Byla 3K-3-145/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Visatex“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Visatex“ ieškinį atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui, tretiesiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „Visatex“ profesinei sąjungai ,,Solidarumas“, profesinei sąjungai ,,Darbuotojų alternatyva“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2004 m. vasario 11 d. reikalavimą Nr. 146-011, kuriuo buvo reikalaujama nedelsiant pašalinti pažeidimą – suminės darbo laiko apskaitos įmonėje įvedimą. Ieškovas nurodė, kad įmonė užsiima specializuota veikla – siuva vyriškus kostiumus. Dėl užsakymų netolygumo (tai patvirtina byloje esantys užsakovų laiškai) įmonėje yra būtina taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Įmonėje tokia darbo laiko apskaita buvo taikoma nuo 2000 metų. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (toliau - DK), įmonės administracija kreipėsi į atsakovą dėl leidimo taikyti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo. 2003 m. balandžio 7 d. buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus leidimas. Ieškovo teigimu, suminei darbo laiko apskaitai įvesti pritarė ir įmonėje veikianti profesinė sąjunga. Tačiau nuo 2003 metų pradžios profesinė sąjunga atsisakė derinti pateiktus suminės darbo laiko apskaitos grafikus ir įmonė tokios darbo laiko apskaitos nebetaikė. 2003 metais įmonė dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl suminės darbo laiko apskaitos netaikymo, patyrė didelių finansinių nuostolių. Daugumai įmonės darbuotojų sutikus, nuo 2004 m. sausio 30 d. įsakymu įmonėje buvo pratęstas suminės darbo laiko apskaitos režimas, patvirtinti darbuotojų darbo grafikai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas 39,60 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8Teismas padarė išvadą, kad suminė darbo laiko apskaita įmonėje ,,Visatex“ buvo įvesta pažeidžiant šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų (Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintos Darbų, sąlygų, kuriems esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos; DK 149 straipsnio) reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2004 m. vasario 11 d. reikalavimas Nr. 046-011 laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija taip pat priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

11III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

131. Teismai nenurodė Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų aplinkybių, kurios leistų teismams peržengti pareikštus reikalavimus, tačiau šias ribas peržengė. Teismai, nagrinėdami civilinę bylą, visiškai nevertino reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismai nepagrįstai praplėtė teisminio ginčo ribas, konstatuodami, kad net nebuvo pagrindo kasatoriui įvesti suminės darbo laiko apskaitos, nors šio klausimo nekėlė nei kasatorius (ieškovas), nei atsakovas, nei tretieji asmenys. Teismai išėjo už ieškinio ribų, taip viršydami savo kompetenciją ir pažeisdami CPK 265 straipsnio 2 dalį, taip pat bendruosius teisėtų lūkesčių, teisėtumo ir lygybės prieš įstatymą principus.

142. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą – CPK 183, 185 straipsnius. Kad būtų nustatyta, ar ieškovo atliekami darbai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir aplinkybes, kurioms esant įmonėje gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, turėjo būti visapusiškai išnagrinėta ieškovo organizacinė ir darbo struktūra, darbo organizavimas, techninės gamybos sąlygos ir kt. Teismas šių aplinkybių nevertino, nutartyje visiškai nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad ieškovo atliekami darbai neatitinka techninių gamybos sąlygų suminei darbo laiko apskaitai įvesti.

153. Klausimas dėl leidimo suminei darbo laiko apskaitai įvesti buvo sprendžiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 166 ,,Dėl koordinacinės komisijos sudarymo“ sudarytoje koordinacinėje komisijoje. Trečiojo asmens šioje civilinėje byloje - Valstybinės darbo inspekcijos – atstovė, kuri yra šios komisijos narė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad komitetas nusprendė, kad įmonėje reikiamos sąlygos buvo, ir išdavė leidimą. Ji taip pat nurodė, kad nepertraukiamas darbo laikas yra tik didžiosiose Lietuvos siuvimo ir kitose įmonėse, be jokio pagrindo išskirdama tik didžiąsias siuvimo įmones.

16Sisteminė DK normų (101 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 2 dalies, 147 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 3 dalies) analizė leidžia teigti, kad DK vartojamos skirtingos sąvokos, skirtos apibūdinti skirtingiems darbdavio ar jo įgalioto asmens santykiams su darbuotojų atstovais. Iš sisteminės DK normų analizės matyti, kad šios santykių formos vykdomos skirtingai. Teismas nurodė, kad kasatorius turėjo ,,suderinti“ suminės darbo laiko apskaitos įvedimą su darbuotojų atstovais. Teismas netinkamai išaiškino DK 149 straipsnio normą, nepagrįstai išplėtė jos turinį.

