Byla 2A-167-280/2010

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Romualdo Januškos,

3sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

4dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui adv. K. Rakauskui, atsakovams A. D., S. D., jų atstovei adv. J. Umbrasienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-119-228/2009 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. D. ir S. D. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, bei A. D. priešieškinį ieškovei K. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: S. D. ir Utenos rajono 3-ojo notarų biuro notarė N. K., ir

Nustatė

6Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus A. D. ir S. D. su daiktais iš keturių kambarių buto, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Utena, su rūsiu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo keturių kambarių butą, esantį ( - ), Utena. Atsakovai A. D. ir S. D. neterminuotos panaudos sutarties pagrindu naudojasi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Siekdama nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, 2008 metų balandžio 30 d. įspėjo atsakovus apie sutarties nutraukimą ir laiko, kad neterminuota panaudos sutartis buvo nutraukta (CK 6.642 str. 1 d.). Atsakovai po įspėjimo neišsikelia iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Reikalavimas iškeldinti atsakovus yra daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl atsakovai iškeldintini, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

8Atsakovė A. D. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

9Priešieškiniu atsakovė A. D. prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe ginčo butą su rūsiu, esantį ( - ), Utenoje, kurio bendras plotas 78,45 kv. m, vidutinė rinkos kaina 83 004 Lt. Prašė panaikinti 2007 m. kovo 15 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kuria I. D. padovanojo butą su rūsiu, esantį ( - ), Utenoje, ieškovei K. K.

10Atsakovė nurodė, kad 1976 m. liepos 26 d. tuometinis Utenos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė jos vyro R. D. motinai I. D. orderį apsigyventi 4-ių kambarių kooperatiniame bute, esančiame ( - ) namo ( - ) bute (dabar – ( - )). Ieškovė nurodė, kad viena I. D. pagal tuo metu galiojusį Butų kodeksą nebūtų turėjusi teisės statytis keturių kambarių buto. Visas įmokas už kooperatinį butą mokėjo atsakovė, jos vyras ir dukra R. T., o visas sutartis I. D. vardu sudarydavo ir pasirašydavo atsakovė. Vyro motina I. D. 2002 m. rugpjūčio 26 d. sudarė notarinį testamentą, kuriuo šį butą paliko S. D. Po testamento sudarymo atsakovams buvo žinoma, jie suprato, kad butas priklauso S. D. Tik gavusi ieškovės K. K. ieškinį ir kitus procesinius dokumentus suprato, kad I. D., būdama 89 m. amžiaus, sunkios sveikatos, ginčo butą yra padovanojusi ieškovei, savo dukrai K. K., kuri taip įsigydama butą elgėsi nesąžiningai. Po buto padovanojimo, 2007-06-27, I. D. mirė.

11Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. D. ir S. D. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nenusijusio su valdymo netekimu, ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovei K. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

12Teismas priteisė iš ieškovės K. K. valstybės biudžetui 14,42 Lt procesinių dokumentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13Byloje teismas nustatė, kad 1995-09-11 pažyma patvirtina, jog pajus už butą sumokėtas 1991 m. (141 b. l.). Iš byloje esančių 1999-01-04 sutarties – įsipareigojimo (b. l. 50), sudarytos tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos ir I. D., paskolos mokėjimo dokumentų matyti, kad ginčo pajus sumokėtas bendrijos narės I. D. vardu. Ginčo buto savininke 1995-09-14 įregistruota I. D. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 1 str. nuostatas įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą. I. D. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į šį butą įregistruotos 2007-03-07 (140 b. l.). Atsakovės A. D. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1976-07-29 yra ( - ) g. (buvusi ( - ) g.) ( - ), Utena (114 b. l.). 2002-08-26 I. D. Utenos rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo ginčo butą paliko vaikaičiui S. D. (51 b. l.). Tačiau 2007-03-15 I. D. ginčo butą dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai (ieškovei) K. K. (12–14 b. l.), kuri dovaną priėmė. 2007-03-27 K. K. įregistravo nuosavybės teises į butą Nekilnojamojo turto registre (9 b. l.). 2007-06-27 I. D. mirė (b. l. 11). 2008-04-30 ieškovė K. K. per Utenos rajono 1-ąjį notarų biurą išsiuntė pareiškimą atsakovams A. D. ir S. D. dėl išsikėlimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), Utena, kurį atsakovai pripažįsta gavę (10 b. l.).

