Byla e2A-697-658/2017
Dėl žalos priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui I. B., nedalyvaujant atsakovams ir trečiajam asmeniui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legrana” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2218-199/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius” patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Legrana” ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas”, trečiasis asmuo R. B., dėl žalos priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ginčas kilęs dėl atsakomybės už rangos darbais padarytą žalą dujotiekiui ir dėl žalos dydžio dėl dujų nuotėkio paskaičiavimo.
    2. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Legrana“ ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 15 074,80 Eur turtinės žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Legrana“ darbuotojams atliekant šviesolaidinių kabelių klojimo darbus buvo pažeistas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise priklausantis dujotiekis toje vietoje, kur UAB „Legrana“ neturėjo teisės vykdyti jokių darbų. Dėl to gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas 138 vartotojams. Pažeidimo šalinimo atliktų darbų bendra vertė – 2 929,13 Eur, bendras dėl pažeisto dujotiekio ištekėjęs gamtinių dujų kiekis – 33 905,65 m3, kurio vertė – 12 145,67 Eur. UAB „Legrana“ atsisakė apmokėti žalą, nurodydama, kad yra apsidraudusi civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“.
    3. Atsakovė UAB „Legrana“ su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad atsakovo darbuotojai iškart po dujotiekio avarijos užsuko dujas, todėl nuostolių dėl dujų nuotėkio ieškovė nepatyrė, be to, ieškovė nėra užfiksavusi dujų nuotėkio pradžios ir pabaigos momento, dujų nutekėjimą nepagrįstai skaičiuoja su pridėtinės vertės mokesčiu, dujotiekio avarijos likvidavimo darbus atliko pačios ieškovės darbuotojai, todėl papildomų išlaidų patirta nebuvo. Atsakovė pripažino, kad avarija įvyko dėl atsakovės darbuotojo klaidos, tačiau draudikas, apdraudęs UAB „Legrana“ civilinę atsakomybę, privalo išmokėti draudimo išmoką.
    4. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė tiesioginės žalos dydžio, sugadinto skirstomojo dujotiekio vamzdžio remonto kaštų dydžio. Be to žala nėra nei prekė, nei paslauga, todėl dėl žalos padarymo negali būti skaičiuojamas PVM. Įvykis yra nedraudiminis, kadangi UAB „Legrana“ darbuotojai atliko darbus nesilaikydami inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos nurodymų, projekto sprendinių ir pažeidė dujotiekį, buvusį už suprojektuotos trasos ribų.
    5. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime nurodė, kad palaiko atsakovės UAB „Legrana“ poziciją byloje.
    6. Išvadą byloje duodanti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga išleisti ar neišleisti tam tikrą dujų kiekį atliekant veikiančio dujotiekio avarijos likvidavimo darbus, kad dujotiekio avarijos, sutrikimai lokalizuojami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą personalo veiksmų planą, padarytos žalos dėl neteisėto dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymą reglamentuoja AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos“ aprašas, Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintų „Gamtinių dujų, suskystintųjų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos“ taisyklių 58, 59.1-59.3 punktai, kuriose reglamentuojami slėgio reikalavimai vykdant veikiančių dujotiekių remonto darbus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmetė, ieškinį atsakovės UAB „Legrana“ atžvilgiu tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Legrana“ ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 11 957,62 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 269,05 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Legrana“ naudai 794,97 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
      1. Byloje nustatytos visos UAB „Legrana“ deliktinės atsakomybės sąlygos.
      2. Ieškovė pagal dujų kiekio apskaičiavimo aktuose nurodytas formules apskaičiavo dujų kiekius atsižvelgiant į dujų nutekėjimo laikotarpius, vadovavosi Energetikos ministro taisyklėmis bei AB „Lietuvos dujos“ lokaliniais aktais, kurie neprieštarauja Gamtinių dujų įstatymui. Atsižvelgiant į tai, kad Avarinės tarnybos pranešime–užduotyje Nr. 7933 užfiksuotas darbų laikas - 2 val. 25 min., todėl žala paskaičiuota už 2 val. 30 min. reikalaujama nepagrįstai, ir atitinkamai mažintina.
      3. AB „Lietuvos dujos“ atliko plieninio dujotiekio remonto darbus už 2 929,13 Eur. Darbų vertė paskaičiuota pagal AB „Lietuvos dujos“ direktoriaus įsakymu patvirtintus įkainius, ginčo, kad avarijos padariniai buvo likviduoti, o pažeistas dujotiekis suremontuotas, nėra.
