Byla I-469-739/2014

1Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, pareiškėjui O. J. ir jo atstovui advokatui Linui Meškiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. M. ir R. K., trečiųjų suinteresuotų asmenų: Gražutės regioninio parko direkcijos atstovui G. K., Zarasų rajono savivaldybės atstovei L. K., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms R. B. – G. ir Ž. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. skundą dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Gražutės regioninio parko direkcijai, Zarasų rajono savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir

Nustatė

2pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Utenos TPSVPS) 2013-11-13 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo išvada; 2) įpareigoti Utenos TPSVPS iš naujo atlikti O. J. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajone Degučių seniūnijoje, Santakių kaime, detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) patikrinimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (2-13 b. l.).

3Pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui Zarasų rajone, Degučių seniūnijoje, Santakių kaime nuosavybės teise priklauso statiniai: poilsio namelis, poilsio namas su pirtimi, poilsio namas ir kiemo statiniai, kurie stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – ir planuojamas žemės sklypas). Ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Pareiškėjas šiuo sklypu naudojasi pagal nuomos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad Detaliuoju planu siekia pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinių teritorijų į gyvenamųjų teritorijų ir nustatyti jo pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nes turi tikslą vietoje šiuo metu apleistų, nebaigtų statyti poilsio paskirties statinių įrengti gyvenimui tinkamą sodybą su gyvenamuoju namu ir kitus statinius, kuriuos būtų galima pritaikyti poilsiautojų apgyvendinimui. Paaiškino, kad pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus sutikimą, su Zarasų rajono savivaldybės administracija sudarė žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ėmėsi kitų žemės sklypo Detaliojo plano rengimo veiksmų. Žemės sklypo Detalųjį planą rengė, jo viešo svarstymo procedūras atliko T. L. individuali įmonė, vykdydama su pareiškėju 2012-09-26 sudarytą teritorijų planavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Parengtas Detalusis planas buvo apsvarstytas Zarasų rajono savivaldybėje veikiančios nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame šiam planui buvo pritarta. Atsakovas atliko Detaliojo plano patikrinimą ir 2013-11-13 parengė Patikrinimo aktą, kuriame dėl įvardinto teritorijos planavimo dokumento davė neigiamą išvadą, nes Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1490, bei Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymu Nr. D1-15 sprendiniams, be to nurodė, kad Detaliajame plane neteisingai pažymėta planuojama teritorija. Pareiškėjas, ir jo atstovas teigė, kad atsakovas, priimdamas Patikrinimo aktą, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad išduodant planavimo sąlygas Detaliojo plano rengimui bei Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo posėdyje derinant parengtą Detalųjį planą nebuvo nustatyta jokių paminėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pažeidimų. Tvirtino, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Detaliojo plano sprendiniuose klaidingai yra nurodyta, kad planuojama teritorija patenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį tėra rašymo apsirikimo klaida, kuri bus ištaisyta. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, atsakovas be pagrindo Patikrinimo akte nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia teisės aktus draudžiančius statybas planuojamame sklype, nes detaliojo planavimo pagrindinis tikslas yra žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, o kiti tikslai yra nustatyti privalomuosius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus vienbučio gyvenamojo pastato projektui rengti ir žemės sklypui naudoti nepakenkiant kraštovaizdžiui ir aplinkai, pareiškėjui neketinant statyti naujų pastatų, o tik sutvarkant, rekonstruojant nebaigtus statyti statinius. Mano, kad tuo atveju, jei teisės aktai nenumato galimybės keisti statinių paskirtį, bet to daryti nedraudžia, pastatų paskirties keitimas neprieštarauja teisės aktams. Tvirtino, kad Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai ir Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos keisti pareiškėjo naudojamo žemės sklypo naudojimo pobūdį nedraudžia. Teigė, kad nepagrįstas yra Utenos TPSVPS teiginys, jog Detaliajame plane planuojamos teritorijos riba privalo būti apibrėžta uždaru kontūru, nes Patikrinimo akte nurodytame teisės akte to nėra numatyta, be to, nenurodytos konkrečios pažeistos teisės akto normos.

4Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepimu ir jo atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad tikrinant Detalųjį planą, buvo nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai: Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinių ir taip yra neįvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai, ir kad Detaliajame plane neteisingai pažymėta planuojama teritorija, nes ši teritorija privalo būti apibrėžta uždaru kontūru, ką numato LR aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr.D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ III skyriuje pateiktas grafinis vaizdas. Atsakovas, remdamasis Gražutės regioninio parko tvarkymo planu ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto teiginių V ir VI skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132,134.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 15, 15.1 ir 15.1.8 punktais, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 31 ir 32 punktais, tvirtino, kad O. J. nuomojamame žemės sklype galima tik su rekreacija susijusių statinių, bet ne gyvenamųjų pastatų statyba. Tvirtino, kad pareiškėjo detaliai planuojamas žemės sklypas pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinius patenka į miško ūkio paskirties žemę žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta, todėl jo naudojimo pobūdis iš rekreacinės į gyvenamųjų namų statybos negali būti keičiamas, o planuojamame sklype galima tik su rekreacija susijusių statinių statyba. Taip pat teigė, kad planuojamai teritorijai tinkamiausias naudojimo būdas yra rekreacinis. Dėl šios priežasties žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės paskirties į gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio, negalimas. Be to, Utenos TPSVPS nurodė, kad atsakovas, tikrindamas teritorijų planavimo dokumentus, yra atsakingas tik už tuos sprendinius, kurie yra apriboti planuojamos teritorijos riba, O. J. parengtame Detaliajame plane ši riba nutrūksta ties Antalieptės tvenkinio riba, todėl planuojamos teritorijos žymėjimas neatitinka Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties , būdų ir pobūdžių specifikacijos II skyriaus reikalavimų.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepimu ir jo atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad O. J. nuomojamas ginčo žemės sklypas su jame esančiais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais patenka į Gražutės regioninio parko rekreacinio prioriteto zoną. Ginčo žemės sklypui taikomi galiojančių specialiųjų planų teritorijų planavimo sprendiniai, tai yra, Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas ir Gražutės regioninio parko tvarkymo planas. Pažymėjo, kad 2013-03-21 Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės komisijos posėdyje Gražutės regioninio parko direkcija pritarė Detaliojo plano sprendiniams, kadangi nenustatė jokių pažeidimų. Tvirtino, kad jog ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išvardytos konkrečios galimos miškų tvarkymo priemonės, taip pat įtvirtinti draudimai – statyti statinius ir paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Nurodė, kad visą ginčo žemės sklypo plotą sudaro užstatyta teritorija, taigi miško žemė kitomis naudmenomis verčiama nebus, kadangi sklype miško naudmenų nėra. Be to teigė, kad pareiškėjo tikslas yra sutvarkyti nebaigtus statyti jau esamus statinius, juos rekonstruoti, todėl akivaizdu, kad ginčo žemės sklype nauji statiniai statomi nebus, o esami statiniai privalės būti rekonstruojami pagal griežtesnius Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimus, užtikrinančius gyvenviečių aplinkos ekologinę kokybę ir jos gerinimą. Teigė, kad teisės aktai, nei specialiųjų planų sprendiniai nenumato draudimo keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ar pobūdį. Klausimą dėl Patikrinimo akto 2 punkto, kuriame nurodyta, kad „neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras“ pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad planuojama teritorija nepatenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimu ir jo atstovė teismo posėdyje sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo skyrius parengė 2012-05-23 planavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013-03-21 Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje nutarta derinti ginčo žemės sklypo Detalųjį planą. Pažymėjo, kad Detalaus plano derinimui pritarė ir Gražutės regioninio parko atstovai, kurie išduodami planavimo sąlygas įvertino Detaliojo plano sprendinius ir nematė prieštaravimų tarp Detaliojo plano sprendinių ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinių. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje remdamiesi Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymu Nr. D1-15, 4.2.2 ir 19 punktais, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamento, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996, 15.1 ir 27.1 punktais, teigė, kad pareiškėjo parengto Detaliojo plano sprendiniai kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimui iš rekreacinių teritorijų į gyvenamąsias teritorijas, Gražutės regioninio parko planavimo dokumentų nuostatoms neprieštarauja, o ginčo žemės sklypo naudojimo būdo keitimas niekaip neįtakoja Gražutės regioninio parko tikslų, nustatytų planavimo dokumentais. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto 2 punkte nurodytas Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimų neįvykdymas, nepatvirtina Patikrinimo akto 2 punkto teiginio pagrįstumo, tai yra, kad planuojama teritorija turi būti pažymėta uždaru kontūru.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu ir jo atstovės teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdyje sutiko su atsakovo pozicija nepritarti Detaliajam planui, kadangi nagrinėjamoje vietoje saugomų teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės pastatų paskirties keitimui iš poilsio paskirties į gyvenamąją. Paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai traktuoja atsakovo nepritarimą Detaliajam planui, kadangi teisės aktai nedraudžia esamų poilsio namų tvarkyti (remontuoti ar rekonstruoti). Draudimas nurodytas būtent pastatų paskirties pakeitimui iš poilsio į gyvenamąją paskirtį. Teigė, kad institucijos, išdavusios planavimo sąlygas bei vėliau suderinusios Detalųjį planą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pritarė atsakovo pozicijai, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ginčo sklypas turi sudaryti uždarą kontūrą.

8Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, kad ginčo žemės sklypas jai priklauso patikėjimo teise ir yra išnuomotas pareiškėjui O. J. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (129-130 b. l.).

9Skundas atmetamas.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio namą su pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius 0,7435 ha ploto žemės sklype Zarasų rajono savivaldybėje, Degučių seniūnijoje, Santakių k., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Įvardintas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o pareiškėjas žemės sklypu naudojosi pagal 2009-07-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o bylos nagrinėjimo metu –pagal 2014-09-11 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (58-59, 60-64,181-182 b. l.). Pareiškėjas, 2012-04-18 sudarė su Zarasų rajono savivaldybės administracija Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26). 2012-05-23 pareiškėjui parengtas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) bei Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29, 30-36). Pareiškėjas parengė planuojamo žemės sklypo Detalųjį planą (b. l. 17-21), kuriuo numatyta keisti planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatant būdą - gyvenamosios teritorijos, pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir režimo reikalavimus Detaliajam planui (b. l. 37). Atlikus Detaliojo plano viešo svarstymo bei derinimo procedūras (b. l. 39-46, 17-20), pareiškėjas 2013-03-21 pateikė Detalųjį planą Utenos TPSVPS. Atsakovas parengė 2013-04-18 Patikrinimo aktą, kuriame dėl pareiškėjo parengto teritorijų planavimo dokumento davė neigiamą išvadą (b. l. 13-14). 2013-10-15 sprendimu Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikinus 2013-04-18 Patikrinimo aktą ir atsakovą įpareigojus iš naujo atlikti Detaliojo plano patikrinimą, atsakovas parengė ginčijamą 2013-11-13 Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (17-20b.l.).

11Byloje kilęs ginčas dėl Utenos TPSVPS 2013-11-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, pateikė neigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano (17-19 b. l.) teisėtumo ir pagrįstumo.

12Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo(toliau - Teritorijų planavimo įstatymas, bylai aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (bylai aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-25 įsakymo Nr. D1-530 redakcija) patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punktas nurodo, kad inspekcijos paskirtis yra pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 – 3 punktų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. 1V-475 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-12-29 įsakymo Nr. 1V-230 redakcija) patvirtintų Utenos TPSVPS nuostatų 8.1 ir 8.2 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr.D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo(toliau – Aprašas, bylai aktuali iki 2014-01-01 galiojusi Aprašo redakcija) 2 punkto, 7 punkto nuostatos įpareigoja atsakovą tikrinti, ar planavimo sąlygos savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (išskyrus žemėtvarkos schemoms) ir, ar planavimo sąlygų sąvadas savivaldybės lygmens detaliojo planavimo dokumentams rengti atitinka teisės aktų reikalavimus, ar šių dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; teikti motyvuotas išvadas dėl atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tikslingumo, t. y. išduoti teritorijų planavimo organizatoriams teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą dėl jų pateiktų tikrinti teritorijų planavimo dokumentų. Aprašo 16.2 punkte numatyta, kad akte įrašoma patikrinimo išvada gali būti neigiama, kai planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai teritorijų planavimo proceso procedūros neatitinka Teritorijų planavimo įsatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų , ir tai galėjo turėti įtakos planavimo dokumento sprendiniams. Nors pareiškėjas savo skunde, jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas išduodamas ginčijamą Patikrinimo aktą ir jame įrašydamas neigiamą išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visos institucijos, išdavusios planavimo sąlygas Detaliajam planui rengti, suderino Detaliojo plano sprendinius ir nenustatė jų neatitikimo išduotoms planavimo sąlygoms bei aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, tačiau pagal išvardintų teisės aktų nuostatas ir atsakovui priskirtą kompetenciją, atsakovas, atlieka teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir nėra saistomas kitų teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų priimtais sprendimais suderinti tikrinamą teritorijų planavimo dokumentą. Ta aplinkybė, kad planavimo sąlygas išdavusios teritorijų planavime dalyvaujančios institucijos suderino Detaliojo plano sprendinius nebūtinai reiškia, jog Detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

13Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, atsakovas 2013-11-13 atlikęs Detaliojo plano patikrinimą, nustatė kad: 1) Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko tvarkymo plano ir Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribų plano sprendiniams (neįvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai); 2) neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras (neįvykdyti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai). Dėl šių motyvų pateikta neigiama patikrinimo išvada (17-19 b. l.). Šią išvadą atsakovas išdėstė Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 1 - ame punkte, o ją detalizavo Patikrinimo akto 1.1, 1.2, 1.2.1., 1.2.2., 1.2.3., 1.2.4. papunkčiuose.

14Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad planuojamas žemės sklypas yra Zarasų r. savivaldybės Degučių seniūnijos teritorijoje, Degučių kadastrinėje vietovėje, Santakių k. Jis yra Gražutės regioninio parko teritorijoje, kuri priskiriama saugomai teritorijai( Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis 2 punktas, žr., ištrauka iš LR saugomų teritorijų valstybės kadastro-192 b.l.).

15Zarasų r. savivaldybės tarybos 2011-02-03 sprendimu Nr.T-1 patvirtintame Zarasų rajono teritorijos Bendrajame plane nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas taikomas, derinant specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus, derinant ir nustatant projektavimo sąlygas teritorinio planavimo ir statybos projektams savivaldybės teritorijoje ir gretimų savivaldybių besiribojančioje zonoje (1.2. punktas). Zarasų r. teritorijos Bendrojo plano 9.1. punkte reglamentuota, kad kompleksinėse saugomose teritorijose, valstybinių parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono tvarkymo reglamentai, tvarkymo zonos ir jų ribos yra nustatomi specialiaisiais planais, todėl savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose veikla saugomose teritorijose nereglamentuojama. Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai , taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Ginčo atveju veikla planuojamame žemės sklype nustatoma specialiaisiais planais, tai yra Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planu ir Gražutės regioninio parko tvarkymo planu.

16Kaip jau minėta, Patikrinimo akte atsakovas nustatė, kad parengto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. Pažymėtina, kad planuojamo žemės sklypo Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamai teritorijai yra taikomi Zarasų rajono savivaldybės bendrojo plano, aukščiau paminėtų Gražutės regioninio parko specialiųjų planų sprendiniai (81 b. l.) ir pareiškėjui Zarasų r. savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos išduotose planavimo sąlygose Detaliajam planui rengti taip pat nurodyta, kad planuojamam sklypui taikomi Gražutės regioninio parko specialiųjų planų sprendiniai(36-39b.l.).Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti Gražutės regioninio parko specialiųjų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą 2010-10-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1490, planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Rekreacinio funkcinio prioriteto zona yra nustatoma visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto 2002-08-10 įsakymu Nr. 415(2011-06-28 įsakymo Nr. D1-515 redakcija), 31 punkte nustatyta, kad rekreacinio funkcinio prioriteto zonose Regioninio parko tvarkymo plane išskiriamos urbanizuojamos ir neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, pagal detaliuosius planus galima naujų rekreacinių statinių ir ne aukštesnių kaip 9 m aukščio (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško) rekreacinių pastatų statyba (32 punktas). Neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose įrengiamos trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, atokvėpio vietos, pliažai su mažaisiais kraštovaizdžio architektūros objektais (33 punktas). Pagal Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentą rekreaciniai pastatai – viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai) (6 punktas).

17Gražutės regioninio parko tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatytos pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 (toliau – ir Reglamentai) bylos nagrinėjimui aktuali 2010-12-22 redakcija), kurie nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą ir kiekvienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos tipinius kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus (1 punktas). Pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymu Nr.D1-15, brėžinį planuojamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (192-193 b.l.). Reglamentuose išskirtoje ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nustatytos konkrečios galimos miškų tvarkymo priemonės ir draudimai šioje zonoje (15.1.- 15.1.10. punktai). Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 15.1.8. punkte nustatyta, kad ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis.Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių (toliau - ir Teiginiai) V-tajame skyriuje nurodytos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys, kurios išimtinai yra susijusios tik su rekreacijai skirtų priemonių įgyvendinimu. Teiginių V-tojo skyriaus 13 punkte nustatyta, kad Gražutės regioninio parko tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose ir teritorijose gali būti įrengiamos poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio kompleksai. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai yra pažymėti sutartiniu ženklu, žyminčiu esamus poilsio namus(193-194b.l.).Teiginių VI-tajame skyriuje yra pateiktas baigtinis sąrašas teritorijų, kuriose galima gyvenamųjų vietovių plėtra, konkrečios kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose gali būti kuriamos sodybos. Į šį sąrašą miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje nustatyta ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, nepatenka ( Teiginių 15-17 punktai).

18Iš Detaliojo plano dokumentų, Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (60-64 b.l.) nustatyta, kad planuojamam žemės sklypui yra nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: Ryšių linijų apsaugos zonos, Elektros linijų apsaugos zonos, Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, rekreacinės teritorijos, Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (63 b. l.).

19Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343(1995-12-29 nutarimo Nr.1640 redakcija) XXXIII skyriaus Rekreacinės teritorijos 132 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. 134.1. - 134.9. punktuose įtvirtinti draudimai žemės naudotojui rekreacinėse teritorijose. Pagal 134.2 punkto reikalavimus yra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 142 punktas nustato veiklos apribojimus nacionalinių ir regioninių parkų funkcinėse( funkcinio prioriteto) zonose, kurie, be kitų, pagal 142.4 punkto nuostatas yra tokie patys, kaip rekreacinėse zonose taikomi veiklos apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134 punkte.

20Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Apibendrinus paminėtų teisės aktų, specialiųjų planų sprendinius ir juos vertinant sistemiškai, konstatuojama, kad Detaliuoju planu planuojama teritorija pagal specialųjį valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planą – Gražutės regioninio parko tvarkymo planą yra ekstensyvaus pritaikymo(miško parkų) rekreacinių miškų(Mre) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurios svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas ir kurioje yra draudžiama statyti statinius( išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą) bei paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pagal specialųjį saugomų teritorijų, zonų ir ribų planą - Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje, nustatytoje visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Todėl pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą gali būti įrengiama tik rekreacinė įranga ir infrastruktūra, o miškas naudojamas visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai planuojamoje teritorijoje gyvenamųjų namų statybos nenumato. Kadangi planuojamame žemės sklype jau yra poilsiui skirti statiniai, Gražutės regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje ši teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „esami poilsio namai“, todėl teritorija ir pastatai turi būti naudojami pagal paskirtį būtent rekreacijai ir poilsiui. Pagal Reglamentų 15 punkto nuostatas ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje prioritetas teikiamas miško tvarkymo, jo išsaugojimo priemonėms, o statinių, nesusijusių su rekreacija, statyba yra draudžiama. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134 punkte įtvirtinta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus, ir įrenginius nesusijusius su rekreacija, taip pat ir rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų.

21Kaip jau paminėta, pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai yra planuojamo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, nustatant būdą - gyvenamosios teritorijos, pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir režimo reikalavimus detaliajam planui rengti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Patikrinimo akte neigiamą išvadą iš esmės grindžia tuo, kad planuojamo žemės sklypo teritorijoje negalima gyvenamųjų namų statyba. Tuo tarpu , anot pareiškėjo, jo parengtu Detaliuoju planu siekiama pakeisti planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį, ko pasekoje bus galima atlikti esančių pastatų rekonstrukciją, juos perstatant į gyvenamosios paskirties, o ne naujų pastatų statymą. Kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas statybą apibrėžia kaip veiklą, kurios tikslas pastatyti(sumontuoti, nutiesti)naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, tai pagal visų aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų pastatų rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinius, nes toks rekonstravimas taip pat yra statyba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Teritorijų planavimo įstatymą bei kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus yra vadovaujamasi nuostata, kad aukštesnio lygmens planavimo dokumentų sprendiniuose nesant numatytai galimybei statyti statinius, o šiuo konkrečiu atveju - rekonstruoti statinius į gyvenamosios paskirties, yra laikoma, jog tokia statyba negalima, tai yra vadovaujamasi imperatyviojo teisinio reguliavimo metodu „leidžiama tik tai, kas numatyta“(pvz., žr.: 2011-04-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A-822-952/2011). Todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kuriais tvirtinama, kad tuo atveju, kai teisės aktais nėra reglamentuota poilsio pastatų paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties Gražutės regioniniame parke galimybė, tačiau nėra ir draudimo keisti pastatų paskirtį, tai toks keitimas yra galimas.

22Pareiškėjas neginčija Patikrinimo akto 1.2.4. papunktyje nustatyto Detalaus plano trūkumo, tai yra pripažįsta, kad planuojamas žemės sklypas nepatenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį ir detaliojo plano sprendiniuose žemės sklypui yra neteisingai nustatytas ribojimas, numatytas Specialiųjų sąlygų XXXV skyriuje – Kraštovaizdžio draustiniai. Tačiau vadovaudamasis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 punkto nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad patvirtinus Detalųjį planą, jis laikydamasis visų nustatytų apribojimų galėtų sutvarkyti ginčo žemės sklype esančius pastatus, kurie šiuo metu gali būti laikomi vizualinė tarša regioniniame parke. Mano, kad pakeitus ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bus ne tik, kad nepakenkta kraštovaizdžiui ir aplinkai, bet priešingai pagerinta fizinė būklė ir estetinė vertė. Tačiau dėl nagrinėjamoje byloje aptartais teisės aktais apibrėžtų planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumų, kuriais ši teritorija yra pritaikyta visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti ir poilsiui organizuoti, o ne pareiškėjo planuojamai uždarai veiklai, susijusiai su gyvenamojo namo statymu, tai yra privačios namų valdos kūrimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad detaliojo plano sprendiniais nebus pažeidžiamos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 punkto nuostatos. Be to, pareiškėjas klaidingai aiškina būtinumą keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį tam, kad sutvarkytų planuojamame žemės sklype esamus poilsiui pritaikytus pastatus, kadangi Gražutės regioninio parko tvarkymo plane pažymėtų poilsiui skirtų statinių sutvarkymas, rekonstravimas ar remontavimas, kad juos ir toliau būtų galima naudoti kaip rekreacinius statinius, teisės aktais nėra draudžiamas ir tam nereikalinga rengti žemės sklypo detaliojo plano. Nors pareiškėjas teismui yra pateikęs 1974-06-14 sudarytą sutartį, pagal kurią gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Zarasų r.. Degučių apyl, Santuokių k. buvo parduotas Kauno statybos – remonto trestui, kas, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad planuojama teritorija yra buvusi namų valda, tačiau pateikta sutartis neįrodo, jog parduotas gyvenamasis namas buvo toje pačioje planuojamoje teritorijoje. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis byloje nustatyta, kad planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos, o jame esantys statiniai yra poilsio namai, todėl tokia teritorija negali būti pripažįstama namų valda ar sodyba. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo planuojamai teritorijai negali būti taikomos tesiės aktų nuostatos dėl statybos galimumo esamoje ar buvusioje sodyboje, namų valdoje. Taip pat teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad netoliese planuojamo žemės sklypo esančių kitų sklypų pagrindinė paskirtis, ar naudojimo būdas yra reikšminga, sprendžiant ginčą, kadangi paminėtų teisės aktų reikalavimai galioja pareiškėjo naudojamos teritorijos planavimo metu ir turi būti taikomi, nepriklausomai nuo to, kaip anksčiau galiojusių teisės aktų pagrindu ir kokioms aplinkybėms esant buvo suplanuoti kiti sklypai. Pareiškėjo planavimo tikslai, kuriais siekiama pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, kad būtų galima rekonstruoti esamus poilsio pastatus į gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, prieštarauja Gražutės regioninio parko specialiesiems planavimo dokumentų sprendiniams ir kitų paminėtų teisės aktų reikalavimams, kuriais įtvirtinama planuojamos teritorijos rekreacinių išteklių apsauga. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo planavimo tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems saugomos teritorijos planavimo tikslams ir šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.

23Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčijamame Patikrinimo akte pagrįstai nustatė, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribų plano sprendiniams ir nusprendė, kad yra neįvykdytos Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies bei 26 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijoje ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų(išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai)sprendiniams, kitiems teisės aktams bei imperatyviai įtvirtina negalimumą rengti detaliuosius planus, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

24Pareiškėjas ginčydamas Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 – ojo punkto, kuriame nurodyta, kad neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras (neįvykdyti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai), išvados pagrįstumą, teigia, kad teisės aktai nenumato tokio reikalavimo. Nustatyta, kad Detaliajame plane planuojamos teritorijos ribos žymėjimas nutrūksta ties riba su Antalieptės tvenkiniu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacijos patvirtinimo“ ( toliau - ir Specifikacija) III skyriuje pateiktas 1 paveikslas „Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys“ , kartu su šio skyriaus 3 lentelėje pateiktu grafiniu žymėjimu, nurodo, kad planuojamos teritorijos riba žymima nenutrūkstama linija. Iki 2014-01-01 šis teisės aktas buvo privalomas teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams( Specifikacijos 2 punktas). Paminėto teisės akto III skyriaus 10 punktas, įsigaliojęs nuo 2010-10-01, kuriuo nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniais nustatytos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys, pateiktas Specifikacijos 1 paveiksle, taikomas iki 2010-01-01 pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, logiškai aiškinamas kaip nustatantis akto galiojimą atgal, tai yra taikomas ne tik teisės aktui įsigaliojus pradedamiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, bet ir tiems teritorijų planavimo dokumentams, kurie buvo pradėti rengti dar iki šio pakeitimo įsigaliojimo. Paminėto teisės akto III skyriaus nuostatų, numatančių detaliojo plano sprendiniais nustatytos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimą nenutrūkstama linija, privalomą taikymą parengtu Detaliuoju planu planuojamos teritorijos žymėjimui aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kuria yra laikomąsi nuostatos, kad visas detalusis planas( ar jo atskiros dalys) visada yra susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu( identifikuojamu)sklypu( teritorija).

25Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu teismas daro išvadą , kad atsakovas, nustatęs, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja specialiųjų planų sprendiniams ir imperatyviosioms teisės aktų normoms, pagrįstai Patikrinimo akte įrašė neigiamą išvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Atsakovas Patikrinimo aktą pagrįndė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, neigiama patikrinimo akto išvada yra motyvuota, todėl Patikrinimo aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje viešojo administravimo aktui keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, kad atsakovas Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 – ojo punkto išvadoje apibendrintai įrašydamas taikomą teisės normą Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai, neišskyrė III skyriuje pateikto 1 paveikslo „Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys“, kuriuo, kaip teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovas, vadovavosi, nėra esminis Patikrinimo akto trūkumas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą viešojo administravimo aktą.

26Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašo priteisti jam iš pareiškėjo 136,65Lt kelionės į teismo posėdžius išlaidas. Atsakovo pateikti išlaidų paskaičiavimai yra pagristi. Atsakovo atstovai į teismo posėdžius vyko transportu, kurio kuro išlaidos patvirtintos pridėtais dokumentais (155-163; 183-191 b. l.). Todėl atsakovo prašymas dėl išlaidų, susijusių su nagrinėjama byla priteisimo tenkinamas. Išlaidų atlyginimas priteisiamas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kaip juridiniam asmeniui, kurio padalinys yra atsakovas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

28Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Priteisti iš O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, k. (duomenys neskelbtini), 136,65Lt ( 39,57 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

30Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo... 3. Pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde... 4. Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepimu ir jo atstovai teismo posėdyje prašė... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gražutės regioninio parko direkcija... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimu ir jo... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į... 9. Skundas atmetamas.... 10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo poilsio namelį... 11. Byloje kilęs ginčas dėl Utenos TPSVPS 2013-11-13 teritorijų planavimo... 12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo(toliau - Teritorijų... 13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, atsakovas 2013-11-13 atlikęs... 14. Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad planuojamas... 15. Zarasų r. savivaldybės tarybos 2011-02-03 sprendimu Nr.T-1 patvirtintame... 16. Kaip jau minėta, Patikrinimo akte atsakovas nustatė, kad parengto Detaliojo... 17. Gražutės regioninio parko tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų... 18. Iš Detaliojo plano dokumentų, Nekilnojamojo turto registro išrašo –... 19. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 20. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengti... 21. Kaip jau paminėta, pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslai ir... 22. Pareiškėjas neginčija Patikrinimo akto 1.2.4. papunktyje nustatyto Detalaus... 23. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčijamame... 24. Pareiškėjas ginčydamas Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 – ojo... 25. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu... 26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 28. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 29. Priteisti iš O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), Valstybinei teritorijų... 30. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali...