Byla 2A-174-372/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei, dalyvaujant ieškovei J. V., ieškovės atstovei advokatei D. B., atsakovui D. V., atsakovo atstovui advokatui R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB Swedbank dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė J. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą 1998 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. V. ir D. V., pripažįstant dėl santuokos nutraukimo kaltu atsakovą D. V.. Po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V.; 2) priteisti iš atsakovo D. V. ieškovo J. V. naudai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) nepilnametės dukros A. V. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su mama J. V. jos gyvenamojoje vietoje 4) nurodė, kad atsakovas D. V. su dukra A. V. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime be apribojimų; 5) iš atsakovo D. V. priteisti 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukters A. V. išlaikymui iki jos pilnametystės; 6) paskirti ieškovę J. V. tvarkyti nepilnametės dukros A. V. turtą uzufrukto teise; 7) po santuokos nutraukimo turtą padalinti šitaip ir ieškovei J. V. pripažinti nuosavybės teisę į: ½ dalį 65000 Lt vertės 2 kambarių butą su rūsiu ( - ), skystųjų kristalų televizorių „Samsung“ – 1500 Lt, televizorių „Vido“ – 400 Lt, muzikinį centrą „Aiwa“ – 200 Lt, sofą-lovą – 200Lt, sekciją – 400 Lt, prieškambario komplektą – 900 Lt, virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 600 Lt, virtuvės baldus – 1500 Lt, įmontuojamą dujinę viryklę, orkaitę, garų rinkiklį – 1500 Lt, šaldytuvą „Wirpool“ – 1000 Lt, 5 dalių puodų rinkinį – 400 Lt. Iš viso priteisti turto už 41100 Lt. Rašomąjį stalą – 100 Lt vertės, kėdę prie rašomojo stalo – 50 Lt vertės, pianiną elektrinį „YAMAHA“ – 2800 Lt vertės, kėdę prie pianino – 100 Lt vertės, kompiuterį su spausdintuvu „Samsung“ – 2600 Lt vertės palikti naudotis ieškovei J. V. ir nepilnametei dukrai A. V.. Atsakovui D. V. po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į: ½ dalį 65000 Lt vertės 2 kambarių butą su rūsiu ( - ), televizorių „Samsung“ – 200 Lt, kilimą – 200 Lt, dulkių siurblį „Henry“ – 350 Lt, miegamojo komplektą – 2000 Lt, skalbimo mašiną „Ardo“ – 500 Lt, 7 vnt. puodų rinkinį – 100 Lt, patalynę: rankšluosčius, paklodes, užvalkalus, užtiesalus už 1000 litų. Iš viso priteisti turto už 36850 Lt; 8) pakeisti kas mėnesį mokamų 400 Lt periodinių išmokų išlaikymo nepilnamečiui vaikui formą ir priteisti išlaikymą nepilnametei A. V. konkrečiu turtu ir pinigais – atsakovo D. V., nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 65000 Lt. Priteisti nepilnametei A. V. išlaikymui iš atsakovo D. V. po 170 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; 9) perkelti kreditorinį 20106,00 Lt įsiskolinimą bankui Swedbankas, AB ieškovei J. V.; 10) priteisti iš atsakovo D. V. bylinėjimosi išlaidas (44–51 b. l. 1 t., 23–31 b. l. 2 t.).

