Byla AS-62-277-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašė teismo: 1) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-10 įsakymą Nr. V381 „dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigybių panaikinimo“, dalyje, kuri susijusi su jo užimta Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 18 kategorija) pareigybe; 2) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-10 įsakymą Nr. V-382 „Dėl pareigybių įsteigimo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Investicijų ir turto valdymo skyriuje“ dalyje, kuri susijusi su jo užimta pareigybe; 3) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-17 įsakymą Nr. V-390 „Dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigybių panaikinimo“ pakeitimo“, dalyje, kuri susijusi su jo užimta pareigybe; 4) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-12-17 įspėjimą Nr. S-1357 „Dėl pareigybės panaikinimo“; 5) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-22 įsakymą Nr. V-394 „Dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo pakeitimo“ su priedu, dalyje, kuri susijusi su jo užimta pareigybe; 6) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-27 įsakymą Nr. P-44 „Dėl R. V.“; 7) grąžinti pareiškėją į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus (A lygio, 18 kategorijos) pareigas; 8) grąžinus į pareigas, priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-12-27 įsakymą Nr. P-44 „Dėl R. V.“, ) grąžinti pareiškėją į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus (A lygio, 18 kategorijos) pareigas, grąžinus į pareigas, priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

7Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 1 - savo skundo reikalavimais siekia nuginčyti aktus, priimtus atliekant Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės struktūrinį reorganizavimą. Teismas, pažymėjęs, kad struktūrinis Departamento reorganizavimas ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas vidaus administravimo veikla, kurią vykdant priimti atsakovo sprendimai nelaikytini individualiais teisės aktais (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), skirtais konkrečiai pareiškėjui ir susijusiais su jo, kaip valstybės tarnautojo, statuso pasibaigimu. Teismas pažymėjo, kad tokių sprendimų apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.

8III.

9Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti, priimant pareiškėjo skundą nagrinėti visa apimtimi.

10Atskirajame skunde nurodė, kad ginčo atveju pareiškėjas kelia tarnybinį ginčą, kurio nagrinėjimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ (15 straipsnio 1 dalies 5 p., Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 d.). Pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų teisėtumo, teismas privalo vertinti, ar buvo juridinis pagrindas atleisti valstybės tarnautoją iš už-imamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 p., o norint pripažinti, kad valstybės tarnautojas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, kai naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, reikia pripažinti, jog institucijos struktūriniai pertvarkymai buvo vykdyti nukrypstant nuo teisėto tikslo, pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

15Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

16Todėl, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės.

17Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

18Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą.

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiami įsakymai nesukelia jam teisinių pasekmių (nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų). Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes, kaip minėta, tokie motyvai, pagal bendrą principą, negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Be to, ginčai dėl vidaus restruktūrizavimo teisėtumo yra nagrinėjami administraciniuose teismuos (žr., pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-695/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. A556- 904/2008).

20Dėl išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, panaikinama. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali visiškai išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes dar būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams ir tai pirmiausia turi padaryti pirmosios instancijos teismas. Todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai