Byla 2A-496-796/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Palangos miesto 1-ajam notarų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas A. B. ieškiniu prašė pripažinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) l.91 straipsnį negaliojančiu R. B. suklastotą 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovo motina E. R. 1995 m. rugsėjo 12 d. notariškai patvirtinta perleidimo sutartimi Nr. 3783 „Dėl teisės perleidimo lygiomis dalimis į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą“ (toliau – 1995 m. rugsėjo 12 d. perleidimo sutartis) lygiomis dalimis jam (ieškovui) ir anūkui (atsakovui) R. B. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą. Pagal ją nuosavybės teisė turėjo būti atkurta į perleidėjos E. R. 26,39 ha miško žemę, esančią ( - ). Tačiau minėta 1995 m. rugsėjo 12 d. perleidimo sutartis nėra tinkamai įgyvendinta, kadangi iki šios dienos ieškovui natūra grąžinta tik 10,19 ha žemės iš ieškovui ir atsakovui lygiomis dalimis perleistos 26,39 ha sklypo dalies. To priežastis – atsakovo R. B. 1995 m. gruodžio 19 d. surašytas ir notaro R. S. patvirtintas pareiškimas, kad ieškovas A. B. ir atsakovas R. B. prašo dalyti perleistą 26,39 ha žemės plotą taip: A. B. – 10,19 ha, R. B. – 16,20 ha. Tačiau, anot ieškovo, toks pareiškimas yra negaliojantis, nes jis pas notarą dėl šio pareiškimo nebuvo ir jo nepasirašė. Mano, kad atsakovas R. B. 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimą surašė slapta ir panaudodamas apgaulę pas notarą minėtą pareiškimą pasitvirtino.
  2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimu atsakovas R. B. ir ieškovas A. B. įgyvendino savo abiejų valią, t. y. jiems perleistą 26,39 ha žemės plotą paprašė dalyti tokiu būdu: A. B. – 10,19 ha, R. B. – 16,20 ha. Pareiškimas patvirtintas šalių parašais bei notaro. Atsakovas minėto pareiškimo ir parašų jame neklastojo. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas praleido terminą ieškiniui dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu pateikti, prašė taikyti ieškinio senatį.
  3. Trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinys atmestas, priteista iš ieškovo atsakovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
    1. Byloje ginčas kilo dėl 1995 m. gruodžio 19 d. notariškai patvirtinto pareiškimo, kuriuo ieškovas A. B. ir atsakovas R. B. pasidalijo jiems atitinkamai motinos ir močiutės E. R. perleistą ( - ), esantį žemės sklypą tokiomis dalimis – 10,19 ha A. B. ir 16,20 ha R. B., teisėtumo ir galiojimo. Ieškovas teigia, kad šio pareiškimo nepasirašė ir pas notarą, kuris tvirtino šį pareiškimą, nebuvo. Teigia, jog atsakovas R. B. suklastojo 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime esantį ieškovo parašą.
    2. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą pareiškimą iš esmės grindžia savo paaiškinimais, jog ginčijamo pareiškimo nepasirašė ir pas notarą, kuris patvirtino pareiškimą, nebuvo. Taip pat teigia, kad niekada neturėjo valios perleisti dalį savo nuosavybės atsakovui. Be to, pažymėjo, kad 1995 m. gruodžio 19 d. notaro R. S. patvirtintas pareiškimas niekaip negalėjo pakeisti 1995 m. rugsėjo 12 d. notariškai patvirtintos perleidimo sutarties, kuria E. R. išreiškė savo valią dėl turto padalijimo ieškovui ir atsakovui. Atsakovas nors ir pripažino, kad ginčijamą pareiškimą surašė savo ranka, tačiau teigė, jog tai buvo padaryta dalyvaujant ieškovui A. B. bei notarui. Atsakovas taip pat tvirtino, jog buvo ieškovo valia sudaryti ginčijamą pareiškimą, kadangi su E. R. (ieškovo motina ir atsakovo močiute) buvo susitarta, jog šį kartą daugiau žemės turėtų atitekti atsakovui R. B..
    3. Ieškovas ginčija notaro patvirtintą sandorį. Notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovo parašo ginčijamame sandoryje tikrumas paliudytas notaro. Notaras R. S. savo parašu ir antspaudu patvirtino, kad pasirašiusiųjų jo akivaizdoje A. B. ir R. B. parašai yra tikri, jų asmenybė nustatyta. Ši aplinkybė nurodyta ne tik pačiame ginčijamame 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime, bet ir Palangos miesto notarų biuro Notarinių veiksmų registrų knygoje.
    4. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčijamame 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime yra ne jo parašas. Ieškovas ekspertizės šioje byloje dėl parašo tikrumo ginčijamame pareiškime neprašė atlikti, nes nėra ginčijamo pareiškimo originalo, t. y. toks dokumentas nerastas Lietuvos notarų rūmų archyve. Kur ir pas ką yra 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo originalas, byloje nenustatyta.
    5. Teismas pažymėjo, kad esminis ieškovo argumentas yra tas, jog sudarant sandorį jis nepasirašė, kadangi nebuvo jo valios perleisti dalį savo turto atsakovui. Atsakovas R. B. sutiko ir pripažino, kad ginčijamas sandoris, kuriuo ieškovas A. B. perleido dalį jam priklausančio žemės sklypo atsakovui, nėra ieškovui naudingas. Anot atsakovo, ieškovo valia pasirašyti ginčijamą pareiškimą buvo, nes šalys (ieškovas ir atsakovas) su E. R. buvo sutarusios, jog šį kartą atsakovui atiteks daugiau žemės, kadangi anksčiau E. R. grąžinus 34 ha žemės ( - ), ieškovui A. B. atiteko 20 ha, o atsakovui tik 14 ha. Taigi, ginčijamu susitarimu buvo siekiama išlyginti šalims atitekusios žemės plotų skirtumą. Be to, buvus ieškovo valią sudaryti ginčijamą sandorį patvirtina aplinkybės, jog: ieškovas A. B. parašu 1996 m. kovo 6 d. Tauragės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šilalės rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvadoje patvirtino, jog su išvada, kuria buvo siūloma ieškovui atkurti nuosavybės teisę į 10,19 ha bendro ploto žemę ( - ), sutinka; ieškovas pasirašė 1995 m. Žemės sklypo(ų), skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, kuriame nurodyta, kad vykdant Šilalės r. Kvėdarnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1995 m. gruodžio 11 d. išvadą A. B. suteiktas 10,19 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kad su juo sutinka; pats ieškovas prašė Šilalės rajono Kvėdarnos agrarinės reformos tarnybos jam suteikti 10,19 ha ploto žemės sklypą ( - ). Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirašė ginčijamame 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime.
    6. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia, t. y. nuo kada ieškovas sužinojo apie galimą savo teisės pažeidimą ir jam tapo žinoma, jog jam atkurta nuosavybės teisė ne į 13,195 ha žemės, o į 10,19 ha žemės, yra laikytina teisės į 10,19 ha žemę atkūrimo momentas – 1996 m. kovo 15 d. Teismas šią išvadą padarė, be kita ko, atsižvelgdamas į 1996 kovo 15 d. Tauragės apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 2440, kuriuo A. B. atkurtos nuosavybės teisės į 10,19 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), ir kuris buvo įteiktas ieškovui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą tik 2016 m. liepos 26 d. su reikalavimu dėl 1995 m. gruodžio 19 d. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, praleido ieškinio senaties terminą, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
    1. Apelianto nuomone, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra neteisėtos bei nepagrįstos, priimtos netinkamai taikant bei aiškinant procesines bei materialines teisės normas.
    2. Pažymi, jog jis teismui patvirtino, kad nėra sudaręs ar pasirašęs su atsakovu R. B. jokių pareiškimų dėl jam motinos E. R. perleistos žemės dalies pakeitimo, t. y. kad jam paliekama tik 10,19 ha, o atsakovui R. B. padidinama iki 16,20 ha. Jo valios atiduoti R. B. dalį savo nuosavybės nebuvo. Pas notarą dėl tokio pareiškimo jis nėra buvęs ir ant jokio pareiškimo nėra pasirašęs. Atkreipia dėmesį į tai, jog net nėra 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo originalo.
    3. Pažymi, jog atsakovas R. B. teismo posėdžio metu kelis kartus prisipažino, jog jis savo ranka buvo surašęs 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimą, kurio yra rasta tik kopija. Atsakovas R. B. taip pat paaiškino, jog tokiu būdu norėjo sau naudingomis sąlygomis pasididinti savo nuosavybės dalį. Tačiau teismas nesivadovavo tuo, jog atsakovas prisipažino savo ranka surašęs ginčo pareiškimą ir kad teikė įvairias versijas, neva pareiškimas nepatvirtintas notaro, vėliau teigė, kad rašė pas notarą, kad buvo ir ieškovas. Atsakovas veikė slapta, panaudodamas apgaulę, turėdamas tikslą užvaldyti kuo didesnę ieškovo turto dalį.
    4. Apeliantas taip pat pažymi, jog jo motinos E. R. valia buvo po lygiai perleisti ieškovui ir atsakovui 26,39 ha žemės. Jokios kitos jos valios nebuvo. Ji mirė tik 2008 m., tad iki tol savo valią galėjo pati keisti pas notarą, tačiau to nedarė.
    5. Atkreipia dėmesį į tai, jog 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo neoriginalios versijos antrame lape yra notaro antspaudas ir jame vienaskaita parašyta „pasirašiusiojo“. Apeliantas mano, jog jeigu jis ir atsakovas būtų pasirašę kartu, notaras būtų tvirtinęs „pasirašiusiųjų“ dokumentą. Taip pat pažymi, jog Notarinių veiksmų registrų knyga ir grafoje Nr. 5502 esantis įrašas negali būti pagrindas išvadai, kad jo tapatybė buvo nustatyta. Nes nei jis buvo pas notarą, nei jo tapatybė notaro buvo nustatyta. Jo paso ar tapatybės kortelės duomenų šiame registre nėra.
    6. Nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime yra ne jo parašas. Nesupranta, kokius dar įrodymus buvo galima teikti, nes šiuo atveju net ekspertizė negalima neturint dokumento originalo.
    7. Apelianto nuomone, teismas turėjo nustatyti, jog ieškovas nėra pasirašęs, sudaręs su atsakovu R. B. 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo.
    8. Apeliantas pažymi, jog taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl senaties instituto taikymo. Ieškovui apie atsakovo elgesį ir 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimą tapo žinoma tik tuomet, kai iš Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus gavo 2016 m. balandžio 26 d. oficialų atsakymą į 2016 m. balandžio 8 d. pareiškimą. Todėl mano, kad teismas netinkamai bei nepagrįstai taikė senaties institutą šioje byloje.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto A. B. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimas yra suklastotas, sudarytas panaudojus apgaulę, neatitinka jo valios, kad pas notarą kartu su atsakovu dėl ginčo pareiškimo surašymo nėra buvęs. Pažymi, jog tokią ieškovo versiją paneigia Palangos miesto notarų biuro Notarinių veiksmų registrų knygos duomenys apie sudarytą sandorį, dalyvavusius asmenis, knygoje esantys parašai, kurių apeliantas neginčija.
    2. Atsakovas 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo neklastojo, jokios įtakos, apgaulės nenaudojo. Ginčo 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo kopijos yra A. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų archyvinėse bylose, todėl tai patvirtina ir įrodo, kad 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimas, išreiškiantis ieškovo valią, paties apelianto buvo pateiktas valstybės institucijoms, atkuriant nuosavybės teises.
    3. Mano, jog ieškinio senaties institutas pritaikytas pagrįstai, kadangi ieškovas jau 1996 m. kovo 15 d. žinojo, kokia nuosavybės teisės dalis jam yra atkurta.