4Atsakovas D. V. su ieškovės J. V. pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepriteisti iš jo ieškovei neturtinės žalos. Neprieštaravo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nori, kad būtų leidžiama bendrauti, matytis su dukra be apribojimų. Prašė padalinti turtą jo prašomu variantu, nes nesutinka su ieškovės nurodytomis turto vertėmis. Mano, kad ir po ieškinio patikslinimo ieškovei nuosavybės teise turi atitekti skystųjų kristalų televizorius „Samsung“ – 800 Lt, televizorius „Vido“ – 100 Lt, muzikinis centras „Aiwa“ – 200 Lt, prieškambario komplektas – 700 Lt, virtuvinis stalas ir 4 kėdės – 300 Lt, šaldytuvas „Wirpool“ –500 Lt, 5 dalių puodų rinkinys – 50 Lt, rašomasis stalas – 80 Lt, kėdė prie rašomojo stalo – 40 Lt, elektrinis pianinas „Yamaha“ – 1200 Lt, kėdė prie pianino – 50 Lt, kompiuteris su spausdintuvu – 800 Lt, iš viso turto už 4820 Lt. Atsakovas nurodo, kad jam turėtų atitekti televizorius „Samsung“ – 200 Lt, dulkių siurblys „Henry“ – 200 Lt, miegamojo komplektas –1400 Lt, skalbimo mašina „Ardo“ – 500 Lt, virtuvės baldai – 1400 Lt, įmontuojama dujinė viryklė, orkaitė, garų rinkiklis – 1200 Lt, 7 dalių puodų rinkinys – 100 Lt, iš viso turto už 5000 Lt. Atsakovas sutinka, kad santuokoje įgytas nekilnojamas turtas, butas, esantis ( - ), 65000 Lt vertės, būtų padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Nurodo, kad butą įsigijo santuokos metu ir jis įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Butas yra dalus, dviejų kambarių, jis neturi kitos gyvenamosios vietos ir nesutinka gauti iš ieškovės piniginės kompensacijos. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. konkrečiu turtu , t. y. jam po santuokos nutraukimo nuosavybės teise tenkančia nekilnojamo turto ½ dalimi buto, ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 65000 Lt. Ieškovė pati pripažįsta, kad dukros išlaikymui užtenka po 170 Lt iš kiekvieno tėvo. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš abiejų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (103–107 b. l., 1 t., 53–54 b. l., 2. t).

5Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad bankas sutinka su patikslintu ieškovės ieškiniu su sąlyga, kad prievolės grąžinti paskolą pagal kredito sutartis lieka ieškovei ir atsakovui solidariai. Bankas sutinka, kad butas adresu: ( - ) būtų padalintas ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, tačiau nesutinka, kad D. V. atitenkanti ½ dalis atitektų kaip išlaikymas dukrai A. V., nes tuo būtų suvaržyta banko kaip įkaito turėtojo daiktinė teisė.

6Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo palaikė. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus reikėtų tenkinti ieškovės reikalavimą ir atsakovui tenkančią buto dalį vertėtų kaip išlaikymą priteisti dukrai.

7Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką, įregistruotą 1998-08-29 tarp D. V. ir J. V. Šiaulių m. CMS, įrašo Nr. ( - ), turinčių nepilnametį vaiką, nutraukė dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę – V.; 2) nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, esantį ( - ) , kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos kaina 65000 Lt, įregistruotą J. V. ir D. V. vardu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė, padalijo po ½ dalį kiekvienam; 3) kreditorinį įsiskolinimą kreditoriui AB Swedbankas pagal 2004-11-29 būsto kredito sutartį Nr. 04-051103-FA, kurio likutis 2010-05-26 buvo 20106 Lt, nustatė solidaria J. V. ir D. V. prievole; 4) padalijo J. V. ir D. V. kilnojamąjį turtą ir priteisė: J. V. skystųjų kristalų televizorių „Samsung“ – 1500 Lt, televizorių „Vido“ – 400 Lt, muzikinį centrą „Aiwa“ – 200 Lt, prieškambario komplektą – 900 Lt , virtuvinį stalą su kėdėmis – 600 Lt, virtuvės baldus – 1500 Lt, įmontuojamą dujinę orkaitę, garų rinkiklį – 1500 Lt , šaldytuvą „Wirpool“ – 1000 Lt, 5 dalių puodų rinkinį – 400 Lt, iš viso kilnojamo turto už 8000 Lt. D. V. priteisė televizorių „Samsung“ – 200 Lt, dulkių siurblį „Henry“ – 350 Lt, miegamojo komplektą – 2000 Lt, skalbimo mašiną „Ardo“ – 500 Lt, 7 dalių puodų rinkinį – 100 Lt, iš viso kilnojamojo turto už 3150 Lt. Kilnojamąjį turtą: rašomąjį stalą su kėde, pianiną „Yamaha“ su kėde, kompiuterį su spausdintuvu nedalijo ir paliko nepilnametės dukros A. V. poreikiams tenkinti, likusioje dalyje ieškinį atmetė; 5) priteisė iš J. V. D. V. 4850 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; 6) nustatė nepilnamečio vaiko dukros A. V. gyvenamąją vietą su J. V.; 7) priteisė iš D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2010-12-03 iki jos pilnametystės. Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jos motiną J. V.; 8) priteisė J. V. iš D. V. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 9) priteisė iš D. V. J. V. 1159,50 Lt bylinėjimosi ir 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų; 10) priteisė iš D. V. 35,80 Lt pašto išlaidų ir 1039 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (138–144 b. l., 2 t.).