14Teismas padarė išvadą, kad tarp I. D. ir atsakovų A. D. ir S. D. susiklostė specifiniai teisiniai santykiai, tai yra santykiai tarp kooperatyvo nario, vėliau kooperatinio buto savininkės ir jo šeimos narių, kuriuos reglamentavo 1983 metais galiojusio Buto kodekso normos (jis neteko galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796), Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” ir šiuo nutarimu patvirtintų Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų normos, 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” normos, reglamentavusios kooperatyvo narių, šeimos narių statuso ir jų teisių ir pareigų klausimus. Teismas padarė išvadą, kad naujasis turto savininkas – ieškovė K. K. įgijo apsunkintą turto objektą – gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudotis teisę tebeturi buvusio kooperatyvo nario, vėliau savininkės I. D. šeimos nariai, tai yra, šios bylos atsakovai, ir todėl ieškinys dėl iškeldinimo atmestinas.

15Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad, būdama buto savininke, 2002-08-26 I. D. Utenos rajono 1-ajame notarų biure surašė testamentą, kuriuo ginčo butą paliko atsakovui vaikaičiui S. D. (51 b. l.), tačiau vėliau savo valią pakeitė ir 2007-03-15 tą patį ginčo butą dovanojimo sutartimi perleido dukrai K. K. (b. l. l2–14).

16Teismas nurodė, kad netenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas panaikinti 2007 m. kovo 15 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį (b. l. 12–14) atsakovei suklydus dėl ieškovės padorumo ir sąžiningumo (taip nurodo atsakovė priešieškinio pagrindą) I. D. sudarant dovanojimo sutartį su dukra K. K., nes toks sandoris pagal CK 1.90 str. 1 d. nuostatas, iš esmės suklydus, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o atsakovė A. D. nėra minėto sandorio šalis.

17Teismas nurodė, kad ieškinys nebuvo grindžiamas ta aplinkybe, kad velionė I. D. nesuprato savo veiksmų esmės, dovanodama ginčo butą ieškovei.

18Apeliaciniu skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti 2009m. gruodžio l d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovė prašo priešieškinį patenkinti pilnumoje, priteisti iš ieškovės K. K. atsakovės A. D. naudai bylinėjimosi išlaidas.

19Tvirtina, kad Utenos rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ir tuo atveju, jeigu sandorį sudariusio fizinio asmens būsena neatitinka fizinio asmens neveiksnumo būsenos požymių, t. y. neturi psichinės ligos ar silpnaprotystės, liudijančių apie faktinį asmens neveiksnumą, požymių, tačiau asmens būsena yra tokia, kad dėl jos sandorį sudaręs fizinis asmuo iš tikrųjų nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės (intelektinis aspektas) ir jų valdyti (valinis aspektas), o kita sandorio šalis tokia būsena pasinaudoja. Tokia fizinio asmens būsena gali būti sukelta ligos (nebūtinai psichinės), kitokio ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo, didelio susijaudinimo, nervinio sukrėtimo. Teismas šioje byloje nesprendė ginčo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia šių aplinkybių pagrindu dėl to, kad priešieškinyje nebuvo nurodytos tokios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai. Apeliantė savo pateiktame priešieškinyje, nurodė, kad ieškovė K. K. galėjo savo neteisėtais veiksmais, psichologiniu ir dvasiniu poveikiu paveikti savo motiną I. D., kuri tuo metu buvo labai senyvo amžiaus, t. y. 89 metų. Šias visas aplinkybes apeliantei A. D. sunku įrodyti, nes ji buvo I. D. marti. Iš medicinos įstaigų apeliantė negalėjo gauti duomenų apie I. D. prieš mirtį buvusią sveikatą ar būseną, nes tai riboja ir draudžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Todėl iškilus neaiškumų civilinėje byloje teismas turėjo teisę vadovautis CPK 179 str. 2 d. ir surinkti įrodymus savo iniciatyva, kas ir buvo prašoma bylos nagrinėjimo metu. Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kuriuose numatyta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, būtina įvertinti ne tik sandorį sudariusio asmens būseną, bet ir sudaryto sandorio turinį — jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir protingumą bei kt. (LAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

20Nurodo, kad teismas nevertino atsakovės valios įsigyti butą eigos. Nurodo, kad A. D. pagal savo supratimą domėjosi savo teisėmis ir pareigomis, nuosavybės teisės įgijimo pagrindais ir suprato taip, kaip jai išaiškino notarė, kad pagal testamentą butas lieka jos sūnui (bonus pater familias etalonas). Taip pat teismas neįvertino ieškovės veiksmų, kurių akivaizdžiai negalima laikyti sąžiningais, nes jos elgesys įsigyjant butą pagal dovanojimo sutartį esant motinai ligos patale, taip pat vėlesni veiksmai rodo jos siekį apeliantę – atsakovę ir jos sūnų laikyti žemo intelekto asmenimis, o turėjo ginti sąžiningą ginčo šalį, vadovaudamasis CK 1.90 str. 4 d. Apeliantė, jeigu būtų žinojusi tikrąją reikalų padėtį, būtų patarusi sūnui S. D. sudaryti kitokio pobūdžio sandorį su močiute I. D. nei testamentas.

21 Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės A. D. apeliacinį skundą atmesti, 2009 m. gruodžio l d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

22Su atsakovės A. D. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundas yra nepagrįstas.

23Atsakovė A. D., pripažindama, kad butas iki 2007 m. kovo 15 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė jos anytai I. D., savo reikalavimus grindė tuo, kad I. D. pagal anksčiau galiojusį Butų įstatymą viena neturėjo teisės statytis kooperatinio keturių kambarių buto, kad jinai su velioniu vyru R. D. buvo įtraukta į I. D. šeimos narius ir šiame bute gyveno nuo 1976 m. liepos 26 d., kad ji I. D. vardu pasirašinėjo sutartis, nešė įmokas už butą ir kad I. D. 2002 m. rugpjūčio 26 d. notariniu testamentu butą buvo palikusi sūnui S. D., bet, būdama 66 metų amžiaus suprato, jog šis butas priklauso jos sūnui.

242007 m. kovo 15 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi I. D. padovanojo butą su rūsiu, esantį ( - ), Utenoje, savo dukrai K. K. Atsakovė A. D. nėra minėto sandorio šalis dovanotoja, todėl jos reikalavimas panaikinti 2007 m. kovo 15 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį šiuo pagrindu laikytinas nepagrįstu. Atsakovės A. D. teiginiai, kad teismas, vertindamas ginčijamą sandorį ir ieškovės veiksmus, kurių akivaizdžiai negalima laikyti sąžiningais, kadangi įsigyjant butą pagal dovanojimo sutartį motina buvo ligos patale, ieškovės elgesį turėjo vertinti pagal bonus pater familias etaloną ir ginti sąžiningą ginčo šalį, yra nepagrįsti, nes atsakovė nebuvo testamento ar dovanojimo sutarties šalimi, t. y. nėra klydusi sudarant dovanojimo sandorį šalis, todėl teismui analizuoti ir vertinti jos veiksmus nebuvo jokio reikalo. Kiti apeliantės teisiniai argumentai (CK 1.2 str., 48 str., 1.67 str., 4.95 str., 6.227 str. nuostatos), nurodyti apeliaciniame skunde (ir priešieškinyje), reglamentuoja visiškai kitus teisinius santykius ir negali būti taikomi atsakovės reikalavimams pagrįsti. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

25Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27Priimtas Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas skundžiamojoje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

28 Apeliantė neginčija, kad I. D. buvo įregistravusi nuosavybės teises į ginčo butą ( - ), Utenoje, 2007-03-02 (b. l. 140, VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjimas). Butą I. D. 2007 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta notarės, padovanojo savo dukrai K. K., su kuo apeliantė nesutinka.

29Iš priešieškinio matyti, kad atsakovė tvirtina, kad pajus, kurio savininkė buvo velionė I. D., sumokėtas jos lėšomis, todėl ji prašė pripažinti jai nuosavybės teises į butą. Byloje nustatytas faktas, kad pajų velionės I. D. vardu mokėjo atsakovė A. D., bet turi būti vertinama tai , kad mokėjimo metu ji bute gyveno ir bendrai reikalus tvarkė su pajaus savininke velione I. D., gyveno tuo metu ir kiti visi šeimos nariai, kurie buvo įtraukti į orderį kooperatiniam butui gauti. Pajaus savininkas ir kooperatyvo nariu buvo velionė I. D. ir jos nuosavybės teisių į pajų niekas iki pat jos mirties neginčijo. Atvirkščiai, po vieno šeimos nario, atsakovės sutuoktinio ir velionės I. D. sūnaus mirties, I. D., neabejodama tuo, kad ji yra pajaus, o todėl ir ginčo buto savininkė, surašė testamentą. Atsakovus A. D. ir S. D. šis velionės veiksmas tenkino, jie tuo pripažino tuos velionės veiksmus kaip buto savininkės, jokių pretenzijų dėl to, kieno nuosavybė yra butas, nereiškė. Tai liudija tik tai, kad atsakovai pripažino velionės pajininkės teises, o tuo pagrindu ir nuosavybės teises į butą, jas pradėjo ginčyti tik po to, kai butas buvo perleistas ieškovei K. K. ir šioji pareikalavo išsikelti.

30Nustačius, kad I. D. nuosavybės teise priklausė ginčo butas, galima daryti išvadą, kad ji turėjo teisę juo disponuoti, tai yra spręsti, kam jį palikti ir kokiu būdu (CK 4.20 str., CK 4.37 str.).

31Buto dovanojimo sandorio sudarymui neturi jokios teisinės reikšmės tai, kad prieš tai turto savininkė, I. D. 2002-08-26 Utenos rajono 1-ajame notarų biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo ginčo butą buvo paliko atsakovui nagrinėjamojoje byloje vaikaičiui S. D. (51 b. l.), nes buto savininkas turi teisę nuosavybės teisėmis valdomo turto likimą nuspręsti. 2007-06-27 I. D. mirė. Kooperatinio buto šeimos nariai savarankiškų nuosavybės teisių į butą iki buto savininkės mirties neįgijo. Jiems, kaip kooperatyvo pajininko šeimos nariams, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, buvo suteikiama tik teisė naudotis butu, jame gyventi. Nuosavybės teisės į butą paprastai buvo pripažįstamos pajaus savininkui ir jo sutuoktiniui, jeigu pajaus savininkas tuo metu buvo santuokoje. Pajaus savininkui nebuvo užkirstas kelias teisę į pajų pripažinti ar perleisti kitiems asmenims, kad šie tuo pagrindu įgytų savarankiškas teises į butą. Gyvai esant velionei I. D. atsakovai, kaip jau minėta, jokių pretenzijų į jos vardu sukauptą pajų nereiškė, nors pagal jų nurodytas faktines aplinkybes jas galėjo reikšti, kliūčių tam nebuvo, ypač po velionės sūnaus R. D. mirties.

32Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priešieškinio faktine aplinkybe nors ir buvo nurodyta aplinkybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgti į dovanojimo sandorį sudariusio asmens būseną prieš jį sudarant (dovanotojos sveikatos būseną jai esant senyvo — 89 metų amžiaus), sudaryto sandorio turinį — jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir protingumą ir tuo pagrindu CK 1.89 str. 1 d., sandorį pripažinti negaliojančiu, bet šios aplinkybės patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų, nenurodydama to priežasčių ir neprašydama tų įrodymų išreikalauti. Buvo tik nurodyta aplinkybė, bet atsakovė jos neįrodinėjo. CPK 178 str. įpareigoja įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nėra.

33Apeliantė nurodo aplinkybę, kad ieškovė K. K. pasinaudojo motinos sveikatos būkle, tačiau ir šiai patvirtinti jokių įrodymų irgi nepateikė. K. K. pateiktais įrodymais, (liudytojos A. G., R. G. paaiškinimai), neigė aplinkybes apie velionės sunkią būklę. Todėl neįrodyta, kad ieškovė K. K. neteisėtai įtakojo velionę dovanoti jai butą. Prielaidomis sprendimas negali būti grindžiamas, nes CPK 263 str. nustato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Apeliantė naujų įrodymų nepateikė ir apeliaciniame skunde.

34Nagrinėjamos kategorijos bylose pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, netiria aplinkybių, kurios nėra tinkamai nurodytos kaip ieškinio pagrindas ar nepateikti joms patvirtinti įrodymai. Pati apeliantė pripažįsta, kad priešieškinyje buvo tik paminėtos aplinkybės, kurias teismas neva turėjo išsiaiškinti savo iniciatyva. Atsakovė A. D. pirmosios instancijos teisme naudojosi advokatės J. Umbrasienės pagalba, todėl negalima teigti, kad ji negalėjo tinkamai apginti savo pažeistų teisių dėl teismo kaltės, dėl to, kad buvo kliūčių įrodinėti priešieškinio aplinkybes, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

35Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, yra paneigti apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo dalies, kuria atmesti reikalavimas dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o taip pat ir reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę atsakovei į ginčo butą, neteisėtumo.

36Kiti apeliacinio skundo argumentai nebetiriami, nes neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš apeliantės, kurios apeliacinis skundas atmetamas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos — 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) bei ieškovei 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje (t. 2, b. l. 18).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą.

40Priteisti iš A. D. 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir 800 Lt advokato pagalbos išlaidų K. K.

Ryšiai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,... 4. dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui adv. K. Rakauskui, atsakovams A. D.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus A. D. ir S. D. su daiktais iš keturių... 7. Nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo keturių kambarių butą,... 8. Atsakovė A. D. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.... 9. Priešieškiniu atsakovė A. D. prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe... 10. Atsakovė nurodė, kad 1976... 11. Utenos rajono apylinkės teismas 12. Teismas priteisė iš ieškovės K. K. valstybės biudžetui 14,42 Lt... 13. Byloje teismas nustatė, kad 1995-09-11 pažyma patvirtina, jog pajus už butą... 14. Teismas padarė išvadą, kad tarp I. D. ir atsakovų A. D. ir S. D.... 15. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad, būdama buto... 16. Teismas nurodė, kad netenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas... 17. Teismas nurodė, kad ieškinys nebuvo grindžiamas ta aplinkybe, kad velionė... 18. Apeliaciniu skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti 2009m. gruodžio l d.... 19. Tvirtina, kad Utenos rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos... 20. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovės valios įsigyti butą eigos. Nurodo,... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės A. D.... 22. Su atsakovės A. D. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundas yra... 23. Atsakovė A. D., pripažindama, kad butas iki 24. 2007 m.... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).... 26. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio... 27. Priimtas Utenos rajono apylinkės teismo 28. Apeliantė neginčija, kad I. D. buvo įregistravusi nuosavybės teises į... 29. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovė tvirtina, kad pajus, kurio savininkė... 30. Nustačius, kad I. D. nuosavybės teise priklausė ginčo butas, galima daryti... 31. Buto dovanojimo sandorio sudarymui neturi jokios teisinės reikšmės tai, kad... 32. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priešieškinio faktine... 33. Apeliantė nurodo aplinkybę, kad ieškovė K. K. pasinaudojo motinos sveikatos... 34. Nagrinėjamos kategorijos bylose pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva... 35. Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, yra paneigti apeliacinio skundo argumentai... 36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nebetiriami, nes neturi teisinės reikšmės... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Utenos rajono apylinkės teismo 40. Priteisti iš A. D. 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų...