Byla 2A-822-267/2014
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Vaivorykštė“ priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių būstas“

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-776/2014 pagal ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį atsakovei UAB „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Vaivorykštė“ priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių būstas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vaivorykštė“ 6777,85 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2002-07-15 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 218 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ pagrindu, o atsakovė UAB „Vaivorykštė“ yra negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkė. Nurodė, kad atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 už UAB „Šiaulių būstas“ suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas iš viso yra 6777,85 Lt, atsakovei buvo pateiktas pranešimas įvykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove už suteiktas bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, tačiau atsakovė iki šiol prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė ir skolos ieškovei nesumokėjo.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ 4969,28 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 26 d. ne kartą ieškovei reiškė pretenzijas dėl daugybę trūkumų turinčio pastato fasado, t. y. dėl nukritusio tinko, netvarkingų namo stogo lietvamzdžių, skirtingos fasado spalvos ir pan., bet ieškovė, nors ir pripažindama fasado defektus, jų nelikviduodavo, į atsakovės 2007 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 07/3-258 atsakė tik praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams, 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 39, kuriame konstatavo, kad ji atliko papildomai fasado apžiūrą ir nustatė, kad kai kuriose vietose po karnizais, virš langų ir langų angokraščių yra nutrupėjęs tinkas, fasado cokolis, kuris tuo metu buvo išdėtas dekoratyvinėmis plytelėmis, kurios vietomis yra nukritusios ir konstatavo, kad yra tikslinga ir reikalinga atlikti fasado tinkavimo darbus, taip pat pakeičiant ir lietvamzdžius, kadangi per juos prateka vanduo ant fasado ir palengva ardo tinką. Tačiau ieškovė jokių darbų ir žadėtos kainų apklausos neatliko bei atsakovės neinformavo, ką ruošiasi toliau daryti, o į raginimus telefonu atlikti remonto darbus visiškai nereagavo, todėl atsakovė pati organizavo minėtų remonto darbų atlikimą. 2011 m. vasario 23 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą CVA Nr. 0003805 tai pačiai sumai, kiek kainavo atlikti remonto darbai, t. y. 5378,54 Lt plius PVM, t. y. viso 6508,03 Lt sumai, prašant ją apmokėti iki 2011 m. kovo 11 d. Kadangi ieškovė neatsakė į minėtą raštą, atsakovė 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 11/03-68 pranešė, kad įskaitė priešpriešinius ieškovės reikalavimus 1936,20 Lt sumai (toks atsakovės įsiskolinimas buvo susidaręs už patalpų administravimą iki įskaitymo dienos) ir nurodė, kad ši atsakovės skola yra įskaitoma į ieškovės mokėtiną skolą atsakovei 6508,03 Lt sumai pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CVA Nr. 0003805. Nurodė, kad analogiški įskaitymai taip pat buvo atlikti 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 11/03-101 269,82 Lt sumai, 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 11/03-115 269,82 Lt sumai, 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 11/03-137 539,64 Lt sumai, 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. 11/03-186 809,46 Lt sumai, 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 11/03-209 269,82 Lt sumai, 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 11/03-220 269,82 Lt sumai, 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. 12/03-V8 269,82 Lt sumai, 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. 12/03-V14 269,82 Lt sumai, 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 12/03-V16 269,82 Lt sumai, 2012 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 12/03-V22 269,82 Lt sumai, 2012 m. birželio 12 d. raštu Nr. 12/03-V27 269,82 Lt sumai, 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. 12/03-V32 269,82 Lt sumai, 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 12/03-V36 269,82 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 12/03-V40 269,82 Lt sumai. Taigi atsakovė viso atliko net 15 įskaitymų, o ieškovė šių įskaitymų neginčijo, jų negrąžino atsakovei, kaip ir 2011 m. vasario 23 d. PVM sąskaitos faktūros CVA Nr. 0003805, tokiais savo konkliudentiniais veiksmais ieškovė pripažino savo pareigą atlikti remonto darbus ir sumokėti skolą atsakovei bei pripažino įskaitymų pagrįstumą.

7Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškovės ieškinį patenkinti, nurodė, kad atsakovė sąmoningai nutyli, jog ieškovė būtų pati atlikusi remonto darbus, tačiau atsakovė teigė, jog tai yra jos asmeninė nuosavybė ir ji pati pasirūpins šiais darbais, todėl ieškovei neleido imtis būtinų veiksmų. Be to, atkreipė dėmesį, kad buvo konstatuotas būtinumas tik nudaužyti atšokusio dekoratyvinio tinko plotą, o atsakovė atliko ir fasado dažymo darbus, lietvamzdžių keitimo darbų ieškovė atsakovės niekada nėra raginusi atlikti, atsakovė juos atliko savo iniciatyva ir dėl jų nesitarė nei su namo bendraturčiais, nei su administratoriumi, todėl pati turi prisiimti visą atsakomybę dėl šių darbų atlikimo ir už juos tenkančias išlaidas, nes veikė savo rizika. Pažymėjo, jog buvo atlikti ne tik būtini, bet ir pastato pagerinimo darbai, kurių ieškovė neturi pareigos atlyginti, be to, atsakovė daugiabučio namo bendraturčių sutikimo neturėjo, darbų rūšies, apimties bei kainų nederino su kitais bendraturčiais, todėl, kaip apdairus civilinių santykių dalyvis, turėjo suprasti, jog atlikdama tokius savavališkus veiksmus ir piktnaudžiaudamas turimomis teisėmis, veikia savo rizika ir turi prisiimti visą atsakomybę už galimus neigiamus padarinius. Pabrėžė tai, jog ieškovė nėra namo bendraturtis, todėl toks atsakovės elgesys, kai turto pagerinimo lėšų reikalaujama iš turto administravimo teikiančio subjekto, akivaizdžiai prieštarauja ne tik įstatymams, bet ir bendriesiems sąžiningumo bei teisingumo principams. Taip pat nurodė, kad 2010 m. atsakovės iniciatyva vėl atlikti pastato, esančio ( - ), fasado remonto darbai, tačiau fasado trūkumai nekėlė grėsmės nei praeiviams, nei ( - ), namo gyventojams, tokie defektai nebuvo susiję su privalomais pastato naudojimo reikalavimais, fasado trūkumai buvo dekoratyvinio (estetinio) pobūdžio, jie nekėlė jokios grėsmės aplinkiniams, todėl atsakovei norint atlikti minėtus darbus, buvo būtina gauti namo butų/patalpų savininkų sutikimą, kurio atsakovė neturėjo, todėl ji veikė savo rizika, buvo tik asmeniškai suinteresuota fasado remonto darbų atlikimu. Atsakovės atlikti darbai gali būti vertinami tik kaip turto pagerinimas, todėl dėl šių išlaidų pretenzijas atsakovė galėtų reikšti tik bendraturčiams, t. y. namo ( - ), gyventojams.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Vaivorykštė“ ieškovei UAB „Šiaulių būstas“ 6777,85 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6777,85 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 kiekvieną mėnesį išrašinėjo atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas – bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą ir pateikdavo atsakovei pranešimus įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas atsiskaitė nepilnai ir 2012-12-31 liko skolinga ieškovei 6777,85 Lt. Atsakovė už minėtas paslaugas nesutiko apmokėti, tačiau atlikdama įskaitymus nuo 2011-03-25 iki 2012-09-13 už namo, esančio ( - ), atliktus fasado remonto darbus patvirtino savo prievolę mokėti už bendro naudojimo patalpų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą, atsiliepime šios skolos neneigė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė vykdė administraciniu aktu jai pavestas namo, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl atsakovei atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

11Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas administratoriaus sprendimas dėl išlaidų būtinumo ir, kad butų ir kitų patalpų savininkai būtų davę sutikimą dėl atsakovės vykdytų darbų, todėl tik atsakovei įrodžius, jog ji teisės aktų nustatyta tvarka atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinio priežiūros ir naudojimo reikalavimais, bendraturčiai turėtų pareigą atlyginti dėl to patirtas pastato fasado remonto išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010 m. atliktų pastato, esančio ( - ), fasado remonto darbų būtinumą atsakovė grindė 2010-03-31 antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame buvo užfiksuotos skirtingos fasado spalvos, vietomis išteptas fasadas, baltos dėmės, dalies fasado tinko ištrupėjimas, tačiau sprendė, kad šis įrodymas nėra pakankamas konstatuoti atliktų fasado darbų būtinumą, kadangi konstatuoti, jog pastatas neatitinka STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomi reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ keliamų reikalavimų turi tik atitinkamą techninę kvalifikaciją turintis asmuo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra namo, esančio ( - ), bendraturtė, o pareiga atsiskaityti už atliktus turto pagerinimo ar kitokius darbus tenka namo bendraturčiams, bet ne administratoriui, todėl net atsakovei ir įrodžius, jog ji teisės aktų nustatyta tvarka atliko darbus, pagal privalomuosius reikalavimus, pareiga už juos atsiskaityti tektų ne ieškovei, o daugiabučio namo, esančio ( - ) bendraturčiams.

12Dėl atsakovės atliktų įskaitymų teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės prievolę kildina iš už ieškovę atliktų jos administruojamo pastato fasado remonto darbų, tačiau ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nurodė, kad skolos už fasado remonto darbus nepripažįsta, t .y. neprisiima atsakomybės už atsakovės atliktus pastato fasado remonto darbus ir nepripažįsta savo pareigos sumokėti atsakovei 6508,03 Lt skolos. Nurodė, kad esant nesutarimui dėl ieškovės atsakomybės (prievolės), jis turi būti išspręstas šalių susitarimu arba išnagrinėjus ieškinį, tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 6508,03 Lt. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas ieškovei nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu, prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu. Konstatavo, kad nesant galiojančios ir mokėtinos ieškovės priešpriešinės prievolės, atsakovė savo prievolės atlikti įskaitymu negalėjo, todėl esant tokiai teisinei situacijai atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad dėl tarpusavio atsiskaitymų ieškovei buvo pranešta ir kad ieškovė į tokius pranešimus niekaip nereagavo, nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingos.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

14Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Vaivorykštė“ priešieškinį tenkinti ir atsakovei UAB „Vaivorykštė“ iš ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ priteisti 4969,28 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 28 centų), 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3149 Lt bylinėjimosi išlaidas (149 Lt žyminį mokestį, 3 000,00 Lt išlaidų už teisine pagalbą pirmos instancijos teisme apmokėti). Be to, prašo atsakovei UAB „Vaivorykštė“ iš ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos tesime: 352,00 Lt žyminį mokestį, 3000,00 Lt išlaidas už teisinę pagalbą apmokėti rengiant apeliacinį skundą ir kitas išlaidas, jeigu tokios bus patiriamos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantė ne kartą ieškovei reiškė pretenzijas dėl daugybę trūkumų turinčio pastato ( - ) fasado, kad ieškovė ilgus metus netinkamai prižiūrėjo pastato stogą, neįvertino, kad nepaisant to, jog pati ieškovė pripažino būtinybę atlikti remonto darbus – faktiškai jokių veiksmų, t. y. nei žadėtos kainų apklausos, jau nekalbant apie pačių remonto darbų organizavimą, neatliko, nei informavo apeliantę ką administratorius ruošiasi toliau daryti, o į raginimus telefonu atlikti remonto darbus visiškai nereagavo.
  2. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad administratorius turi savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir operatyviai, kad administratoriui kyla civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradimo ir jos atlyginimo, kai administratorius nesiima visų veiksmų, kurie būtini bendrosios nuosavybės objektams vaidyti, išsaugoti, prižiūrėti, tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimąsi pagal paskirtį.
  3. Be to, apeliantė teigia, kad darbai faktiškai buvo atliekami ne apeliantės iniciatyva, nes pati ieškovė raštu nurodė ir ragino darbus atlikti apeliantę savo sąskaita, apeliantė buvo priversta užkirsti kelią žalos pastatui darymą, dėl to apeliantė patyrė papildomų nuostolių, nes likvidavo šią žalą, todėl už tai kyla civilinė atsakomybė būtent savo tiesioginiu pareigų nevykdžiusiai ieškovei, o teismas visiškai nepagrįstai nevertino ieškovės atsakomybės klausimo. Mano, kad apeliantė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė, kaip pastato administratorius, nevykdė savo pareigos surašyti aktą dėl būtinų atlikti pastato remonto darbų, ar kad ieškovė neorganizavo patalpų savininkų susirinkimo, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl pastato būtinų remonto darbų atlikimo ir kt. Be to, apeliantei neaišku iš kur pirmos instancijos teismas žino, kad tokio sutikimo nebuvo, ar kad bendrasavininkų susirinkimas nebuvo organizuojamas, nes ieškovė apie tai absoliučiai jokių duomenų į bylą nepateikė ir šios situacijos neginčijo. Taigi, apeliantės teigimu, konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė, jog ji neorganizavo bendrasavininkų susirinkimo, nepaneigė, jog ieškovė net neorganizavo apklausos administruojamo pastato fasado remonto darbams atlikti ir kt., o teismas, nevertindamas įrodymų viseto, nepagrįstai padarė priešingą išvadą.
  4. Apeliantės manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje ieškovė pati teigia ir pripažįsta, kad pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, tarp kurių ir yra bendrosios namo konstrukcijos (pagrindinės namą laikančiosios, pamatai, sienos, perdengimai, stogo konstrukcijos ir jų elementai, įėjimo į namą laiptai, durys, fasado apdailos elementai ir t. t.), neatsižvelgė i tai, kad atsakovė atliko už ieškovę avarinės būklės pastato fasado remonto darbus, kuriuos pati ieškovė pripažino būtinus atlikti. Taip pat mano, kad sprendime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodoma kokioms konkrečioms teisės normoms prieštarauja apeliantės reikalavimas iš ieškovės (nevykdžiusios administratoriaus funkcijų, dėl ko apeliantė patyrė žalą) priteisti apeliantės patirtus nuostolius dėl turto netekimo, t. y., išlaidas už darbus, kuriuos privalėjo organizuoti ir atlikti ieškovė.
  5. Dėl bendrasavininkų sutikimo būtinybės apeliantė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad faktiškai joks patalpų bendrasavininkų papildomas sutikimas remonto darbams atlikti šiais konkrečiais atvejais, dėl ko pradėta ši civilinė byla Nr. 2-67-776/2014, net nėra reikalingas ir nėra privalomas, įstatymo suteikia teisė be kitų bendraturčių pritarimo atlikti būtinus remonto darbus, kai gyvenamojo namo konstrukcijos ir inžinerinių sistemų savybės neatitinka esminių statinio reikalavimų, taigi aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą apmokėti išlaidas.
  6. Taip pat nurodo, kad ginčas šioje civilinėje byloje kilo iš esmės dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė arba apskritai nevykdė jai, kaip namo administratoriui, skirtų pareigų ir įsipareigojimų, dėl to, kad tinkamai ar apskritai nebuvo įgyvendinamos administratoriaus funkcijos, kas tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo nuostolių (žalos) apeliantei atsiradimą, kadangi apeliantė iš esmės už ieškovę organizavo, atliko ir apmokėjo pastato bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, nors neturėjo pareigos to daryti. Dėl šių klausimų teismas iš esmės net nepasisakė, taigi nepagrįstai net nevertino. Be to, teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad ginčo, jog remonto darbai buvo atliekami ir kad jie buvo būtini bendrojo naudojimo objektams tarp šalių net nėra, kadangi iš esmės ieškovė ir apeliantė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nesutarė tik dėl to, kas yra atsakingas už apeliantės atliktus ir apmokėtus remonto darbus. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju yra kalta išimtinai savo tiesioginių pareigų nevykdžiusi ieškovė, kuri neužtikrino nuolatinio pastato būklės stebėjimo, avarinės būklės likvidavimo darbų atlikimo, pastato dalių remonto darbų atlikimo.
  7. Mano, kad ieškovė iš esmės pripažino bei patvirtino nuginčijamą sandorį dėl įskaitymo, todėl ji neteko ir galimybės jį ginčyti (CK 1.179 str. 1 d.), nes apeliantei atlikus net 15 įskaitymų ir ieškovei pateikus sąskaitą 6508,03 Lt sumai, – ieškovė šios sąskaitos negrąžino, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą ir joje numatytą pridėtinės vertės mokestį įsitraukė į savo apskaitą. Todėl būtent ieškovė, ginčydama vienašalį sandorį – apeliantės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovė tinkamai vykdė teisės aktų nustatytas funkcijas ir pareigas administruojant pastatą ( - ), tačiau tokių įrodymų ieškovė nepatiekė.
  8. Dėl ieškovės reikalaujamos skolos dydžio apeliantė nurodo, kad ieškiniu, kuris parengtas dar 2013 m. sausio 31 d., ieškovė reikalavo iš apeliantės priteisti 6777,85 Lt skolą, tačiau 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodyta, kad iki pretenzijos surašymo dienos, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. apeliantė yra nepadengusi 1929,62 Lt sumos. Vėliau gautoje 2013 m. lapkričio 1 d. pretenzijoje nurodoma, kad apeliantė yra nepadengusi ieškovei jau 2480,94 Lt sumos. Kadangi ieškinio esmė yra skolos dydis ir civilinės atsakomybės nustatymas ar asmuo yra skolingas kreditoriui ir kokią konkrečiai dydžio sumą, ši aplinkybė laikytina esmine, tačiau pirmos instancijos teismas sprendime dėl to visiškai nepasisakė, nemotyvavo dėl ko priteisiama ne pavyzdžiui 2480,94 Lt suma, ne pavyzdžiui 1929,62 Lt o 6777,85 Lt suma, todėl ir dėl šios priežasties sprendimas naikintinas ar bent jau dalyje dėl ieškinio sumos.
  9. Apeliantė nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad patalpos yra daugiabučiame name, o namo fasadas yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovės nuomininkas už jo priežiūrą nėra atsakingas. Šiaulių apygardos teismas 2011 m gegužės 16 d. nutartimi konstatavo, kad pastato ( - ), fasadui iš ( - ) gatvės buvo būtinas dalinis remontas, nes buvo nukritęs tinkas, plytelės ir pastato fasadas irsta vis didesniais tempais lietaus drėgmei patenkant ant pažeisto fasado, nukrenta vis daugiau plytelių ir didesni tinko gabalai ir, kad įmonei UAB „Ūkvedys“ (buvęs ieškovės pavadinimas) iki 2008 m. kovo 1 d. neatlikus pastato fasado remonto UAB „Vaivorykštė“ šiuos darbus atliko savo lėšomis. Nurodo, kad nors ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ ir nebuvo įtraukta į minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, bet teismo išvados apie fasado remonto būtinybę bei apeliantės patirtas išlaidas laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), t. y. egzistuoja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuota ieškovės administruojamo pastato būklė ir dar 2008 metais buvusi būtinybė atlikti pastato ( - ) bendrojo naudojimo objektų – fasado ir cokolio remonto darbus.

15Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pati atsakovė, siekdama daryti įskaitymus pripažino ieškovės paslaugas kaip tinkamas ir nekėlė jokių klausimų dėl ieškovės teikiamų paslaugų kokybės ir tikslingumo. Pažymi, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovės atlikti darbai buvo būtini, išskyrus pačios atsakovės pasamprotavimus ir subjektyvius vertinimus. Be to, mano, kad atsakovė pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintą pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, vadinasi tokiu atveju rizika pagal įstatymą tenka pačiai atsakovei (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Taip pat nurodo, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos nepriskiriamos prie išlaidų, būtinų bendro turto išsaugojimui bei išlaikymui ir neatitinka CK 4.82 str. 2 d. numatyto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtoto būtinumo kriterijaus. Teigia, kad nagrinėtinoje situacijoje išimtinai buvo atliekami tik turto pagerinimo darbai, nes siekiant bendrojo naudojimo objektą pripažinti neatitinkančiu privalomiesiems reikalavimams yra būtinas aktas, kuriame įtvirtinti pastato defektai. Taip pat nurodo, kad siekiant atlikti pastato fasado remonto darbus, kurie nėra susiję su fasado neatitikimu privalomiesiems reikalavimams, turėjo būti šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti gautas jų pritarimas aptariamiems darbams atlikti, o iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog minėtas susirinkimas nebuvo sušauktas, gyventojų pritarimas remonto darbams nebuvo gautas, taigi atsakovė remonto darbus atliko savo iniciatyva, taip pažeisdama kitų namo butų/patalpų savininkų teisėtus interesus. Mano, kad atsakovės įsitikinimas, jog dėl atliktų fasado tvarkymo darbų patirtas išlaidas jai turi apmokėti ieškovė, negali būti pripažintas teisėtu pagrindu atlikti įskaitymą, kadangi jokie dokumentai nepatvirtina ieškovės pareigos apmokėti atsakovės prašomų sumų, šalys dėl šių sumų atlyginimo niekada nesitarė nei žodžiu, nei raštu, taip pat tokios ieškovės pareigos niekada nėra pripažinusi jokia teisminė institucija, ieškovė niekada nėra išreiškusi valios apmokėti atliktus darbus, ar pripažinusi tokią savo pareigą konkliudentiniais veiksmais.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

19Byloje kilo ginčas dėl pastatų administratoriaus civilinės atsakomybės – ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo, atsakovė pateikė priešieškinį, reikalaudama iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas išlaidas pastato remontui. Priešieškinį atsakovė grindė tuo, kad ieškovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. netvarkė ir neremontavo pastato fasado ir kt., todėl atsakovė pati atliko šiuos darbus ir dėl to patyrė išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad atsakovė atliko ne pastato privalomuosius remonto darbus, be to, ieškovė nėra pastato bendraturtė, todėl išlaidų už pastato remontą atsakovei neprivalo atlyginti. Apeliaciniame skunde atsakovė kaip vieną iš esminių argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ieškovės atsakomybės klausimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamame sprendime trūksta motyvacijos pastato administratoriaus atsakomybės klausimu, tačiau pažymi, kad tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teisme buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, apeliantės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, teisingai nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, tačiau teisėjų kolegija privalo išanalizuoti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus.

20Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) ir kt. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

21CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o pagal šio straipsnio 2 dalį administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.239 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2010 m. kovo 19 d.) 3 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).

22Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją (žalą) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Jeigu žala padaroma turto administratoriaus veiksmais (neveikimu), jam civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismui nustačius, kad turto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ (ieškovės pavadinimas reorganizacijos būdu buvo keičiamas iš UAB „Ūkvedys“ į UAB „Atidumas“, vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Saulės valda“, dar vėliau ieškovė tapo UAB „Šiaulių būstas“), yra daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo patalpų administratorius 2002-07-15 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 218 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ pagrindu. Taip pat nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti adresu ( - ). UAB „Vaivorykštė“ 2007-11-26 raštu Nr. 07/3-258 kreipėsi į UAB „Ūkvedys“ dėl stogo dangos remonto, prašė atlikti pastato stogo remonto darbus iš sukauptų lėšų, kuriuos pastato bendrasavininkiai moka kas mėnesį jau daug metų. Tuo pačiu raštu prašė atlikti pastato fasado dalies remontą iki 2008-03-01. UAB „Ūkvedys“ 2008-03-03 raštu Nr. 39 informavo, kad 2008 metų pavasarį – vasarą organizuos namo ( - ), stogo dangos remontą, keičiant lietlovius ir latakus. Dėl fasado dalinio remonto nurodė, kad atliko papildomą namo fasado apžiūrą, kurios metu nustatė, kad yra tikslinga ir reikalinga atlikti fasado tinkavimo darbus, pakeičiant vamzdžius, kadangi per juos prateka vanduo ant fasado ir palengva ardo tinką.

24UAB „Ūkvedys“ 2009-03-17 raštu Nr. 107 dėl atšokusio tinko informavo atsakovę, kad 2009-03-16 atliko daugiabučio namo ( - ), neeilinę apžiūrą, kurios metu virš įėjimo į UAB „Vaivorykštė“ nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo pastebėtas nuo fasado atšokęs dekoratyvinio tinko plotas ir vadovaujantis UAB „Vaivorykštės 2008-07-28 rašte Nr. 08/3-90 išdėstytais teiginiais, prašė nudaužyti atšokusią tinko dalį, kadangi kyla grėsmė praeiviams. UAB „Vaivorykšė“ 2009-04-06 raštu Nr. 09/3-48 dėl darbų vykdymo kreipėsi į UAB „Lavastė“, fasado remonto darbus prašė atlikti iki 2009-05-01. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė su UAB „Lavastė“ 2008-10-20 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią UAB „Lavastė“ įsipareigojo atlikti pastato, esančio ( - ), sienos pagerinimo darbus, t. y. atlikti pastato cokolio remontą, nuardant plyteles ir nutinkuojant tinku, pastato fasado, angokraščių, virš langų ir t.t. tinko remontą bei nudažymą, priderinant prie esamos spalvos, visų trijų UAB „Vaivorykštė lietvamzdžių pakeitimą naujais, spalvą suderinant su UAB „Vaivorykšte“. Iš byloje esančio 2009-05-29 atliktų darbų akto matyti, kad UAB „Lavastė“ atliko sutartus pastato, esančio ( - ), sienos pagerinimo darbus.

25Teisėjų kolegija konstatuoja kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-740 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pastatų administratorius turėtų atlikti pamatų cokolių smulkių defektų šalinimą ir dažymą, kitus nedidelius darbus, latakų ir lietvamzdžių smulkių defektų šalinimą, latakų lietvamzdžių valymą ir kitus nedidelius darbus. Iš šio sąrašo matyti, kad ieškovei, vykdant bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, nepriskirta atlikti tokius darbus, dėl kurių susitarė UAB „Lavastė“ ir UAB „Vaivorykšte“, tokie darbai, kaip viso cokolio plytelių nuėmimas ir nutinkavimas, pastato fasado tinko remontas, perdažymas, visų lietvamzdžių pakeitimas nelaikytini nedideliais darbais, kuriuos ieškovė privalėjo atlikti iš eksploatavimui skitų lėšų. Be to, kaip matyti iš ieškovės atsakovei teikto atsakymo į 2007-11-26 paklausimą, ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Administravimo nuostatų 5.5 p., administratorius jau artimiausiu metu atliks kainų apklausą arba organizuos pirkimo konkursą dėl ( - ), pastato fasado dalinio remonto darbų atlikimo, o gavusi rangovų pasiūlymus, informuos patalpų savininkus apie atliekamų darbų kainą ir apmokėjimo tvarką. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės reikalauti atlikti pastato fasado dalinio remonto darbai nepriklausė bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų grupei, todėl jų neatlikimas negali būti laikomas kaip ieškovės neveikimas, lemiantis jos, kaip pastato administratoriaus, atsakomybę, juo labiau kad tokie darbai negali būti laikomi būtinais, be kurių pastatas nebūtų išsaugotas ar nebūtų galima jį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju leistinų įrodymų (pvz., ekspertizės, kitų kompetentingų asmenų išvadų, apžiūros aktų) apie pastato fasado avarinę būklę ir defektus byloje taip pat nėra. Be to, UAB „Saulės valda“ 2011-04-04 rašte Nr. RS-11-0160, nurodyta, kad gavus UAB „Vaivorykštė“ atsakymą į UAB „Ūkvedys“ 2009-03-17 raštą Nr. 107 dėl atšokusio fasado tinko, kuriame nurodyta, kad pagal sutartį UAB „Gintaro baldai“ nuomininkas pats atliks fasado atšokusio tinko remontą, o jei ne remontą atliks pats savininkas, nuspręsta tolimesnio fasado bei kitų remonto darbų nebeorganizuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, kad pačios atsakovės veiksmai lėmė, kad ieškovė nesiėmė atlikti pastato fasado dalinio remonto. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė reagavo į atsakovės pretenzijas, atliko tiek nuolatinę pastato techninės būklės priežiūrą, tiek neeilinę, todėl teigti, kad administratorius nevykdė jam nustatytų pareigų, šiuo atveju nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2011-02-23 rašte ieškovei nurodė, kad būtent siekdama išvengti žalos sudarė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Lavastė“. Todėl byloje nesant duomenų, kad dėl atsakovės nustatytais terminai neatlikto pastato fasado dalinio remonto atsakovė patyrė nuostolius, pvz. būtų užlietos jos patalpos, dėl fasado trūkumų atsakovė nebūtų gavusi pajamų iš patalpų nuomos ar pan., jos patirtos išlaidos už pastato fasado pagerinimą, negali būti laikomos atsakovės patirta žala, tokios išlaidos priskirtinos prie pastato bendraturčio išlaidų pastatui išlaikyti, išsaugoti ar atnaujinti.

26Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Šiaulių lyra“ 2010 m. atliko pastato, esančio ( - ), fasado remontą, už kurį atsakovė iš ieškovės prašė 4502,28 Lt, sumokant šią sumą iš visų pastato bendrasavininkų lėšų. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010-04-19 raštu Nr. 10/03-114 dėl namo ( - ) fasado remonto UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į UAB „Ūkvedys“, rašte nurodė, kad ( - ) namo priestato fasadas iš ( - ) g. pusės yra avarinės būklės, tai yra užfiksavę techninis prižiūrėtojas ir antstoliai, prašė atlikti ( - ) priestato fasado remonto ir vandens nubėgimo įlajų sutvarkymo darbus. UAB „Vaivorykštė“ 2010-04-26 raštu Nr. 10/03-147 dėl administravimo ir techninės priežiūros mokesčių kreipėsi į UAB „Ūkvedys“, prašė informuoti, ar nuo 2002 m. yra atlikę priestato fasado, stogo, pamatų, sienų, lietvamzdžių, kokius tai priežiūros ir remonto darbus. UAB „Vaivorykštė“ 2011-02-23 raštu Nr. 11/03-46 dėl pastato, esančio ( - ), fasado tinkavimo ir lietvamzdžių remonto darbų apmokėjimo kreipėsi į UAB „Saulės valda“, kartu apmokėjimui išsiuntė ir PVM sąskaitą-faktūrą serija CVA Nr. 0003805. UAB „Saulės valda“ 2011-04-04 raštu Nr. RS-11-0160 atsakydama į UAB „Vaivorykštė“ 2010-07-12 Nr. 10/03-215, 2010-11-17 Nr. 10/03-314, 2010-11-23 Nr. 10/03-315, 2011-02-23 Nr. 11/03-46 raštus, nurodė, kad Stogo remonto darbai įtraukti į 2011 m. perspektyvinius planus ir pritarus daugumai namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų, bus organizuojamas stogo remontas virš priestato.

27Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m gegužės 16 d. nutartimi konstatavo, kad pastato ( - ), fasadui iš ( - ) gatvės buvo būtinas dalinis remontas, nes buvo nukritęs tinkas, plytelės ir pastato fasadas irsta vis didesniais tempais lietaus drėgmei patenkant ant pažeisto fasado, nukrenta vis daugiau plytelių ir didesni tinko gabalai ir, kad įmonei UAB „Ūkvedys“ (buvęs ieškovės pavadinimas) iki 2008 m. kovo 1 d. neatlikus pastato fasado remonto IAB „Vaivorykštė“ šiuos darbus atliko savo lėšomis. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad, pasak atsakovės, nors ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ ir nebuvo įtraukta į minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, bet teismo išvados apie fasado remonto būtinybę bei apeliantės patirtas išlaidas laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad atsakovės minimoje Šiaulių apygardos teismo 2011 m gegužės 16 d. nutartyje nėra konstatuota fasado remonto būtinybė, šioje nutarties dalyje, kurią cituoja atsakovė, teismas nurodė toje civilinėje byloje buvusių rašytinių įrodymų turinį, o ne konstatavo faktą apie pastato fasadui būtiną remontą.

28Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-0147-362/2011, kurią apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, atsakovė iš buvusio nuomininko UAB „Gintaro baldai“ prašė, be kita ko, priteisti 35823,53 Lt žalą pagal nuomos sutartį už patalpų remontą. Į minėtą sumą atsakovė, kaip ir šioje byloje, buvo įtraukusi ir iki 2010-04-19 atlikto fasado tvarkymo išlaidas. Minėtoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad būtent UAB „Gintaro baldai“ privalėjo atlikti einamąjį fasado remontą, kadangi fasado defektai, pasak atsakovės, atsirado dėl to, jog nuomininkas demontavo per visą pastato fasadą buvusią pritvirtintą apšvietimo girliandą bei reklamą, o nuėmus girliandą bei reklamą pasimatė dėl šių elementų tvirtinimo atsiradusios skylės, nutrupėjęs tinkas, dėmės pastato fasade, dėl to buvo būtina dažyti visą pastato fasadą. Minėtos aplinkybės paneigia šioje byloje atsakovės deklaruojamus teiginius, kad būtent dėl ieškovės neveikimo atsakovė patyrė fasado tvarkymo išlaidas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė atliko fasado pagerinimo darbus, kadangi dėl jos pačios ar su ja susijusių trečiųjų asmenų veiksmų galimai atsirado fasado defektai, todėl atsakovės prašomos priteisti iš ieškovės fasado tvarkymo išlaidos negali būti laikomos atsakovės dėl ieškovės neveikimo patirta žala. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovės patirta žala ir ieškovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, už atsakovės atliktus pastato fasado pagerinimo darbus ieškovė, kaip pastato administratorius, neprivalo atlyginti.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė iš karto po remonto darbų atlikimo 2009 metais nesikreipė į ieškovę, bei tai, kad analogišką fasado remonto, atlikto 2010 metais, sumą atsakovė prašė priteisti iš kito juridinio asmens, įrodinėdama, kad būtent dėl šio asmens veiksmų atsirado fasado trūkumai, rodo, kad atsakovė, pareikšdama priešieškinį, siekia ne tinkamo savo tariamai pažeistų teisių gynimo, bet iš esmės tik sau palankaus rezultato – išvengti administravimo mokesčių bei susigrąžinti pinigus už savo iniciatyva atliktą jai nuosavybės teise priklausančio pastato fasado remontą.

30Atsižvelgus į tai, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė teisės aktais jai numatytų pareigų vykdymą, o atsakovės patirto pastato fasado pagerinimo išlaidos negali būti laikomos žala CK 6.248 straipsnio prasme, t. y. nenustatytos esminės civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, atsakovė nepagrįstai kelia ieškovei reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai), todėl priešieškinys šioje byloje atmestas pagrįstai.

31Atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas, tenkindamas ieškinį, priteisti iš atsakovės ieškovei 6777,85 Lt skolą, o ne 1929,62 Lt ar 2480,94 Lt pagal ieškovės vėliau 2013 m. rugsėjo 1 d. bei 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovei teiktas pretenzijas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 6777,85 Lt skolos suma priteista už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31, todėl minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

32Pasisakant dėl nagrinėjamoje byloje kilusios ginčo dėl atsakovės atliktų įskaitymų, pažymėtina, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog atsakovė neturėjo apibrėžto, galiojančio, vykdytino reikalavimo ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ atžvilgiu, o ieškovė neturėjo pareigos atsakovei dėl pastato fasado remonto darbų sumos sumokėjimo, ieškovė su tokiu įskaitymu nesutiko ir pateikė ieškinį teisme dėl skolos iš atsakovės priteisimo, įskaitymas CK 6.130 straipsnio pagrindu šiuo atveju negalėjo būti atliktas, nes nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų įskaitymo sandoriui sudaryti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atliktų įskaitymų nepagrįstumo laikytina teisėta ir pagrįsta.

33Kiti apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė... 7. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš... 10. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31... 11. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas nurodė, kad byloje nėra... 12. Dėl atsakovės atliktų įskaitymų teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 14. Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šiaulių... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje kilo ginčas dėl pastatų administratoriaus civilinės atsakomybės –... 20. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 21. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu butų ir... 22. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė UAB... 24. UAB „Ūkvedys“ 2009-03-17 raštu Nr. 107 dėl atšokusio tinko informavo... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja kad, sprendžiant dėl administratoriaus... 26. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Šiaulių lyra“ 2010 m.... 27. Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m gegužės 16 d.... 28. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė iš karto po remonto... 30. Atsižvelgus į tai, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė savo netinkamu... 31. Atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad iš teismo sprendimo... 32. Pasisakant dėl nagrinėjamoje byloje kilusios ginčo dėl atsakovės atliktų... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti...