Byla A-442-230-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Artūrui Asipauskui, atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jujūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jujūra“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. birželio 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(04)-K3-268 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 117794 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM) ir 45 Lt PVM delspinigių, skyrė pareiškėjui 11779 Lt PVM baudą ir nusprendė negrąžinti 80000 Lt PVM skirtumo pagal pareiškėjo 2008 m. vasario 25 d. prašymą (registracijos Nr.KA6-4079). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr.69-139 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr.(04)-K3-268. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.S-205(7-206/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr.69-139.

5Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.S-205(7-206/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr.69-139, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr.(04)-K3-268 bei patenkinti pareiškėjo 2008 m. vasario 25 d. prašymą (registracijos Nr.KA6-4079) dėl PVM permokos grąžinimo.

6Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Asitransa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Mokesčių administratorius savo sprendimą grindė išvadomis apie pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau tokios išvados yra pagrįstos tik prielaidomis, bet ne įrodymais.

7Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nepripažinta pareiškėjo teisė į PVM atskaitą, neneigiant ūkinių operacijų, įvykusių tarp pareiškėjo ir UAB „Asitransa“, fakto, tačiau konstatuojant pareiškėjo nesąžiningumą, tai yra teigiant, kad pareiškėjas žinojo arba galėjo žinoti apie sutarties partnerio PVM nedeklaravimą ir nesumokėjimą į biudžetą. Atsakovas nurodė, kad pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“ dirbo tie patys giminystės ryšiais susiję vadovaujantys asmenys, buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati vyriausioji buhalterė. Pardavusi pareiškėjui visas savo pagrindines priemones ir turtą, UAB „Asitransa“ veiklos nebevykdė, joje dirbę vairuotojai buvo įdarbinti pas pareiškėją. Kaip paaiškinime nurodė UAB „Asitransa“ direktorius, šiai bendrovei bus skelbiamas bankrotas. Atsakovas nurodė, kad dėl paminėtų aplinkybių buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pardavimo PVM UAB „Asitransa“ nesumokės, o pareiškėjas ne tik žinojo arba galėjo žinoti, kad UAB „Asitransa“ nesumokėjo ginčo PVM sąskaitose - faktūrose išskirto PVM, yra nemoki ir jai bus keliama bankroto byla, bet ir siekė įtraukti į savo PVM atskaitą UAB „Asitransa“ pardavimo PVM. Todėl pagrįstai pareiškėjas buvo pripažintas nesąžiningu mokesčių mokėtoju ir pagrįstai buvo nepripažinta jo teisė į PVM atskaitą bei negrąžintas prašytas grąžinti PVM skirtumas (permoka).

9Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskaitė 117794 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Asitransa“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Pagal šias PVM sąskaitas - faktūras pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2008 m. sausio 11 d. iš UAB „Asitransa“ įsigijo transporto priemones ir ekspedijavimo paslaugas. Mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjo teisės į šią atskaitą. Mokesčių administratorius neneigė minėtų ūkinių operacijų realumo, tačiau padarė išvadą, jog pareiškėjas, atlikdamas šias ūkines operacijas, buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad UAB „Asitransa“ nesumokės į biudžetą 117794 Lt pardavimo PVM. Teismas nurodė, kad, analizuojant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog viena iš transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 13 iki 2008 m. sausio 11 d. priežasčių buvo aplinkybė, kad UAB „Asitransa“ atsirado finansinių sunkumų. Atlikto priešpriešinio patikrinimo dėl vykdytų pirkimo - pardavimo sandorių su UAB „Asitransa“ metu buvo nustatyta, kad UAB „Asitransa“ nuo 2008 m. vasario mėnesio krovinių ekspedijavimo veiklos nebevykdo, 2007 metus baigė turėdama 765572 Lt nuostolio, jos įsipareigojimai už 2007 metus - 1196679 Lt, ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas -589020 Lt vertės. Teismas nurodė, kad pareiškėjas transporto priemones iš UAB „Asitransa“ pradėjo pirkti nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, o 2007 m. lapkričio 15 d. įsigijęs licenciją verstis tarptautiniu krovinių gabenimu keliais, pats pradėjo teikti krovinių ekspedijavimo ir krovinių vežimo keliais paslaugas. Pareiškėjui nupirkus transporto priemones, septyni UAB „Asitransa“ dirbę vairuotojai perėjo dirbti pas pareiškėją. Tokiu būdu pareiškėjas, perimdamas transporto priemones, žinojo arba galėjo žinoti apie UAB „Asitransa“ sunkią finansinę situaciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atskaitydamas ginčo pirkimo PVM, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Asitransa“ nevykdys savo mokestinės prievolės valstybei, susijusios su ginčo ūkinėmis operacijomis, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėją pripažino nesąžiningu mokesčių mokėtoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004), pagrįstai nepripažino jo teisės į 117794 Lt PVM atskaitą bei pagrįstai netenkino jo prašymo grąžinti 80000 Lt PVM permoką.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

15Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir UAB „Asitransa“ negali būti traktuojami kaip susiję asmenys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies prasme. Vien faktas, kad susijusiais laikomi fiziniai asmenys, negali būti pagrindas susijusiais laikyti ir juridinius asmenis. Vien faktas, kad pareiškėjo ir UAB „Asitransa“ direktoriai dirbo vienas kito įmonėje, jokiu būdu neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo, nes tokiu atveju būtina išsiaiškinti konkrečias atitinkamų asmenų vykdytas darbo funkcijas, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Pareiškėjo nesąžiningumo neįrodo ir aplinkybė, jog pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“ dirbo ta pati buhalterė, nes į buhalterės darbo funkcijas neįeina sprendimų dėl įmonių veiklos krypties ar konkrečių ūkinių operacijų vykdymo priėmimas. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių mokėtojas, atlikęs ūkinę operaciją, ne iš karto turi pateikti mokesčių deklaracijas ir sumokėti mokesčius valstybei. Šie veiksmai yra atliekami vėliau, todėl ūkinės operacijos vykdymo metu mokesčių mokėtojas neturi galimybės įsitikinti, kad kita sandorio šalis tinkamai įvykdys savo prievoles valstybei. Šiuo atveju pareiškėjas, sumokėjęs UAB „Asitransa“ už vilkikus ir puspriekabes, taip pat negalėjo nustatyti to, ar UAB „Asitransa“ tinkamai įvykdys savo mokestinę prievolę valstybei. Priešingai, sumokėjęs sutartą kainą, į kurią buvo įskaičiuotas UAB „Asitransa“ pardavimo PVM, pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad UAB „Asitransa“ sumokės mokesčius valstybei, nes ji iš pareiškėjo gavo pinigines lėšas, kurias turėjo panaudoti mokestinių prievolių įvykdymui. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybės, jog jis nupirko transporto priemones iš UAB „Asitransa“, priėmė į darbą septynis buvusius UAB „Asitransa“ darbuotojus, pradėjo vykdyti tarptautinio krovinių gabenimo keliais ir ekspedijavimo veiklą, jokiu būdu neįrodo jo nesąžiningumo, nes šios aplinkybės visiškai nėra susijusios su šio mokestinio ginčo įrodinėjimo dalyku. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju visiškai nebuvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių UAB „Asitransa“ neįvykdė savo mokestinių prievolių valstybei. Nebuvo nustatyta, ar UAB „Asitransa“ prievolės valstybei nebuvo įvykdytos tyčia ar dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo atveju tinkamai įvykdė visas savo prievoles (sumokėjo UAB „Asitransa“ vilkikų ir puspriekabių pirkimo - pardavimo kainą ir PVM nuo šios kainos) ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad UAB „Asitransa“ įvykdys savo prievoles. Dėl to, kad dėl mokesčių administratoriaus nenustatytų priežasčių UAB „Asitransa“ savo mokestinės prievolės neįvykdė, atsakomybė jokiu būdu negali kilti pareiškėjui. Todėl pareiškėjas šiuo atveju turi teisę į PVM atskaitą. Pareiškėjas nurodo, kad net ir sutinkant su klaidinga išvada, kad jis nepagrįstai reikalauja grąžinti PVM permoką, jis negali būti papildomai įpareigotas sumokėti 117794 Lt PVM. Vienintelis galimas sprendimas tokiu atveju yra negrąžinti pareiškėjo reikalaujamos PVM permokos, bet ne įpareigojimas papildomai sumokėti PVM. Pareiškėjo įpareigojimas sumokėti 117794 Lt PVM teisine prasme reiškia jo dvigubą apmokestinimą, nes pareiškėjas nurodytą PVM sumą jau sumokėjo UAB „Asitransa“, pirkdamas transporto priemones (t. y. tinkamai įvykdė savo prievolę sumokėti kainą su PVM), o aplinkybė, kad UAB „Asitransa“ nesumokėjo PVM, negali būti pagrindas įpareigoti pareiškėją sumokėti tą patį PVM antrą kartą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsakovas nurodo, kad nustatyta, jog pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“ dirbo tie patys giminystės ryšiais susiję vadovaujantys asmenys, buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati vyriausioji buhalterė. Pardavusi pareiškėjui visas savo pagrindines priemones ir turtą, UAB „Asitransa“ veiklos nebevykdė, joje dirbę vairuotojai buvo įdarbinti pas pareiškėją. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas ne tik žinojo arba galėjo žinoti, kad UAB „Asitransa“ nesumokėjo ginčo PVM sąskaitose - faktūrose išskirto PVM, yra nemoki ir jai bus keliama bankroto byla, bet ir siekė įtraukti į savo PVM atskaitą UAB „Asitransa“ pardavimo PVM. Todėl pareiškėjas šiuo atveju buvo pagrįstai pripažintas nesąžiningu mokesčių mokėtoju ir jam pagrįstai buvo nepripažinta teisė į 117794 Lt PVM atskaitą bei negrąžintas prašytas 80000 Lt PVM skirtumas (permoka).

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjo ir UAB „Asitransa“ vadovaujančiais darbuotojais dirbo giminystės ryšiais susiję asmenys (tėvas ir sūnus), kurių kiekvienas ėjo vadovaujančias pareigas abiejose įmonėse. Be to, abiejose įmonėse dirbo ta pati vyriausioji buhalterė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad paminėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas žinojo UAB „Asitransa“ finansinę padėtį, o pareiškėjo darbuotojai turėjo valdingų įgalinimų kontrahento įmonėje. Tai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas žinojo arba galėjo numatyti kontrahento nesąžiningumą, tai yra neatsiskaitymą su biudžetu dėl ginčo ūkinių operacijų.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas pagal UAB „Asitransa“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras turi teisę į PVM atskaitą. Mokesčių administratoriai neneigė minėtų ūkinių operacijų realumo, tačiau padarė išvadą, jog pareiškėjas, atlikdamas šias ūkines operacijas, buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad UAB „Asitransa“ nesumokės į biudžetą 117794 Lt pardavimo PVM, todėl mokesčių administratoriai ginčijamais sprendimais nutarė pripažinti, jog pareiškėjas neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.

24Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas, sumokėdamas UAB „Asitransa“ už vilkikus ir puspriekabes, žinojo, jog UAB „Asitransa“ nesumokės PVM į biudžetą.

25Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004; Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).

26Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – apelianto sąžiningumą ar nesąžiningumą, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

27Byloje nustatyta, kad pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“ dirbo tie patys giminystės ryšiais susiję asmenys. UAB „Asitransa“ direktoriumi dirbo J. A., o pareiškėjo direktorius nuo 2001 m. spalio 25 d. yra A. A. (J. A. sūnus). Be to, A. A. dirbo ir UAB „Asitransa“ direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2007 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo direktoriaus pavaduotoju dirbo J. A.. Pareiškėjo ir UAB „Asitransa“ apskaitą tvarkė tas pats asmuo J. J.. UAB „Asitransa“ direktorius J. A. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties UAB „Asitransa“ buvo priversta dalį automobilių parduoti, kitus atiduoti lizingo įmonei. Byloje nustatyta, kad UAB „Asitransa“ 2007 metus baigė su 765572 Lt nuostoliu, o įsipareigojimai už 2007 metus yra 1196679 Lt, ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas yra 589020 Lt. UAB „Asitransa“ 2007 m. lapkričio – 2008 m. sausio mėnesiais pardavus transporto priemones, septyni UAB „Asitransa“ dirbę vairuotojai perėjo dirbti pas pareiškėją.

28Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo atstovas, sudarydamas sandorius su UAB „Asitransa“ dėl transporto priemonių įsigijimo, turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Asitransa“ dėl finansinės būklės neturi galimybės sumokėti PVM į biudžetą. Pakako elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad būtų nustatytas sutarties partnerio veiklos teisėtumas. Taigi nustačius, jog pareiškėjas, įsigydamas transporto priemones iš UAB „Asitransa“, turėjo galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokią ūkinę operaciją nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, todėl neįgijo teisės į PVM atskaitą.

29Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, todėl neįgijo teisės į PVM atskaitą pagal mokestinio patikrinimo metu įvertintas UAB „Asitransa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

30Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma, ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

31Pareiškėjas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį suma, nurodyta UAB „Asitransa“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, todėl mokesčių administratorius pagrįstai papildomai minėta suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

32Apeliacinio skundo motyvas, kad tuo atveju, jeigu pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 26 d. sprendime išdėstytą nurodymą pareiškėjas sumokėtų į biudžetą 117794 Lt PVM, tai reikštų pareiškėjo dvigubą apmokestinimą, nėra mokestinio ginčo dalykas, nes tai susiję su ginčijamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo vykdymu, o ne su naujai apskaičiuoto mokesčio dydžiu.

33Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jujūra“ apeliacinį skundą atmesti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. birželio 26 d.... 5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai... 7. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nepripažinta pareiškėjo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskaitė 117794 Lt pirkimo PVM pagal UAB... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 17. Atsakovas nurodo, kad nustatyta, jog pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje yra įrodyta, jog... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas pagal UAB „Asitransa“... 24. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 25. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės... 26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog... 27. Byloje nustatyta, kad pas pareiškėją ir UAB „Asitransa“ dirbo tie patys... 28. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad... 29. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė... 30. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,... 31. Pareiškėjas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą... 32. Apeliacinio skundo motyvas, kad tuo atveju, jeigu pagal Kauno apskrities... 33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....