8Teismas laikė, kad šalys nebuvo pakankamai lojalios viena kitai, atsakovas nerėmė šeimos materialiai, abiejų sutuoktinių supratimas apie santuoką skirtingas. Santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, nes nustatė, kad atsakovas naudodamas smurtą ir neteikdamas paramos šeimai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovės patirtus sužalojimus specialistai vertino kaip nežymius sveikatos sutrikdymus, atsakovui baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikyta, ieškovė privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovo elgesio nesikreipė, atsakovas šiuo metu registruotas darbo biržoje, bei į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės nurodytą neturtinės žalos dydį mažino iki 2000 Lt.

9Kadangi butui įsigyti buvo suteikta lengvatinio būsto kredito paskola, 32300 Lt kreditas suteiktas ieškovei, o atsakovas laidavo, todėl teismas laikė, kad šalys tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą, todėl sprendė, kad tarpusavio turtinės teisės ir pareigos privalo išlikti tarp buvusių sutuoktinių ir po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad, jei ginčo butas kaip išlaikymas būtų priteistas nepilnametei dukrai, augant vaikui viena sugebės užtikrinti kasdienius vaiko poreikius. Be to, teismas pažymėjo, kad priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą turtu, solidarioji šalių prievolė pasikeistų į dalinę ir reikštų jų teisinę apsaugą kreditoriaus teisių suvaržymo sąskaitą, todėl ieškovės reikalavimą tenkintino iš dalies ir santuokoje įgytą turtą, butą esantį ( - ), kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, padalijo šalims po ½ dalį.

10Ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovas su ieškovės nurodyto turto dalijimo variantu nesutiko, nurodė, kad sofa lova, sekcija ir kilimas yra ne jų bendras turtas, todėl šį turtą teismas pašalino nurodydamas, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta šalių už jų lėšas. Nepateikus įrodymų, už kokią sumą buvo pirkta patalynė, kad atsakovas ją pasiėmė naudojimui bei ieškovei nurodžius, kad šio turto nedalija, teismas šį ieškovės reikalavimą dėl patalynės už 1000 Lt padalijimo laikė neįrodytų ir šio turto nedalino. Atsakovui nepareiškus atskiro reikalavimo dėl visų virtuvės baldų ir nepateikus įrodymų dėl ieškovės nurodytos didesnės dalijamo turto vertės, šį turtą padalijo ieškovės nurodytu variantu. Kilnojamojo turto, tai yra stalo įrankių ir koncertinių kanklių, atsakovui nepareiškus atskiro reikalavimo, teismas nedalijo, nes laikė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įvertinus pateiktus įrodymus ir padalijus tarp šalių kilnojamą turtą ieškovei padalijo turto už 3150 Lt. Kadangi ieškovei priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 4850 Lt kompensaciją už jai tenkančio didesnio turto dalį. Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant, rašomojo stalo, kėdės prie rašomojo stalo, pianino „Yamaha“, kėdės prie pianino bei kompiuterio su spausdintuvu teismas nedalijo ir paliko nepilnametės dukros A. poreikiams tenkinti.

11Teismas nustatė nepilnametės dukros A. gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi teismas turi teisę šeimos bylose priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, teismas nustatė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes laikė, jog atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, nors šiuo metu registruotas darbo biržoje ir gauna pašalpą, tačiau pajėgus teikti dukrai A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas vaikui priteistinas ieškovės anksčiau nurodytu dydžiu, po 400 Lt, periodinių išmokų iki jos pilnametystės nuo ieškovės nurodyto datos ir vadovavosi kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Nepilnamečio vaiko skirto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise paskyrė ieškovei. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl išlaikymo dydžio po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 250 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 3) panaikinti priteistą ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir advokato atstovavimo išlaidas proporcingai ieškovės tenkintiems reikalavimams (147–148 b. l., 2 t.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Tyrimai dėl ieškovės nurodytų sumušimų nebuvo atliekami, niekas nenustatė ir nepatvirtino, kad atsakovas būtų mušęs ieškovę. Teismas nepagrįstai apelianto neištikimybę grindė tik liudytojos T. G. parodymais. Nepagrįstos teismo išvados teigiančios, kad atsakovas neremdamas šeimos materialiai nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigos.

142. Teismas priteisdamas išlaikymą po 400 Lt neatsižvelgė į aplinkybes, kad ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių atsakovas yra bedarbis ir šiuo metu negali susirasti darbo. Apeliantas nurodo, kad pagal esamą turtinę padėtį ir gaunamas pajamas savo dukros išlaikymui gali skirti po 250 Lt.

15Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą: 1) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti sofą-lovą – 200 Lt, sekciją – 400 Lt. Atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti kilimą – 200 Lt, patalynę: rankšluosčius, paklodes, užvalkalus, užtiesalus už 1000 litų. Kitoje dalyje dėl kilnojamojo turto sprendimo nekeisti. Pripažinti, kad ieškovei J. V. atitenka turto už 41100 litų, atsakovui D. V. atitenka turto už 36850 litų; 2) sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo, t. y. kas mėnesį mokamų 400 litų periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui išlaikymo formą pakeisti į išlaikymą nepilnametei A. V. konkrečiu turtu ir pinigais: atsakovo D. V. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 65000 litų, priteisti nepilnametei A. V. bei priteisti nepilnametei A. V. išlaikymui iš atsakovo D. V. po 170 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Likusioje dalyje sprendimo nekeisti (149–152 b. l., 2 t.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Atsakovas neįrodė, kad sofa-lova, sekcija ir kilimas jam padovanoti. Atsakovo tėvai šiuos daiktus atsakovui nemokamai atidavė naudotis pagal jo nuožiūrą, o atsakovas juos panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas nepagrįstai pašalino minėtus daiktus iš bendro turto masės jų nepadalydamas.

172. Apeliantė laiko, kad pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pačių šalių parodymais ieškovė yra įrodžiusi, kad patalynė ir rankšluosčiai santuokoje šalių buvo įgyti ir atsakovas juos pasiėmė naudoti, todėl teismo motyvą – patalynę ir rankšluosčius pašalinti iš dalytino turto masės – laiko nepagrįstu.

183. Apeliantė teismo sprendimo dalį, kuria santuokoje įgytą turtą – butą adresu: ( - ), kaip bendrąją jungtinę nuosavybę padalijo šalims po ½ dalį, t. y. lygiomis dalimis ir pripažino sutuoktinius solidariais skolininkais prieš banką, laiko nepagrįstu. Mano, kad likusios apie 19500 litų skolos grąžinimas bankui yra garantuotas buto įkeitimu. Ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi atskirai nuo atsakovo. Atsakovo gyvenimo būdas, naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas įrodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, po santuokos nutraukimo ne tik ieškovė, bet ir nepilnametė dukra neturės normalių ir ramių gyvenimo sąlygų. Tai, kad atsakovas nesugyvenamo būdo, rodo nepagarbą ieškovei, trukdo jos ramybę, patvirtina 2010-12-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad po teismo sprendimo 2010-12-12 apie 18.45 val. ir 21.54 val. atsakovas ieškovei atsiuntė įžeidžiamo turinio SMS žinutes. Šie rašytiniai įrodymai tik papildomai apibūdina atsakovo asmenybę. Teismo motyvą, kad ieškovės prašomas padalyti buto būdas pažeidžia kreditoriaus ir atsakovo interesus, laiko nepagrįstu.

19Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą (169–171 b. l., 2 t.). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: pateiktos medicininės specialisto išvados patvirtina faktą, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtą naudojo sistemingai, o atsakovo duktė dėl netinkamo tėvo elgesio šeimoje jaučia padidintą nerimą, nesaugumo jausmą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo neištikimybę. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl darbo negavimo nepagrįstos, o pasyvų atsakovo elgesį ieškovė laiko nederamu su tėvo pareiga tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką.

20Atsakovo D. V. apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovės J. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovo kaltės, lėmusios santuokos iširimą, nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei formos, sutuoktinių turto padalijimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

23Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

24Apeliantas D. V. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria santuoką nuspręsta nutraukti dėl jo kaltės ir teigia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl kaltės išyrant santuokai yra deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje „Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes neliko tarpusavio ryšio, vartojo prieš ją smurtą ir tai patvirtina pateiktos specialisto išvados, kuriose ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (32, 33 b. l., 1 t.). 2009 m. ieškovė tris kartus kreipėsi į Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato nuovadą atsakovui sumušus ieškovę (39, 86, 141 b. l., 1 t.). Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovė po konfliktinių situacijų su atsakovų patyrė nervinį stresą, su dukra buvo konsultuotos psichologo (156, 157, 163 b. l., 1 t). Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo tik 520 Lt (175 b. l., 2 t.). Atsakovas pripažino, kad neremia šeimos ir nemoka dukrai pastovaus išlaikymo, nes šiuo metu yra bedarbis. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytoja T. G. savo subjektyviu supratimu nepatvirtino jo neištikimybės fakto. Atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog viešose vietose susitikinėjo su kitomis moterimis. Kadangi santuoka nėra nutraukta, toks apelianto elgesys neatitinka sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos principų, taip pat visuotinai priimtų moralės normų. Tokiu atveju atsakovas, nesutikdamas su šia įstatymine prezumpcija, turi ją paneigti bendra tvarka, t. y. pateikti įrodymus, jog santuokos iširimo priežastimi buvo ne jo santuokinė neištikimybė, bet kitos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Byloje atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl šeimos iširimo kalta ieškovė. Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl atsakovo kaltės buvimo, pagrįstai vadovavosi šiuo principu ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos išrimo kaltas yra atsakovas. Atsakovui nepaneigus įstatyminės prezumpcijos, pripažįstama, jog teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, yra teisiškai pagrįsta ir teisinga. Pagal CK 3.70 str. 2 d. kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų visumos pagrindu pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

25Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei formos

26LR CK 3.192 straipsnis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

27Atsakovo argumentai, kad šiuo metu dėl ekonominės padėties šalyje negali susirasti darbo ir negali teikti teismo priteisto 400 Lt išlaikymo dukrai, kad ieškovė nepagrindė konkretaus išlaikymo dukrai dydžio, laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų gauna atlyginimą ar jo negauna visiškai. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turintis galimybę prisidėti prie dukters išlaikymo ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Šiaulių darbo biržos pažyma patvirtina, kad apeliantas yra bedarbis, tačiau įrodo, kad apeliantas gauna nedarbo draudimo išmokas (13 b. l., 2 t). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t. y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalytinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo.

28LR CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Parinkdamas išlaikymo formą teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, nemoka teismo nustatyto laikino išlaikymo dukrai, todėl yra susidariusi 5869,23 Lt išlaikymo skola (175 b. l., 2 t.). Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų, todėl negali būti toleruojamas.

29Atsakovas taip pat pripažįsta, kad jis niekur šiuo metu nedirba, prie buto išlaikymo prisidėti neturi galimybių, priteisto laikino išlaikymo dukrai neteikia. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi atskirai, neturi. Atsakovo gyvenimo būdas, naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas patvirtina neginčytiną faktą, kad tiek ieškovė, tiek nepilnametė dukra neturės saugių ir ramių gyvenimo sąlygų. Tarp šalių pastaruoju metu kilusių konfliktų priežastimi yra teisme iškelta santuokos nutraukimo bei turto padalijimo byla, nes tikėtina ir įrodinėti nereikia, kad tokios bylos sutuoktiniams sukelia neigiamas emocijas, padidina didesnę konfliktų, neapykantos, vienas kito žeminimo tikimybę. Šias aplinkybes patvirtina 2010-12-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina netoleruotiną ir nepriimtiną atsakovo elgesį savo šeimos atžvilgiu (153–157 b. l. 2 t.). Šių aplinkybių neneigė atsakovas apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina agresyvų atsakovo elgesį bei smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyrauja įtampa, pastebėjo teisėjų kolegija nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tai įrodo, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis neatitiks vaiko interesų ir tikslinga išlaikymą vaikui priteisti atsakovui priklausiusia buto dalimi (LR CK 3.196 str. 1d. 3 p.). Atsižvelgiant į šias ypač reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog turtą padalijus natūra nebūtų iki galo išspręstas kilęs teisminis ginčas, be to, ieškovės gyvenimas bute kartu su atsakovu ir nepilnamečiu vaiku neigiamai atsilieptų dukrai. Šiuo atveju neabejotinai esminiu tokio pasirinkimo kriterijumi tampa nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, jog būtent su ieškove nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, buto priteisimas natūra ieškovei ir jos dukrai, neabejotinai tampa prioritetiniu pasirinkimu, pripažįstant, kad tik toks turto padalijimo būdas labiausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, jo teisių turėti tinkamas gyvenimo sąlygas įgyvendinimą. Pažymėtina, kad įstatymas vienu iš pagrindinių kriterijų parenkant turto padalijimo būdą vienareikšmiškai numato nepilnamečių vaikų interesų apsaugą (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.), o prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas yra esminis įstatymu įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

30Šioje byloje kreditorius Swedbankas iš esmės nesutinka dėl D. V. priklausančios įkeisto buto dalies perleidimo nepilnametei dukteriai, motyvuodamas tuo, kad tokia teismo patvirtinta vaiko išlaikymo forma būtų pažeista banko, kaip kreditoriaus, teisė išieškoti skolą iš įkeisto turto, kuris priklausytų nepilnamečiam vaikui. Bankas su ieškovės ieškiniu sutiko su sąlyga, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams liks solidariai, o įkeistas butas abiems sutuoktiniams bus padalytas lygiomis dalimis po ½ dalį. Byloje nėra duomenų, kad kredito sutartis vykdoma netinkamai, banko pažyma patvirtina, kad 2010-05-26 būsto kredito likutis buvo 20106 Lt (52 b. l., 2 t.), apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad šiuo metu skolos likutis yra apie 19 500 Lt (149–152 b. l., 2 t.), pagal byloje esantį įkeisto buto įvertinimą, buto vertė (to bankas neginčijo) – 65 000 Lt (58–84 b. l., 1 t.). 2004-11-29 kredito sutarties Nr. 04-051103-FA 2.5.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjo prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas buto, esančio Krymo g. 14-48, Šiauliuose, įkeitimu (21–31 b. l., 1 t.) Taigi akivaizdu, kad skolos grąžinimas bankui, vertinant skolos dydį ir turto, kuriuo užtikrintas jos grąžinimas, vertę, yra užtikrintas tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, neteikiantis išlaikymo dukrai ir neprisidedantis prie buto išlaikymo bei kredito grąžinimo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis patvirtina galimybę laiku mokėti įsipareigojimus bankui (19 b. l. 1 t., 173 b. l. 2 t.).

31Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui priklausančios dalies įkeisto buto perleidimas kaip išlaikymas dukteriai, nepažeidžia kreditoriaus Swedbank, AB, teisės turėti tinkamą minėtos kredito prievolės įvykdymo užtikrinimą pagal hipotekos lakštą įkeitus minėtą butą, esantį adresu: ( - ), nes minėtas butas ir toliau lieka įkeistas bankui, kuris iš šio turto turi teisę pirmiausia gauti savo reikalavimo patenkinimą nepriklausomai nuo to, ar butas yra dalinė buvusių sutuoktinių nuosavybė ar tapo asmenine vieno iš jų nuosavybe. Kadangi prievolė pagal minėtą kredito sutartį pripažinta solidaria, tai kreditoriui lieka teisė reikalauti, kad ją įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia. Kredito sutartis bei Hipotekos lakšto tikslas ir turinys yra užtikrinti, kad įkeistas butas nebūtų kokiu nors būdu perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip būtų apsunkintos nuosavybės teisės, ir tai pažeistų banko, kaip įkaito turėjo, teises gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jei prievolės būti tinkamai nevykdomos. Tačiau minėtose sąlygose nėra draudimo perleisti įkeisto turto dalį tarp pačių solidariųjų banko bendraskolių kredito gavėjų.

32Remiantis nurodytais argumentais pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimo būdas nėra pagrįstas išsamiu bylos duomenų ištyrimu bei objektyviu nustatytų aplinkybių įvertinimu, teismo parinktas turto padalijimo būdas neatitinka civilinio kodekso normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, nuostatų. Todėl sprendimo dalis šioje dalyje keistina tenkinant ieškovės reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ir dukrai priteisti išlaikymą konkrečiu turtu bei pinigais, t. y. atsakovui D. V. priklausančią ½ buto dalį priteisti dukrai kaip išlaikymą bei papildomai iš atsakovo priteisiant po 170 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės.

33Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

34Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl sofos-lovos, sekcijos ir kilimo priteisimo ieškovei, motyvuodamas, kad šie daiktai nėra bendras šalių turtas, o dovanotas atsakovui jo motinos, laiko nepagrįstu ir atmestinu.

35Atsakovo argumentui, kad minėti daiktai yra jo motinos padovanoti jam ir tam pagrįsti pateiktam 2010-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovo tėvų, paneigti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Tai, kad šie daiktai buvo naudojami šeimos poreikiams, nepaneigia minėtų daiktų dovanojimo fakto. Pripažinus sofą-lovą, sekciją ir kilimą atsakovo asmenine nuosavybe, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pašalindamas minėtus daiktus iš bendro turto masės, šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą.

36Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai išjungė iš dalytino turto masės patalynės ir rankšluosčių už 1000 Lt sumą, nepaliekant atsakovui naudotis jais. Argumentui patvirtinti, kad atsakovas patalynę ir rankšluosčius pasiėmė, ieškovė nepateikė įrodymų. Byloje pateiktas 2009-09-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo patalynės ir rankšluosčių konstatavimo fakto, nes fotonuotraukose Nr. 32,33 yra fiksuoti rūbai (33–51 b. l., 2 t.). Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37Kadangi dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo apeliacinių skundų argumentų nėra pateikta, teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

38Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus sprendimo dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo nepilnametei dukrai, pareikšto reikalavimo dydis šioje dalyje nesikeičia, todėl priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas pirmosios instancijos teisme nekeistinas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumą apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: priteisiant ieškovei iš atsakovo 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Kadangi atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, pašto siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš ieškovės.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies trečiu punktu,

Nutarė

40Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo kas mėnesį mokamų 400 Lt periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui pakeisti:

41Atsakovo D. V. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio ( - ) , kurio vidutinė rinkos vertė 65000 litų priteisti nepilnametei A. V. bei priteisti nepilnametei A. V. išlaikymui iš atsakovo D. V. po 170 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės

42Priteisti ieškovei J. V. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) iš atsakovo D. V. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

43Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 7,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovė J. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir... 4. Atsakovas D. V. su ieškovės J. V. pareikštu ieškiniu bei patikslintu... 5. Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad bankas sutinka su... 6. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės... 7. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas laikė, kad šalys nebuvo pakankamai lojalios viena kitai, atsakovas... 9. Kadangi butui įsigyti buvo suteikta lengvatinio būsto kredito paskola, 32300... 10. Ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovas... 11. Teismas nustatė nepilnametės dukros A. gyvenamąją vietą su ieškove.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka... 14. 2. Teismas priteisdamas išlaikymą po 400 Lt neatsižvelgė į aplinkybes, kad... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 16. 1. Atsakovas neįrodė, kad sofa-lova, sekcija ir kilimas jam padovanoti.... 17. 2. Apeliantė laiko, kad pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo... 18. 3. Apeliantė teismo sprendimo dalį, kuria santuokoje įgytą turtą – butą... 19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo atmesti... 20. Atsakovo D. V. apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovės J. V. apeliacinis... 21. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 22. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovo kaltės,... 23. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės... 24. Apeliantas D. V. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria santuoką... 25. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei formos... 26. LR CK 3.192 straipsnis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas... 27. Atsakovo argumentai, kad šiuo metu dėl ekonominės padėties šalyje negali... 28. LR CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali... 29. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad jis niekur šiuo metu nedirba, prie buto... 30. Šioje byloje kreditorius Swedbankas iš esmės nesutinka dėl D. V.... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui priklausančios dalies įkeisto buto... 32. Remiantis nurodytais argumentais pripažintina, kad pirmosios instancijos... 33. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo... 34. Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Atsakovo argumentui, kad minėti daiktai yra jo motinos padovanoti jam ir tam... 36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu... 37. Kadangi dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo apeliacinių skundų... 38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus sprendimo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje... 41. Atsakovo D. V. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio... 42. Priteisti ieškovei J. V. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) iš atsakovo D. V.... 43. Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 7,65 Lt...