174. Teismo išvada, kad ieškovas gavo leidimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą tik konkrečiam laikotarpiui, neatitinka teisės aktų normų. Atsakovas leidime nenurodė jokio leidimo galiojimo termino. Profesinės sąjungos sutikimo išreiškimo metu galioję teisės aktai nenustatė, kad profesinė sąjunga galėjo ar privalėjo duoti sutikimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą tam tikram laikui. Teismai netinkami interpretavo sąvokas ,,suminės darbo laiko apskaitos įvedimas“ ir ,,suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis“. Be to, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas yra darbdavio kompetencija.

185. Teismas netinkamai taikė teisės normas, tvirtindamas, kad suminės darbo laiko apskaitos režimas darbdavio 2004 m. sausio 30 d. įsakymu buvo įvestas iš naujo.

19Prisidėjimu prie kasacinio skundo profesinė sąjunga ,,Darbuotojų alternatyva“ sutiko su ieškovo kasaciniu skundu.

20IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

21Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB ,,Visatex“ profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ prašė: 1) kasacinį skundą atmesti, kasatoriaus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti jų naudai advokato pagalbos išlaidas atsiliepimui parengti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

221. Teismas neišėjo už ieškinio ribų. Teismai niekaip negalėjo pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalies, nes šis straipsnis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens pareikštų reikalavimų.

23Nepaisydamas darbuotojų ir jų atstovų nuomonės, kasatorius pažeidė DK 148 straipsnio ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintos Tvarkos 7, 8 punktų nuostatas. Kasatorius neatsižvelgė į tai, kad darbas suminės darbo laiko apskaitos sąlygomis yra alinantis ir ne visiems darbuotojams priimtinas.

242. Kasatoriaus teiginys, kad bendrovėje yra DK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyti gamybos ypatumai, kurie yra pagrindas įvesti suminę darbo laiko apskaitą, neatitinka tikrovės ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų reikalavimų. Kasatoriaus nurodyti užsakymų kostiumų siuvimui ir produkcijos realizavimo svyravimai rinkoje yra tik organizacinės, bet ne techninės gamybos sąlygos. Be to, kasatoriaus (bendrovės ,,Visatex“) darbo tvarkos taisyklėse taip pat nenurodyta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo galimybė.

25Darbdavys savo ruožtu jokių nuolaidų ar darbo užmokesčio priedų nesiūlė. Įmonėje pradėjus taikyti suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų atlyginimai sumažėjo, darbuotojai turėjo daugiau ir nepatogiu laiku dirbti. Kompromiso su darbuotojais nepasiekta. Be to, darbdavys atleido keletą darbuotojų už tai, kad jie nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Taigi darbdavys neįvykdė DK 149 straipsnio reikalavimų.

26Teismai vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos surinkta medžiaga dėl suminės darbo laiko apskaitos pagrįstumo, taip pat profesinės sąjungos išsakyta nuomone šiuo klausimu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nerinko įrodymų dėl kasatoriaus vykdomos veiklos atitikties suminės darbo laiko apskaitos įvedimui. Ieškovas privalėjo įrodyti savo ieškininio reikalavimus. Teismai nepažeidė CPK 183-185 straipsnių, nustatančių įrodinėjimo taisykles, reikalavimų.

27Kasaciniame skunde minimos sąvokos ,,duoti sutikimą“, ,,suderinti“, ,,atsižvelgti“ yra lygiavertės todėl, kad, atsižvelgdamas į tokį darbdavio prašymą, profesinės sąjungos renkamasis organas privalo atitinkamą sprendimą priimti per keturiolika dienų. Esant aiškinimo poreikiui, darbo įstatymai yra aiškinami darbuotojų naudai.

283. Kasatorius nurodyta 2003 m. lapkričio 4 d. direktyva ,,Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 2003/88/EB“ nedraudžia valstybei - narei - taikyti palankesnių reikalavimų, norint apsaugoti darbuotojų interesus. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 nuostatos neprieštarauja nurodytos Direktyvos tikslams ir nuostatoms. Be to, kasatorius nenurodė konkrečios šios Direktyvos nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie, jo nuomone, prieštarauja Direktyvos nuostatoms.

29Teismai nepažeidė CPK ir DK nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, priėmė pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus.

304. Kasatorius neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo priimtas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

34Byloje nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita 2003 m. balandžio 24 d. ieškovo įsakymu buvo įvesta nuo tų pačių metų balandžio 7 d. iki rugpjūčio 6 d. Taigi po šios datos nustatytas suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis pasibaigė. Be to, suminė darbo laiko apskaita jau nebuvo taikoma, todėl teismų išvados, kad ieškovo 2004 m. sausio 30 d. įsakymu ji negalėjo būti pratęsta ankstesniu įsakymu, yra pagrįstos. Teismai padarė teisingas išvadas, kad ši darbo laiko apskaita vėlesniu įsakymu įvesta iš naujo. Taigi, įvedant ją, turėjo būti laikomasi DK 149 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 1.3. punktu patvirtintos Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo, reikalavimų.

35Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2004 m. vasario 11 d. reikalavimas pašalinti suminės darbo laiko apskaitos įmonėje įvedimą grindžiamas tuo, kad įmonėje nėra DK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų – nepertraukiamo darbų režimo darbų, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, ar darbų, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės. Prašydamas pripažinti reikalavimą neteisėtu ir jį panaikinti, ieškovas turėjo įrodyti, kad įmonėje yra tokios sąlygos. Teismai konstatavo, kad šių sąlygų nebuvo. Ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad teismai šių aplinkybių neišaiškino, yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas netiria ir nevertina (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

36Esant DK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis). Minėtame Vyriausybės nutarime skirtingų sąvokų „atsižvelgimas“, „suderinimas“ vartojimas nepaneigia įstatymo nustatytos ieškovo pareigos atsižvelgti į darbuotojų atstovų (šiuo atveju – „Visatex“ profesinės sąjungos „Solidarumas“) nuomonę. Ieškovas kasacinio skundo motyvais, kad profesinė sąjunga nėra darbuotojų atstovas, o anksčiau duotas profesinės sąjungos sutikimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą buvo neterminuotas, 2004 m. sausio 30 d. ieškovo įsakymu ši apskaita iš naujo neįvesta, tiesiog siekia paneigti įstatymo nustatytą profesinės sąjungos teisę dalyvauti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo procese. Pažymėtina, kad duomenys apie užsakymų sezoniškumą (T. 1, b. l. 91-99) gauti po to, kai buvo priimtas įsakymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą ar skundo padavimo administraciniam teismui. Taigi jais nebuvo pasinaudota siekiant profesinei sąjungai motyvuotai pagrįsti šios laiko apskaitos įvedimo būtinumą.

37Ieškovo ieškinys buvo pripažinti Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2004 m. vasario 11 d. reikalavimą Nr. 046-011 neteisėtu ir jį panaikinti. Teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, turėjo išsiaiškinti, ar suminė darbo laiko apskaita įvesta pagrįstai, nes ieškovo 2004 m. sausio 30 d įsakymas priimtas dėl jos įvedimo. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus reikalavime konstatuotas šios apskaitos įvedimas kaip pažeidimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nurodyta, kad darbo bylose yra jų nagrinėjimo ypatumų (CPK 410 straipsnis). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą, todėl šio argumentai apie tai, kad teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas, yra nepagrįsti.

38Teismai materialinės ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės darbo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas padarė išvadą, kad suminė darbo laiko apskaita įmonėje... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.... 11. III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. 1. Teismai nenurodė Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas,... 15. 3. Klausimas dėl leidimo suminei darbo laiko apskaitai įvesti buvo... 16. Sisteminė DK normų (101 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 2 dalies, 147... 17. 4. Teismo išvada, kad ieškovas gavo leidimą įvesti suminę darbo laiko... 18. 5. Teismas netinkamai taikė teisės normas, tvirtindamas, kad suminės darbo... 19. Prisidėjimu prie kasacinio skundo profesinė sąjunga ,,Darbuotojų... 20. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB ,,Visatex“ profesinė sąjunga... 22. 1. Teismas neišėjo už ieškinio ribų. Teismai niekaip negalėjo pažeisti... 23. Nepaisydamas darbuotojų ir jų atstovų nuomonės, kasatorius pažeidė DK 148... 24. 2. Kasatoriaus teiginys, kad bendrovėje yra DK 149 straipsnio 1 dalyje... 25. Darbdavys savo ruožtu jokių nuolaidų ar darbo užmokesčio priedų... 26. Teismai vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos surinkta medžiaga dėl... 27. Kasaciniame skunde minimos sąvokos ,,duoti sutikimą“, ,,suderinti“,... 28. 3. Kasatorius nurodyta 2003 m. lapkričio 4 d. direktyva ,,Dėl tam tikrų... 29. Teismai nepažeidė CPK ir DK nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo... 30. 4. Kasatorius neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 31. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus atsiliepimas į kasacinį... 32. Teisėjų kolegija... 33. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 34. Byloje nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita 2003 m. balandžio 24 d.... 35. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2004 m. vasario 11 d.... 36. Esant DK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, suminė darbo laiko... 37. Ieškovo ieškinys buvo pripažinti Valstybinės darbo inspekcijos Utenos... 38. Teismai materialinės ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...