Byla 2-815-440/2014
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogviga“ atstovui I. L., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ atstovui V. J. civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SMD“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dogviga“ pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „SMD“ 161388,68 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 2069,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atliko statybos darbus pagal su užsakove UAB „SMD” 2013-08-12 sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas. Darbus perdavė atsakovei atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktų pagrindu. Ieškovė jokių pretenzijų, dėl atliktų darbų kokybės iš atsakovės nėra gavusi. Teismui pateiktas detalus bendrovės buhalterinis žiniaraštis, kuriame atvaizduotos ieškovės išrašytos sąskaitos, atsakovės atlikti mokėjimai, kurie patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimo likutis 158499,33 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovė dėl neaiškių priežasčių vengė pareigos padengti įsiskolinimą ieškovei. Remiantis sudarytos sutarties 14.1 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.125 straipsnio 5 punkto l dalimi ir LR CK 5-ojo skyriaus pirmojo skirsnio nustatyta tvarka, paskaičiuoti delspinigiai už praleistą atsiskaitymo terminą sudaro 2889,35 Lt, viso įsiskolinimas ieškovei sudarė - 161388,68 Lt. Dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2014-05-05 sumokėjo 11801,58 Lt. Patikslinusi reikalavimus prašė priteisti 149587,10 Lt skolos ir 2574,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybė 2013-11-21 buvo sustabdžiusi visus darbus nuo 2013-12-01 iki 2014-02-01, ir ieškovei buvo draudžiama atlikti darbus, todėl ne dėl ieškovės kaltės darbai buvo atlikti vėliau. Atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių, be to paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli. Taip pat atsakovė nepagrįstai neatsiskaito su ieškove, nes LR CK 6.131 straipsnyje numatyti įskaitymo veiksmai nėra atlikti. Ieškovė neigia, gavusi telefonu pranešimą iš atsakovės dėl įskaitymo, o vadovaujantis LR CK 6.134 straipsnio 1 dalimi pareiškus ieškinį, įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme nebegalima. Neigia gavusi iš atsakovės 2014-04-25 PVM sąskaitą faktūrą ir 2013-12-27 PVM sąskaitą faktūrą dėl delspinigių paskaičiavimo, apie paskaičiuotus delspinigius sužinojo tik gavusi atskirąjį skundą su priedais iš teismo. Nurodė, kad ieškinys teismui surašytas 2014-04-22, o viena iš sąskaitų yra 2014-04-25, o kita 2013-12-27 manytina surašyta atgaline data.

3Atsakovė UAB „Dogviga“ prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo pagrindas yra šalių 2013-08-12 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SMD20130812, kurios objektu buvo iš esmės – nuotekų tinklų keitimo, radiatorių keitimo butuose, šildymo sistemos ir šilumos apskaitos įrengimo darbai, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Naftininkų g. 28, Mažeikiuose. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neginčija, pripažįsta, jog ieškovė yra atlikusi beveik visus sutartyje numatytus darbus ir minėti darbai tikrai yra atsakovei perduoti. Tačiau ieškovės darbai turėjo būti atlikti ir perduoti atsakovei ne vėliau kaip iki 2013-12-02 (sutarties 8.2. punktas), bet nemaža dalis numatytų darbų buvo atlikta jau po termino – kai kurių darbų priėmimo - perdavimo aktai yra pasirašyti tik 2014-02-28. Kadangi ieškovė dalį sutartyje numatytų darbų atliko bei pardavė atsakovei beveik trimis mėnesiais vėliau, nei buvo nustatyta sutartyje, ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus bei sutartį. Atsakovė įgijo teisę savo pasirinkimu sulaikyti pagal sutartį ieškovei priklausančius mokėjimus (sutarties 13.9.2. punktas); skaičiuoti ieškovei netesybas už kiekvieną praleistą dieną, t.y. pirmas dvi savaites – po 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos, o po to – po 2000,00 Lt (14.2 punktas), pagal sutartį mokėtinas ieškovei sumas sumažinti netesybų dydžiu (14.4. punktas). Atsakovė nesutinka, jog sutartį pažeidusi ieškovė gali reikalauti pilno apmokėjimo už jos atliktus statybos rangos darbus. Ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bendrai 146697,75 Lt dydžio netesybų sumai, 2014-04-17 išsiųstas raštas Nr. 381 ir 2014-04-25 išsiųstas raštas Nr. 385. Apie mokėjimų pagal sutartį sulaikymo priežastį ir ieškovės sutartinę prievolę sumokėti atsakovei netesybas ieškovės bendrovės vadovas prieš tai ne kartą buvo informuojamas žodžiu. Todėl atsakovė remdamasi sutarties 14.4. punktu nurodytų netesybų dydžiu turėjo teisę vienašališkai sumažinti savo mokėtinas sumas iškovei. Atsakovė laiko, jog pagal sutarties nuostatas ieškinio pateikimo teismui momentu ieškovė buvo skolinga tik 11801,58 Lt ir šią skolą sumokėjo 2014-05-05. Netesybų dydis yra toks kokį numatė šalys sutartyje. Sutartyje buvo akcentuoti terminai ir jei ieškovė būtų negalėjusi vykdyti sutarties sąlygų, galimai sutartis nebūtų buvusi su ieškove sudaryta, be to sutartis nėra nuginčyta. Mano, kad įskaitymui visos sąlygos yra įvykdytos. Pati ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę pagal tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį, dėl šios sutarties netinkamo vykdymo pati ieškovė privalo mokėti atsakovei jos priskaičiuotas netesybas, šią savo prievolę įvykdyti ieškovė turi pirmiau už atsakovę. Nurodė, kad savivaldybė atsakovės darbus sustabdė, tačiau tai neįtakojo šalių, ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, nes ieškovė atliko vidaus darbus, ir atsakovė ieškovės darbų nesustabdė, todėl ieškovė turėjo pareigą atlikti darbus nurodytais sutartyje terminais. Atsakovė teisėtai ir sąžiningai pasinaudojo savo teise sulaikyti prievolės įvykdymą. Nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovė pažeidė prievolę bei nepagrįstai neatsiskaito su ieškove, iš atsakovės ieškovei taip pat neturi būti priteisiami ir delspinigiai bei metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovė 2013-08-12. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. SMD20130812, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti nuotekų tinklų keitimo darbus, radiatorių keitimo butuose, šildymo sistemos ir šilumos apskaitos įrengimo darbus nurodytus sutarties prieduose ir kituose šios sutarties dokumentuose objekte „daugiabučio namo, esančio Naftininkų g. 28, Mažeikiai, modernizavimas“ bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovui (atsakovei), o atsakovė įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. PVM sąskaitos – faktūros pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pažymos pateikiamos kartu su atliktų darbų aktais (sutarties 13.5 punktas). Užsakovas atsiskaito su rangovu per 60 kalendorinių dienų, po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitos – faktūros patvirtinimo iš užsakovo puses (sutarties 13.6 punktas). Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka rangovui 0,02 % atliktų ir neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 14.1 punktas). Byloje pateikti darbų kiekio žiniaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktus statybos ir remonto darbus. Iš 2014-04-22 delspinigių UAB „SMD“, už galimai ne laiku įvykdytus atsiskaitymus, paskaičiavimo žiniaraščio matyti, kad ieškovės paskaičiavimu delspinigių suma už pradelstas apmokėti sumas 2014 m. balandžio 22 d. sudaro 2889,35 Lt. Atsakovė pateikė 2014-04-17 raštą Nr. 381 dėl PVM sąskaitos- faktūros ieškovei pateikimo bei 2014-04-25 raštą Nr. 385 dėl PVM sąskaitos - faktūros ieškovei pateikimo. 2014-05-05 mokėjimo nurodymas Nr. 2964 patvirtina, kad atsakovė už subrangos darbus pagal 2013-11-04 sumokėjo 11801,58 Lt. Ieškovė pateikė 2014-04-22 elektroninį atsakovės raštą, rašytą ieškovei, kuriame nurodoma apie skolos mokėjimą Mažeikių savivaldybei padengus dalį įsiskolinimo.

6LR CK 6.652 straipsnis numato, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

7LR CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. LR CK 6.645 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (LR CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

8Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už atliktus darbus, darbų atlikimo termino. Ieškovė teigia, kad darbai konkrečiam terminui buvo sustabdyti, atsakovė nesutinka, nurodydama, kad pagal statybos darbų rangos sutartį ieškovė sutarties neįvykdė, neatlikdama dalies darbų nustatytu terminu. Atsakovė teigia, kad ji remdamasi sutarties 14.4. punktu nurodytų netesybų dydžiu, turėjo teisę vienašališkai sumažinti savo mokėtinas sumas iškovei. Ieškovės teigimu atsakovė nepagrįstai neatsiskaito su ieškove nes LR CK 6.131 straipsnyje numatyti įskaitymo veiksmai nėra atlikti. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neginčija, pripažįsta, jog ieškovė yra atlikusi beveik visus sutartyje numatytus darbus ir minėti darbai tikrai yra atsakovei perduoti. Tarp šalių ginčo dėl konkrečių atliktų darbų, atliktų darbų vertės, darbų priėmimo aktų nekyla.

9LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir LR CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (LR CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti LR CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

10LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, šalims statybos rangos sutarties sąlygos buvo aiškios, buvo susitarta dėl sutarties objekto, darbų kainos, darbų atlikimo terminų, darbo eigos pakeitimų, darbų sustabdymo tvarkos, darbų atlikimo ir pridavimo, darbų kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Ieškovė nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybė 2013-11-21 sustabdė visus darbus nuo 2013-12-01 iki 2014-02-01 todėl ir ieškovei buvo draudžiama atlikti darbus ir darbai buvo atlikti vėliau ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodė, kad nebuvo svarstomas klausimas su atsakove dėl statybos rangos darbų sutarties sąlygų dėl termino pakeitimo. Buvo uždrausta ieškovei atlikti darbus ir tai patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės pateikti duomenys. Atsakovė tai neigia, nurodė, kad atsižvelgiant į tarp šalių sudarytą sutartį ieškovė darbus turėjo atlikti ir perduoti atsakovei ne vėliau kaip iki 2013-12-02, bet dalis numatytų darbų buvo atlikta po termino, kai kurių darbų priėmimo - perdavimo aktai yra pasirašyti 2014-02-28. Atsakovės vertinimu ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus bei sutartį. Bylos duomenimis 2013-08-12 šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. SMD20130812, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti nuotekų tinklų keitimo darbus, radiatorių keitimo butuose, šildymo sistemos ir šilumos apskaitos įrengimo darbus nurodytus sutarties prieduose ir kituose šios sutarties dokumentuose objekte „daugiabučio namo, esančio Naftininkų g. 28, Mažeikiai, modernizavimas“ bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovui (atsakovei), o atsakovė įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Statybos rangos sutarties 8.2 punkte šalys numatė, kad rangovas įsipareigoja tinkamai atlikti sutartyje nurodytus darbus, juos perduoti užsakovui ne vėliau kaip iki 2013-12-02. Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę numatytais atvejais sustabdyti rangos darbų ar jų dalies vykdymą. Užsakovas apie darbų sustabdymą informuoja rangovą. Tik gavęs raštišką užsakovo sutikimą rangovas tęsia darbų vykdymą. Užsakovui sustabdžius darbus jo iniciatyva darbų vykdymo grafikas gali būti keičiamas abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Nors ieškovė teigia, kad jai buvo uždrausta atlikti darbus, atsakovė nurodė, kad jokio draudimo nebuvo, kad ieškovė atliko vidaus darbus ir Mažeikių rajono savivaldybės ir atsakovės susitarimas dėl darbų sustabdymo neturėjo įtakos ieškovės veiksmams dėl darbų atlikimo. Pažymėtina tai, kad ieškovė dėl darbų sustabdymo nurodė, kad šių duomenų teismui pateikti neturi galimybės ir pareiškė prašymą juos išreikalauti. 2014-06-04 rašte Mažeikių rajono savivaldybė nurodė, kad generalinio rangovo (atsakovės) darbai yra atliekami laiku. Pateikė 2013-11-21 papildomą susitarimą Nr. MS-1251 prie 2013-06-06 statybos darbų rangos sutarties Nr. MS-618 kuriame nurodyta, kad užsakovas nėra nupirkęs papildomus darbus, nenumatytus techniniame projekte, dėl ko rangovas negali pilnai užbaigti darbus dėl užsakovo kaltės, todėl užsakovas nurodo rangovui sustabdyti 90 dienų visų darbų vykdymą, kuriuos rangovas privalo atlikti pagal statybos darbų rangos sutartį Nr. MS-618, sudarytą 2013-06-06 nuo 2013-11-25. Rangovui darbų atlikimo terminas pratęsiamas tiek, kiek truks darbų sustabdymas. Rangovas nereikalauja dėl darbų sustabdymo jokių išlaidų ir ateityje nereikalaus dėl to sumokėti nuostolius, netesybas, nereikš kitų pretenzijų. Pateikė 2013-11-18 atsakovės kreipimąsi į užsakovą dėl darbų sustabdymo. 2014-03-19 papildomą susitarimą Nr. MS-227 prie 2013-06-06 statybos darbų rangos sutarties Nr. MS-618 dėl darbų atlikimo termino vienam mėnesiui pratęsimo atsižvelgiant į nepalankias gamtines sąlygas. Dėl termino pratęsimo atsakovė kreipėsi į užsakovą 2014-03-14 raštu. 2014-04-16 sudarytas papildomas susitarimas Nr. MS-618 prie 2013-06-06 statybos darbų rangos sutarties Nr. MS-618, kuriame nurodyta, kad dėl nevykdytinų darbų ir mažintinos kainos užsakovas nurodo rangovui sustabdyti 60 dienų visų darbų vykdymą, kuriuos rangovas privalo atlikti pagal statybos darbų rangos sutartį Nr. MS-618, sudarytą 2013-06-06 nuo 2014-04-17. Teismo vertinimu pateikti duomenys dėl darbų sustabdymo pagal 2013-06-06 darbų rangos sutartį neturi įtakos ieškovės įsipareigojimams atsižvelgiant į šalių 2013-08-12 pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SMD20130812. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis dėl atliktų darbų, ieškovės nurodytus argumentus, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė nenurodė kokių darbų negalėjo atlikti, nurodė, kad minėtu laikotarpiu niekas nedirbo. Sutartyje buvo akcentuoti terminai ir jei ieškovė būtų negalėjusi vykdyti sutarties sąlygų, galimai sutartis nebūtų buvusi su ieškove sudaryta, be to sutartis nėra nuginčyta. Atsakovės vertinimu, jei ieškovė manė, kad ieškovės darbai stabdomi, galėjo pasitikslinti, nebuvo svarstomas klausimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė skambino dėl darbų užbaigimo, ieškovė vis pažadėdavo, kad užbaigs darbus. Atsakovė nurodė, kad jos manymu ieškovė neatliko darbų nustatytu terminu dėl darbo organizavimo trūkumų, nes jokių kitų svarbių priežasčių nebuvo.

11Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos LR CK 6.193 straipsnyje. Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti savo veiksmus dėl prisiimtų įsipareigojimų, o ieškovei, kaip verslininkei keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Sutarties 4.1.3 punkte rangovas įsipareigojo bendradarbiauti su užsakovu, pareiga bendradarbiauti su rangovu einamų darbų vykdymo klausimų sprendimo metu numatyta ir užsakovui, sutarties 4.3.5 punktas. Sutarties 4.3.6 punkte numatyta dėl užsakovo teisės surašyti defektinius aktus, įpareigoti šalinti trūkumus jei nesilaikoma vykdymo grafiko, 9.1 punkte numatyta teisė nustatyta tvarka pakeisti darbų apimtis ir kita. 10.3 sutarties punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę sustabdyti rangos darbų ar jų dalies vykdymą informavęs rangovą. Tik gavęs raštišką užsakovo sutikimą rangovas tęsia darbų vykdymą. Užsakovui sustabdžius darbus jo iniciatyva darbų vykdymo grafikas gali būti keičiamas abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Sutartis 11.10 punkte numatyta rangovo pareiga imtis visų priemonių, kad užbaigti darbus nustatytu terminu, o jei to negalima padaryti kreipiasi per 5 dienas dėl rangos darbų pabaigos datos pakeitimo.

12Pažymėtina, kad pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus, į tai, kas išdėstyta yra pagrindo išvadai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, sutarties sąlygas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad nesant su atsakove sutarties sąlygų pakeitimų turėjo pagrindą sustabdyti darbus ir nustatytu sutartyje terminu jų neatlikti. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas atlikdama darbus vėliau nei numatyta statybos darbų rangos sutartyje. Byloje pateiktais duomenimis ieškovės skolą, kurios atsakovė neginčija sudarė – 158,499,33 Lt už atliktus darbus ir ieškovės paskaičiuoti 2889,35 Lt delspinigiai, viso 161388,68 Lt. Dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2014-05-05 sumokėjo 11801,58 Lt. Patikslinusi reikalavimus prašo priteisti 149587,10 Lt. Sutartyje numatyta, kad užsakovas atsiskaito su rangovu per 60 kalendorinių dienų, po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitos – faktūros patvirtinimo iš užsakovo puses (sutarties 13.6 punktas). Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka rangovui 0,02 % atliktų ir neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 14.1 punktas). Byloje pateikti duomenys dėl 2013-09-30,2013-11-04, 2013-11-29,2014-02-28 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, pradelsus apmokėti apskaičiuota 2889,35 Lt delspinigių.

13Atsakovė, kaip minėta, pripažįsta, jog ieškovė yra atlikusi beveik visus sutartyje numatytus darbus ir minėti darbai tikrai yra atsakovei perduoti. Tačiau kadangi ieškovės darbai nebuvo perduoti iki 2013-12-02, nemaža dalis numatytų darbų buvo atlikta jau po termino, darbų priėmimo - perdavimo aktai yra pasirašyti tik 2014-02-28, ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus bei sutartį. Todėl atsakovė nesutinka, jog sutartį pažeidusi ieškovė gali reikalauti pilno apmokėjimo už jos atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė įgijo teisę savo pasirinkimu sulaikyti pagal sutartį ieškovei priklausančius mokėjimus (sutarties 13.9.2. punktas); skaičiuoti ieškovei netesybas už kiekvieną praleistą dieną, t.y. pirmas dvi savaites – po 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos, o po to – po 2000,00 Lt (14.2 punktas), pagal sutartį mokėtinas ieškovei sumas sumažinti netesybų dydžiu (14.4. punktas). Ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bendrai 146697,75 Lt dydžio netesybų sumai, 2014-04-17 išsiųstas raštas Nr. 381 ir 2014-04-25 išsiųstas raštas Nr. 385. Apie mokėjimų pagal sutartį sulaikymo priežastį ir ieškovės sutartinę prievolę sumokėti atsakovei netesybas, ieškovės bendrovės vadovas prieš tai ne kartą buvo informuojamas žodžiu. Todėl atsakovė remdamasi sutarties 14.4. punktu nurodytų netesybų dydžiu turėjo teisę vienašališkai sumažinti savo mokėtinas sumas ieškovei. Atsakovė laiko, jog pagal sutarties nuostatas ieškinio pateikimo teismui momentu ieškovė buvo skolinga tik 11801,58 Lt (158499,33 Lt – 146697,75 Lt = 11 801,58 Lt). Atsakovė šią skolą sumokėjo 2014-05-05. Netesybų dydis yra toks, kokį numatė šalys sutartyje. Mano, kad įskaitymui visos sąlygos yra įvykdytos. Pati ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę pagal tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį, dėl šios sutarties netinkamo vykdymo pati ieškovė privalo mokėti atsakovei jos priskaičiuotas netesybas, šią savo prievolę įvykdyti ieškovė turi pirmiau už atsakovę.

14LR CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. LR CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo atlikimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytoje normoje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (LR CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

15Atsakovė pateikė 2014-04-25 PVM sąskaitą faktūrą dėl 124000,00 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-12-28 iki 2014-02-27 ieškovei paskaičiavimo. 2013-12-27 PVM sąskaitą faktūrą dėl 697,75 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-12-03 iki 2013-12-16 ir 22000,00 Lt delspinigių nuo 2013-12-17 iki 2013-12-27 paskaičiavimo, viso 22697,75 Lt. 2014-10-03 atsakovė pateikė papildomus duomenis dėl delspinigių paskaičiavimo už laikotarpį nuo 2013-12-03 iki 2014-02-27.

16Ieškovė nurodė, kad LR CK 6.131 straipsnyje numatyti įskaitymo veiksmai nėra atlikti. Ieškovė neigia, gavusi telefonu pranešimą iš atsakovės dėl įskaitymo, o vadovaujantis LR CK 6.134 straipsnio 1 dalimi pareiškus ieškinį, įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme nebegalima. Neigia gavusi iš atsakovės 2014-04-25 PVM sąskaitą faktūrą ir 2013-12-27 PVM sąskaitą faktūrą dėl delspinigių paskaičiavimo, apie paskaičiuotus delspinigius sužinojo tik gavusi atskirąjį skundą su priedais iš teismo. Nurodė, kad ieškinys teismui surašytas 2014-04-22, o viena iš sąskaitų yra 2014-04-25, o kita 2013-12-27 manytina surašyta atgaline data. Ieškovė nors išsakė argumentus, tačiau minėtų sandorių neginčijo. Atsakovė nurodė, kad iš elektroninių laiškų matyti, kad pirmąjį pranešimą apie netesybų sąskaitą atsakovė turėjo būti gavusi 2014-04-18 9.43 val., antrąjį pranešimą 2014-04-28 16.26 val. LITEKO duomenimis bei bylos duomenimis Šiaulių apygardos teisme ieškinys gautas 2014-04-23, ieškinio priėmimo klausimas išspręstas 2014-04-28. Dėl ieškovės argumentų atsakovė nurodė, kad 2013-12-27 sąskaita surašyta buvo, tačiau atsakovė jos neteikė, nes manė, kad šalys taikiai išspręs kilusį ginčą. Šie atsakovės argumentai nėra paneigti, byloje nėra duomenų bei pagrindo vertinti, kad galimai sąskaita surašyta atgaline data. O kita sąskaita surašyta 2014-04-25 išsiųsta 2014-04-28, t.y. ieškinio priėmimo dieną. Taigi vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris. LR CK 6.131 straipsnis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą ir kita. Atsakovė pasinaudojo rangos sutarties 14.4 punkte numatyta savo prievolės ieškovei įskaitymo teise. Ieškovei pažeidusiai sutarties sąlygas dėl joje numatytų rangos darbų atlikimo terminų, yra atsiradusi priešpriešinė sutartinė prievolė mokėti atsakovei sutartyje nustatyto dydžio netesybas (LR CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje pateiktus duomenis nėra teisinio pagrindo vertinti, kad LR CK 6.131 straipsnyje numatyti įskaitymo veiksmai nėra atlikti.

17Ieškovė nurodė, kad atsakovė ne tik, kad neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių, bet ir paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli. 2013-08-12 sutarties 14.2 punkte numatyta, kad ieškovei uždelsus pradėti ar atlikti darbus nurodytais terminais, už kiekvieną uždelstą atsakovui moka 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo visos sutarties kainos. Statybos rangos sutarties 13.1 punktu šalys susitarė, kad sutarties bendra kaina yra 249198,18 Lt, įskaitant 21 procentą PVM. Ieškovei vėluojant tinkamai užbaigti ir perduoti darbus ieškovei daugiau negu dvi savaites, ji įsipareigoja mokėti atsakovei po 2000,00 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė privalo atlyginti atsakovei visus nuostolius, patirtus dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Atsakovė nurodė, kad sutarties sąlyga, jog visus sutartyje numatytus statybos rangos darbus ieškovė turėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2013-12-02, buvo esminė šiai sutarčiai. Atsakovės teigimu ji nebūtų sudariusi su ieškove šios sutarties, jeigu pastaroji nebūtų galėjusi įsipareigoti laikytis nustatyto darbų termino bei jeigu nebūtų sutikusi su sutartyje numatytomis itin griežtomis netesybomis jos atžvilgiu už sutarties termino pažeidimą. Atsakovė pati tokiomis pat sąlygomis įsipareigojo užsakovei – Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, ieškovei pažeidus sutarties terminą ne jai, o būtent atsakovei būtų taikomos sankcijos, atsakovė patirtų nuostolius. Nurodė, kad dėl to, kad ieškovė laiku neužbaigė savo darbų, atsakovė privalėjo laukti ir negalėjo dalyvauti naujuose konkursuose, t.y. prisiimti naujų įsipareigojimų, atsakovas galimai negavo pajamų bei buvo priverstas keisti savo darbų atlikimo grafikus, ko pasėkoje taip pat patyrė papildomų nuostolių. Atsakovė nurodydama aplinkybes dėl galimai patirtų nuostolių konkrečių duomenų nepateikė. Pateiktuose papildomuose susitarimuose prie 2013-06-06 statybos darbų rangos sutarties Nr. MS-618 nurodyta, kad rangovui darbų atlikimo terminas pratęsiamas tiek, kiek truks darbų sustabdymas ir, kad rangovas nereikalauja dėl darbų sustabdymo jokių išlaidų ir ateityje nereikalaus dėl to sumokėti nuostolius, netesybas, nereikš kitų pretenzijų. Duomenų apie kokias tai reiškiamas pretenzijas iš užsakovo, ar patirtus nuostolius bei kokią įtaką turėjo ieškovės darbų vėlavimas, kokius nuostolius konkrečiai patyrė, atsakovė nepateikė. Atsakovės vertinimu šalys turi teisę susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, susitarti dėl netesybų mokėjimo sutarties pažeidimo atveju. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių sudarytas susitarimas dėl netesybų, yra pagrįstas, galiojantis, teisėtas, neprieštarauja bendriesiems teisės principams. Atsakovė nenurodė argumentų, kodėl sutiko su sutarties sąlygomis, sutartį pasirašė, neteigė, kad sutarties sąlygos buvo nesuprantamos, tačiau nurodo, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli. Atsakovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, ir turėjo lygias galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.

18Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja LR CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (LR CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LRCK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai). ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė skolos nesumokėjo ilgą laiką, tad yra pagrindo vertinti, kad naudojosi ieškovės lėšomis, taip pažeidė ieškovės interesus, todėl privalo mokėti palūkanas. Civiliniame kodekse nustatyta netesybų mažinimo teisė (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš LR CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (LR CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga ). Pagal 2014-10-03 patikslintus duomenis pagal 2013-12-27 sąskaitą faktūrą už laikotarpį nuo 2013-13-03 iki 2013-12-16 už 14 dienų paskaičiuoti delspinigiai sudarė 697,75 Lt , pagal 2013-12-27 sąskaitą faktūrą už laikotarpį nuo 2013-12-17 iki 2013-12-27 už 11 dienų paskaičiuoti delspinigiai po 2000,00 Lt į dieną -22000,00 Lt, pagal 2014-04-25 sąskaitą faktūrą už laikotarpį nuo 2013-12-28 iki 2014-02-27 už 62 dienas paskaičiuoti delspinigiai po 2000,00 Lt į dieną sudaro 124000,00 Lt. Teismo vertinimu, sutartyje numatytas reikalavimas uždelsus atsiskaityti daugiau nei dvi savaites skaičiuoti po 2000,00 Lt už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai nepagrįstas, suma aiškiai per didelė. Teismas atsižvelgė į tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą ir negali būti pasipelnymo šaltinis bei negali leisti šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, taip pat į tai, kad netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigiama netesybų esmė. Konkrečiu atveju atsižvelgus į sutarties 14.2 punkto sąlygą dėl numatytų 0,02 proc. dydžio delspinigių įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad atsakovė neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, be to pati nebendradarbiavo su ieškove, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų raginusi ieškovę įvykdyti sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo terminų, ar reiškusi pretenzijų, be to atsižvelgiant ir į tai, kad delspinigiai skaičiuotini nuo visos sutarties kainos, remiantis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškovei netesybos mažintinos iki 0,02 procento dydžio delspinigių nuo visos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuotini nuo 249198,19 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013-12-03 iki 2014-02-27, 78 dienas, kas sudaro 3887,50 Lt. Sutarties 14.1 punktas numato, kad užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus moka rangovui po 0,02 procento dydžio delspinigius nuo atliktų ir neapmokėtų darbų kainos. Ieškovė paskaičiavo 2889,35 Lt sumą. Teismas atsižvelgė į konkrečią situaciją susiklosčiusią tarp šalių ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, sprendžia, kad ieškovei delspinigiai nepriteistini. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

19Byloje pateiktais duomenimis ieškovės skolą sudarė – 158499,33 Lt už atliktus darbus ir ieškovės paskaičiuoti 2889,35 Lt delspinigiai, viso 161388,68 Lt. Dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2014-05-05 sumokėjo 11801,58 Lt. Patikslinusi reikalavimus prašė priteisti 149587,10 Lt, iš jų atsižvelgiant į tai, kad 2889,35 Lt delspinigių suma nepriteistina, skolos dydis yra 146697,75 Lt. Statybos rangos sutarties 14.4 punkte šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę rangovui pagal šią sutartį mokėtinas sumas sumažinti užsakovui mokėtinų sumų (delspinigių, baudų) dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta į sutarties sąlygas, įstatymo nuostatas dėl įskaitymo (LR CK 6.130 straipsnis) iš atsakovės priteistina skola mažintina 3887,50 Lt delspinigių sumą ir priteistina iš atsakovės 142810,25 Lt.

20Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

21LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

22LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23Teismas daro išvadą, kad yra patenkinta 88,48 procentų ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai mažintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti iš viso 2574,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš jų ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 1585,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovei priteistina iš atsakovės 1402,41 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinio parengimą sumokėjo 484,00 Lt. Ieškovės išlaidos pagrįstos, ieškovei iš atsakovės priteistina 426,47 Lt atstovavimo išlaidų.

24Atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė ir pateikė duomenis, kad sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas tenkintas. 2014-06-26 Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2014-04-28 Šiaulių apygardos teismo nutartį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtos 144,00 Lt išlaidos priteistinos iš ieškovės. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 505,65 Lt turėtas išlaidas dėl teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas, ieškovei jos išlaidos patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, nepriteistinos.

25Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 7500,00 Lt atstovavimo išlaidų, pateikė duomenis apie patirtas išlaidas. Nurodė, kad už atskirojo skundo surašymą patyrė 1250,00 Lt atstovavimo išlaidų, už papildomą paaiškinimą dėl atskirojo skundo -1250,00 Lt, bei duomenis dėl kitų išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose. Teismas spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė reiškė reikalavimą priteisti skolą, delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovė ieškinį pareiškus teisme 2014-05-05 sumokėjusi 11801,58 Lt ieškinį prašė atmesti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, rengiant procesinius dokumentus, rekomenduojamą 0,5 MMA dydį dėl atskirojo skundo surašymo, spręstina, kad pagrįstos išlaidos dėl atskirojo skundo sudaro 800,00 Lt. Atsižvelgiant į kitų procesinių dokumentų apimtis, keliamų klausimų sudėtingumą, tai, kad ruoštas atsiliepimas į ieškinį ir tripliką bei atsižvelgiant į sugaištą laiką atstovaujant teisme, teismo posėdžių trukmę, spręstina, kad pagrįstos atstovavimo išlaidos yra 3000,00 Lt. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovei priteistina 345,60 Lt atstovavimo išlaidų. (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsniu, 6.131 straipsniu, 6.644 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais,

Nutarė

27Ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dogviga“, įmonės kodas 302600705 Klaipėdos g. 28-11, Gargždai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SMD“, įmonės kodas 301152028 Turgaus a. 19 A, Telšiai 142810,25 Lt ( šimtą keturiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt litų 25 ct ) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. balandžio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1402,41 Lt (tūkstantį keturis šimtus du litus 41 ct ) žyminio mokesčio, 426,47 Lt ( keturis šimtus dvidešimt šešis litus 47 ct) atstovavimo išlaidų.

29Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SMD“, įmonės kodas 301152028, Turgaus a. 19 A, Telšiai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogviga“, įmonės kodas 302600705 Klaipėdos g. 28-11, Gargždai, 144,00 Lt ( šimtą keturiasdešimt keturis litus ) žyminio mokesčio, 1145,60 Lt (tūkstantį šimtą keturiasdešimt penkis litus 60 ct) atstovavimo išlaidų.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

31Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dogviga“ pareiškė... 3. Atsakovė UAB „Dogviga“ prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 5. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovė 2013-08-12. pasirašė statybos rangos... 6. LR CK 6.652 straipsnis numato, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia... 7. LR CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangos sutartimi viena šalis... 8. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už atliktus darbus, darbų... 9. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis... 10. LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos... 11. Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi... 12. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti... 13. Atsakovė, kaip minėta, pripažįsta, jog ieškovė yra atlikusi beveik visus... 14. LR CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 15. Atsakovė pateikė 2014-04-25 PVM sąskaitą faktūrą dėl 124000,00 Lt... 16. Ieškovė nurodė, kad LR CK 6.131 straipsnyje numatyti įskaitymo veiksmai... 17. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ne tik, kad neturėjo pagrindo skaičiuoti... 18. Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja LR CK 6.71 straipsnio 2 dalis,... 19. Byloje pateiktais duomenimis ieškovės skolą sudarė – 158499,33 Lt už... 20. Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų... 21. LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 22. LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 23. Teismas daro išvadą, kad yra patenkinta 88,48 procentų ieškinio... 24. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė ir... 25. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 7500,00 Lt atstovavimo išlaidų,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130... 27. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dogviga“, įmonės kodas... 29. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SMD“, įmonės kodas... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,... 31. Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....