Byla 2A-282

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino (pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, atsakovo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atstovo adv. Z.Pečiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-178-368/2005 pagal ieškovų ŽŪB „Spindulys“, J. M. , D. Šv. , L. K. , V. Šu. , B. K. , M. Š. , F. Š. , S. Š. , J. D. ieškinį atsakovams A. B. , A. P. , R. K. , A. K. , A. Kr. , Z. M. , R. B. , G. Š. , A. Š. , D. Š. , J. Šu. , S. K. , K. Š. , V. Šv. , J. Di. dėl pajų pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas ŽŪB „Spindulys“ ir kitų ieškovų atstovas adv. G.Žičkus kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-7) ir vėlesniu jo patikslinimu (t. 2, b. l. 4-11), kuriuo prašė pripažinti 2004 m. lapkričio 15 d. ŽŪB „Spindulys“ pajų pirkimo – pardavimo sutartis tarp A. B. ir A. P. , B. K. , A. K. , A. Kr. , J. M. , R. B. , F. Š. , A. Š. , J. Di., Z. M. , K. Š. , S. K. , R. U. , J. Š. , R. K. , D. Š. , G. Š. , J. U. , V. Šv. , S. V. G. niekinėmis ir negaliojančiomis.

4Nurodė, kad atsakovas A. B. pateikė ieškovui ŽŪB „Spindulys“ pranešimą ir 62 2004 m. lapkričio 15 d. Pajaus pirkimo pardavimo sutartis, prašydamas įregistruoti pagal sutartis įsigytus pajus. Bendra sutarčių kainą 1 106 492,50 Lt. Ieškovui ŽŪB „Spindulys“ kilus pagrįstam įtarimui, kad A. B. negali turėti tiek savo lėšų tam, kad sutartimis įsigyti visus pajus bei atsižvelgus į tai, kad sutarčių buvo didelis kiekis, buvo sudaryta vertinimo komisija, kuri nustatė, kad sutartis pateikė registruoti ne pajų pirkėjas A. B. , bet jo įgaliotas asmuo. Sutartys nebuvo notariškai patvirtintos, todėl nebuvo galimybės įsitikinti, kad parašai ant sutarčių nėra suklastoti. Vertinimo komisijai konstatavus daug grubių įstatymų pažeidimų, minėtos sutartys nebuvo įregistruotos. Šios sutartys turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Viena iš sutarčių šalių – pardavėjai – nesiekė sudaryti sutarčių su atsakovu A. B. , nes sutartys buvo pasirašytos nežinant, kas yra kita sutarties šalis. Nebuvo atsakovo A. B. pasiūlymo sudaryti sutartis (ofertos), todėl nebuvo ir negalėjo būti kitų atsakovų sutikimo sudaryti sutartis (akcepto). Todėl sutartys negali būti laikomos sudarytomis tarp atsakovų, nes tai prieštarautų sutarčių sudarymo tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų tikroji valia nebuvo sudaryti sutartis su atsakovu A. B. bei į tai, kad atsakovas A. B. negalėjo turėti tiek savo lėšų tam, kad sutartimis įsigyti visus pajus, manytina, kad atsakovas A. B. yra tik statytinis, t.y. apsimestinė sutarčių šalis. Todėl sutartys, kaip apsimestinai sandoriai, yra niekinės. Ieškovų manymu, tikroji sutarčių šalis buvo ne atsakovas A. B. , o S. P. , kuris nebuvo ŽŪB „Spindulys“ narys, todėl negalėjo pats pirkti bendrovės pajų, nes tik ŽŪB „Spindulys“ nariai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą kito bendrovės nario pajų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad ŽŪB pajų perleidimo sandoriai, prieštaraujantys ŽŪB įstatyme bei įstatuose įtvirtintai pajų perleidimo tvarkai, yra negaliojantys, o bendrovė neturi teisės neteisėta tvarka įgytų pajų registruoti. Be to, sutartys buvo sudarytos be pajų pardavėjų sutuoktinių sutikimo. Pajai, parduoti pagal ginčijamas sutartis, buvo įgyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovai teigia, kad pajai turi vertybiniam popieriui keliamų požymių, todėl tokiems sandoriams yra būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas arba rašytinis įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.).

5Atsakovo A. B. atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Ieškovas ŽŪB „Spindulys“ išgalvotų prasimanymų pagrindu vengė įregistruoti atsakovo A. B. įsigytus, sprendžiamojo balso teisę suteikiančius pajus, ir nesąžiningai elgdamasis kreipėsi į teismą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atmestini ieškovų argumentai, kad viena iš pajų pirkimo-pardavimo sutarčių šalių nesiekė sudaryti sutarčių su A. B. , nes sutartys pasirašytos nežinant, kas yra kita sutarties šalis. 2004-11-22 pranešimai, adresuoti A. B. , patvirtina, kad pajų pirkimo-pardavimo sutarčių šalys – pardavėjai žinojo, su kuo sudarė pajaus pirkimo-pardavimo sutartis. Tai, kad patys pajų pardavėjai 2004-12-06 pranešimais informavo atsakovą A.B., kad nutraukia pajų pirkimo-pardavimo sutartis ir prašo nurodyti banko sąskaitą, į kurią grąžinti sutartyse nurodytą sumą, patvirtina tai, kad šių asmenų paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl jais remtis negalima. ŽŪB įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtintas reikalavimas pajų pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti raštu. Tokių sutarčių nuorašai yra pateikti teismui. Rašytinė sutartis turi didesnę įrodomąją galią, o joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Atsakovų paaiškinimai nėra liudytojų parodymai, jie taip pat nepagrįsti kitais įrodymais.

6Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovų argumentai dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių, kaip apsimestinių sandorių, nėra teisiškai pagrįsti. Civilinio kodekso nuostatos paneigia ieškovų teiginius, kad pajų pirkimo-pardavimo sutarčių šalis buvo komitentas. Tai, kad vykdant komiso sutartį teises ir pareigas įgyja ne komitentas, o komisionierius patvirtina ir LAT praktika. Atsakovas A. B. yra ŽŪB „Spindulys“ narys, todėl galėjo sudaryti pajų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat turėjo pirmumo teisę įsigyti ŽŪB „Spindulys“ pajų, todėl pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra teisėti sandoriai. Taip pat nepagrįsti ieškovų argumentai dėl pajų pardavėjų sutuoktinių sutikimo nebuvimo. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Dalis ieškovų ir atsakovų pajų pirkimo-pardavimo sutartis sudarė tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje bei pardavė jiems priklausančius pajus, todėl atsakovas A. B. negalėjo manyti, kad sutuoktiniais esantys asmenys, kartu parduodami pajus, nesutiko dėl kito sutuoktinio sudaromo sandorio. Atsakovo A. B. atstovas pažymėjo, kad pajus nėra laikomas vertybiniu popieriumi, todėl ieškovų argumentai dėl CK 3.92 str. 4 d. nuostatų taikymo yra atmestini.

7Kitų atsakovų atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Pasirašant pajų pirkimo-pardavimo sutartį, joje nebuvo įrašytas nei pirkėjas, nei pardavėjas, nei pajaus dydis. Sutarties pasirašymo metu kartu buvęs A. B. nesiūlė sudaryti jokios sutarties. Kad sutartis buvo sudaryta su A. B. atsakovai nežinojo. Pasirašant neužpildytą pajaus pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai neturėjo galimybių atsiklausti savo sutuoktinių sutikimo dėl turimo pajaus pardavimo, nes juos skubino, neleido apsigalvoti. A. B. arba galimi jo atstovai veikė nesąžiningai, naudodami spaudimą, tuo faktiškai pripažindami, kad pajaus pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos neteisėtai.

8Šiaulių apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino 2004 m. lapkričio 15 d. ŽŪB „Spindulys“ pajų pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas tarp A. B. ir A. P. , V. Šv. , K. Š. , J. Di. , S. K. , J. Š. , D. Š. , A. Š. , G. Š. , F. Š. , R. B. , Z. M. , J. M. , A. K. , A. K. , R. K. , B. K. negaliojančiomis.

9Priteisė iš A. P. 34 229 Lt; V. Šv. 33 330,20 Lt; K. Š. 15 685,10 Lt; J. Di. 6 089,80 Lt; S. K. 8 557, 90 Lt, J. Š. 4 901,50 Lt, D. Š. 5 075,30 Lt; A. Š. 16 901,20 Lt, G. Š. 34 147,10 Lt, R. B. 28 197,80 Lt, Z. M. 30 389,50 Lt; A. Kr. 20 510,94 Lt, A. K. 22 456,20 Lt, R. K. 39 212,10 Lt A. B. .

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartis sudaroma vienai šaliai priėmus (akceptavus) kitos šalies pasiūlymą (ofertą). Tam, kad sutartis būtų sudaryta, turėjo būti pirkėjo pasiūlymas pirkti pajus iš pardavėjų ir pardavėjų sutikimas parduoti pajus būtent pirkėjui. Teismas nustatė, kad pajų pardavėjams pasirašant sutartis, A. B. nebuvo pateikęs pasiūlymo pajų pardavėjams pirkti ir įgyti iš jų pajus savo nuosavybėn. Pajų pardavėjai ketino parduoti pajus ŽŪB „Spindulys“ arba jos pirmininkui ir pajų pardavėjai nesiūlė pirkti pajų A. B. . Įstatymas imperatyviai nustato, kad sutartis galioja tik tada, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Pajų pardavimas konkrečiam pirkėjui yra esminė pajų pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga. Todėl pajų pardavėjui neišreiškus valios dėl pajaus pardavimo, teismas padarė išvadą, kad šalys nesusitarė dėl esminių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad yra akivaizdus CK 6.162 str. 2 d. pažeidimas, todėl visos ginčijamos pirkimo – pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios.

11Taip pat teismas nurodė, kad pajai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sisteminė LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo ir CK analizė leidžia daryti išvadą, kad pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamų požymių. Todėl pajų pirkimo – pardavimo sutartims sudaryti būtinas abiejų sutuoktinių dalyvavimas sandoryje arba kito sutuoktinio rašytinis įgaliojimas tą sandorį sudaryti. Byloje nustatyta, kad ieškovai Š. Š. , L. K. , V. Šu. , M. Š. , S. Š. , J. D. savo sutuoktiniams – atsakovams – K. Š. , S. K. , J. Šu. , J.Di. tokio įgaliojimo neišdavė. Visos ginčijamos sutartys pasirašytos tik vieno iš sutuoktinių. Imperatyvių CK 3.94 str. 4 d. nuostatų nesilaikymas yra savarankiškas pagrindas pripažinti dalį ginčijamų sutarčių niekinėmis. Be to, nuosavybės teisė į pajus pereina nuo jų įregistravimo pirkėjo vardu dienos. Pajai pagal ginčijamas sutartis nėra įregistruoti, todėl nuosavybės teisė į pajus A. B. neperėjo. Neperėjus nuosavybei į pajus, A. B. neturi ko grąžinti pajų pardavėjams. Todėl taikoma tik vienašalė restitucija – iš atsakovų A. B. priteistinos piniginės sumos, gautos už parduotus pajus.

12Atsakovo A. B. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo A. B. prašymo pripažinti ieškovų ir atsakovų dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam, kad nustatyti tikrąją sandorio šalies valią, buvusią sandorio sudarymo metu, to asmens paaiškinimai apie jo suvokimą dėl sudaryto sandorio yra itin reikšmingi, nes neatsiejami nuo jo asmens, būtini sandorio teisėtumui įvertinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atsakovų pozicijos, nes jie dėl ginčo iš esmės nebuvo apklausti. Ieškovo atstovo surašytais 2005-03-21 paaiškinimais teismas negalėjo vadovautis, nes visi paaiškinimai surašyti vienoda forma, jų tekstas panašus. Be to, vadovaujantis ŽŪB „Spindulys“ įstatais, bendrovės narys, norintis parduoti savo pajų ar jo dalį, bendrovei turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo parduodamo pajaus dydį bei pageidaujamas pardavimo sąlygas. Tačiau nei vienas iš atsakovų nebuvo pateikęs tokių pareiškimų, todėl jų paaiškinimai, jog ketino parduoti pajus ir manė juos parduodant bendrovei yra išgalvoti. Be to, ieškovų ir atsakovų paaiškinimais teismas negalėjo remtis dėl to, kad jie neatitinka CPK 186 str. 2 d. reikalavimų.
  2. Atsisakydamas tenkinti A. B. prašymą pripažinti būtinu ieškovų ir atsakovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pažeidė proceso teisės normas. Teismas sprendimą motyvavo remdamasis iš esmės vien tik ieškovų ir atsakovų paaiškinimais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Vadovaudamasis šalių rungimosi, lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principais, teismas turėjo pripažinti šių asmenų dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Ieškovams ir atsakovams nedalyvaujant teismo posėdžiuose nei atsakovas A. B. , nei pats teismas negalėjo užduoti klausimų šiems asmenims dėl jų prieštaringų paaiškinimų.
  3. Teismo išvada, kad A. B. atsakovams nesiūlė sudaryti sutarčių, o atsakovai buvo įsitikinę, kad pajus superka ŽŪB „Spindulys“ yra nepagrįsta. Byloje yra pateikti raštu sudarytų ginčo sutarčių nuorašai. Pajų pardavėjai žinojo, kam parduoda pajus. Šią aplinkybę A. B. įrodinėjo įstatymo nustatyta forma sudarytomis rašytinėmis sutartimis, kurios patvirtina tiek pajų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo faktą, tiek sutarčių šalis, tiek jų sąlygas. Tokios sutartys gali būti nuginčytos remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Kadangi pajų pirkimo-pardavimo sutartys patvirtintos įstatymo nustatyta forma, įrodinėjimo naštą, norint sutartis nuginčyti, įstatymas perkelia ieškovams. Tačiau ieškovai jokių rašytinių įrodymų nepateikė.
  4. Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Sutarties sąlygos pripažįstamos esminėmis priklausomai nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, apimties ir įstatymo. Pagal CK 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutarties esminėmis sąlygomis laikytinos sąlygos dėl pirkimo-pardavimo dalyko ir kainos. Dėl šių esminių sąlygų buvo susitarta, todėl teismo argumentai dėl CK 6.162 str. pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Vadovaujantis ieškovų paaiškinimais, kad pajų pardavėjai ketino pajus parduoti ŽŪB „Spindulys“ arba jos pirmininkui ir kad nesiūlė pajų pirkti A. B. , teismas galėjo spręsti tik sutarčių negaliojimo dėl suklydimo klausimą.
  6. CK 1.93 str. 2 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Tarp atsakovo A. B. ir kitų atsakovų pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos raštu, todėl atsakovų ir ieškovų teiginiai dėl ofertos nebuvimo, nežinojimo su kuo sudaroma sutartis, negali būti laikomi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis rašytinei sutarčiai paneigti.
  7. Teismas nesilaikė įrodymų sąsajumo, leistinumo, pakankamumo principų, nes rėmėsi ieškovų ir atsakovų paaiškinimais, kurie net nėra liudytojų parodymai, paneigiant raštu sudarytų ir abiejų sutarties šalių parašais patvirtintų sutarčių nuostatas.
  8. Teismas nepasisakė dėl įrodymų ir aplinkybių, kurios prieštarauja teismo išvadai, kad atsakovas A. B. nesiūlė sudaryti atsakovams pajų pirkimo-pardavimo sutarčių. Šiai išvadai prieštarauja liudytojų G. L. , J. Du. , D.J. ir V. M. parodymai, kurie teisme patvirtino, jog parduodantiems pajus asmenims buvo paaiškinta, kad pajų pirkėjas yra A. B. .
  9. Teismas, padarydamas išvadą, kad pajai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepasisakė dėl to, kodėl atmetė atsakovo A. B. atstovo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, kad pajai yra asmeninė atsakovų nuosavybė. Iš ŽŪB „Spindulys“ pažymų matyti, kad pajai buvo įgyti apie 1992 metus, t. y. pirminio žemės ūkio įmonių privatizavimo metu. 1991 m. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas nenumatė sutuoktinių valios išraiškos, kieno vardu bus įgyjamos privatizuojamos įmonės tikslinės žemės ūkio įmonės kompensacijos, kurios vėliau buvo naudojamos pajiniams įnašams žemės bendrovėje. Minėtas įstatymas tikslines žemės ūkio kompensacijas siejo su konkretaus asmens, o ne sutuoktinių stažu įmonėje. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 6 p., išmokos, susijusios išimtinai su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, pripažįstamos sutuoktinio asmenine nuosavybe.
  10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamų požymių, todėl pajų pirkimo-pardavimo sutartims būtinas abiejų sutuoktinių dalyvavimas sandoryje arba kito asmens rašytinis įgaliojimas tą sandorį sudaryti. Žemės ūkio bendrovės pajus nepatenka į CK 3.92 str. 4 d. nustatytą objektų sąrašą, nes pajus nėra nei nekilnojamas turtas, nei bendra įmonė, nei vertybinis popierius. Žemės ūkio bendrovių įstatyme pajus nėra įvardijamas kaip vertybinis popierius. Pagal CK 1.101 str. 1 d., pagrindinis vertybinio popieriaus požymių yra tai, kad vertybinį popierių išleidžia emitentas. Tačiau žemės ūkio bendrovės pajų neleidžia. Pagal žemės ūkio bendrovių įstatymą, pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas, juos įneša žemės ūkio bendrovės pajininkai. Be to, žemės ūkio bendrovių įstatymas nustato, kad bendrovė neturi teisės leisti akcijų. Akcijos yra vertybinis popierius, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatė draudimą žemės ūkio bendrovėms leisti vertybinius popierius. Pajus negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, nes pagal CK 1.101 str. 1 d. vertybinis popierius yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Tuo tarpu pajus nėra dokumentas, o turtinis ar neturtinis įnašas. CK 1.101 str. 10 d. nustato, kad nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Tuo tarpu pajus gali būti perleidžiamas pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu, o tokie sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Be to, nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, o pajus teisės dalyvauti žemės ūkio bendrovės valdyme nesuteikia, todėl laikyti jį nuosavybės vertybiniu popieriumi nėra pagrindo.
  11. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisė į pajus pereina nuo jų įregistravimo pirkėjo vardu dienos, todėl neperėjus nuosavybei į pajus, A. B. neturi ko grąžinti pajų pardavėjams, todėl taikoma vienašalė restitucija. ŽŪB „Spindulys“ pajų nuosavybės perėjimo momentas užfiksuotas 2004-11-15 pajų pirkimo-pardavimo sutartyse. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 str. 7 d. paneigia teismo išvadą, kad nuosavybės teisė į pajus neperėjo, nes registravimas žemės ūkio bendrovėje vyksta tuomet, kai asmeniui jau perėjo nuosavybės teisė į pajų.
  12. Teismas skundžiamame sprendime pripažino negaliojančiomis 2004-11-15 pajų pirkimo – pardavimo sutartis, dėl kurių negaliojimo buvo sprendžiami ginčai Radviliškio raj. apylinkės teisme bei Šiaulių apygardos teisme. Radviliškio raj. apylinkės teismo 2005-03-23 sprendimu buvo atmestas G. Š. ieškinys F. Š. , o 2005-03-04 sprendimu buvo atmestas Z. M. ieškinys J. M. , tačiau nepaisant to, Šiaulių apygardos teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl tų pačių pajų pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo patenkintas A. B. apeliacinis skundas ir atmestas J. Di. ieškinys jo sutuoktinei J. D. . Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, o skundžiamame sprendime padarytos išvados prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms.

13Ieškovo ŽŪB „Spindulys“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta atsakovų pozicija. Atsakovai teisme dalyvavo atstovaujami atstovų – advokato ir advokato padėjėjo. Pagal CPK 51 str. 1 d. kiekvienas gali vesti bylą pats arba per atstovus. Atsiliepime į ieškinį atsakovai, atstovaujami savo atstovo advokato padėjėjo R.Barzdos, nurodė sutarčių pasirašymo aplinkybes. Atsakovų atstovas teisme davė paaiškinimus apie kiekvienam jo atstovaujamam atsakovui buvusias aplinkybes pasirašant ginčo sandorius. Taigi, visi atsakovai, išskyrus apeliantą, naudodamiesi CPK suteiktomis teisėmis, išreiškė savo poziciją teismui per rašytinius atsiliepimus į ieškinį, tripliką bei per savo atstovo apklausą teisme.
  2. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas negalėjo vadovautis ieškovų atstovo surašytais paaiškinimais dėl jų turinio nepagrįstumo. Ieškovai pateikė teismui kiekvienas savo asmeninius 2005-03-21 paaiškinimus apie ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes ir jų poziciją dėl ieškinio, surašytus ir pasirašytus jų atstovo advokato G.Žičkaus. Ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybės buvo tos pačios, todėl paaiškinimų turinys yra panašus ir atitinka buvusią realią faktinę situaciją. Paaiškinimų formą pasirinko juos surašęs asmuo – ieškovų atstovas. Todėl normalu, kad paaiškinimų forma (išdėstymas, šifras ir kt.) yra vienoda.
  3. Pagal CK 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., pardavėjui negavus pirkėjo pasiūlymo sudaryti sutarties, negali būti laikoma, kad asmenys susitarė ir sudarė sutartį. Byloje teisingai nustatyta, kad A. B. atsakovams nesiūlė sudaryti pajų pirkimo-pardavimo sutarčių su juo pačiu, o atsakovai buvo įsitikinę, kad pajus superka ŽŪB „Spindulys“. A. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių galima būtų suprati, kad jis norėtų įsigyti pajus iš kitų atsakovų ir dalies ieškovų (nepasirašė sutarties, nesiderėjo dėl kainos, iš viso nesiūlė jos). Tai patvirtinta ieškovų ir atsakovų paaiškinimais, kad A. B. nebuvo pajų pirkėjas pagal ginčijamas sutartis. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad sudarant pajų pirkimo-pardavimo sutartis, prieš sutarčių sudarymą A. B. atsakovams nesiūlė sudaryti sutarčių. Ginčijamos sutartys negali būti laikomos sudarytomis, nes nebuvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų. Be to, ginčijamos sutartys nebuvo įregistruotos ŽŪB „Spindulys“, todėl jos šalys, įskaitant ir apeliantą, negali panaudoti jų prieš ieškovus.
  4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties esminėmis sąlygomis laikytinos sąlygos dėl pirkimo-pardavimo dalyko ir kainos, dėl kurių A. B. ir kiti atsakovai susitarė. Įstatymas nustato, kad konkrečių veiksnių šalių tarpusavio susitarimas yra būtinas sutarties galiojimo elementas ir sąlyga. Be konkretaus pirkėjo, kaip ir pardavėjo, nagrinėjamu atveju negalimas šalių susitarimas, t.y. susitarimo nėra. Vadinasi, parduodamų pajų pirkėjas, kaip šalis pajų pardavėjui laikytina esmine pajų pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Šalims nesusitarus dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis negalioja. Iš bylos matyti, kad pajų pardavėjai nesitarė su apeliantu dėl kokios nors pajų pardavimo sąlygos. Tai reiškia, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp pajų pardavėjų ir apelianto dėl visų esminių sutarties sąlygų. Vadinasi, nesant tokio šalių susitarimo, ginčijamos sutartys yra niekinės ir negaliojančios. Be to, pirkimo pardavimo sutarties kaina nelaikytina esmine sąlyga, nes įstatymas numato, kad ji gali būti nenumatyta ir nustatoma vadovaujantis įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu šalių susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko yra esminis.
  5. Visi ieškovai ir atsakovai buvo atstovaujami atstovų, toks dalyvavimas teismo posėdžiuose yra teisėtas ir tinkamas. Todėl pripažinti ieškovų ir atsakovų dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu ir betarpiškai išklausyti jų paaiškinimus nebuvo būtina.
  6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai siūloma vadovautis CK 3.89 str. 1 d. 6 p. nuostatomis, nes pajų įsigijimo metu šio CK nuostatos dar negaliojo. Tuo metu, 1992-12-17, galiojo LR Santuokos ir šeimos kodeksas, kuris nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Ir nors ŽŪB „Spindulys“ pajininkų turto apskaitos dokumentuose (vertybinių popierių sąskaitose) šis turtas įformintas vieno sutuoktinio vardu, tačiau iš ŽŪB „Spindulys“ pažymos Nr. 8 bei santuokos liudijimų matyti, kad pajus buvo įgytas pažymoje nurodytiems asmenims esant santuokoje, todėl turi būti laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams.
  7. Nors ŽŪB įstatyme pajus nėra įvardijamas kaip vertybinis popierius, tačiau CK 1.101 str. nurodyti nuosavybės vertybinio popieriaus požymiai bei ŽŪB įstatyme nurodyti pajaus požymiai sutampa. Todėl teismo išvada, kad pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamų požymių yra teisinga ir pagrįsta. Todėl pajų pirkimo-pardavimo sutartims būtinas abiejų sutuoktinių dalyvavimas sandoryje arba kito sutuoktinio rašytinis įgaliojimas tą sandorį sudaryti.
  8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pajų nuosavybės perėjimo momentą ir pagrįstai taikė vienašalę restituciją. Nuosavybės teisė į pajus pereina nuo jų įregistravimo pirkėjo vardu dienos. Byloje nėra įrodymų, kad ŽŪB „Spindulys“ būtų įregistravęs A. B. pateiktas ginčo pajų pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl neregistruotos ginčo sutarys negali patvirtinti nuosavybės perėjimo momento, nes įstatymas nustato, kad registruotiną daiktą (šiuo atveju pajus) įgyja tik atitinkamus sandorius įregistravęs asmuo.
  9. Apelianto minimi Šiaulių apygardos teismo nutartis bei Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimai yra nesusiję su šia byla bei neturi prejudicinės galios, nes šiose bylose vyko ginčas tarp kitų šalių ir kitu pagrindu nei šioje nagrinėjamose byloje.

14Atsakovai A. P. , A. K. , A. Kr. , Z. M. , R. B. , A. Š. , D. Š. , J. Šu. , S. K. , K. Š. , V. Šv. , J. Di. , G. Š. , R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas A. B. nepagrįstai nurodęs, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta jų pozicija, nes dėl ginčo esmės jie nebuvo apklausti. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, o jo apklausa prilyginama šalies apklausai. Atsakovai teigia, kad jų atstovas advokato padėjėjas R.Barzda juos atstovavo tinkamai ir teismui pateikė teisingus ir išsamius paaiškinimus, kurie atitinka tikrąsias faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu neginčijamai buvo nustatyta ir patvirtinta aplinkybė, kad nei vienam iš atsakovų nebuvo įteiktas pajų pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius. Nei vienos iš atsakovų pasirašytų sutarčių jiems negrąžino. Nei vienas iš atsakovų neketino parduoti savo turimą pajų A. B. . Sutartis pasirašė, nes A. B. ir kiti asmenys jiems aiškino, jog pajus jie perduoda ŽŪB „Spindulys“. A. B. sutartis pasirašė savavališkai, nesant atsakovų valios parduoti jam savo pajų. Todėl teisme teisingai nustatyta, kad ginčijamos sutarties šalys nesusitarė dėl pirkėjo, t.y. esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas galėjo spręsti tik sutarčių negaliojimo dėl suklydimo klausimą. Atsakovai teigia, kad jie ne suklydo, o iš viso nesudarinėjo sutarčių su atsakovu A. B. . Atsakovai nurodė, kad tikroji jų valia buvo išdėstyta teismui per atstovą. Taip pat nurodo, kad pajus turi būti laikomas vertybiniu popieriumi, nes atitinka CK 1.101 str. 7 d. reikalavimus. Todėl pajaus pirkimo pardavimo sutarčiai turi būti taikomi CK 3.92 str. 4 d. reikalavimai. Pažymėjo, kad teismas tinkamai išsprendė restitucijos klausimą, todėl teismo sprendimą vykdys ir grąžins sprendime nurodytomis sąlygomis visas pinigų sumas.

15Ieškovų J. M. , D. Šv. , L. K. , V. Š. , B. K. , M. Š. , F. Š. , S. Š. , J. D. atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo A. B. apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2005-04-05 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog teisme nebuvo išsiaiškinta atsakovų pozicija, nes jie dėl ginčo neapklausti, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 186 str. 5 d., šalies atstovo apklausa prilyginama šalies apklausai. Tas pats pasakytina ir apie ieškovų apklausą šioje byloje. Ieškovai taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas negalėjo vadovautis rašytiniais jų paaiškinimais. Ieškovai pateikė savo paaiškinimus siekdami patvirtinti, kad jiems yra žinoma apie nagrinėjamas bylas, kuriose jie yra ieškovai bei kad jomis domisi. Pažymi, kad teismo diskrecija yra spręsti, kada šalių dalyvavimas yra būtinas, o kada pakanka atstovų dalyvavimo. Taip pat nurodė, kad A. B. , nepateikdamas ofertos pajų pardavėjams, suprasdamas savo vaidmenį pajų pirkimo procedūroje, vėliau pasirašydamas pajų pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, o sutartys, vadovaujantis sutarčių sudarymo taisyklėmis pagal CK, nebuvo sudarytos. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 1.93 str. 2 d. nustatančia, kad liudytojų parodymais negalima ginčyti raštu sudarytų sutarčių ir laiko, kad liudytojų parodymai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė. Ieškovų atstovas pažymi, kad teisme liudytojus klausti kvietė pats apeliantas, ieškovai ir atsakovai liudytojų nekvietė. Ieškovų ir atsakovų atstovai nėra liudytojai, jų apklausa atstoja šalies apklausą. Taip pat nurodė, kad teismas teisingai nusprendė, kad pajus yra vertybinis popierius.

16Skundas atmestinas.

17Apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo padavė kaip atsakovas A. B. , taip ir ieškovas ŽŪB ,,Spindulys“. Tačiau pastarajam laiku nepašalinus apeliacinės instancijos teismo nustatytus skundo trūkumus, šis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Todėl byla nagrinėjama atsakovo A. B. apeliacinio skundo ribose, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nustatyta nebuvo (CPK 320 str. 1 d.).

18Didžiąją dalį apeliacinio skundo atsakovas A. B. skyrė tai aplinkybei, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant teismo posėdžiuose nei ieškovams (fiziniams asmenims), nei atsakovams, išskyrus patį apeliantą. Šį faktą atsakovas vertina kaip pirmosios instancijos teismo padarytą kaip procesinės, taip ir materialinės teisės normų pažeidimą, kuris, jo nuomone, sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

19Tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija negalima. Sutinkamai su CPK 51 str., asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Kiekvienas iš apelianto paminėtų asmenų (ieškovai fiziniai asmenys ir kiti atsakovai) pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujami advokato arba advokato padėjėjo, su kuriais kiekvienas jų buvo sudaręs savanorišką atstovavimo sutartį. Iš šių asmenų sudarytų atstovavimo sutarčių matyti, kad atstovams buvo suteikta teisė atlikti visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamajam, įskaitant ir procesinius veiksmus, reikalaujančius atskiro aptarimo įgaliojime (CPK 59 str. 2 d., t. 1, b.l. 86-88, 90-93, 95, 173-176, 178-179, 181, 183; t. 2, b.l. 17; t. 1, b.l. 145-154; 158-161). Tuo tarpu CPK 177 str. 2 d. prie įrodymų civilinėje byloje priskiria šalių paaiškinimus duotus per atstovus, o CPK 186 str. 5 d. nustato, kad šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa.

20Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovų bei atsakovų atstovai netinkamai vykdė savo pareigas bei būdami apklausiami pirmosios instancijos teisme davė teismui neteisingus paaiškinimus, neatitinkančius jų atstovaujamųjų teisinės pozicijos dėl nagrinėjamojo ginčo bei kitaip negu jų atstovaujamieji išdėstė bylos aplinkybes. Priešingai, kad šalių pozicija byloje jų atstovų buvo išdėstyta tinkamai patvirtino kaip ieškovų, taip ir atsakovų rašytiniai paaiškinimai (t.2 b.l. 213-221, t.3 b.l. 35-45), o taip pat pačių atsakovų pasirašytas ir į bylą pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą (t.3 b.l. 31-34). Apeliantas kaip šių paaiškinimų trūkumą nurodo tai, kad jų tekstai yra panašūs. Tačiau turėtina omenyje, kad visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti tą pačią dieną per pakankamai neilgą laiko tarpą. Jų sudarymo sąlygos iš esmės yra panašios, kas savaime sąlygojo ir paaiškinimų apie tai panašumą. Be to, juose kalbama ir apie šalių valią dėl pajų pirkėjo, kuri buvo suformuota bendrovės narių susirinkime. Todėl sutikti su apeliantu, kad paaiškinimų tekstų panašumas daro juos ydingais, negalima.

21Be to, kaip ieškovų, taip ir atsakovų pozicija dėl nagrinėjamojo ginčo pakankamai nuosekliai išdėstyta jų pačių atsakovui A. B. rašytuose pareiškimuose dėl su juo sudarytų ginčo sutarčių (t.1 b.l. 43-45, 63-66, t. 2 b.l. 73, 74, 77, 78, 80, 81). Šia prasme negalima sutikti su apelianto nuomone, kad pastarieji paaiškinimai patvirtina šalių pozicijos dėl su juo sudarytų sutarčių nenuoseklumą, nes ne tik 2004 m. gruodžio 6 d., bet ir 2004 m. lapkričio 22 d. pareiškimuose šalys sutarties nutraukimo (negaliojimo) priežastį nurodė ne tiek atsiskaitymų pagal jas trūkumus, kiek jų sudarymo metu padarytus pažeidimus. Be to, jau 2004 m. lapkričio 25 d. dalis bylos dalyvių pranešė apeliantui, kad nedavė savo sutuoktiniams sutikimo dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su apeliantu.

22Todėl priešingai negu teigia apeliantas, darytina išvada, kad bylos šalys praktiškai iš karto po ginčijamų sutarčių sudarymo išreiškė pastarajam savo nuomonę dėl jų negaliojimo.

23Šalių pozicijos nenuoseklumą apeliantas taip pat bandė grįsti tuo, kad bendrovės pajininkai J.U. ir S. G. atsisakė nuo jam Radviliškio raj. apylinkės teisme tuo pačiu pagrindu pareikštų ieškinių, o E. ir I. U. ir E. G. atsisakė nuo šioje byloje jam pareikšto reikalavimo. Tačiau visi šie asmenys priimant skundžiamą sprendimą bylos dalyviais nebuvo ir teismas dėl jų teisių ir pareigų nepasisakė. Be to, kitų pajų pardavėjų teisinė pozicija dėl jų pačių su apeliantu sudarytų pajų pirkimo-pardavimo sutarčių negali įtakoti bylos šalių valios bei jų teisinės pozicijos dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde minimus paminėtų asmenų apeliantui rašytus pareiškimus, kuriais jie atšaukė savo ankstesnius raštus dėl sutarčių negaliojimo.

24Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodomus nagrinėjamos bylos atsakovų J. Š. ir K. Š. analogiško turinio pareiškimus turėtina omenyje, kad pastarieji šių pareiškimų turinį ne kartą paneigė kaip savo vėlesniuose paaiškinimuose, taip ir jų pačių pasirašytame atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2 b.l. 165, 167, t.3 b.l. 31-34, 41, 43).

25Todėl negalima laikyti pagrįstu apelianto teigimą, kad nepripažindamas būtinu šalių dalyvavimą procese, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normų reikalavimus bei tuo pačiu neišaiškinęs tikrosios ginčijamų sutarčių šalių valios dėl jų sudarytų sandorių, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

26Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti atsakovių A. P. ir R. B. surašyti rašteliai, kuriuose teigiama, kad pastarosios su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, su apeliantu sudarytomis sutartimis patenkintos, į teismą dėl jų nesikreipė (t. 2, b.l. 291, 292). Kolegijos nuomone, šių raštelių turinį paneigia ne tik paminėtų atsakovių su jų atstovu advokato padėjėju R.Barzda sudarytos atstovavimo sutartys, bet ir jų pačių pasirašytas atsiliepimas į A. B. apeliacinį skundą, kuriame atsakovės paneigia pasirašiusios apelianto pateiktus raštelius (t. 1, b. l. 145, 150, t. 3, b. l. 34). Šia prames pastebėtina, kad priešingai negu apelianto pateiktuose rašteliuose, A. P. ir R. B. parašų tikrumą atsiliepime patvirtino Kėdinių raj. notarų biuro notarė G. Sl. .

27Sprendžiant dėl šalių valios sudarant ginčijamus sandorius svarbu yra tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, prieš ginčijamų sutarčių sudarymą, 2004 m. rudenį įvyko neformalus bendrovės ,,Spindulys“ narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta dėl pajų pardavimo bendrovei ,,Spindulys“ arba jos atstovui. Tokio susirinkimo buvimo faktą iš esmės patvirtina visi bylos dalyviai, tame tarpe ir apeliantas. Tuo tarpu pastarojo teiginiai dėl susirinkimo metu priimto sprendimo turinio paneigiami visų kitų bylos dalyvių (kaip ieškovų, taip ir atsakovų) paaiškinimais. Paminėti įrodymai leidžia teigti, kad labiau tikėtina yra ne apelianto, bet kitų bylos dalyvių išdėstyta pozicija dėl bendrovės narių susirinkime priimto nutarimo turinio. Taigi būtent šiame susirinkime buvo suformuota šalių valia dėl pajų pardavimo bendrovei ,,Spindulys“, kuri buvo pažeista sudarant ginčijamus sandorius. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad kaip jau buvo pažymėta anksčiau, šalys savo poziciją dėl su apeliantu sudarytų sandorių negaliojimo pradėjo reikšti iš karto po to, kai joms tapo žinoma apie tai, kad pajus supirko ne bendrovė, o A. B. . Bendrovės nario teisė parduoti savo pajų bendrovei nustatyta ŽŪB įstatyme (19 str. 2 p.).

28Kad pasirašant ginčijamas sutartis pajų pardavėjų valia parduoti juos bendrovei buvo pažeista, akivaizdžiai matosi iš šalių paaiškinimų bei jų raštų, adresuotų apeliantui. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad ginčijamos sutartys, o kartu ir kitos pajų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną per pakankamai trumpą laiko tarpą. Sandoriai buvo sudaromi skirtingose vietose ir dėl laiko stokos pats A. B. (ko apeliantas neneigia) dalyvavo tik sudarant dalį jų, o sutartys buvo pasirašytos vėliau. Kaip paaiškino bylos šalys – pajų pardavėjai, nei A. B. , nei kiti pajų supirkime dalyvavę asmenys, aplinkybės, kad pajus superka A. B. nenurodė, o priešingai aiškino, kad pajus superka bendrovė, be to, sutarties tekstas buvo neužpildytas, po vieną sutarties egzempliorių jie negavo. Kolegijos nuomone, šių įrodymų visuma paneigia apelianto aiškinimą, kad pajų pardavėjai žinojo, kad pajus jie parduoda jam.

29Teisėjų kolegija neturi jokių duomenų ir pagrindo teigti, kad tokius paaiškinimus bylos šalys, išskyrus apeliantą, duoda piktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis ir jie neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių. Be to, šių paaiškinimų tikrumą patvirtina ir tai, kad, nors, kaip yra nustatyta byloje, sudarant sandorius pirkėjo pusėje dalyvavo skirtingi asmenys, visos sutartys buvo surašytos viena ranka, kas parodo, kad sutarties tekstai buvo užpildyti jau po to, kai jas pasirašė pajų pardavėjai. Be to, pats apeliantas nepatvirtino, kad po sutarčių sudarymo po vieną jų egzempliorių buvo palikta pas pardavėjus, bet priešingai paaiškino, kad sutarties sąlygos pardavėjams daug aiškintos nebuvo, o pinigus už pajų turėjo ne jis, o D. J. (t.2 b.l. 250, 251).

30Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto iniciatyva byloje apklaustų liudytojų G. L. , J. Du. , D.J. ir V. M. parodymai. Visų pirma turėtina omenyje, kad paminėti asmenys dalyvavo sandorių sudaryme padedant pajus supirkti apeliantui, kas savaime parodo jų suinteresuotumą bylos baigtimi bei nulemia šių įrodymų patikimumą. Kita vertus net ir šie liudytojai parodė, kad A. B. visų sutarčių sudaryme nedalyvavo (liudytojai G. L. , V. M., t.2 b.l. 256, 258), pinigus už pajų mokėjo ne A. B. (liudytojai D. J. , D. M. , t.2 b.l. 257, 258). Be to, liudytojas J. Du. parodė, kad tiksliai nežino ginčo sutarčių sudarymo aplinkybių (t.2 b.l. 257).

31Todėl laikyti, kad A. B. įrodė, jog pajų pardavėjams buvo žinoma, kad juos perka apeliantas, pagrindo nėra (CPK 178 str.).

32Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus pažeidžiant sutarčių sudarymo tvarką, nesant šalių susitarimo dėl sutarčių esminių sąlygų bei pažeidžiančius tikrąją pajų pardavėjų valią parduoti pajus ŽŪB „Spindulys“(CPK l.162 str.).

33Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde esanti nuoroda į Radviliškio raj. apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. protokolą, kuriame užfiksuoti atsakovo Z. M. paaiškinimai, duoti kitoje byloje (t.2 b.l. 298-320). Priešingai, iš šio posėdžio protokolo matyti, kad Z. M. , davęs teisme priesaiką, paaiškino, kad pajų nusprendė parduoti bendrovei po įvykusio susirinkimo. Sudarant sutartį A.B. vertino kaip bendrovės atstovą, pasirašė sutartį ant tuščių lapų, pats A. B. sutarties nepasirašė. Sužinojęs, kad pajų pardavė A. B. pasijuto apgautas, jei žinotų kad pajų perka A. B. , būtų jam nepardavęs bei nedavęs sutikimo tai daryti savo žmonai J. M. (t.2 b.l. 301, 302). Pastebėtina, kad nurodytoje byloje analogiškus paaiškinimus davė ir J. M. (t.2 b.l. 304, 305).

34Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo, kad vertinant ginčijamas pajų pirkimo-pardavimo sutartis, teismas pajų pardavėjų elgesį turėjo vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį, tokiomis pat aplinkybėmis bei į tai, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius bei prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuoti su teisininku. Tačiau, turint omenyje, kad pačiam apeliantui yra gerai žinoma, kad dauguma pajų pardavėjų yra garbaus amžiaus, neturi tinkamo išsilavinimo, gyvena kaime, kuriame nėra advokatų kontoros, o ginčijamos sutartys buvo sudarytos per vieną dieną ir paskubomis, toks apelianto teigimas yra nepagrįstas.

35Pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. B. pajus įgijo ne savo, o S.P. lėšomis, kuriam pagal tarp jų sudarytą sutartį apeliantas buvo įsipareigojęs perduoti ginčo sutartimis įgytus pajus (t.2 b.l. 13 sutarties 3.1-3.5. punktai). Todėl pagrįstu laikytinas ieškinio teiginys, kad ginčo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant kitų bendrovės narių pirmumo teisę į pajų įsigijimą, užfiksuotą ŽŪB ,,Spindulys“ įstatų 49.6 p. (ŽŪB įstatymo 6 str., 10 str.).

36Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ginčijami sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti be pajų pardavėjų sutuoktinių sutikimo, apeliantas nurodo, kad tokio sutikimo nereikėjo, nes pajai buvo įgyti už tikslines žemės ūkio kompensacijas ir pagal CK 3.89 str. 1 d. 6 p. yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau sprendžiant dėl šio apeliacinio skundo argumento, turėtina omenyje, kad nei šių kompensacijų skyrimo, nei ŽŪB ,,Spindulys“ pajų įsigijimo metu (1992 m.) apelianto nurodyta teisės norma negaliojo, o pagal tuo metu galiojusį įstatymą toks turtas, kaip įgytas santuokos metu sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei nebuvo priskirtas prie asmeninės sutuoktinio nuosavybės (SŠK 21 str., 22 str., t.2 b.l. 171, 172, 222-226).

37Be to, net ir sutikus, kad tikslinės žemės ūkio kompensacijos, kurios buvo skiriamos priklausomai nuo asmens darbo stažo žemės ūkio įmonėje yra šio asmens asmenine nuosavybė, turėtina omenyje, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, už šias išmokas įgytų ginčo pajų vertė per laikotarpį nuo jų įsigijimo iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo žymiai padidėjo. Toks vertės padidėjimas susijęs su žemės ūkio bendrovės narių, jų tarpe kaip pajų pardavėjų, taip ir jų sutuoktinių darbu, dėl ko šie pajai turi būti pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį parduodant pajų pardavėjas turėjo turėti savo sutuoktinio leidimą tokį sandorį sudaryti, tačiau kaip nustatyta anksčiau, tokio leidimo neturėjo (CK 3.90 str. 1 d.).

38Šia prasme apelianto argumentai, kad dalis pajų pardavėjų ginčijamus sandorius sudarė dalyvaujant jų sutuoktiniams bei jiems neprieštaraujant, kas turi būti vertinama, kaip leidimas tokiam sandoriui sudaryti, nėra pagrįstas, nes, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, minėti sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant pajų pardavėjų valią bei pastariesiems įsitikinus, kad pajai pardavinėjami bendrovei ,,Spindulys“.

39Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuorodos į Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 ir kovo 23 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimus. Visų pirma kaip paaiškino apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas, pirmieji du sprendimai neįsiteisėjo ir vien dėl to negali turėti kokios nors teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Be to, reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti kitu pagrindu negu nagrinėjamoje byloje.

40Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo priimtas dėl J. D. sudaryto sandorio, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Pastebėtina ir tai, kad šiame sprendime pastarosios parduotas pajus pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas prieštarauja apeliacinio skundo pozicijai dėl pajaus teisinio statuso, kaip jo pardavėjo asmeninės nuosavybės.

41Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ŽŪB įstatymo bei CK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamus požymius (CK 1.101 str. 7 d.). Apeliaciniame skunde labiau akcentuojama ŽŪB pajaus bei nuosavybės vertybinių popierių teisinio reguliavimo skirtumai. Tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia tos aplinkybės, kad kaip pajus, taip ir nuosavybės vertybiniai popieriai sukuria jų turėtojams iš esmės tas pačias teisines pasekmes, ką iš dalies pripažįsta ir pats apeliantas. Todėl konstatavus šią aplinkybę, bei nustačius, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti nesant nustatyta tvarka duotiems pajų pardavėjų sutuoktinių sutikimams, teismas turėjo pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir vadovaudamasis CK 3.92 str. 4 d.

42Apeliantas kaip skundžiamo sprendimo ydingumą vertino tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį bei pripažindamas ginčijamus sandorius negaliojančiais netaikė dvišalės restitucijos bei neįpareigojo A.B. grąžinti pajus pardavėjams. Tačiau turint omenyje, kad ginčo pajų pirkimo-pardavimo sutartys nustatyta tvarka nebuvo įregistruotos ŽŪB ,,Spindulys“, dėl ko atsakovas A. B. neperėmė sandorių sudariusių pajininkų turtines teises ir pareigas, o be to šie sandoriai pripažinti negaliojančiais, laikytina, kad ši aplinkybė pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nesudaro (ŽŪB įstatymo 15 str. 7 d.).

43Priėmęs sprendimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pajų pardavėjų atsakovui A. B. pagal sutartis gautas pinigines sumas. Tačiau B. K. , F. Š. ir J. M. atžvilgiu teismas restitucijos be pagrindo netaikė. Šia prasme sprendimas tikslintinas priteisiant iš nurodytų asmenų A. B. naudai pagal negaliojančiais pripažintus sandorius gautus pinigus.

44Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

46Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

47Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį ir A. B. (a/k 34002110492) naudai priteisti: iš B. K. (a/k 33405050680) 38 231,8 Lt, F. Š. (a/k 43509120384) 33 330,20 Lt, J. M. (a/k 43604130173) 37 054,5 Lt.

48Priteisti iš atsakovo A. B. 88,4 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas ŽŪB „Spindulys“ ir kitų ieškovų atstovas adv. G.Žičkus... 4. Nurodė, kad atsakovas A. B. pateikė ieškovui ŽŪB „Spindulys“... 5. Atsakovo A. B. atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas.... 6. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovų argumentai dėl pajų... 7. Kitų atsakovų atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį pripažįsta.... 8. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį... 9. Priteisė iš A. P. 34 229 Lt; V. Šv. 33 330,20 Lt; K. Š. 15 685,10 Lt; J.... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartis sudaroma vienai šaliai... 11. Taip pat teismas nurodė, kad pajai yra bendroji jungtinė sutuoktinių... 12. Atsakovo A. B. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 13. Ieškovo ŽŪB „Spindulys“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 14. Atsakovai A. P. , A. K. , A. Kr. , Z. M. , R. B. , A. Š. , D. Š. , J. Šu. ,... 15. Ieškovų J. M. , D. Šv. , L. K. , V. Š. , B. K. , M. Š. , F. Š. , S. Š. ,... 16. Skundas atmestinas.... 17. Apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo padavė kaip... 18. Didžiąją dalį apeliacinio skundo atsakovas A. B. skyrė tai aplinkybei, kad... 19. Tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija negalima. Sutinkamai su CPK 51... 20. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovų bei atsakovų atstovai netinkamai... 21. Be to, kaip ieškovų, taip ir atsakovų pozicija dėl nagrinėjamojo ginčo... 22. Todėl priešingai negu teigia apeliantas, darytina išvada, kad bylos šalys... 23. Šalių pozicijos nenuoseklumą apeliantas taip pat bandė grįsti tuo, kad... 24. Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodomus nagrinėjamos bylos atsakovų J. Š.... 25. Todėl negalima laikyti pagrįstu apelianto teigimą, kad nepripažindamas... 26. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti... 27. Sprendžiant dėl šalių valios sudarant ginčijamus sandorius svarbu yra tai,... 28. Kad pasirašant ginčijamas sutartis pajų pardavėjų valia parduoti juos... 29. Teisėjų kolegija neturi jokių duomenų ir pagrindo teigti, kad tokius... 30. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto iniciatyva byloje... 31. Todėl laikyti, kad A. B. įrodė, jog pajų pardavėjams buvo žinoma, kad... 32. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde esanti nuoroda į... 34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo, kad... 35. Pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. B. pajus įgijo... 36. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ginčijami... 37. Be to, net ir sutikus, kad tikslinės žemės ūkio kompensacijos, kurios buvo... 38. Šia prasme apelianto argumentai, kad dalis pajų pardavėjų ginčijamus... 39. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuorodos į Radviliškio... 40. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo priimtas dėl J. D.... 41. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 42. Apeliantas kaip skundžiamo sprendimo ydingumą vertino tai, kad pirmosios... 43. Priėmęs sprendimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais,... 44. Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą iš esmės... 47. Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį ir A. B. (a/k 34002110492) naudai... 48. Priteisti iš atsakovo A. B. 88,4 Lt su procesinių dokumentų įteikimu...