    4. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovas pasirašė ginčijamame 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime ir kad ieškovo valia sudaryti tokį pareiškimą buvo. Pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu butų galima daryti kitokią išvadą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo, adresuoto Šilalės rajono Kvėdarnos agrarinės reformos tarnybai, kuriuo A. B. ir R. B. prašė jiems perleistą 26,39 ha žemės plotą padalyti taip: A. B. – 10,19 ha, R. B. – 16,20 ha, teisėtumo ir galiojimo. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minėtas 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimas buvo pasirašytas ir jo. Mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta netinkamai taikant bei aiškinant procesines bei materialines teisės normas. Apelianto nuomone, teismas turėjo nustatyti, jog ieškovas nėra sudaręs ar pasirašęs su atsakovu R. B. 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  4. Nors ieškovas A. B. kategoriškai neigia 1995 m. gruodžio 19 d. buvęs pas notarą R. S. ir kartu su atsakovu R. B. pasirašęs 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimą, adresuotą Šilalės rajono Kvėdarnos agrarinės reformos tarnybai, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei įvertinęs įrodymus, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl tokią ieškovo versiją atmeta. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino atskirai ir juos susiejo tarpusavyje. Teismo išvados yra logiškos, motyvuotos, neprieštaringos, paremtos byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį ir kurias jau įvertino bei dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.
  5. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog būtent jis kartu su atsakovu R. B. pasirašė 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime ir jame buvo išreikšta abiejų šalių laisva valia, tačiau tai, jog ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl 26,39 ha žemės ploto padalijimo atitinkamai į 10,19 ha ir 16,20 ha dalis, patvirtina: Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 15 d. sprendimas, kurio vienas egzempliorius buvo įteiktas A. B., kuriame nurodyta: „<...> apsvarsčiusi piliečio A. B. prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į dešimt (10) hektarų devyniolika (19) arų žemės ( - )<...>“ (1 t., b. l. 127); Tauragės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šilalės rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta: „<...> A. B. prašymą patenkinti <...> grąžinti natūra 10,19 ha bendrą žemės plotą“, ir kurioje yra A. B. parašas (1 t., b. l .128); Agrarinės reformos tarnybos išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta: „<...> išnagrinėjusi piliečio A. B. prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę bei mišką atstatymą <...> siūlo piliečio A. B. prašymą patenkinti, atstatant jam nuosavybės teisę į 10,19 ha žemės ūkio paskirties žemės <...>“, ir kurioje yra A. B. parašas (1 t., b. l. 129); taip pat A. B. pasirašytas prašymas įsigyti žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, kuriuo jis prašo suteikti jam 10,19 ha žemės sklypą ( - ) (1 t., b. l. 132). Be to, aplinkybę, jog ieškovas buvo tokio susitarimo šalis ir jis apie jį žinojo, patvirtina ir byloje esanti pažyma (1 t., b. l. 133), Kvėdarnos agrarinės reformos tarnybos viršininko E. P. išduota A. B., kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pažyma parengta pagal notaro biuro patvirtintą sutartį, registro Nr. 3783, ir notariškai patvirtintą pareiškimą, pagal kurį A. B. priklauso 10,19 ha žemės. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas A. B., ginčydamas 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime esantį savo parašą, kurį patvirtino notaras R. S., registro Nr. 5502, ir prašydamas pripažinti, kad tai atsakovas R. B. šį parašą suklastojo, neginčija Palangos miesto notarų biuro Notarinių veiksmų registrų knygoje ties notariniu veiksmu Nr. 5502, kuris atliktas tą pačią dieną – 1995 m. gruodžio 19 d., esančio savo parašo ir neteigia, jog ir šį parašą suklastojo atsakovas. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu iš tikrųjų ieškovas A. B. nebūtų pasirašęs 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime, jis ginčytų ir Palangos miesto notarų biuro Notarinių veiksmų registrų knygoje ties notariniu veiksmu Nr. 5502 esantį savo parašą, kuris yra originaliame dokumente ir kuriuo remiantis rašysenos ekspertizė būtų galima. Tačiau šiuo atveju ieškovas ginčija tik 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo kopijoje esantį savo parašą, puikiai suprasdamas, jog rašysenos ekspertizė šioje civilinėje byloje pagal dokumento kopiją negalima, dėl to ekspertai negalės paneigti jo versijos. Tačiau pažymėtina, jog ekspertizės aktas ar specialisto išvada yra tik vienas iš galimų įrodymų civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje civilinėje byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie leido pirmosios instancijos teismui padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime esančio A. B. parašo tikrumo. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog 1995 m. gruodžio 19 d. ginčo pareiškimą pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad minėtame pareiškime esantis ieškovo A. B. parašas suklastotas.
  6. Apeliantas teigia nesuprantantis, kokius įrodymus, teismo nuomone, dar buvo galima teikti šioje byloje, nes ekspertizė negalima neturint dokumento originalo. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Taigi, ieškovas, įrodinėdamas savo versiją, galėjo remtis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir panašiai, kas patvirtintų, kad 1995 m. gruodžio 19 d. jis negalėjo būti pas notarą ir pasirašyti ginčo pareiškime. Tačiau ieškovas nepateikė jokių jo versiją patvirtinančių ir kartu atsakovo versiją paneigiančių įrodymų.
  7. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, jog 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimo neoriginalios versijos antrame lape yra notaro antspaudas ir jame vienaskaita parašyta „pasirašiusiojo“. Apeliantas mano, jog jeigu jis ir atsakovas būtų pasirašę kartu, notaras būtų parašęs žodį „pasirašiusiųjų“. Tačiau pažymėtina, jog žodis „pasirašiusiojo“ yra notaro naudoto antspaudo sudedamoji dalis. Šis žodis dokumente atsirado notarui uždėjus antspaudą, jis nebuvo notaro įrašytas ranka, todėl tai paaiškina, dėl kokių priežasčių ginčo dokumente vartojamas žodis „pasirašiusiojo“, o ne „pasirašiusiųjų“.
  8. Taip pat apeliantas neteisus teigdamas, jog notaras nenustatė jo tapatybės. Palangos miesto notarų biuro Notarinių veiksmų registrų knygoje nurodyta, jog A. B. tapatybė, notarui paliudijant parašų tikrumą 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškime, buvo nustatyta pagal pažymėjimą ( - ).
  9. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl senaties termino instituto taikymo nagrinėjamu atveju ir sutinka, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 1996 m. kovo 15 d., kai Tauragės apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 2440 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į 10,19 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), ir šis sprendimas buvo įteiktas ieškovui. Ieškovui jau 1996 m. kovo 15 d. tapo žinoma, kad jam, remiantis, be kita ko, jo bei atsakovo R. B. pasirašytu 1995 m. gruodžio 19 d. pareiškimu, atkurta nuosavybės teisė tik į 10,19 ha žemės. Dėl to manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai galbūt yra pažeidžiami, galėjo ginti savo teises ir interesus reikšdamas ieškinį. Taip pat pažymėtina, jog prie civilinės bylos pridėtoje ieškovo A. B. Žemės tvarkymo byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2013 m. spalio 29 d. raštas patvirtina, jog dar ir tuomet ieškovui buvo pranešta, kad jis kartu su R. B. 1995 m. gruodžio 19 d. Kvėdarnos agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiškimą dėl 26,39 ha žemės dalijimo, A. B. paskiriant 10,19 ha, R. B. – 16,20 ha. Tai įrodo, jog apeliantas tyčia ir sąmoningai teismui teikia neteisingus duomenis apie tai, kad jam neva tik 2016 m. tapo žinoma apie ginčo pareiškimą.
  10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  11. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi ieškovas, neduoda pagrindo išvadai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant bei aiškinant procesines ir materialines teisės normas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (ieškovo) A. B. turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai.
  3. Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 191 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 910813, iš kurių matyti, jog atsakovas R. B. advokatui Dariui Krenciui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2017 m. gruodžio 8 d. sumokėjo 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ji priteistina iš apelianto (ieškovo) A. B. atsakovo R. B. naudai.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovo R. B. naudai 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai