Byla 2A-54-109/2009
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovui L. G. ir jo atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-798-521/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Panevėžio gelžbetonis“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo L. G. 42 825,37 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 822,38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad UAB „Elekstas“ ir UAB „Panevėžio gelžbetonis“ 2003 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas pateikė produkciją, už kurią nebuvo apmokėta. 2004-11-22 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Elekstas“, kurioje buvo pripažintas ir patvirtintas UAB „Panevėžio gelžbetonis“ finansinis reikalavimas lygus 42 825,37 Lt. 2007-06-13 UAB „Elekstas“ veikla pripažinta pasibaigusia. Ieškovui nagrinėjant UAB „Elekstas“ veiklos dokumentus paaiškėjo, kad UAB „Elekstas“ vienintelis akcininkas L. G. priėmė sprendimą paskirstyti 2003 m. veiklos pelną ir išmokėjo 644 000 Lt dividendus, tokiu būdu sumažindamas UAB „Elekstas“ turtą. Tą patvirtina 2004-01-01 balansas, taip pat paaiškinamasis raštas. Kadangi uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens dalyvis atsako už juridinio asmens prievoles, jei juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tokiu atveju juridinio asmens dalyvis atsako subsidiariai. Ieškovas nurodo, kad asmens elgesys gali būti laikomas nesąžiningu, jei jis atlikdamas tam tikrus veiksmus žinojo ar privalėjo žinoti apie galimą prieštaravimą teisės aktams. Nustatant L. G. sąžiningumą ieškovas nurodo reikalingumą nagrinėti tai, ar dividendų išmokėjimas nepakenkė UAB „Elekstas“ mokumui. Akcinių bendrovių įstatymas numato atvejus kada gali būti išmokami dividendai, jie negali būti mokami kai įmonė yra nemoki arba juos išmokėjus tokia taptų. Iš UAB „Elekstas“ finansinių dokumentų matyti, kad nuostoliai susikaupė po truputį per visus 2004 metus. Be to Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendai išmokami per 1 mėn. laikotarpį, t. y. vėliausiai jie turėjo būti išmokėti 2004 m. birželio 1 d., t. y. kada įmonės veiklos rezultatai jau buvo neigiami. Ieškovas teigia, kad tuo atveju, jie iš įmonės veiklos nebūtų buvę išimti 644 000 Lt turto dividendų forma, ji būtų galėjusi atsiskaityti ir su kreditoriais, ir su darbuotojais. Visi šie veiksmai rodo L. G. nesąžiningumą.

42007 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo L. G. 42 825,37 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1180 Lt išlaidų už teisinę pagalbą bei 642,38 Lt žyminio mokesčio.

5Pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, 2008 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Panevėžio gelžbetonis“ 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas vadovavosi rašytiniais byloje esančiais įrodymais, CK 2.50 straipsnio nuostata, kad juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles, jei įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta kitaip, taip pat tuo, kad ieškovas savo argumentus grindžia ta aplinkybe jog bendrovė negalėjo įvykdyti savo prievolių dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei akcinės bendrovės rezervo savoms akcijoms įgyti sumą. Teismas iš ieškovo pateiktos bendrovės 2004 m. sausio 1 d. balanso bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos (b. l. 16-18) nustatė, kad sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu bendrovė buvo moki ir paskirstytas finansinių metų rezultatas buvo teigiamas, bendrovės turtas buvo didesnis už per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, net ir dividendų paskyrimo atveju, todėl teismas sprendė, kad 2003 metais priimtas sprendimas išmokėti dividendus nepažeidžia LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų ir yra teisėtas. Be to teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.) kada ir kokia dividendų suma buvo išmokėta ir kaip tai įtakojo bendrovės galimybę atsiskaityti su kreditorium, taip pat nepateikė įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog dividendų išmokėjimas susijęs su bendrovės siekimu išvengti bendrovės prievolės atsakovui įvykdymą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, sąlygojančios atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio pareigą atsakyti pagal bendrovės prievoles, nebuvo pateikti įrodymai dėl to, kad dėl dividendų išmokėjimo bendrovė tapo nemoki, nenurodė nei dividendų išmokėjimo sumos, nei datos, kada buvo išmokėti dividendai, nepateikė jokių duomenų, kokia dividendų išmokėjimo dienai, jei jie buvo išmokėti, buvo bendrovės finansinė padėtis, kada bendrovė pasiekė tokią būklę, kai nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir pan.

6Ieškovas UAB „Panevėžio gelžbetonis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują galutinį sprendimą paliekant galioti 2007-08-07 preliminarų sprendimą byloje. Nurodo šiuos motyvus:

71. CPK 178 straipsnis numato bendrą įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus su išlyga, kad atskirais atvejais įstatymuose gali būti numatytos išimtys. CPK 182 straipsnis numato išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymą, be to, įrodinėjimo pareiga paskirstoma ir remiantis materialinės teisės normomis, konkrečiu atveju nustatančiomis kam tenka įrodinėjimo pareiga. Dėl šių priežasčių teismas turėjo ne reikalauti įrodymų iš ieškovo, bet nustatyti ar įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui ir ar tam tikrų detalių nežinojimas turi reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės.

82. L. G. veiksmai turėjo būti vertinami ne tik kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos nustatytos konkrečios pareigos, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. LAT savo praktikoje konstatuoja, kad negali būti laikomas sąžiningu asmuo, kuris perima skolininko turtą per bendrovės-skolininko vadovą, žinodamas apie skolininko kreditorius, mokumo sumažėjimą pagal metų suvestinius buhalterinius apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentus. Šiuo atveju atsakovas veikė viename asmenyje ir kaip juridinio asmens dalyvis, ir kaip skolininko turtą perimantis asmuo, todėl jo atsakomybės laipsnis yra daug didesnis nei standartiniu atveju. Be to, atsakovas skolininko turtą perėmė neatlygintinai (kaip dividendus), o tai pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį, 6.67 straipsnio 4 p. papildomi kriterijai konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir UAB „Elekstas“ sutartį UAB „Elekstas“ turėjo atsiskaityti su ieškovu dar 2004 m. pradžioje, bet to nepadarė ir ieškovas 2004-07-16 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Šis faktas liudija, kad atsakovas 2004-04-31 tvirtindamas finansinės atskaitomybės dokumentus ir tuo pačiu sprendimą išmokėti dividendus, žinojo ir turėjo žinoti bent jau pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kad bendrovė nesugeba vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams. Tokioje situacijoje reikalavimas elgtis sąžiningai reikalauja, kad juridinio asmens dalyvis turi ne tik imtis visų priemonių juridinio asmens mokumui atstatyti, bet kas yra dar svarbiau - susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie tą mokumą dar labiau mažina. Bendra pareiga juridinio asmens dalyviui elgtis sąžiningai reiškia, kad šios pareigos nesilaikymas, nepriklausomai nuo priežasčių, yra pagrindas reikalauti dalyvio atsakomybės. Nagrinėjamu atveju yra netgi patvirtinančios šią atsakomybę aplinkybės - ieškovas savo reikalavimu iš esmės reikalauja iš atsakovo ne atsakyti už juridinio asmens prievoles savo turtu, o tik grąžinti bendrovei turtą, kurį juridinio asmens dalyvis gavo neatlygintinai.

93. Teismo argumentas, kad nėra įrodymų, jog išmokėti dividendai sąlygojo UAB „Elekstas“ nemokumą, vertintinas kritiškai. Kaip minėta, išmokėtų dividendų suma 644 000 Lt, o ieškinio suma tik 42 825,37 Lt, t. y. tos sumos pilnai būtų pakakę atsiskaityti su ieškovu. Kiek dividendų išmokėjimas įtakojo bendrovės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui, šios bylos kontekste nėra juridiškai reikšminga aplinkybe. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-02-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, skelbta Teismų praktika Nr. 21, sprendžiant juridinio dalyvio sąžiningumo ir tuo pačiu atsakomybės klausimą, svarbu ne tiek, ar nesąžiningi veiksmai sukėlė visišką juridinio asmens nemokumą, o tai, ar buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Juridinio asmens dalyvis turi imtis visų priemonių, kad atsirandantys nuostoliai būtų kuo mažesni, o ne didesni (CK 6.38 str., pagal analogiją CK 6.1013 str.).

104. Kaip kvalifikuojančią (sunkinančią) atsakovo aplinkybę ieškovas nurodė ir pažeidimus dėl dividendų išmokėjimo. Aplinkybė, kad teismai neturi įrodymų, kada konkrečiai ir kokių būdu (pinigais ar kitu turtu) išmokėti dividendai, neturi reikšmes sprendžiant bylą. Byloje pakankamai įrodymų, kad tie dividendai buvo išmokėti - jų suma bendrovės turtas sumažintas ir sumažinta verte perduotas į bankroto bylą, t. y. kreditorių, įskaitant ir ieškovą, reikalavimams tenkinti, o ieškovas neteko galimybės nukreipti išieškojimą į tą turtą. Kada konkrečiai ir kokiu būdu tai buvo padaryta šiai dienai ieškovui nėra galimybės pateikti įrodymus, kadangi pats atsakovas juos formavo, laikė ir neišsaugojo, paaiškinimų šiais klausimais nedavė. Ieškovas galėjo savo išvadas daryti tik pagal išlikusius dokumentus, esančius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Pagal išlikusius dokumentus (ieškovas juos pateikė) neginčijamai nustatyta, kad pinigais dividendai po jų paskelbimo 2004-04-31 nebuvo išmokėti (atitinkamų sumų nebuvo nei sąskaitoje banke, nei kasoje), o tai savaime reiškia Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 5 d. pažeidimą, nes dividendai gali būti išmokami tik pinigais. Įvertinus faktą, kad bankroto administratorius nenustatė atsakovo žinioje esančių bendrovės pinigų pertekliaus, nereikalavo iš atsakovo grąžinti pinigus, o pagal finansinės atskaitomybes dokumentus atsakovas iš UAB „Elekstas“ ėmė pinigus, tai daro pagrindą teigti, kad dividendų išmokėjimas pažeidžiant įstatymų reikalavimus buvo įformintas įskaitymu - bendrovės prievolę išmokėti dividendus padengus atsakovo prievolę grąžinti be pagrindo iš bendrovės paimtus pinigus. Jei teismas susiduria su situacija, kai nėra įrodymų, patvirtinančių visas įvykio aplinkybes, tai teismas apie jas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje 3 p. pirma pastraipa). Taigi, nėra abejonių, kad 644 000 Lt dividendų suma bendrovės turtas buvo sumažintas atsakovo veiksmais ir tai įvyko po 2004-04-31 iki 2004-05-30 (pagal Akcinių bendrovių Įstatymo 60 str. 4 d. dividendai išmokami per 1 mėnesį nuo jų paskelbimo), išmokant dividendus ne pinigais. Šių aplinkybių pakanka konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę ir ieškinį tenkinti, o teismo nurodytos tiesioginiai nenustatytos aplinkybių detalės nepaneigia atsakovo atsakomybės.

115. Net jeigu teismas ir nepripažino padarytais pažeidimus dėl dividendų išmokėjimo tvarkos, numatytos Akcinių bendrovių įstatyme, tai vien tokia išvada yra pagrindas pagal bylos faktines aplinkybes laikyti neįrodytomis atsakovo atsakomybę papildomai patvirtinančias aplinkybes, bet ne atmesti ieškinį ir laikyti prezumpcijas paneigtomis. Ieškiniui tenkinti pakanka dividendų išmokėjimo fakto, nes pats išmokėjimas (juridinio asmens turto masės sumažinimas) pažeidė juridinio asmens dalyvio bendrą pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai. Aplinkybės dėl dividendų išmokėjimo tvarkos pažeidimų buvo nurodomos tik kaip patvirtinimas, kad atsakovas bet kokiomis (net ir neteisėtomis) priemonėmis siekė bendrovės turto sumažinimo ir tuo pačiu neatlygintinai įgyti turtą, pasinaudojant dividendų išmokėjimo institutu. Tokių specialių schemų taikymas tik parodo, kad atsakovas žinojo visas aplinkybes, jas studijavo ir pasirinko tik jam naudingą sprendimą, t. y. veikė tyčia nesąžiningai. Šiais įrodymais ieškovas pasinaudojo savo teise pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo nesąžiningumo prezumpciją, o jeigu teismo nuomone, jie to nepatvirtina, tai nereiškia, kad prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiasis teismas senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, skelbta Teismų praktika Nr. 22, 6.4 p.). Prezumpciją turi paneigti ir įrodyti jos neteisingumą asmuo, kurio atžvilgiu ji taikoma - šios bylos atveju atsakovas L. G.. Pastarasis ne tik neginčijo prezumpcijos, bet iš viso nedavė jokių parodymų teisme ir veikdamas tik per atstovą, sieke be pagrindo primesti įrodinėjimo pareigą ieškovui.

12Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

14Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apie įmonės finansinę būklę sprendžiama iš įmonės finansinės atskaitomybės, kuri parengiama apibendrinus įmonės finansinius duomenis (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Finansinė atskaitomybė parodo įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Taigi, būtent pagal įmonės finansinę atskaitomybę nustatoma ar galima išmokėti dividendus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys UAB „Elekstas“ 2004 m. sausio 1 d. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, 2004 m. sausio 1 d. balansas bei 2004 m. finansinės atskaitomybės aiškinamieji raštai, kuriuose nurodyta, kad įmonė už 2003 metus turėjo pelno (16-18; 20, 46 b.l.), patvirtina, kad atsakovui priimant sprendimą dėl dividendų skyrimo už 2003 metus, buvo laikytasi Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio reikalavimų. Be to, įmonės turtas, net ir priėmus sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, viršijo jos turimas skolas. Esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovo veiksmai lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, bankroto bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad įmonės nemokumą lėmė įmonės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas 2004 metais, o ne atsakovo sprendimas skirti dividendus už 2003 metus (civ. byla Nr.B2-3-555/2007, T.I, 12-13, 82 b.l).

18Pripažinus, kad priimdamas sprendimą skirti dividendus už 2003 metus atsakovas nesąžiningų veiksmų neatliko, taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista dividendų išmokėjimo tvarka, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, dividendų skyrimas ieškovo turtinių interesų nepažeidė.

19Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius tokias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Kadangi šioje byloje atsakovo nesąžiningi veiksmai nenustatyti, tai kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėtinos.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos taip pat neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Panevėžio gelžbetonis“ kreipėsi į teismą prašydamas... 4. 2007 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų... 5. Pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, 2008 m. birželio 3 d.... 6. Ieškovas UAB „Panevėžio gelžbetonis“ apeliaciniu skundu prašo... 7. 1. CPK 178 straipsnis numato bendrą įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena... 8. 2. L. G. veiksmai turėjo būti vertinami ne tik kaip veiksmai, kuriais... 9. 3. Teismo argumentas, kad nėra įrodymų, jog išmokėti dividendai sąlygojo... 10. 4. Kaip kvalifikuojančią (sunkinančią) atsakovo aplinkybę ieškovas... 11. 5. Net jeigu teismas ir nepripažino padarytais pažeidimus dėl dividendų... 12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą... 14. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 18. Pripažinus, kad priimdamas sprendimą skirti dividendus už 2003 metus... 19. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad naikinti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“...