Byla I-768-394/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Empower“

1(S)

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

3sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

4dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,

5dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L. N.,

6dalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Empower“ atstovams T. S. ir A. B.,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Empower“.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (2, 13 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunduose ir teismo posėdyje nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. į jo sodybos, esančios (duomenys neskelbiami) kiemą atvyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono PK tyrėjas V. V., kuris pareiškė, kad atvyko palaikyti viešąją tvarką ir kad pareiškėjas į savo sodybos kiemą turi įleisti privačios firmos atstovus remonto darbams. Pareiškėjas tyrėjui pranešė, kad nesutinka, jog šis būtų pareiškėjo sodybos kieme, nes kiemas nėra vieša vieta ir be teismo sprendimo nesutinka, kad kieme būtų kokie nors pašaliniai asmenys ir vykdytų kokius nors darbus. Tyrėjas į pareiškėjo argumentus nekreipė jokio dėmesio ir davė nurodymą privačių firmų darbuotojams pareiškėjo kieme atlikti remonto darbus, tai buvo AB „Empower“ darbų vadovas P. G. ir UAB „Devaloka“ darbų vykdytojai R. G. ir T. Ž.. LR Konstitucijoje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas ir nuosavybė neliečiami, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 pirmo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Tyrėjas V. V. be teismo sprendimo privačių firmų darbuotojams pareiškėjo sodybos kieme liepė atlikti remonto darbus, tuo grubiai skverbėsi į jo privatų gyvenimą ir nuosavybę. LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl to, jog tyrėjas V. V. be pareiškėjo sutikimo įsibrovė į pareiškėjo kiemą, davė nurodymą be teismo sprendimo privačių firmų darbuotojams pareiškėjo sodybos kieme atlikti remonto darbus, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 3000 Eurų neturtinė žala. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su viešojo administravimo subjekto veikla, vykdant viešąjį administravimą, nes V. V. nurodė, kad be teismo sprendimo nesutinka, jog jo sodybos kieme būtų kokie nors pašaliniai asmenys, o šis jokio sprendimo, susijusio su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimo vykdymu nenurodė, tačiau apeliavo į žodinį savo tiesioginio viršininko nurodymą.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (16-18 b. l.) bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pareigūnas V. V. įsibrovė į jo sodybos kiemą ir davė nurodymus privačių įmonių darbuotojams atlikti remonto darbus. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. 2015-04-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad reaguojant į AB „Lesto“ atstovų prašymą, pareigūnui V. V. buvo duotas žodinis nurodymas nuvykti į P. Š. sodybą (duomenys neskelbiami) viešosios tvarkos palaikymo funkcijai vykdyti. Faktą, kad pareigūnas V. V. į P. Š. sodybą buvo atvykęs palaikyti viešąją tvarka patvirtina ir pats P. Š., savo patikslintame skunde nurodydamas, jog atvykęs pareigūnas jam paaiškinęs, kad atvyko palaikyti viešąją tvarką. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad AB „Lesto“ darbuotojai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nuėjo prie elektros stulpo ir į jį įlipę pašalino elektros perdavimo linijos gedimą, t.y. AB „Lesto“ atstovai vykdydami savo funkcijas veikė savarankiškai, niekieno neliepiami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima pagrįstai teigti, kad V. V. 2014 m. liepos 16 d. prie P. Š. sodybos vykdė tik viešosios tvarkos palaikymo funkciją ir nurodymų AB „Lesto“ atstovams atlikti darbus P. Š. priklausančioje sodyboje nedavė, t.y. nesibrovė į privatų pareiškėjo gyvenimą bei jo nuosavybę. Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energijos objekto, esančio kito žemės ar nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros ar kitus darbus. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, argumentus bei faktines aplinkybes, Šiaulių apskrities VPK nuomone, pareiškėjo P. Š. teisės į privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumą pažeistos nebuvo.

11Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Empower“ su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, atsiliepime (50-54 b. l.) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad AB „Empower“, laimėjusi AB „Lesto“ paskelbtą konkursą elektros tinklų remonto ir techninės priežiūros darbams vykdyti, pasirašė sutartį atlikti visus Šiaulių regiono Pakruojo ir Joniškio skyrių 0,4 – 10 kV tinklų remonto ir techninės priežiūros darbus. Pranešimai apie gedimus patalpinami AB „Lesto“ gedimų likvidavimo puslapyje „Pavara“. AB „Empower“ 2014-07-11 gavo pranešimą, jog yra konstatuotas gedimas, kuriuo buvo įpareigota nustatyti gedimą ir jį pašalinti. Pareiškėjui neleidžiant AB „Empower“ atstovui teisėtai, remiantis Elektros energijos įstatymo 75 str. 4 d. vykdyti darbų, AB „Lesto“ kreipėsi į pareigūnus su prašymu palaikyti viešąją tvarką. AB „Empower“ atstovas savavališkai nesibrovė į pareiškėjo teritoriją ir nevykdė gedimo šalinimo darbų, o siekė teisėtai, išvengiant ginčų pašalinti gedimą, t.y. vykdė teisėtus užsakovo AB „Lesto“ nurodymus. Be tyrėjo pagalbos elektros remonto darbai nebūtų buvę atlikti. AB „Empower“ mano, jog pareiškėjas neįrodo, kokias teisės normas atsakovas pažeidė, neįrodo, kad atsakovas veikė aplaidžiai, nerūpestingai ar neteisėtai, nepagrindžia ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog pareigūnas savo veiksmais siekė pažeminti pareiškėją. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, dėl pareigūno veiksmų pareiškėjui galėjo pasireikšti vienkartinio pobūdžio momentinė dvasinė skriauda, kuri galėjo sudaryti mažą dalį išgyvenimų, kuomet jo lauko teritorijoje (ne gyvenamoje valdoje) buvo siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti kitų asmenų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pareiškime išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, atsakovas veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės normų. Nesant viešajai civilinei atsakomybei kilti sąlygų viseto viešoji civilinė atsakomybė kilti negali. Teismui konstatavus priešingai, Energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis taps deklaratyvaus pobūdžio, kadangi žemių savininkai piktnaudžiaus savo teise įsileisti elektros darbuotojus vykdyti darbus, o pareigūnų veiksmai viešajai tvarkai palaikyti bus vertinami kaip įgaliojimų viršijimas, nepagrįstai pareiškėjams priteisiant iš valstybės neturinės žalos atlyginimą.

12Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ (iki 2015-12-31 AB „Lesto“ – 100-102, 103-105 b. l.) atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2014-07-11 paraišką neplaniniams darbams nustatyti ir pašalinti gedimą bendrovei priklausančiuose įrenginiuose buvo perduota rangovui AB „Empower“, darbams vadovavo darbų vykdytojas P. G.. 2014 m. liepos 16 d. rangovo atstovai nuvyko šalinti nustatytą gedimą – mechaniniu būdu pažeistą oro linijų kabelį 0,4 kV oro linijoje į P. Š. nuosavybės teise valdomą sklypą, esantį (duomenys neskelbiami). Sklypo, kuriame buvo nustatytas oro linijos gedimas, savininkas P. Š. nesutiko įsileisti atvykusių darbuotojų, neleido jiems nustatyti tikslios gedimo vietos bei pašalinti gedimo, konfliktavo. Apie tai rangovo darbuotojai telefonu informavo bendrovės atstovus, todėl į vietą atvyko bendrovės operatyvinės brigados elektromonteriai G. P. bei J. P.. P. Š. toliau neleidžiant šalinti gedimo bei konfliktuojant su atvykusiais rangovo ir bendrovės darbuotojais, buvo kreiptasi į policiją, kadangi nepašalinus gedimo dėl pažeistos oro linijos kabelio galėjo kilti pavojus asmenims.

13Pareiškėjo P. Š. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.

14Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus pareigūno veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką AB „Empower“ darbuotojams šalinant elektros linijos gedimą pareiškėjui P. Š. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbiami).

15Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

16CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012). Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

17Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio) veikos neteisėtumo klausimą, yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios įstatymų normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus pareigūno veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su tuo, kad, jo teigimu, policijos pareigūnas jam privačios nuosavybės teise priklausančios sodybos kieme davė nurodymą be teismo sprendimo privačių firmų darbuotojams atlikti remonto darbus. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar vykdant tokius veiksmus, nebuvo pažeistos juos reglamentuojančių teisės aktų normos.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-11 AB „Empower“ pagal 2013-05-16 rangos sutartį, pasirašytą su AB „Lesto“, gavo pranešimą (paraišką darbams) apie elektros tinklų oro linijos gedimą (mechaniniu būdu pažeistą oro linijos kabelį) (duomenys neskelbiami), kurį šios bendrovės bei subrangovo UAB „Devaloka“ darbuotojai nuvyko pašalinti 2014-07-16 (33, 68, 115-125 b. l.). Šis oro linijos kabelis eina per pareiškėjui P. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbiami) (41-43 b. l.). Pareiškėjui nesutikus įleisti atvykusių darbuotojų ir leisti jiems vykdyti gedimo šalinimo darbus, AB „Empower“ susisiekė su AB „Lesto“, kurios darbuotojai telefonu kreipėsi į Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininką S. R., prašydami atsiųsti policijos pareigūną tikslu užtikrinti sąlygas, kad būtų pataisytas oro linijos gedimas. Į pareiškėjo sodybą, gavęs Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. žodinį nurodymą, nuvyko šią teritoriją aptarnaujantis viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas V. V.. Jam atvykus, AB „Empower“ ir UAB „Devaloka“ darbuotojai gedimą pašalino ir atstatė elektros energijos tiekimą kaimo gyventojams (20 b. l.).

19Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-03-20 iki 2015-03-02) 12 skirsnio „Viešieji interesai energetikos sektoriuje“ 75 straipsnio 4 dalis numato, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 Nr. VIII-2048, redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-04) 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra teisės pažeidimų prevencija. Pagal Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 (redakcija, galiojusi nuo 2014-02-01 iki 2015-04-16), 16.1 p., apylinkės inspektorius apylinkėje vykdo teisės pažeidimų bendrąją ir individualią prevenciją. Iš Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. V. pareigybės aprašymo (135-138 b. l.) matosi, kad ši pareigybė reikalinga prižiūrimoje teritorijoje užtikrinti bei vykdyti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinti gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims (4 p.), šias pareigas einantis valstybės tarnautojas be kitų 7 punkte išvardintų funkcijų prižiūrimoje teritorijoje vykdo prevencines priemones (7.10.2. p.), kitus Šiaulių apskrities viršininko, jo pavaduotojų, komisariato, skyriaus ir poskyrio viršininkų nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su pareigybės aprašymu (7.10.4 p.).

20Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad nėra pagrindo Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio veiksmų pripažinti neteisėtais. Šio skyriaus viršininkas, tarnybiniu telefonu gavęs pranešimą apie galimą viešo intereso pažeidimą negalint pašalinti elektros oro linijos gedimo ir atnaujinti elektros tiekimo (duomenys neskelbiami) gyventojams, turėjo teisę duoti nurodymą prevencijos poskyrio pareigūnui V. V., o šis turėjo teisę vykti į elektros oro linijos gedimo vietą tikslu užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui. Iš trečiojo suinteresuoto asmens AB „Empower“ atstovės paaiškinimų, liudytojų - AB „Empower“ darbų vadovo P. G., UAB „Devaloka“ darbuotojų R. G. ir T. Ž. parodymų matosi, kad jiems nuvykus į P. Š. sodybą šalinti oro linijos gedimo, sodybos šeimininkas jų į sodybą neįsileido, jie negalėjo atlikti remonto darbų, be policijos pareigūno įsikišimo gedimas nebūtų buvęs pašalintas, ir kaimo gyventojai būtų likę be elektros energijos tiekimo. Pareiškėjas nenurodo, kokios policijos pareigūno, šiuo atveju viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo, veiklą reglamentuojančios teisės aktų normos buvo pažeistos, teigia, kad policijos pareigūno veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis privačioje teritorijoje sprendė privatų ginčą ir palaikė vieną pusę, tačiau šie jo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais – dokumentais, liudytojų S. R., V. V., P. G., R. G. ir T. Ž. parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp pareiškėjo ir gedimą šalinti atvykusių AB „Empower“ bei UAB „Devaloka“ darbuotojų būtų kilęs privataus pobūdžio ginčas, o policijos pareigūnas būtų bandęs šį privatų ginčą spręsti. Atvykęs policijos pareigūnas, vykdydamas jam teisės aktų priskirtas tarnybines funkcijas, vykdė Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. pavedimą, susijusį su savo pareigybės aprašymu, t.y. atvykęs į pareiškėjo sodybą atliko prevencines priemones, kad nebūtų padaryta teisės pažeidimų, užtikrino kaimo gyventojų, įvykus gedimui likusių be elektros energijos, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nenustačius policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

22Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
1. (S)... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,... 3. sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,... 4. dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,... 5. dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities... 6. dalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Energijos skirstymo... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (2,... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Empower“ su pareiškėjo skundu... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ (iki... 13. Pareiškėjo P. Š. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.... 14. Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės... 15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 16. CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai... 17. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-11 AB „Empower“ pagal 2013-05-16... 19. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (įstatymo... 20. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...