      4. Ieškovė yra PVM mokėtoja, tačiau netiekiant dujų ir jų neparduodant, prievolė mokėti PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl nuostoliu laikytina ištekėjusių dujų vertė be PVM.
      5. Pagal civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir draudimo taisyklių 15.24 punktą (kai žala padaryta vykdant savavališkos statybos darbus, arba žala (nuostoliai), atsiranda vėliau kaip savavališkos statybos darbų pasekmė) įvykis yra nedraudžiamasis, todėl atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti žalą ieškovei neatsiranda.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Legrana“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Žalos, patirtos dėl prarasto dujų kiekio skaičiavimų pagrįstumas, byloje nebuvo įrodytas. Teisės aktai nenustato žalos dydžio skaičiavimo taisyklių, todėl jie buvo grindžiami vidiniais ieškovės dokumentais, kurie netaikytini santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės skaičiavimai yra netikslūs/neteisingi:
      1. dujų kiekio apskaičiavimo aktuose dujų slėgis imamas kaip pastovus dydis, nors iš dujų slėgio kitimo grafiko matyti, kad dujų slėgis nuolat kito;
      2. ieškovė nenustatė tikslaus dujų nuotėkio pradžios laiko ir atlikdama skaičiavimus laiko jį prasidėjus lygiai 11 val., kai slėgio kitimo grafikas liudija nebuvus stebimų dujų slėgio kitimų iki 11 val. 14 min.;
      3. vamzdžio pažeidimo plotas nebuvo įrodinėjamas, nors jis sudarė vieną iš formulių, ieškovės taikytų žalos dydžio skaičiavimams pagrįsti, kintamąjį;
      4. AB ,,Lietuvos draudimas” paskaičiuota žala sudaro visiškai kitokį dydį, todėl kilus ginčui ieškovė nepagrįstai neskyrė ekspertizės siekiant nustatyti realiai ištekėjusių dujų kiekį;
      5. teismas nepagrįstai slėgio kitimo grafiką laikė tinkamu įrodymu, nes jis nepagrindžia ieškovės atliktų skaičiavimų, be to, liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas patvirtino, kad pagal šį grafiką negalima pasakyti, kada prasidėjo ir kada baigėsi dujų nuotėkis;
      6. teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Legrana“ neskundė AB „Lietuvos dujos“ žalos nustatymo akto, nes žalos nustatymo komisijos sprendimą gali skųsti tik vartotojas, kuriuo UAB „Legrana“ nėra;
      7. įvykus dujotiekio avarijai, UAB „Legrana“ atstovai nedelsdami užsuko dujas, tačiau AB „Lietuvos dujos“ darbuotojai, atvykę į įvykio vietą, dujas atsuko, kas lėmė papildomus nuostolius.
      1. Žalos dėl atliktų dujotiekio remonto darbų dydžio pagrįstumas byloje taip pat nebuvo įrodytas. Avarijos likvidavimo darbus atliko pačios ieškovės darbuotojai, jokie papildomi mokėjimai už avarijos likvidavimo darbus nebuvo mokami. Reikalaujant taikyti atsakovių atžvilgiu deliktinę atsakomybę, t. y. atlyginti nuostolius, turėjo būti konstatuota, kad nuostolių dėl dujų sistemos remonto ieškovė nepatyrė (jokių papildomų kaštų neturėjo).
      2. Net egzistuojant pagrindui priteisti reikalaujamo dydžio nuostolius, už žalą turėtų būti atsakinga AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė savavališkos statybos darbų nevykdė - avarija įvyko dėl bendrovės darbuotojo klaidos, ko pasėkoje draudikas, apdraudęs UAB „Legrana“ civilinę atsakomybę, privalo vykdyti atitinkamos draudimo sutarties pagrindu kylančią prievolę - išmokėti draudimo išmoką. Priešinga teismo pozicija reikštų, kad rangovo civilinės atsakomybės draudimas apskritai neturi prasmės.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su apeliaciniu skundu iš dalies sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
      1. Atsakovė sutinka su atsakovės UAB „Legrana“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl to, kad ieškovė neįrodė patirto nuostolio dydžio.
      2. Teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju.
    3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovė žalą apskaičiavo vadovaudamasi teisės aktais, tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ atlikti skaičiavimai yra netikslūs, nes juose neįvertintas dujų kiekis, ištekėjęs dėl technologinio būtinumo. Pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą, taip pat galimybė apskųsti žalos nustatymo aktą yra numatyta ir tretiesiems asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Ieškovė, vykdydama avarijos likvidavimo darbus, dujų sklendę atsuko remiantis technologiniu procesu, sutinkamai su Avarijų ir sutrikimų gamtinių dujų sistemose lokalizavimo personalo veiksmų planu, kadangi nebuvo aiškus dujotiekio pažeidimas.
      2. AB „Lietuvos dujos“ atliko pažeisto dujotiekio remonto darbus ir atnaujino gamtinių dujų tiekimą vartotojams. Ieškovė privalo nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį, būtiną avarijoms, sutrikimams, gedimams lokalizuoti ir likviduoti. Be to, nesant būtinybės likviduoti avarijos, ieškovės darbuotojai tuo metu vykdytų kitus darbus ieškovei uždirbdami pajamas pagal tuos pačius paslaugų įkainius.
      3. UAB „Legrana“ pažeidė įstatymų nuostatas, numatančias rangovui pareigą vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis teisės aktais ir kt. STR „Žemės darbai“ 15 punktas taip pat numato, kad už inžinerinių tinklų sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statytojas. Įvykio vietoje nustatyta, kad dujotiekis pažeistas vykdant kryptinio prastūmimo darbus vietoje, kurioje pagal projektą nebuvo numatyta vykdyti jokių darbų. Atsižvelgiant į tai, teisinis pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę kyla būtent apeliantei.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
    2. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Legrana“ darbuotojai Topoliu? g. Raudondvaryje atliko šviesolaidiniu? kabeliu? klojimo darbus, ir jų metu ties pastatu Nr. 15 pažeidė AB „Lietuvos dujos“ (šiuo metu – AB ,,Energijos skirstymo operatorius”) nuosavybės teise priklausantį vidutinio slėgio 108 mm skersmens plieninį dujotiekį. Dėl šio įvykio buvo nutrauktas dujų tiekimas 138 dujų vartotojams (2015 m. gegužės 27 d. Pirminio gamtiniu? duju? skirstymo sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo aktas Nr. 7933/61). Ieškovės darbuotojai, gavę pranešimą apie avariją ir atvykę į įvykio vietą atnaujino dujų tiekimą tam, kad palaikytų slėgį vamzdyne bei tinkamai atliktų pažeidimo šalinimo darbus. Pašalinus pažeidimą, vadovaujantis Gamtiniu? duju? suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ duju? sistemose skaičiavimo metodika, bei duju? reguliavimo punkte fiksuotu duju? slėgio kitimu laike, buvo apskaičiuota, kad iš pažeisto dujotiekio per 1 val. (tarp 11 ir 12 val.) ištekėjo 21 050,87 m3 bei per 1,5 val. (tarp 12.50 ir 14.20 val.) ištekėjo 12 854,78 m3 gamtiniu? duju?. Bendras dėl pažeisto dujotiekio ištekėjęs gamtiniu? duju? kiekis – 33 905,65 m3 (2015 m. gegužės 27 d. aktai dėl duju? kiekio apskaičiavimo). 2015 m. birželio 8 d. Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 13-15 ieškovė paskaičiavo dėl dujotiekio pažeidimo padarytą žalą, kurią sudaro dėl dujotiekio pažeidimo ištekėjusiu? gamtiniu? duju? verte? - 10 037,74 Eur, bei dujotiekio pažeidimo ir jo pasekmių likvidavimo darbu? verte? - 2 420,77 Eur. Bendra žala – 12 458,51 Eur.
    3. Atsakovei UAB ,,Legrana” nesutikus atlyginti nurodytos žalos, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 12 458,51 Eur plius PVM bei palūkanas iš atsakovių UAB ,,Legrana” ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį iš dalies, su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė UAB ,,Legrana”. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo laikė teisėtais ieškovės atliktus žalos skaičiavimus, kurie pagrįsti tik pačios ieškovės nusistatytomis formulėmis ir įkainiais. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Legrana” darbuotojo veiksmais žala ieškovei buvo padaryta, tačiau byloje sprendžiami šios žalos paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei UAB ,,Legrana” civilinę atsakomybę apdraudusio asmens atsakomybės klausimai.
    4. CPK nuostatos įtvirtina ribotą apeliaciją, o tai reiškia, kad šiame procese skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinimas tik apeliacinio skundo ribose, visos bylos iš naujo nenagrinėjant (CPK 320 str. 2 d.).

6Dėl žalos paskaičiavimo metodikos

    1. Apeliantė nurodo, kad teisės aktai nenustato žalos dydžio skaičiavimo taisyklių, o žalą patyrusio asmens vienašališkai jo paties nustatytomis taisyklėmis atliktų skaičiavimų teisingumas byloje nėra pagrįstas.
    2. Pažymėtina, kad klausimus, susijusius su gamtinių dujų vartojimu bei nuostolių dėl dujų sistemos pažeidimo atlyginimu reglamentuoja CK normos, Gamtinių dujų įstatymas bei jį detalizuojantys įstatymą lydintys žemesnės galios teisės aktai. Padarytos žalos dėl neteisėto dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymą reglamentuoja Energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.3, 139, 149 punktai. Avarijų ir sutrikimų lokalizavimą reguliuoja Energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 patvirtintos Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemos eksploatavimo taisyklės (49, 52 p.). Slėgio reikalavimus vykdant veikiančių dujotiekių remonto darbus nustato Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintų „Gamtinių dujų, suskystintųjų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklių“ 58, 59.1-59.3 punktai. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymas ,,Dėl AB ,,Lietuvos dujos” padarytos žalos dėl neteisėto dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-123 įgyvendina dujotiekio avarijos, sutrikimų lokalizavimo principus ir metodus pagal eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą personalo veiksmų planą (el. b. l. 24, 2 t.). 2014 m. birželio 30 d. AB ,,Lietuvos dujos” generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1-69 ,,Dėl AB ,,Lietuvos dujos” avarijų ir sutrikimų gamtinių dujų sistemose lokalizavimo personalo veiksmų plano ir AB ,,Lietuvos dujos” filialų eksploatavimo tarnybų avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) dujų skirstymo sistemose” lokalizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (el. b. l. 10, 2 t., 37-56, 3 t.) reguliuoja ieškovės veiksmus avarijų ir sutrikimų atvejais. Žala skaičiuojama vadovaujantis Gamtiniu? duju? suvartojimo technologinėms reikme?ms AB „Lietuvos dujos“ duju? sistemose skaičiavimo metodika (el. b. l. 12-22, 2 t.).
    3. Energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės, apibrėžiančios, kas yra neteisėtas dujų vartojimas ir dujų sistemos pažeidimas, suteikia teisę ieškovei, kaip dujų tiekėjui, reikalauti nuostolių atlyginimo. Nurodytų taisyklių 138 punktas numato, kad atsakyti dujų įmonei už padarytą žalą dėl dujotiekio pažeidimo ir dujų išleidimo į atmosferą privalo ir tretieji asmenys, tokią žalą padarę savo veiksmais. Šios taisyklės taip pat numato ir žalos, padarytos tiek vartotojų, tiek trečiųjų asmenų veiksmais apskaičiavimo tvarką (139 p.): skirstymo sistemos operatoriui padarytą žalą nustato skirstymo operatoriaus sudaryta žalos komisija; žala apskaičiuojama vertinant skirstymo sistemos operatoriaus dujų įsigijimo kainą jai pritaikant 1,2 žalos rizikos koeficientą bei dujų skirstymo kainą, taip pat perdavimo sistemos operatoriaus nustatytą trumpalaikių perdavimo paslaugų kainą. Nurodytos faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad žalos už dujų sistemos pažeidimus nustatymo tvarką reglamentuoja tik pačios ieškovės išleisti teisės aktai, ir jie negali būti taikomi prieš trečiuosius asmenis.
    4. Kartu pažymėtina, kad vidiniai ieškovės aktai yra pagrįsti būtent Gamtinių dujų įstatymu ir nurodytomis Energetikos ministro patvirtintomis taisyklėmis, todėl laikytini teisėtais kol neįrodyta priešingai. Apeliantė nutarties 16 punkte išvardintų įstatymo lydimųjų aktų (jų atskirų nuostatų) neginčijo bei neįrodinėjo aplinkybių, kad AB „Lietuvos dujos“ avarijų ir sutrikimų lokalizavimo bei žalos nustatymo tvarka prieštarauja ministro įsakymais patvirtintoms taisyklėms, kaip ir nereiškė reikalavimų teismui dėl šių aktų teisėtumo ir/ar atitikmens aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Tokią teisę atsakovė turėjo, kaip ir turėjo visas galimybes šią teisę įgyvendinti, nes procese buvo atstovaujama kvalifikuoto atstovo (advokato). Aplinkybių, kad ieškovė avarijų ir sutrikimų lokalizavimo bei žalos nustatymo tvarka prieštarauja ministro įsakymais patvirtintoms taisyklėms savo iniciatyva nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl byloje jam nebuvo pagrindo šiais teisės aktais nesivadovauti.
    5. Be to ieškovei turint teisės aktais patvirtintą žalos apskaičiavimo metodiką, ir jos pagalba įrodinėjant žalos dydį, nebuvo reikalo pačiai prašyti skirti teismo ekspertizę žalos dydžio apskaičiavimui. Priešingai – atsakovė, nesutikdama su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau to nedarė. Taip pat kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ji neturėjo galimybės ginčyti ieškovės paskaičiuotos žalos dydžio, nes to nenumato teisės aktai. Pažymėtina, jog Energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 138 punktas numato, kad ne tik vartotojai, tačiau ir tretieji asmenys privalo atlyginti skirstymo sistemos operatoriui savo veiksmais padarytą žalą, kas reiškia, kad trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktą gali ginčyti taip pat ne tik vartotojas, bet ir trečiasis asmuo, kurio atžvilgiu toks aktas yra surašytas. AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėtų dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašo 37 ir 42 punktai (žalos nustatymo akto pagrindu vartotojams ir tretiesiems asmenims išrašoma PVM sąskaita faktūra; komisijos sprendimas gali būti apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka arba AB „Lietuvos dujos“ administracijai) suteikė apeliantei teisę ginčyti trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktą (kas tuo pačiu reiškia ir žalos dydį), tačiau šia teise atsakovė taip pat nepasinaudojo.

7Dėl žalos dydžio

    1. Apeliantė skunde teigia, kad žala paskaičiuota netinkamai įvertinus dujų tekėjimo į aplinką laiką, slėgio kitimą bei pažeidimo vamzdyje plotą. Teisėjų kolegija pasisako toliau dėl šių argumentų.
    2. Nurodytina, kad byloje nustatyti du dujų tekėjimo į atmosferą laikotarpiai, aktualūs ginčo klausimo išsprendimui: pirmasis laikotarpis – nuo faktinio vamzdžio pažeidimo iki kada UAB ,,Legrana” darbuotojai sustabdė dujų tiekimą po avarijos, ir antrasis laikotarpis – ieškovės darbuotojams palaikant pastovų dujų slėgį vamzdyne siekiant pašalinti padarytus pažeidimus. Iš slėgio kitimo grafiko (el. b. l. 35, 3 t.) aiškiai matyti, jog pažeidus dujotiekį pastebimas staigus dujų slėgio kritimas iki tam tikros ribos, o ieškovės remontininkams atsukus dujotiekį tikslu atlikti remonto darbus – matyti, kad slėgis kilo, tačiau ne iki tokios ribos, kuri buvo iki vamzdžio pažeidimo. Todėl daroma išvada, jog remonto metu dėl technologinių priežasčių dujų slėgis buvo sumažintas, kas lėmė mažesnį dujų nuotėkį, o apeliantės argumentai apie tai, kad ieškovė be pagrindo slėgį žalos apskaičiavimo metu ima kaip pastovų dydį, laikytini nepagrįstais.
    3. Pasisakydama dėl vamzdžio pažeidimo ploto apskaičiavimo teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės lokaliniai teisės aktai (konkrečiai - Gamtiniu? duju? suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ duju? sistemose skaičiavimo metodika) numato taisykles dėl vamzdžio pažeidimo ploto apskaičiavimo pagal apskritimo ploto skaičiavimo formule? S= ?R2. Duju? ištekėjimo angos spindulys R apskaičiuotas išmatavus pažeisto vamzdžio angos diametrą, kuris buvo 90 mm, padalinus iš 2, gautas R=45 mm; o ?=3,14. Todėl skaičiavimai, atlikti laikantis nustatytų formulių. Apeliantei nepateikus jokių ieškovės nustatytą pažeidimo plotą paneigiančių duomenų, nėra pagrindo tokiais skaičiavimais abejoti.
    4. Tuo tarpu apeliantės argumentus, kad žala paskaičiuota netinkamai įvertinus dujų tekėjimo į aplinką laiką teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstais, kartu pažymėdama, kad ieškovė netinkamai taikė savo pačios nusistatytą metodiką ir žalą, padarytą dujų ištekėjimu, apskaičiavo netinkamai.
    5. Bylos duomenimis nustatyta, kad dujų nuotėkio laikas pagal skirtingus įrodymus ir šalių paaiškinimus nesutampa. Apeliantė teigia, kad ieškovė pati negalėjo nustatyti tikslaus slėgio kitimo laikotarpių, o slėgio kitimo grafikas negali būti patikimu įrodymu dėl dujų nuotėkio laiko. Pažymėtina, kad byloje esantis ieškovės 2015 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. K6-379-K1-K216-44 patvirtina, jog ji vertina dujų slėgio kitimo grafiką, teigdama, jog šis grafikas leidžia spręsti apie dujų nuotėkio pradžią (apie 11 val.), dujų sustabdymo laiką (apie 12 val.), avarijos likvidavimo pabaigą (apie 14.30 val.) (el. b. l. 27, 1 t.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų itin tikslių įrodymų apie dujų nuotėkio pradžią ir pabaigą, o esantys duomenys nesutampa, teisėjų kolegija patikimiausiu įrodymu laiko arčiausiai prie pažeidimo vietos esančio spintinio dujų slėgio reguliavimo įrenginio SDRĮ Nr. 2-1-01-033 įvadinio dujų slėgio kitimo grafiką (el. b. l. 35, 3 t.), iš kurio matyti, kad dujų slėgis vamzdyne 2015 m. gegužės 27 d. (įvykio metu) 11.10 val. – 11.50 val. buvo žymiai nukritęs (pirmasis laikotarpis, atsiradęs dėl dujų slėgio kritimo UAB ,,Legrana” užsukus dujų tiekimą po pastebėto vamzdyno pažeidimo), 12.50 val. – 14.50 val. laikotarpiu – slėgis buvo sumažėjęs (t. y. antrasis laikotarpis, palaikant pastovų šiek tiek sumažintą nei įprastai dujų slėgį dėl technologinio būtinumo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad dujų slėgio vamzdyne kritimo laikotarpiai parodo, kad būtent tuo metu dalis dujų pateko į aplinką, nes ištekėjo iš sistemos, ir tik būtent už šiuos laikotarpius gali būti skaičiuojama žala dėl prarasto dujų kiekio. Su tuo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš esmės sutiko ir ieškovės atstovas (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:30:29). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė dujų kiekio apskaičiavimo aktuose nurodydama dujų tekėjimo į atmosferą laiką 1 val. pirmuoju laikotarpiu ir 1,5 val. – antruoju, tą padarė netiksliai. Kartu nurodytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime vertinant dujų tekėjimo trukmę be pagrindo buvo remiamasi faktine pavojingų darbų atlikimo trukme (2,25 val.), vadovaujantis tik ieškovės specialistų, šalinusių pažeidimą, pranešimu – užduotimi Nr. 7933 (el. b. l. 36, 3 t.), kurioje darbų trukmė skaičiuojama nuo atvykimo į objektą momento, todėl akivaizdžiai apima ne tik tiesioginį pažeistos vamzdyno dalies keitimą, tačiau ir pasirengimą tam bei baigiamuosius darbus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmasis dujų ištekėjimo į atmosferą laikotarpis pagal slėgio kitimo grafiką sudarė ne 1 val., o 40 min. (0,67 val.), o antrasis – ne 1.5 val., o 100 min., tačiau pačiai ieškovei teigiant, jog antrasis laikotarpis yra 90 min., teisėjų kolegija žalą skaičiuoja atsižvelgiant į ieškovės nurodytą 90 min. antrojo laikotarpio trukmę, perskaičiuodama tik pirmojo laikotarpio metu į atmosferą ištekėjusių dujų kiekį.
    6. Vadovaujantis nutarties 24 punkte nustatytomis aplinkybėmis, AB „Lietuvos dujos“ duju? sistemose skaičiavimo metodikoje ir dujų kiekio apskaičiavimo akte (el. b. l. 17, 1 t.), pateiktoje formulėje keistinas laiko kintamasis atitinkamai vietoj 1 val. įrašant 0,667 val. Tokiu būdu išleistas į atmosferą dujų kiekis nurodytu laikotarpiu sudarytų ne 21 050,87 m3, o 14 059,2 m3, kas šioje dalyje atitinka ir atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas” žalos byloje pateiktus skaičiavimus. Atitinkamai bendras išleistų dujų kiekis sudarytų ne 33 905,65 m3, o 26 913,98 m3 (14 059,2 m3 plius 12 854,78 m3). Pasikeitus dujų kiekiui, atitinkamai kinta ir žalos dydis, apskaičiuojamas pagal Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo akto Nr. 13-15 4 punkte esančią lentelę, taip pat atsižvelgiant į el. b. l. 10-11 4 tome esančią pažymą, kur 5 pozicija sudarytų 26,913 m3/parai, 7 pozicija – 283,6415 MWh/parai, 9 pozicija (paslaugų už pajėgumus vertė) – 979,35 Eur, 11 pozicija (dujų vertė) – 4 907 Eur; ir 15 pozicija (skirstymo paslaugų vertė) – 2 388,26 Eur. Viso žala už dujas ir jų transportavimą (9 pozicija plius 11 pozicija plius 15 pozicija) sudarytų 8 274,61 Eur.
    7. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad avarijos likvidavimo darbus atliko pačios ieškovės darbuotojai, todėl jokių nuostolių dėl dujų sistemos remonto ieškovė nepatyrė (jokių papildomų kaštų neturėjo). Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais argumentais.
    8. Pažymėtina, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.
    9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti AB „Lietuvos dujos“ atlikto plieninio dujotiekio remonto darbų vertę, paskaičiuotą įvertinus panaudotas medžiagas ir darbuotojų laiko sąnaudas. Ieškovė paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais jai nustatyta pareiga nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį (vamzdžių, uždaromųjų įtaisų, dujotiekio įrenginių ir įtaisų atsarginių dalių, medžiagų), būtiną avarijoms, sutrikimams, gedimams lokalizuoti ir likviduoti. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad panaudotų medžiagų vertė, nors šios ir nebuvo įsigytos pažeidimo šalinimo metu ar prieš pat jį, atitinka žalos sąvoką.
    10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės darbuotojų laiko sąnaudos, dujų tiekimo vartotojams atjungimas ir pajungimas taip pat laikytini patirtais nuostoliais, kadangi nesant avarijos, ieškovės darbuotojai turėtų galimybę tuo metu vykdyti kitus darbus, tokiu būdu ieškovei uždirbdami atitinkamas pajamas pagal tuos pačius paslaugų įkainius. Ieškovės prašomą žalą šioje dalyje pagrindžia 2015 m. kovo 6 d. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1-49 ,,Dėl AB ,,Lietuvos dujos” dujų sistemų techninės priežiūros ir remonto, kitų mokamų paslaugų ir kelionės įkainių, centrinės kalibravimo ir bandymų laboratorijos teikiamų mokamų paslaugų įkainių patvirtinimo” (el. b. l. 28-62, 2 t.), kurio pagrindu buvo atlikti skaičiavimai, numatyti įkainiai, taip pat Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. sausio 31 d. posėdyje suderinti gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir pajungimo įkainiai (http://www.eso.lt/stream/11311/eso%20gamtini%C5%B3%20duj%C5%B3%20tiekimo%20pajungimo%20ir%20atjungimo%20paslaug%C5%B3%20%C4%AFkainiai.pdf) bei atliktų darbų aktas (el. b. l. 170, 1 t.), iš kurio matyti, kad už dujotiekio vamzdžio pakeitimą (medžiagos + darbas) yra paskaičiuota 102,22 Eur suma, o laikinas vartotojų atjungimas ir pajungimas (123 vnt.), - atitinkamai 1 094,70 Eur ir 1 223,85 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad techninės galimybės užsukti tiekimą visiems vartotojams viena sklende nebuvo, todėl buvo būtinybė važiuoti pas kiekvieną vartotoją atskirai. Būtent toks avarijos likvidavimo planas, kuris buvo pasirinktas pagal lokalinius ieškovės aktus ir procedūras, geriausiai tiko ginčo atveju, tiek siekiant didesnių ekonominių praradimų, tiek siekiant išvengti didesnės žalos vartotojams (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:10:00). Atsižvelgiant į tai pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad ieškovei 2 420,77 Eur žala buvo padaryta ir ieškovė jos dydį tinkamai pagrindė. Juo labiau, kad apeliantė jokių nurodytą žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikia.

8Dėl draudiko atsakomybės

    1. Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad ginčo atveju žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kuri atsisakė išmokėti draudiminę išmoką spręsdama, kad įvykis negali būti pripažintas draudiminiu.
    2. Kasacinis teismas, aiškindamas draudimo sutarties esmę, yra nurodęs, kad asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi.
    3. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Legrana” apsidraudusi savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas TIAN Nr. 295405783). Tačiau draudimo sutartis ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.24 punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikytina žala, padaryta vykdant savavališkos statybos darbus, arba žala, atsiradusi vėliau kaip savavališkų darbų pasekmė. Šiuo atveju nustatyta, jog derinant darbų projektą buvo pateiktas privalomasis AB „Lietuvos dujos“ reikalavimas darbus dujotiekio apsaugos zonoje vykdyti tik iškvietus AB „Lietuvos dujos“ atstovą ir tik rankiniu būdu. Tuo tarpu draudėjo (apeliantės) darbuotojai, atlikdami prastūmimo darbus, nenustatė ir nepažymėjo dujotiekio trasos, neiškvietė dujotiekio atstovų, rankiniu būdu neiškasė signalinio šurfo dujotiekio apsaugos zonoje (koordinuotoje trasos posūkio vietoje). Tokie UAB „Legrana“ darbuotojų veiksmai akivaizdžiai neatitiko inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos (t. y. AB „Lietuvos dujos“) nurodymų ir projekto sprendinių. Tai, kad darbai buvo atlikti ne taip, kaip buvo nurodyta dokumentacijoje, patvirtino ir darbus atlikęs R. B. (2015 m. birželio 15 d. paaiškinimai el. b. l. 16, 3 t.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad UAB „Legrana“ pažeidė įstatymų nuostatas (vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą), kas reiškia, jog ji atliko savavališkus veiksmus pagal rangos sutartį, todėl spręstina, kad įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB ,,Legrana” padaryta žala dujų sistemai dėl kaltų tyčinių jos darbuotojų veiksmų nelaikytina draudžiamuoju įvykiu. Tai savo ruožtu reiškia, kad pagrįstai ieškinys įrodytoje dalyje tenkintinas tik atsakovės UAB ,,Legrana” atžvilgiu.

9Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

    1. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies sumažinant priteistą sumą nuo 11 957,62 Eur iki 10 695,38 Eur (8 274,61 Eur + 2 420,77 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
    2. Pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 382 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį. Atsakovė (apeliantė) pirmosios instancijos teisme patyrė 3 974,85 Eur atstovavimo išlaidų ir 269 Eur žyminio mokesčio išlaidų už paduodamą apeliacinį skundą.
    3. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje – ieškinį patenkinti iš dalies (71 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 71 proc. žyminio mokesčio, t. y. 271,22 Eur. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteistina 29 proc. patirtų išlaidų – 1 152,71 Eur atstovavimo išlaidų ir 78,01 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 6 p.).
    4. Byloje gautas UAB „Energo LT“ prašymas grąžinti už UAB „Legrana“ paduodamą apeliacinį skundą sumokėtą 269 Eur žyminį mokestį, kuris per klaidą buvo sumokėtas iš UAB „Energo LT“ sąskaitos, vėliau žyminis mokestis buvo pakartotinai sumokėtas iš apeliantės sąskaitos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad žyminis mokestis mokamas už teismo darbą, atliekant konkrečioje byloje teisingumo vykdymo funkcijas, o to pareiškėjo vardu neatlikus, per klaidą sumokėtas 269 Eur žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

13„ieškinį atsakovės UAB ,,Legrana” atžvilgiu patenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovės UAB ,,Legrana” (j. a. k. 135294897) ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius” (j. a. k. 304151376) naudai 10 695,38 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 38 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (10 695,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 271,22 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 22 ct) žyminio mokesčio.

15Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius” (j. a. k. 304151376) UAB ,,Legrana” (j. a. k. 135294897) naudai 1 152,71 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du eurus, 71 ct) atstovavimo išlaidų ir 78,01 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 1 ct) žyminio mokesčio.”

17Grąžinti UAB „Energo LT“ (įmonės kodas 302551560) 2016 m. gruodžio 21 d. NORDEA BANK AB SEPA mokėjimo orderiu Nr. B02671 sumokėtą 269 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai