Byla 2-12339-730/2011
Dėl atsisakymo duoti sutikima patraukti drausminen atsakomyben

1Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Erinija Kazlauskiene viešame teismo posedyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. J., atsakovo atstovui A. B., treciajam asmeniui G. S., išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Klaipedos kartono tara“ ieškini atsakovui UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesinei sajungai, tretysis asmuo atsakovo puseje G. S. del atsisakymo duoti sutikima patraukti drausminen atsakomyben,

2n u s t a t e:

3byloje buvo nagrinejamas ieškovo reikalavimas panaikinti 2011-07-28 atsakovo nutarima Nr. 19 atsisakyti duoti sutikima patraukti drausminen atsakomyben UAB „Klaipedos kartono tara“ profesines sajungos komiteto nari G. S. už darbo drausmes pažeidima, ivykusi 2011- metu birželio 28 d., kaip nepagrista ir neteiseta, bei leisti G. S. patraukti drausminen atsakomyben už nurodyta darbo drausmes pažeidima, taikant drausmine nuobauda – pastaba raštu. Reikalavimo pagrindu nurodytu aplinkybiu esme – 2011-06-28 apie 9.00 val. tretysis asmuo savavališkai pasišalino iš darbo vietos, neispejes apie tai operatoriaus-brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo. Tretysis asmuo pažeide 2011 m. gegužes 25 d. isakymo Nr. 2983 „Del darbo drausmes reikalavimu nustatymo“ 1.3. punkta, kuriuo numatyta, kad draudžiama darbo metu darbuotojams, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotes gamybos liniju bei prie kitu irengimu, mechanizmu ar mazgu, taip pat atlieka ju priežiura ar remonta, vairuoja krautuvus pasitraukti iš darbo vietos, neispejus apie tai operatoriaus – brigadininko ar kito tiesioginio vadovo. Tretysis asmuo fakta pripažino, nurode, kad buvo pasišalines i tualeta, taciau ieškovo nuomone, tai neatitinka tikroves, ieškovo nuomone, tretysis asmuo padare darbo drausmes pažeidima. Atsakovas 2011-07-28 nutarimu Nr. 19 nutare neduoti sutikimo patraukti drausminen atsakomyben tretyji asmeni. Ieškovas mano, kad šis nutarimas nepagristas, kadangi buvo padarytas darbo drausmes pažeidimas, tokiu budu trukdoma užtikrinti darbo drausme (b.l. 3-6).

4Atsakovas, tretysis asmuo ieškinio nepripažino. Atsikirtimu esme – atsakovas atsisake duoti sutikima drausmines nuobaudos skyrimui, todel, kad ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad tretysis asmuo butu pažeides normini ar vietini lokalini teises akta. Ieškovo generalinio direktoriaus isakymu 2011-05-25 Nr. 2983 nustatyti tam tikri darbo drausmes reikalavimai darbuotojams, kuriuos nurodo pažeide tretysis asmuo, nebuvo istatymo nustatyta tvarka reglamentuoti ieškovo Darbo tvarkos taisyklese, todel tretysis asmuo neprivalejo šiu reikalavimu laikytis. Ieškovas diskriminuoja tretyji asmeni, kadangi atsakovas aktyviai vykdo veikla, tretyji asmeni norima nubausti jau ne pirma, karta (b.l. 57-60, 79-80).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Nustatytos faktines bylos aplinkybes. Tretysis asmuo pagal 2003-09-10 sudaryta darbo sutarti Nr. 197 dirba pas ieškova kartono taros gamybos cecho operatoriumi (b.l. 42). Ieškovo generalinio direktoriaus isakymu 2010 m. vasario 19 d. Nr. 2376 patvirtintos Darbo tvarkos taisykles, kurios suderintos su darbuotoju profesine sajunga, su kuriomis tretysis asmuo supažindintas 2010-02-26 pasirašytinai (b.l. 11-28). Ieškovo generalinio direktoriaus isakymu 2011-05-25 Nr. 2983 nustatyti tam tikri darbo drausmes reikalavimai darbuotojams, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotes gamybos liniju bei prie kitu irengimu, mechanizmu ar mazgu, taip pat atlieka ju priežiura ar remonta, vairuoja krautuvus, su kuriuo tretysis asmuo supažindintas 2011-06-02 pasirašytinai, isakymas priimtas vadovaujantis Darbo tvarkos taisykliu 46.2. punktu (b.l. 29-35). Darbo tvarkos taisykliu 46.2. punktas numato, kad darbuotojas isipareigoja laiku ir tinkamai vykdyti bendroves vidaus dokumentu reikalavimus, vidaus dokumentais laikomi visi bendroves ir jos darbuotoju veikla reglamentuojantys dokumentai, pasirašyti ir patvirtinti bendroves generalinio direktoriaus ar vykdanciojo direktoriaus, kito juos pavaduojancio asmens (b.l. 16). 2011-07-05 ieškovas pateike atsakovui prašyma duoti sutikima patraukti drausminen atsakomyben tretyji asmeni, kadangi jis profesines sajungos komiteto narys. Ieškovas nurode, kad jo nuomone, tretysis asmuo padare darbo drausmes pažeidima, kadangi jis š.m. birželio 28 d., apie 9.00 val. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, neispejes apie tai operatoriaus – brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo. Tokiais veiksmais tretysis asmuo pažeide DK 230 straipsnio nuostatas, 2011 m. gegužes 25 d. isakymo Nr. 2983 „Del darbo drausmes reikalavimu nustatymo“ 1.3. punkta, kuriuo numatyta, kad draudžiama darbo metu darbuotojams, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotes gamybos liniju bei prie kitu irengimu, mechanizmu ar mazgu, taip pat atlieka ju priežiura ar remonta, vairuoja krautuvus pasitraukti iš darbo vietos, neispejus apie tai operatoriaus – brigadininko ar kito tiesioginio vadovo. Tretysis asmuo savo paaiškinime nepripažino padares darbo drausmes pažeidima, paaiškino, kad jis buvo nuejes i antro aukšto tualeta. Taciau pradejus ieškoti treciojo asmens, jo antro aukšto tualete nebuvo. Ieškovo nuomone, tretysis asmuo pasitrauke iš savo darbo vietos darbo metu, kad paskambinti profesines sajungos pirmininkui, kadangi personalo ir juridines tarnybos vadovas J. J. treciajam asmeniui paaiškino, kad negali patenkinti jo prašymo suteikti tris savaites kasmetiniu atostogu, kadangi pagal sudaryta atostogu grafika treciajam asmeniui numatyta suteikti dvi savaites kasmetiniu atostogu (b.l. 37-38).

72011-07-28 atsakovo komitetas nutarimu Nr. 19 nutare neduoti sutikimo patraukti drausminen atsakomyben tretyji asmeni. Sutinkamai su atsakovo istatu 17.5. punktu, 25 punktu sajungos komitetas yra renkamasis organas, kuriam suteikiama teise nagrineti drausminiu nuobaudu skyrimo klausimus (b.l. 61-66).

8Nutarimas priimtas, nurodant sekancius motyvus, jog sprendžiant, ar pagristai darbuotojui ketinama taikyti drausmine nuomone, reikia vertinti kas yra darbo drausmes pažeidimas ir kokie yra jo požymiai, darbo drausmes pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisetas elgesys - darbo pareigu, nustatytu norminiuose teises aktuose, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, darbo drausmes pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kalte. Darbo tvarka darbovieteje apibrežia darbo tvarkos taisykles, kurios privalomai turi buti suderintos su darbuotoju atstovais, o ne vienašališki darbdavio isakymai. Darbdavys darbo drausmes reikalavima, už kurio nevykdyma treciajam asmeniui norima paskirti drausmine nuobauda, privalejo iteisinti darbo tvarkos taisyklese, kadangi to nepadare, tretysis asmuo neprivalejo vykdyti neteiseto darbdavio isakymo, nevykdymas neteisetu darbdavio nurodymu darbo drausmes nepažeidžia. Tretyji asmeni norima nubausti už jo dalyvavima profesines sajungos veikloje, už tai, kad jis nepakluso darbdavio atstovu ikalbinejimams nedalyvauti sajungos veikloje, už tai, jog jis yra profesines sajungos komiteto narys. 2010-08-05 visi profesines sajungos nariai buvo sukviesti i gamybos direktores A. P. kabineta, kuriame jie visaip buvo atkalbinejami nedalyvauti Klaipedos darbininku sajungos veikloje, pasisakant, kad del to jie tures nemalonumu. Profesinei sajungai tapus Klaipedos darbininku sajungos nare, suaktyvejo jos veikla, iš darbdavio reikalaujama, kad jis vykdytu darbo istatymus, del darbo istatymu pažeidimu ne karta buvo kreiptasi i Valstybine darbo inspekcija, inspekcija pateike ieškovui reikalavimus pašalinti nustatytus pažeidimus. Tokia veikla ieškovui nepatinka ir ieškovas imasi priemoniu jai sustabdyti. Todel mano, kad tretyji asmeni norima nubausti už jo dalyvavima atsakovo veikloje, už tai, kad jis nepakluso darbdavio atstovu ikalbinejimams nedalyvauti Klaipedos darbininku sajungos veikloje, už tai, jog yra atsakovo komiteto narys (b.l. 30-41).

9Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalingas išankstinis profesines sajungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausmine nuobauda darbuotojo imoneje veikiancios profesines sajungos renkamajam nariui. DK 240 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad istatymu nustatytais atvejais prieš skiriant drausmine nuobauda reikia gauti išankstini atitinkamo organo sutikima.

10Byloje nekilo ginco, kad tretysis asmuo yra atsakovo renkamojo organo narys ir jam taikytinos Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir DK 240 straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškines, kad Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 daliu normos reguliuoja tu profesines sajungos nariu, kurie yra išrinkti i renkamuosius profesines sajungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesines sajungos nariams yra numatytos tam, kad jie del savo darbo renkamuosiuose profesines sajungos organuose nebutu kaip nors diskriminuojami, t.y. kad su jais nebutu susidorota už ju veikla šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant i kita, prastesni darba ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems butu išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teises.

12Teismo nuomone, toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrinda išvadai padaryti, kad profesines sajungos renkamasis organas, gaves darbdavio kreipimasi duoti sutikima skirti drausmine nuobauda darbuotoju atstovui, svarstydamas del priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspresti jo kompetencijai priskirta klausima – patikrinti tik tai, ar drausmines nuobaudos nesiekiama paskirti del darbuotojo narystes profesinese sajungose, del atstovavimo profesiniu sajungu nariams arba del veiklos profesineje sajungoje, t.y. atsakovas neturi teisinio pagrindo (istatymas nesuteikia kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, spresti ar yra padarytas darbo drausmes pažeidimas, ar yra drausmines nuobaudos skyrimo pagrindai. Profesines sajungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstini sutikima darbdaviui skirti drausmine nuobauda, gali vertinti tik tuo aspektu, ar drausmines nuobaudos skyrimo procedura nebuvo pradeta ir drausmine nuobauda nera skiriama del su darbuotojo darbo funkciju vykdymu nesusijusiu priežasciu, tai yra dalyvavimu profesines sajungos veikloje.

13Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalyje, DK 240 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos profesines sajungos nariui, negali riboti darbdavio teises taikyti darbuotojams drausmine atsakomybe, kai nustatomas darbo drausmes pažeidimas. Teise skirti drausmines nuobaudas, spresti del ju pagristumo, yra išimtine darbdavio kompetencija, o asmuo, nesutikdamas su drausmines nuobaudos skyrimu, ja gali skusti darbo gincu nagrinejimo tvarka (DK 240–242 straipsniai). Darbo drausmes laikymasis yra viena iš pagrindiniu juridinio asmens darbo organizavimo ir efektyvumo užtikrinimo priemoniu, istatymai numato darbuotojo pareiga laikytis darbo drausmes. Darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausme, yra salygoti istatymu (DK 228 straipsnis, 229 straipsnis).

14Teismo nuomone, atsakovas nutarime Nr. 19 analizuodamas darbo drausmes pažeidimo sudeti, norminio akto, už kuriame numatytos darbo pareigos nevykdyma norima treciajam asmeniui skirti drausmine nuobauda, teisetuma, sprende treciojo asmens drausmines atsakomybes pagristumo ir teisetumo klausimus, kas yra pripažistama darbdavio išimtine kompetencija. Jeigu darbuotojui butu paskirta drausmine nuobauda, jis turetu teise istatymu nustatyta tvarka gincyti tokios nuobaudos skyrimo teisetuma ir pagristuma ir tik tuomet turetu buti tiriamos aplinkybes, susijusios su drausmines nuobaudos skyrimo aplinkybemis, paskirtos nuobaudos teisetumu ir pagristumu. Remiantis byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tretysis asmuo neivykde, 2011 m. gegužes 25 d. isakymo Nr. 2983 „Del darbo drausmes reikalavimu nustatymo“ 1.3. punkto reikalavimu, taciau ar šiuo atveju treciojo asmens veiksmai buvo neteiseti, buvo padarytas darbo drausmes pažeidimas turi spresti ieškovas, o drausmines nuobaudos teisetuma – teismas.

152011 m. gegužes 25 d. isakymas Nr. 2983 „Del darbo drausmes reikalavimu nustatymo“, kurio teisetuma analizuota atsakovas nutarime Nr. 19, pasisakydamas, kad jis yra neteisetas, todel tretysis asmuo neprivalejo jo vykdyti, yra priimtas ne vieno treciojo asmens atžvilgiu, o tam tikros darbuotoju grupes, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotes gamybos liniju bei prie kitu irengimu, mechanizmu ar mazgu, taip pat atlieka ju priežiura ar remonta, vairuoja krautuvus, atžvilgiu.

16Jeigu tokiais, darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos istatymais darbuotojams suteiktos teises, profesine sajunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotoju teises bei interesus organizacija, pagal Profesiniu sajungu istatymo 18 straipsnio 1 dali, turi teise šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio tokius sprendimus. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrineti ne veliau kaip per 10 dienu, dalyvaujant juos pateikusios profesines sajungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrineja profesiniu sajungu reikalavimo panaikinti toki sprendima arba atsisako ji patenkinti, profesine sajunga turi teise kreiptis i teisma.

17Toks teisinis reglamentavimas, teismo nuomone, sudaro pagrinda išvadai padaryti, kad profesinei sajungai istatymu nesuteikta kompetencija vienasmeniškai nuspresti, kad tam tikras darbdavio sprendimas yra neteisetas, todel jis yra neprivalomas vykdyti, šiuo atveju konkreciai treciajam asmeniui.

18Pripažistama, kad atsakovas neirode aplinkybiu, pagrindžianciu jo nutarime Nr. 19 nurodytus argumentus, jog tretyji asmeni norima nubausti už jo dalyvavima atsakovo veikloje, už tai, kad jis nepakluso darbdavio atstovu ikalbinejimams nedalyvauti Klaipedos darbininku sajungos veikloje, už tai, jog yra atsakovo komiteto narys, tai yra aplinkybiu diskriminuojancio pobudžio, jog butu siekiama riboti treciojo asmens teises del dalyvavimo profesines sajungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje.

19Formuojama teismu praktika, kad pagal irodinejimo procese CPK itvirtinta supratima faktas vertinamas kaip irodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiuriu: faktas pripažintinas irodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo isitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybiu pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiuriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo isitikinimas del tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiuriu vertinant yra galimos abejones, nes istatymas ir teise, o taip pat nurodyta teismu praktika nereikalauja absoliutaus teismo isitikinimo - kai abejoniu visiškai neliktu. Teismui gali likti tam tikru abejoniu, bet jos protingo žmogaus požiuriu butu vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiancios nustatomo fakto esmes. Tai gali buti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusije aspektai; tik teorine fakto galimybe, kuri turetu buti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tiketina konkrecioje situacijoje aplinkybe ir panašaus pobudžio abejones.

20Irodymai gali buti susije su irodinejimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai irodymai yra susije su irodinejamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšme išvada apie tai, irodinejamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai irodymai tokios vienareikšmes išvados padaryti neleidžia. Irodymu skirstymas i tiesioginius ir netiesioginius turi didele reikšme sprendžiant irodymu pakankamumo klausima (LAT 2005-02-14 nutartis Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiais irodymais nustatytos bylos faktines aplinkybes laikytinos patvirtintomis tuo atveju, jeigu netiesioginiu irodymu duomenis patvirtina tiesioginiai ar kiti netiesioginiai irodymai arba ju visuma (LAT 2007-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-391/2007).

21Byloje nera tokiu irodymu, kas teismo nuomone, pagristu, jog tretysis asmuo diskriminuojamas, kad esant nustatytoms analogiškoms aplinkybems, tai yra kitam darbuotojui pasišalinus iš darbo vietos, jam nebutu paskirta drausmine nuobauda, kad faktiškai toks darbdavio nustatytas reikalavimas drausmei užtikrinti nera vykdomas.

22Byloje tiek atsakovo, tiek ieškovo prašymu apklausti liudytojai tokiu aplinkybiu nenurode.

23Ieškovo prašymu apklausti liudytojai R. R., A. S. parode, kad visi darbuotojai yra supažindinti su 2011 m. gegužes 25 d. isakymu Nr. 2983, visi jo laikosi, jie nežino tokiu atveju, kai darbuotojai nepraneše darbo metu pasišalina iš darbo vietos, yra buve atveju, kai ir tretysis asmuo yra pasiprašes i tualeta (b.l. 122-123). Vertinant šiuos irodymus patikimumo prasme, teismas laiko, kad neturi pagrindo jais abejoti, priešingai nei nurodo atsakovas, kadangi šie liudytojai yra ieškovo darbuotojai, remiantis sekanciais argumentais. Ta aplinkybe, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali buti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nera pagrindas atsisakyti apklausti asmeni kaip liudytoja, o jo duotu parodymu nevertinti kaip irodymu šaltinio – irodinejimo priemones, o joje esanciu faktiniu duomenu kaip irodymu, jos yra svarbios vertinant irodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (LAT 2008-03-12 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Pagal liudytoju parodymu turini, visu byloje esanciu irodymu visuma (CPK 185 straipsnis), pripažistama, kad teismas neturi pagrindo abejoti ju patikimumu, kadangi tarpusavyje tarp liudytoju parodymu esminiu prieštaravimu nera, iš esmes jie nurodo tapacias aplinkybes. Atsakovo prašymu apklaustas liudytojas M. E. patvirtino tik aplinkybes, kad buvo 2010-08-05 darbdavio atstovu ikalbinejami nedalyvauti Klaipedos darbininku sajungos veikloje, iš jo buvo reikalaujama pateikti paaiškinimus del tam tikru aplinkybiu, taciau drausmines nuobaudos nebuvo paskirtos.

24Byloje esantys rašytiniai irodymai, pagrindžiantys vien tik aplinkybes apie aktyvia atsakovo veikla, tai yra kreipimasi i Valstybine darbo inspekcija, ko pasekoje ieškovui buvo pateikti reikalavimai ieškovui pašalinti DK pažeidimus, liudytojo M. E. parodymai, nepagrindžia, kad ieškovas siekdamas patraukti tretyji asmeni drausminen atsakomyben, ji diskriminuoja. Vertinant priešingai, teismo nuomone, butu pagrindas išvadai padaryti, jog profesinei sajungai aktyviai vykdant veikla, ir esant darbdavio nuomonei, kad darbuotojas, kuris yra renkamojo organo narys, padare darbo drausmes pažeidima, nebutu galimybes spresti del jo patraukimo drausminen atsakomyben. Tai, teismo nuomone, prieštarautu teisingumo, protingumo, sažiningumo principams. Šiuo atveju tai yra tik prielaida, o teismo sprendimas prielaidomis negali buti grindžiamas.

25Kadangi teismas laiko, kad atsakovas nutarime Nr. 19, analizuodamas darbo drausmes pažeidimo sudeti, norminio akto, už kuriame numatytos darbo pareigos nevykdyma norima treciajam asmeniui skirti drausmine nuobauda, teisetuma, sprende treciojo asmens drausmines atsakomybes pagristumo ir teisetumo klausimus, kas yra pripažistama darbdavio išimtine kompetencija, be to neirode nutarime nurodytu aplinkybiu, kad šiuo konkreciu atveju drausmines atsakomybes taikymas butu diskriminuojancio pobudžio, t. y. butu siekiama riboti treciojo asmens teises del dalyvavimo profesines sajungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje, pripažistama kad atsisakymas duoti sutikima skirti drausmine nuobauda yra nepagristas, neteisetai ribojantis darbdavio teises.

26Tuo pagrindu ieškinys tenkinamas dalyje - panaikinti 2011 m. liepos 28 d. UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines sajungos komiteto nutarima Nr. 19 neduoti sutikimo patraukti drausminen atsakomyben G. S.. Kadangi, teismo nuomone, teise skirti drausmines nuobaudas, spresti del ju pagristumo, yra išimtine darbdavio kompetencija, todel netenkintinas ieškinys dalyje leisti patraukti G. S. drausminen atsakomyben už padaryta darbo drausmes pažeidima, taikant drausmine nuobauda – pastaba raštu.

27Bylinejimosi išlaidu paskirstymas.

28Byloje yra irodymai apie ieškovo turetas bylinejimosi išlaidas: žyminis mokestis – 139,00 Lt ir valstybes turetas bylinejimosi išlaidas, iteikiant procesinius dokumentus. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, turetos bylinejimosi išlaidos paskirstomos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

Nutarė

30patenkinti ieškini iš dalies.

31Panaikinti 2011 m. liepos 28 d. UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines sajungos komiteto nutarima Nr. 19 neduoti sutikimo patraukti drausminen atsakomyben G. S..

32Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines sajungos ieškovui UAB „Klaipedos kartono tara“ 69,50 Lt (šešiasdešimt devynis Lt 50 ct) bylinejimosi išlaidu.

33Kitoje dalyje ieškini atmesti.

34Priteisti iš ieškovo UAB „Klaipedos kartono tara“ valstybei 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) bylinejimosi išlaidu.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines sajungos valstybei 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) bylinejimosi išlaidu.

36Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Ryšiai
1. Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Erinija Kazlauskiene viešame teismo... 2. n u s t a t e:... 3. byloje buvo nagrinejamas ieškovo reikalavimas panaikinti 2011-07-28 atsakovo... 4. Atsakovas, tretysis asmuo ieškinio nepripažino. Atsikirtimu esme –... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Nustatytos faktines bylos aplinkybes. Tretysis asmuo pagal 2003-09-10 sudaryta... 7. 2011-07-28 atsakovo komitetas nutarimu Nr. 19 nutare neduoti sutikimo patraukti... 8. Nutarimas priimtas, nurodant sekancius motyvus, jog sprendžiant, ar pagristai... 9. Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalingas... 10. Byloje nekilo ginco, kad tretysis asmuo yra atsakovo renkamojo organo narys ir... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra... 12. Teismo nuomone, toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrinda išvadai... 13. Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalyje, DK 240 straipsnio 2 dalyje... 14. Teismo nuomone, atsakovas nutarime Nr. 19 analizuodamas darbo drausmes... 15. 2011 m. gegužes 25 d. isakymas Nr. 2983 „Del darbo drausmes reikalavimu... 16. Jeigu tokiais, darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais... 17. Toks teisinis reglamentavimas, teismo nuomone, sudaro pagrinda išvadai... 18. Pripažistama, kad atsakovas neirode aplinkybiu, pagrindžianciu jo nutarime... 19. Formuojama teismu praktika, kad pagal irodinejimo procese 20. Irodymai gali buti susije su irodinejimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai.... 21. Byloje nera tokiu irodymu, kas teismo nuomone, pagristu, jog tretysis asmuo... 22. Byloje tiek atsakovo, tiek ieškovo prašymu apklausti liudytojai tokiu... 23. Ieškovo prašymu apklausti liudytojai R. R., A. S. parode,... 24. Byloje esantys rašytiniai irodymai, pagrindžiantys vien tik aplinkybes apie... 25. Kadangi teismas laiko, kad atsakovas nutarime Nr. 19, analizuodamas darbo... 26. Tuo pagrindu ieškinys tenkinamas dalyje - panaikinti 2011 m. liepos 28 d. UAB... 27. Bylinejimosi išlaidu paskirstymas.... 28. Byloje yra irodymai apie ieškovo turetas bylinejimosi išlaidas: žyminis... 29. Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 30. patenkinti ieškini iš dalies.... 31. Panaikinti 2011 m. liepos 28 d. UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju... 32. Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines... 33. Kitoje dalyje ieškini atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo UAB „Klaipedos kartono tara“ valstybei 5,60 Lt... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesines... 36. Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos...