir netenkinus ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo, vykdymo proceso metu atsakovui priklausanti buto dalis bus realizuojama priverstinai, tokiu būdu nepilnametė dukra neteks gyvenamojo būsto. Teismas įvertino tik atsakovo kreditorių interesus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas turi vertingą žemės sklypą ir garažą, kuriuos realizavus vykdymo proceso metu atsakovo kreditorių reikalavimai būtų visiškai patenkinti. Atsakovui priklausančio turto vertė yra 38 600 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas 2013-06-01 yra tolygus atsakovui priklausančio turto vertei. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, remiantis CPK 754 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas bus tenkinamas pirmąja eile, todėl kiti kreditorių reikalavimai, realizavus turtą, vis tiek nebus patenkinti.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l .8). Atsiliepime nurodyta, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Jeigu ieškovės apeliacinis skundas būtų patenkintas, nebūtų jokios galimybės įvykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-01 įsakymo, kuriuo iš atsakovo trečiajam asmeniui priteista skola.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnametei formos pakeitimo. Ieškovės prašymą nepilnametei dukrai Erikai teismo priteisto iš atsakovo išlaikymo periodinėmis išmokomis formą pakeisti į išlaikymą turtu ir patvirtinti dukros asmeninės nuosavybės teisę į atsakovui priklausančią ½ dalį buto (kadangi atsakovas 2003-07-16 teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis neteikia, o susidariusi išlaikymo skola atitinka atsakovui priklausančios ½ dalies buto vertę) pirmosios instancijos teismas netenkino dėl tos priežasties, kad E. S. įgyvendinus jos reikalavimo teisę į susidariusią išlaikymo skolą ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio vykdymo proceso metu, bet nauju teismo sprendimu pakeitus teismo priteisto išlaikymo formą ir tokiu būdu sumažinus bendrą G. S. turimo turto masę, būtų pažeisti kitų G. S. kreditorių, kurių reikalavimo teisės G. S. buvo pripažintos dar iki šios bylos iškėlimo, interesai (CK 1.5 str., 3.189 str. 2 d., CPK 666 str.).

13Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

14Kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų nebekartodama, atkreipia dėmesį į vieną itin svarbią šios bylos aplinkybę. Bylos duomenys patvirtina, jog trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-774-359/2010 48 964,94 Lt skola bei metinės palūkanos buvo solidariai priteista iš G. S. ir E. S. – nagrinėjamos bylos ieškovės. Ši aplinkybė reiškia, jog trečiasis asmuo ,,Swedbank“, AB turi teisę reikalauti, kad išieškojimas į likusią nepadengtą šios skolos dalį būtų nukreiptas ne tik į atsakovo turtą, bet ir į ieškovės turtą, o konkrečiai – ir į ieškovei priklausančią ½ dalį keturių kambarių buto. Tai, kad trečiasis asmuo šia savo teise naudojosi ir kad išieškojimas yra nukreiptas ir į ieškovei priklausančią buto dalį, matyti iš antstolės 2011-10-13 pažymos (1 t., b. l. 130). Todėl, jeigu būtų buvęs visiškai patenkintas ieškinys ir, pakeitus išlaikymo formą, E. S. būtų pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį buto, susidarytų tokia situacija, kad varžytynėse galėtų būtų pardavinėjama tik ieškovei priklausanti ½ dalis buto, kas ne tik iš esmės numuštų pardavinėjamo turto kainą, bet ir atitolintų galutinį turto pardavimo rezultatą, nes visiems yra žinoma aplinkybė, jog asmenys retai pageidauja įsigyti neatidalinto nekilnojamojo turto dalį. Vadinasi, šioje byloje pareikšto ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo patenkinimas būtų iš esmės pažeidęs trečiojo asmens ,,Swedbank“, AB interesus.

15Be to, pažymėtina, jog aplinkybė, kad netenkinus ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo, vykdymo proceso metu atsakovui priklausanti buto dalis bus realizuojama priverstinai, kolegijos nuomone, dar nereiškia, kad tokiu būdu nepilnametė dukra neteks gyvenamojo būsto. Kadangi atsakovo neteikto išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai 2012-10-01 sudarė 35 976 Lt (t. 1, b. l. 20), o, remiantis CPK 754 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas yra tenkinamas pirmąja eile, akivaizdu, jog, E. S. reikalavimą patenkinus pirmąja eile iš parduoto atsakovui priklausančio turto, ieškovė, veikdama dukros interesais, turės galimybę įgyti mažesnės kvadratūros (bent jau vieno ar dviejų kambarių) butą, tokiu būdu apsaugant nepilnamečio asmens teisę į gyvenamąjį būstą. Kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog ieškovės stengimasis kuo ilgiau išlaikyti savo nuosavybėje 4 kambarių butą (kurį reikia išlaikyti, mokėti dideles buto šildymo išlaidas) nėra veikimas nepilnametės dukros interesais, tuo labiau, kad kuo ilgiau yra neatsiskaitoma su kreditoriais, tuo labiau didėja procesinės palūkanos, o tuo pačiu ir mažėja galimybės visiems kreditoriams visiškai pasitenkinti savo reikalavimus.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis CPK 325–331 straipsniais,

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai