Byla e2-43-743/2020
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų R. P., A. P. priešieškinį ieškovams D. L., R. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Sandrai Mezėnaitei, atsakovų atstovui advokatui Arvydui Gudui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. L., R. L. ieškinį atsakovui R. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų R. P., A. P. priešieškinį ieškovams D. L., R. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalinti D. L. ir R. L. priklausančią ( - ) dalis 2,9459 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal UAB ,,Aginro“ R. M. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną servitutą, t. y. žemės sklype 92-1 nustatyti nemokamą kelio servitutą S2 (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo 92 savininkų naudai (viešpataujantis daiktas), kito projekte nurodyto kelio servituto žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti; arba 2) atidalinti D. L. ir R. L. priklausančias ( - ) dalis 2,9459 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną kelio servitutą, t. y. formuojamam žemės sklypui 92 nustatyti nemokamą kelio servitutą S1-114 (viešpataujantis daiktas) žemės sklypuose 90 ir 1165-8 (tarnaujantis daiktas), kitų projekte nurodytų kelio servitutų žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132; t. 1, b. l. 58–60).

5Atsakovai priešieškiniu prašo: 1) pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą sujungus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančius ( - ), atidalinti R. P. ir A. P. priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha) projekte nurodytą indeksu Nr. 92-1 nuo D. L. ir R. L. priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha), projekte nurodytą indeksais Nr. 92-2 ir Nr. 92, pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) nustatyti nemokamus kelių servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo D. L. ir R. L. būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S-S1 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, R. P. ir A. P. būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3-S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1 (t. 2, el. b. l. 1–9).

6Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais. Šalims nuosavybės teise priklauso 2,9459 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Šalys susitarė šį žemės sklypą atidalinti į tris dalis, ieškovų prašymu atidalijimo projektą 2018 m. spalio 8 d. parengė UAB ,,Agiro“ projektuotojas R. M.. 2018 m. lapkričio 14 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu patvirtino projektą, nurodė, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturčio raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsakovui nesutikus su ieškovų parengtu žemės sklypo atidalijimo projektu, ieškovai priversti dėl to kreiptis į teismą. Nurodo, kad ieškovų parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka tikrąją šalių valią, visų bendraturčių interesus, kadangi sukuria galimybes bendraturčiams turėti atskirus, laisvus ir lygiaverčius žemės sklypus, kuriuose jie galėtų vykdyti bet kokią norimą veiklą. Žemės sklypo atidalijimo projekte nurodytas žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka ir tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodo ir tai, kad ieškovams patekimui į žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 92, būtinas kelio servitutas, kuris jų atidalijimo projekte suprojektuotas per atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-1. Šiuo būdu ieškovai ir anksčiau yra naudojęsi patekimui į jų naudojamą žemės sklypo dalį prie ežero, pažymėtą atidalijimo projekte Nr. 92. Pažymi ir tai, kad jie sutiktų, kad kelio servitutas, patekimui į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92, būtų nustatytas ir atsakovų siūlomu būdu, t. y. pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ atliktą žemės sklypų atidalijimo projektą per atsakovams tenkančius žemės sklypus, projekte pažymėtus Nr. 90 ir Nr. 1165-8, tačiau nesutinka, kad per jų žemės sklypą, pažymėtą Nr. 92-2, būtų nustatytas kelio servitutas tam, kad atsakovai galėtų naudotis žemės sklypu, projekte pažymėtu Nr. 92-1. Nurodo, kad esant nustatytoms aplinkybėms kai atsakovai sutinka ir yra įrengę kelią, skirtą ieškovams patekti į jų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92 pro jiems priklausančius žemės sklypus Nr. 90 bei Nr. 1165-8, tokiu pačiu būdu jie gali patekti ir į sklypo dalį, pažymėtą Nr. 92-1, kelią nusitiesę iki jų pastatų. Atsiradus tokiai realiai galimybei patekti į šią žemės sklypo dalį Nr. 92-1, išnyksta teisinis pagrindas servitutui nustatyti, nes servitutas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nenustačius servituto objektyviai nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį, o tokią galimybę atsakovai turi. Tai, kad šis būdas jiems nėra patogus, pareikalautų papildomų išlaidų ir darbų, nėra ieškovų rūpestis, nes šis kelias būtų įrengiamas atsakovų interesams patenkinti. Atsakovų argumentai, kad per ieškovų žemės sklypą pasiekti žemės sklypą Nr. 92-1 atsakovams būtų patogiau, nėra pakankamas argumentas kelio servitutui nustatyti.

7Ieškovai nesutinka, kad atsakovams patekimui į jų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92-1 būtų nustatytas kelio servitutas per jų naudojamą žemės sklypą Nr. 92-2. Atsižvelgus į tai, kad būtų nustatomas tik vienas kelio servitutas, per atsakovams priklausantį žemės sklypą, jie sutinka, kad šis servitutas jų naudai būtų atlygintinis. Ieškovai nurodo, kad sutiktų atsakovams mokėti 10 Eur kasmetinį mokestį už šį kelio servitutą. Tokią kompensaciją grindžia tuo, kad atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), per kurį įrengtas kelias, vertė pagal viešojo registro duomenis yra 782 Eur. Apskaičiuojant įmoką remiasi 2019 m. gegužės 17 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-17 nustatytu naudojamų žemės sklypų mokesčiu tarifu, kuris yra 1,5 procentai nuo žemės sklypo vertės. Mano, kad tokia kompensacija būtų teisinga ir pakankama.

8Ieškovai pažymi ir tai, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taip pat atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nurodo, kad atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vilkinant bylos nagrinėjimą pagrindžia tai, kad ieškovų patikslintas ieškinys pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d., ieškinys patikslintas nežymiai, atsakovams nebuvo būtinybės skirti nei daug laiko norint susipažinti su patikslintu ieškiniu ar pateikti atsiliepimą, tačiau atsiliepimą atsakovai pateikė tik 2020 m. sausio 30 d., likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio. Su atsiliepimu atsakovai pateikė ir visą eilę dokumentų, kurie, kaip matyti, taip pat parengti kur kas anksčiau, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas 2019 m. gruodžio 27 d. Teismas, gavęs dokumentus kelias dienas iki posėdžio, nespėjo su jais susipažinti ir tinkamai pasiruošti bylai, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Tuo tarpu atsakovai, elgdamiesi sąžiningai, galėjo ir turėjo savo procesinius dokumentus įkelti iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos. Kaip ieškovų piknaudžiavimą savo teisėmis nurodo ir tai, kad atsakovai, nors dėl atidalijimo tvarkos buvo sutarta, jiems parengus atidalijimo projektą nesutiko su juo, nesutiko su juo ir iškėlus bylą. Nors ieškovai mediacijos metu sutiko su atsakovų siūlomu kelio servitutu kitoje vietoje, tačiau atsakovai nesutiko susitarti dėl bylos esmės ir sudaryti taikos sutartį jiems neatlyginus bylinėjimosi išlaidų, dėl ko mediacijos procesas buvo nutrauktas, o atsakovai pareiškė priešieškinį, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovai prašo spręsti dėl baudos paskyrimo atsakovams už piktnaudžiavimą savo teisėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu prašo skirti atsakovams R. P. ir A. P. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų baudos priteisiant ieškovų R. L. ir D. L. naudai.

9Remdamiesi visais šiais argumentais ieškovai prašo patenkinti jų ieškinį, o atsakovų priešieškinį atmesti. Tuo atveju, net jeigu būtų patenkintas atsakovų priešieškinys, teismas, šalims paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, dėl tokio atsakovų elgesio, turėtų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi.

10Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas su ieškiniu ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Šalims priklauso 2,9459 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ). Kadangi naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp šalių jau nusistovėjusi, ginčo dėl to, kaip turi būti atidalintas šis turtas nėra. Ieškovai faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, projektuose įvardintomis Nr. 92 ir Nr. 92-2, o atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi Nr. 92-1. Atsakovai su ieškovų parengtu žemės sklypo atidalijimo projektu nesutiko ne dėl to, kad jų netenkina nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, o dėl to, kad ieškovai servitutinį kelią įvažiuoti į jų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92, suprojektavo per atsakovo žemės sklypą toje vietoje, kurioje jau nuo 2016 m. yra suprojektuota statyti pastatą, šiuo metu yra išlieti šio ūkinio pastato pamatai. Atsižvelgus į tai, mano, kad nėra galimybės nustatyti servitutinį kelią ieškovų nurodytoje vietoje pagal jų užsakytą ir UAB ,,Aginro“ projektuotojo R. M. parengtą projektą, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas. Pažymi ir tai, kad, net ir esant galimybei šioje vietoje, toliau nuo pamatų, įrengti kelią, jis labai apribotų atsakovų teisę naudotis nuosavybe: kelias eitų pro atsakovo kiemą, netoli jo gyvenamojo namo, per vietą, kur kieme įrengtas batutas, kur vaikaičiai žaidžia, o tai pažeistų jo interesus.

11Atsakovams be šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), kurie yra žemės ūkio paskirties ir yra vienas šalia kito prie ieškovų nurodomo žemės sklypo. Žemės sklypas, atsakovų žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 1165-8 (kadastro Nr. ( - )) pietinėje pusėje ribojasi su bendrojo naudojimo keliu. Šiauriau šio žemės sklypo yra atsakovams priklausantis žemės sklypas, atsakovų sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 90 (kadastro Nr. ( - )), o šiauriau šio žemės sklypo – ieškovams pagal atidalijimo projektus tenkantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. 92. Atsižvelgus į tai, atsakovai, suprasdami, kad ieškovams būtina patekti į žemės sklypą Nr. 92, o jokio įvažiavimo nėra, nusprendė sujungti visus jiems priklausančius keturis sklypus – kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), į vieną ir atidalinti ieškovams tenkančias dalis Nr. 92 bei Nr. 92-2, o privažiavimą į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92, įrengti per jiems priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), vakarinį pakraštį nuo pietuose esančio bendrojo naudojimosi kelio. Atsakovų prašymu K. K. IĮ ,,Geoplius“ parengė atitinkamą atidalijimo projektą, kuriam pritarė ir NŽT prie ŽŪM. Rengė visų žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą, nes toks sprendimas yra ekonomiškesnis. Atsakovai šį kelią jau įrengė savo lėšomis, ieškovai šiuo keliu gali naudotis, jie sutinka ir prašo, kad šis kelio servitutas būtų nustatytas nemokamas, nes taip pat siekia servitutinio kelio jų naudai per ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį. Mano, kad šis jų pasiūlymas yra racionalus ir visiškai patenkina ieškovų interesą patekti į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92.

12Tuo pačiu atsakovai pažymi, kad jiems bendrai su ieškovais priklausančioje žemės sklypo dalyje, šalių projektuose žymimoje Nr. 92-1, yra jų gyvenamasis namas su ūkio pastatais. Į šią sodybą jie patenka maždaug nuo 1941 m. įrengtu keliu, kuriuo visą laiką naudojosi dar atsakovo seneliai, kurį jis prižiūri ir rūpinasi, kelias yra geros kokybės. Tačiau pagal šalių parengtus žemės sklypo atidalijimo projektus, šis kelias, prasidedantis nuo Niedaus g. rytuose, eina per ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-2 iki pat atsakovų gyvenamojo namo. Jie siekia, kad jų patekimui į šią žemės sklypo Nr. 92-1 dalį būtų nustatytas taip pat nemokamas kelio servitutas. Jis nesutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kad jie į šią žemės sklypo dalį galėtų patekti tuo pačiu keliu, kuriuo siūlo patekti ieškovams į jų žemės sklypo dalį Nr. 92 jį dar pratęsus iki pat gyvenamojo namo. Nesutinka dėl to, kad jo gyvenamasis pastatas, ūkio pastatai suprojektuoti atsižvelgus į tą kelią, kuriuo patenkama į sodybą nuo 1941 m. Iš žemės sklypo vakarinės pusės patekti prie gyvenamojo namo tiesiai nėra galimybės, nes toje pusėje yra įrengtos atraminės sieneles, trinkelėmis išklotas kiemas, todėl reikia įrengti kelią apvažiuojant šias kliūtis, kelio įrengimas būtų brangus, kainuotų apie 18 730,11 Eur. Mano, kad jiems įrengus savo lėšomis privažiavimą prie ieškovų žemės sklypo, kuris yra 330,39 m ilgio ir kuriuo jie leidžia ieškovams naudotis nemokamai, teisinga būtų, kad ieškovai leistų jiems naudotis servitutiniu keliu per jiems tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-2, kur servitutinio kelio ilgis yra 67,52 m. Atsakovai nurodo, kad siūlė ieškovams parduoti jiems šią žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai prašė sumokėti neprotingai didelę kainą – už vieną arą 600 Eur, dėl ko atsakovai šios žemės sklypo dalies nepirko.

13Atsakovai nurodo ir tai, kad jie nesutinka su ieškovų siūlymu, kad kelio servitutas būtų nustatomas tik jų žemės sklype, šiuo atveju jie nesutinka, kad šis kelio servitutas būtų neatlygintinis. Nurodo, kad ieškovų siūloma piniginė kompensacija už kelio servitutą yra labai maža: kai atsakovai siūlė ieškovams parduoti žemės sklypą, jie skaičiavo jo kainą 600 Eur už vieną arą, tačiau kai keliamas kompensacijos už naudojimąsi jų turtu klausimas, jie kompensaciją skaičiuoja nuo viešajame registre nurodytos žemės sklypo vertės; mano, kad 10 Eur metinė kompensacija už 330,39 m ilgio kelią yra aiškiai per maža.

14Atsakovai nesutinka, kad jie piknaudžiavo savo teisėmis. Rengdami priešieškinį, jį teikdami jie gynė savo teises, nes ieškovų siūlomas atidalijimo projekte nurodytas kelio servituto sprendimo būdas jiems buvo nepriimtinas.

15Byloje nustatyta, kad ieškovams D. L., R. L. ir atsakovui R. P. priklauso 2,9459 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Ieškovams priklauso ( - ) dalys šio žemės sklypo, atsakovui – 15810/29459 dalys šio žemės sklypo. Šalys siekia atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovai ir atsakovai pateikė savarankiškus šio žemės sklypo atidalijimo projektus, kuriuos abu NŽT prie ŽŪM pripažino tinkamais. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

16Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad R. L., D. L. ir R. P. priklauso 2,9459 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kuris yra ( - ); ieškovams priklauso ( - ) dalys žemės sklypo, atsakovui R. P. priklauso 15810/29459 dalys žemės sklypo (t. 1, el. b. l. 4–6; t. 1, b. l. 9–10). NŽT prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 14 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu projekto autoriaus R. M. projektui pritarta, nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininko R. P. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (t. 1, el. b. l. 8–9). Iš aiškinamojo rašto ir 2018 m. spalio 8 d. žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio matyti, kad 2,9459 ha žemės sklypą planuojama pertvarkyti jį atidalijant į tris žemės sklypus: Nr. 92, kurio plotas būtų 0,3860 ha, šis žemės sklypas tektų ieškovams D. L. ir R. L.; Nr. 92-1, kurio plotas – 1,5810 ha, jis atitektų atsakovui R. P., per jį būtų formuojamas 5 m pločio 577 kv. m ploto kelio servitutas patekti į ieškovams tenkantį žemės sklypą Nr. 92; Nr. 92-2, kurio plotas 0,9789 ha, jis atitektų ieškovams D. L. ir R. L., per jį būtų formuojamas 5 m pločio 341 kv. m ploto kelio servitutas; projekto rengėjas – UAB ,,Aginro“, projekto autorius – R. M. (t. 1, el. b. l. 10–16, 61–64; t. 1, b. l. 27). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 60/46587 patvirtina, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ) yra gyvenamasis namas, dvi viralinės, ūkinis pastatas ir kiemo rūsys (t, 1, el. b. l. 24–47). Iš elektroninio pašto duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 7 d. atsakovui R. P. išsiųstas atidalijimo projektas (t. 1, el. b. l. 48). 2013 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu ieškovai D. L. ir R. L. susitarė su atsakovu R. P., kad žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), naudos ir valdys tokiomis dalimis: D. L. ir R. L. – ( - ) žemės sklypo dalis, o atsakovas R. P. – 15810/29459 dalis (t. 1, el. b. l. 49). 2,9459 ha žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), rytinėje dalyje ribojasi su Niedos g., šiaurinėje – su Niedaus ežeru, žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje yra ieškovų pastatai – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, į pietvakarius nuo šių pastatų yra atsakovo R. P. pastatai – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (t. 1, el. b. l. 50). Iš 2013 m. rugpjūčio 21 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimo ir kadastrinių matavimų matyti, kad pagal D. L., R. L. ir R. P. prašymą 2013 m. balandžio 26 d. atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastriniai matavimai ir jie patvirtinti (t. 1, el. b. l. 51–58). 2007 m. gruodžio 13 d. J. K. Ž. padovanojo R. P. 161/300 dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), susitarė dėl žemės sklypo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos (t. 1, el. b. l. 83–88). 2019 m. liepos 25 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu leista R. P. rengti žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), formavimo ir pertvarymo projektą ir išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai (t. 2, el. b. l. 22–24). Iš nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašo, žemės sklypų planų, aiškinamojo rašto bei 2019 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypų formavimo sprendinių brėžinių matyti, kad pertvarkomi šie žemės sklypai: 2,9459 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), kuris priklauso ieškovams D. L., R. L. ir atsakovui R. P.; 2,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) priklauso atsakovams R. R. ir A. P.; 3,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) priklauso atsakovui R. P.; 1,0134 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) priklauso atsakovui R. P.; pagal projektą šie žemės sklypai būtų sujungiami į vieną ir atidalijami į tris žemės sklypus: 0,3860 ha žemės sklypas Nr. 92 tektų ieškovams D. L. ir R. L., patekimui į šį žemės sklypą projektuojamas 0,2645 ha ploto kelio servitutas; 7,4461 ha žemės sklypas Nr. 92-1 tektų atsakovams R. P. ir A. P., per šį žemės sklypą, patekimui į žemės sklypą Nr. 92, formuojamas 0,2645 ha ploto kelio servitutas; 0,9789 ha žemės sklypas Nr. 92-2 tektų ieškovams D. L. ir R. L., per šį žemės sklypą, patekimui į žemės sklypą Nr. 92-1 būtų formuojamas 0,0540 ha ploto kelio servitutas (t. 2, el. b. l. 10–21,29–44; t. 1, b. l. 25). NŽT prie ŽŪM žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu projekto autoriaus K. Kęstučio IĮ ,,Geoplius“ projektui pritarta, nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininkų raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (t. 2, el. b. l. 189–191). Iš situacijos brėžinio ir nuotraukų matyti, kad pagal ieškovų žemės sklypų atidalijimo projektą servitutinis kelias atsakovo R. P. žemės sklype suprojektuotas toje vietoje, kurioje pastatyti atsakovo pastato pamatai, kelias suprojektuotas šalia atsakovo gyvenamosios ir poilsio erdvės – gyvenamojo namo, kiemo, batuto (t. 2, el. b. l. 25–28). 2019 m. rugsėjo 24 d. šis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas derinimui patektas ieškovams (t. 2, b. l. 52–64). Ieškovai 2019 m. lapkričio 5 d. NŽT prie ŽŪM pateikė savo pastabas dėl atsakovų parengto žemės sklypų pertvarkymo projekto, nurodė, kad vienas iš žemės sklypų yra miškų ūkio paskirties, todėl negali būti jungiamas prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų, be to, atsakovai neprašė jų, kaip žemės sklypų bendraturčių, sutikimo dėl žemės sklypų jungimo (t. 2, el. b. l. 130). 2019 m. lapkričio 13 d. raštu NŽT prie ŽŪM atsakė į pateiktas pastabas ir nurodė, kad jungiami žemės sklypai yra tos pačios – žemės ūkio paskirties, o inicijuoti žemės sklypų formavimo projektą gali ir vienas iš bendraturčių (t. 2, el. b. l. 131–132). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas R. P. nuosavybės teise valdo 1,3000 ha žemės sklypą, kuris yra miškų ūkio paskirties, kadastro Nr. ( - ), tačiau šis žemės sklypas nėra pertvarkomas (t. 2, el. b. l. 108). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: nuo pietų pusėje esančio bendrojo naudojimo kelio, atsakovų žemės sklypų Nr. 90 (kadastro Nr. ( - )) bei Nr. 1165-8 (kadastro Nr. ( - )) vakariniu pakraščiu iki pat ieškovų žemės sklypo Nr. 92, šalia danielių aptvaro, yra įrengtas 330,39 m ilgio kelias; nuo šio kelio patekti į atsakovų žemės sklypo naudojamą dalį Nr. 92-1 tiesiai nėra galimybės, kelio nėra, šioje pusėje įrengtos atsakovų sodybos atraminės sienutės, todėl siekiant įrengti kelią, jis turėtų būti projektuojamas jų naudojamos žemės sklypo dalies Nr. 92-1 pietiniu pakraščiu; tam, kad kelias ergonomiškai įsilietų į atsakovų naudojamo žemės sklypo dalyje išplanuotą erdvę, būtų reikalinga perkelti danielių aptvarą, vaismedžiais, mišku bei pieva apaugusioje žemėje suformuoti ir įrengti 192,31 m ilgio kelią, kuris nebūtų tiesus, su įvairiais linkiais ir kuris tęstųsi iki atsakovų suformuoto ir naudojamo kelio jų žemės sklypo dalyje Nr. 92-1; naujai projektuojamas kelias būtų 1,33 m atstumu nuo atsakovų suprojektuoto pagalbinio ūkinio pastato; nuo Niedaus g., šalių žemės sklypo rytinėje dalyje yra atskiras įvažiavimas į ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92-2, kuriame yra jų pastatai, taip pat atskiras įvažiavimas į atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92-1 (t. 2 el. b. l. 156–188; t. 1, b. l. 57). 2019 m. spalio mėnesio kainų lygiu atlikta lokalinė sąmata patvirtina, kad tokio kelio įrengimas kainuotų 18 730,11 Eur (t. 2, el. b. l. 192–195). UAB ,,Lazdijų projektas“ atliktas techninis darbo projektas patvirtina, kad šis techninis projektas pagalbiniam ūkiniam atsakovų pastatui (kurio pamatai išlieti ieškovų projektuojamo kelio servituto vietoje) atliktas 2016 m.; projektinė dokumentacija patvirtina, kad šis pagalbinio ūkinio pastatas suprojektuotas kaip gyvenamasis pastatas, jame suprojektuota virtuvė, poilsio patalpa bei sanitarinis mazgas, suprojektuota terasa; iš pastato fasado projektų matyti, kad jeigu patekimui į atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92-1, būtų projektuojamas ir rengiamas naujas kelias, jis artimiausioje vietoje eitų 1,33 m atstumu nuo pastato pietinės ir vakarinės fasado dalies, kuriose suprojektuoti langai, terasa (t. 1, priedas Nr. 1). Liudytoja D. M. patvirtino, kad ji ieškovų pašymu tarpininkavo dėl žemės sklypo atidalijimo projekto parengimo, tačiau jį parengus atsakovas R. P. su jo sprendiniais nesutiko.

17Teismas

konstatuoja:

18I. Dėl turto atidalijimo

19Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis).

20Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

21Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

22Byloje ieškovai ir atsakovai yra pateikę savarankiškus žemės sklypo atidalijimo projektus, kurie sutampa dėl to, kaip turi būti atidalintas bendras jų turtas, tačiau iš esmės skiriasi dėl to, kaip kiekviena iš šalių nori išspręsti patekimo į atidalintą turto dalį klausimą. Kadangi dėl to šalys nesutaria, todėl vertintini kiekvieno iš bendraturčių interesai ir jo siūlomas atidalijimo būdo sprendiniai proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų kontekste.

23Tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams yra gautas NŽT prie ŽŪM pritarimas, juose vienodai išspręstas ginčo žemės sklypo atidalijimas, pagal juos atidalijimas yra galimas, atidalijimas pagal pateiktus projektus atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, pagal abu pateiktus projektus ieškovams atitektų žemės sklypai, pažymėti projektuose Nr. 92 (besiribojantis su Niedaus ežeru) ir Nr. 92-2, o atsakovui – žemės sklypas Nr. 92-1 (besiribojantis su Niedaus ežeru), atidalijamas plotas atitinka kiekvieno bendraturčio dalis, todėl abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą, šalys su tokiu atidalijimo būdu sutinka, todėl pripažintina, kad toks būdas atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus bei užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą jų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys skirtingai sprendžia patekimą į jiems tenkančią žemės sklypo dalį, sprendimas, kuris labiau atitiks aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, lems pagal kurio iš bendraturčių pateiktą atidalijimo projektą bus vykdomas žemės sklypo atidalijimas.

24II. Dėl servitutų nustatymo

25Tarp šalių ginčas kyla dėl patekimo į jiems tenkančius žemės sklypus, šalys siūlo skirtingus variantus, todėl vertintini kiekvienos iš šalių pasiūlyti patekimo į žemės sklypą sprendiniai.

26Vienas iš ieškovų pateiktų alternatyvių reikalavimų yra siekis, kad atsakovui tenkančiame žemės sklype Nr. 92-1, būtų nustatyta 577 kv. m ploto kelio servitutas S2 (tarnaujantis), kuriuo ieškovai galėtų privažiuoti prie jiems tenkančio žemės sklypo Nr. 92, tačiau nebūtų nustatytas jų atidalijimo projekte pažymėtas kelio servitutas S1 per jiems tenkančią žemės sklypo dalį, kuriuo ieškovai galėtų patekti į jiems tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-1. Tokia ieškovų pozicija reikštų, kad jie, norėdami privažiuoti prie savo žemės sklypo Nr. 92 nuo Niedaus g., iš rytinės žemės sklypo pusės, važiuotų iki šio žemės sklypo per jiems tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-2 esančiu keliu ir pro atsakovo kiemą, esantį žemės sklype Nr. 92-1, nustatytu servitutiniu keliu S2; tačiau nesutinka, kad šiuo pačiu, per jų sklypą Nr. 92-2 einančiu keliu, privažiavimui prie žemės sklypo Nr. 92-1, naudotųsi atsakovas.

27Sprendžiant dėl šio jų pasiūlymo yra svarbūs šie aspektai. Iš aukščiau aptartų įrodymų – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, situacijos brėžinio, techninio projekto duomenų matyti, kad toje vietoje, kur pagal ieškovų sprendinį atidalijimo projekte numatytas servitutinis kelias S2, yra išlieti atsakovo pastato pamatai, todėl kelio servituto šioje vietoje nustatyti negalima. Net ir vertinant tai, kad šis servitutinis kelias galėtų būti projektuojamas aplenkiant pastato pamatus, toks servitutinis kelias eitų per atsakovo kiemą, netoli gyvenamojo namo, vaikų žaidimo erdvės, prie pat statomo gyvenamosios paskirties pagalbinio ūkinio pastato, o tai pažeistų atsakovo, jo šeimos ir artimųjų privačią erdvę, transporto judėjimas keltų grėsmę, todėl toks patekimo į žemės sklypą sprendinys pažeistų teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir ieškovų interesams nepagrįstai suteiktų pernelyg didelį prioritetą. Tai neatitiktų teisingumo principo nuostatų, būtų iškreipta protinga skirtingų interesų pusiausvyra, nes atsakovo interesai vien dėl to, kad ieškovai nori patekti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį Nr. 92, būtų ignoruojami. Ieškovų siekis naudotis keliu nuo Niedaus g. patekimui į savo žemės sklypą Nr. 92, bet šiuo pačiu keliu neleisti naudotis atsakovui patekti į savo žemės sklypą Nr. 92-1, prieštarauja sąžiningumo principui, nes yra neteisingas, juo tarsi siekiant atsakovui sukelti papildomus rūpesčius, tyčia ignoruojant atsakovo pagrįstą interesą patekti prie gyvenamojo namo keliu, kuriuo naudojasi nuo 1941 m. Atsižvelgus į visus šiuos argumentus, šis ieškovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

28Antrasis alternatyvus ieškovų reikalavimas – nustatyti kelio servitutą S ir S1 (tarnaujantį) atsakovų žemės sklypuose, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tam, kad jie patektų iki savo žemės sklypo Nr. 92, sutampa su atsakovų priešieškinio reikalavimu ir jų atidalijimo projekte pasiūlytu servitutų sprendiniu. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kelias nuo pietinėje pusėje esančio bendrojo naudojimo kelio iki pat ieškovams tenkančio žemės sklypo Nr. 92 jau yra įrengtas atsakovų lėšomis, juo ieškovams užtikrintas patekimas į žemės sklypą. Atsižvelgus į ieškovų pastatų žemės sklype Nr. 92-2 buvimo vietą, tam, kad jie nuvažiuotų nuo jų iki žemės sklypo Nr. 92, šiuo projektuojamu servitutiniu keliu S–S1, įvertinus mastelinius brėžinius, ieškovams tektų nuvažiuoti ne mažesnį kaip 1 200 m atstumą, o tai yra nemažas atstumas norint patekti į gretimą savo žemės sklypą. Tačiau iš ieškovų paaiškinimų matyti, kad jie šioje sodyboje nuolat negyvena, čia tik leidžia laisvalaikį, pėsčiomis patekti į žemės sklypą Nr. 92 iš žemės sklypo Nr. 92-2, kur yra pastatai, gali ežero pakrante, vykti į žemės sklypą Nr. 92 automobiliu prireikia retai, todėl šis sprendinio trūkumas nėra esminis ir nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad šis sprendinys pažeidžia teisingumo principą. Atsižvelgus į tai, šis ieškovų ir atsakovų reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

29Atsakovai siekia, kad ieškovams tenkančiame žemės sklype Nr. 92-2 būtų nustatytas kelio servitutas S3–S4 (tarnaujantis), kuriuo jie galėtų patekti į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92-1, kur atsakovai nuolat gyvena.

30Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

31Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

32Sprendžiant, ar servitutas objektyviai yra būtinas ir ar jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, svarbūs šie aspektai.

33Įvertinus atsakovo žemės sklypo Nr. 92-1 buvimo vietą, tai, kad nuo pietuose esančio bendrojo naudojimo kelio iki ieškovams tenkančio žemės sklypo Nr. 92 yra įrengtas kelias bei tai, kad atsakovo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais žemės sklype Nr. 92-1, įvertinus sprendinių brėžinio mastelį, nuo šio kelio, matuojant tiesiu atstumu yra nutolęs apie 100 m, šioje dalyje kelias neįrengtas, jo nėra ir privažiuoti iki atsakovų gyvenamojo namo nėra galimybės. Šioje atkarpoje yra ne tik danielių aptvaras, prie atsakovo gyvenamojo namo įrengta atraminė sienutė dėl sklypo paaukštėjimo, augantys medžiai, taip pat pradėto statyti pagalbinio ūkio pastato pamatai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šioje žemės sklypo dalyje kelio nesant, o esant būtinybei atsakovui patekti prie gyvenamojo namo, kelio servitutas tam yra objektyviai būtinas.

34Teoriškai svarstant, atsakovas turėtų galimybę per savo žemės sklypą Nr. 90, kadastro Nr. ( - ), patekti į jam tenkančią žemės sklypo Nr. 92-1 dalį (kadastro Nr. ( - )), tačiau įgyvendinanti šią teorinę galimybę nėra taip paprasta. Tiesų, apie 100 m ilgio kelią, nuo vakarinės atsakovo pastatų pusės įrengti nėra galimybės, kadangi, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, sodyba įkurta orientuojantis į kelią iš žemės sklypo rytinės pusės, kuriuo atsakovas, jo seneliai naudojasi ir jį prižiūri maždaug nuo 1941 m. Tokiu būdu žemės sklypo vakarinėje pusėje yra pastatyta atraminė sienelė, t. y. link vakarų pusės žemės sklypas aukštėja, kiemas išklotas trinkelėmis, yra įrengtas danielių laikymo aptvaras. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovas jam tenkančio žemės sklypo Nr. 92-1 vakarinėje dalyje yra susiprojektavęs gyvenamosios paskirties pagalbinio ūkio pastatą, kurio pamatai jau išlieti, kas taip pat trukdo tiesiai nutiesti kelią. Iš sąmatos matyti, kad įvertinus visus šiuos kliuvinius, pagal visus techninius reikalavimus įrengti kelią žemėje, kurioje šiuo metu yra vaismedžiai, medžiai ir pieva, kainuotų 18 730,11 Eur, o apie 100 m atstumui įveikti turėtų būti nutiestas 192,31 m ilgio kelias. Šis kelias artimiausiame taške nuo naujai statomo gyvenamosios paskirties pagalbinio ūkio pastato, nutoltų tik 1,33 m atstumu ir eitų pro naujai statomo pastato pietinį ir vakarinį fasadus, kuriuose suprojektuoti langai ir terasa. Taigi, kelio vietos pakeitimas atsakovams sąlygotų dideles finansines investicijas, pablogintų jų gyvenimo kokybę, tačiau liktų nesuvaržyta ieškovų nuosavybės teisė jiems tenkančioje žemės sklypo dalyje Nr. 92-2.

35Kalbant apie ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo mastą dėl šiuo metu atsakovų naudojamo kelio per jiems tenkančią žemės sklypo dalį, pažymėtini šie aspektai. Šis atsakovų naudojamas kelias yra maždaug nuo 1941 m., tapdami šio žemės sklypo savininkais ieškovai šinojo apie šį kelią ir ilgą laiką gyvendami sodyboje neprieštaravo šio kelio buvimui, pirminiame reikalavime net sutiko, kad servitutinis kelias (tarnaujantis) jiems tenkančiame žemės sklype būtų nustatytas. Įvertinus atsakovų sprendinių brėžinyje pateiktą mastelį, šis kelias nuo ieškovo statinių yra nutolęs maždaug 100 m atstumu. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų matyti, kad kelias yra geros būklės, jis yra žemėje, apaugusioje mišku, medžiai tapę natūralia kelio uždanga, taip kelią atskiriančia nuo gyvenamosios ieškovų erdvės ir pastatų. Be to, kaip nurodė patys ieškovai, čia nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovų patiriami nuosavybės teisės suvaržymai, su tuo susijusią nepatogumai nėra dideli, o tapdami šio žemės sklypo savininkais sutiko su šiais suvaržymais ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų išvengti. Tai, kad ieškovai nesutiko parduoti šio žemės sklypo dalies atsakovui taip pat leidžia spręsti, kad patiriami suvaržymai nėra dideli.

36Visi šie argumentai leidžia spręsti, kad teorinė galimybė įrengti kelią ieškovų nurodytoje vietoje viršytų normalias daikto naudojimo sąnaudas.

37Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad nesant kito patekimo į atsakovams tenkantį žemės sklypą Nr. 92-1, kelio servitutas yra objektyviai būtinas atsakovui tinkamai naudotis turtu.

38Dėl visų šioje dalyje aptartų aspektų spręstina, kad atsakovų žemės sklypų atidalijimo projekte pateikti patekimo į šalims tenkančią nuosavybės dalį sprendiniai labiausiai atitinka proporcingumo principą, geriausiai užtikrina bendraturčių teisingą ir sąžiningą interesų pusiausvyrą, todėl atidalijimas vykdytinas pagal atsakovų pateiktą žemės sklypų atidalijimo projektą.

39III. Dėl servitutų atlygintinumo

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-217/2011, Nr. 3K-3-390/2013, Nr. 3K-3-233-684/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas. Taip pat akcentuojama procesinė viešpataujančio daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą, logiškai išplaukianti iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-527/2009, Nr. 3K-3-419/2011, Nr. 3K-3-210/2012).

41Tie ieškovų, tiek atsakovų žemės sklype nustatomas kelio servitutas. Esant taip išspręstam servitutų klausimui, šalys išreiškė poziciją nustatyti neatlygintinius servitutus (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132; t. 1, b. l. 58–60; t. 2, el. b. l. 1–9). Atsižvelgus į tai, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, atsižvelgus į šalių išreikštus reikalavimus, nustatytini neatlygintiniai kelio servitutai.

42III. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

43Ieškovai siekia, kad atsakovams būtų paskirta bauda dėl piknaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

44Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą, tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

45Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar minimizuoti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

46Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra sureguliuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

47Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šias teisės normas yra pasisakęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reguliuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

48Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai 2019 m. vasario 18 d. pareiškė ieškinį. 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. 2019 m. kovo 4 d., ieškovams pašalinus trūkumus, ieškinys priimtas, su priedais išsiųstas atsakovui, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovui išaiškinta jo teisė, nesutinkant su ieškiniu, pateikti savarankišką atidalijimo projektą, parengtą įstatymo nustatyta tvarka. Jau 2019 m. kovo 26 d., pateikdamas atsiliepimą, atsakovas išreiškė nesutikimą su ieškiniu ir norą suteikti jam galimybę (laiko atžvilgiu) parengti savarankišką atidalijimo projektą, kadangi jo parengimas užtrunka ilgą laiką. 2019 m. spalio 4 d. atsakovai pateikė priešieškinį su savarankišku atidalijimo projektu. Atsižvelgus į tai, kokie darbai turi būti atlikti parengiant projektą, kad jo parengimas ir tvirtinimas priklauso nuo trečiųjų asmenų veiklos, į tai, kad NŽT prie ŽŪM iš karto neišdavė projektavimo sąlygų atsakovui, į tai, kad priešieškiniu atsakovas siekė ginti savo pažeidžiamus interesus, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šiais veiksmais atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad šalys mediacijos procese nesutarė dėl taikos sutarties sąlygų atsakovui reikalaujant turėtų išlaidų, taip pat negali būti vertinama kaip atsakovų piknaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

49Sutiktina su ieškovų argumentu, kad 2020 m. vasario 3 d. (pirmadienis) teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad teismas iki posėdžio nespėjo susipažinti su atsakovų pateiktais didelės apimties dokumentais – prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų su priedais (8 lapai) (LITEKO sistemoje įregistruotas 14.59 val.), paaiškinimai raštu (8 lapai, surašytas 2020 m. sausio 29 d.), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (33 lapai ir DVD laikmena su 56 nuotraukomis), techninis projektas (40 lapų), patikrinimo aktas (3 lapai), lokalinė sąmata (4 lapai) (LITEKO sistemoje įregistruoti 16.25 val.). Šie dokumentai pateikti 2020 m. sausio 30 d. (ketvirtadienį). Teisėjai nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. sausio 31 d. negalėjo susipažinti su pateiktais įrodymais, kuriuos visus gavo tik 2020 m. vasario 3 d. (pirmadienį, teismo posėdžio dieną). Atsižvelgus į tai, teismo posėdžio atidėjimą sąlygojo ne vien atsakovų pateiktų dokumentų momentas, bet ir teisėjos atostogos. Atsižvelgus į tai, kad paaiškinimai raštu surašyti 2020 m. sausio 29 d., dieną prieš pateikimą, jie yra nemažos apimties, duomenų, kad atstovas tyčia, o ne dėl objektyvių, darbo krūvį sąlygojančių aplinkybių, juos surašė tik prieš pateikiant, nėra, todėl negalima pripažinti, kad atsakovai, siekdami įrodinėti savo atsikirtimus, šiais veiksmais sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

50Atsižvelgus į tai, pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsakovų elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti ir taikyti CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

51IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 920,25 Eur (t. 2, el. b. l. 110–111): 75 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 17), 1 633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai ir sąskaitos išrašai (t. 2, el. b. l. 112–118), 211,75 Eur (50 procentų) išlaidos atidalijimo projektui parengti, kurias patvirtina mokėjimo nurodymas (t. 2, el. b. l. 117).

53Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovų atstovas surašė ieškinį, pasikeitus bylos aplinkybėms jį kelis kartus tikslino, teikė dubliką, paaiškinimus raštu, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis). Kitos, aukščiau aptartos išlaidos, kurios buvo reikalingos ieškiniui pagrįsti – 211,75 Eur (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas), pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

54Atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 662 Eur (t. 3, el. b. l. 9–10): 100 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 2, el. b. l. 49), 1 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 2, el. b. l. 47–48), 450 Eur (50 procentų) išlaidos atidalijimo projektui parengti, kurias patvirtina PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai (t. 2, el. b. l. 124–127), 242 Eur sumokėti matininkui už du (po 121 Eur) situacijos brėžinius (t. 2, el. b. l. 121–22; t. 3, el. b. l. 6–8), 170 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 3, el. b. l. 3–5).

55Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovų atstovas surašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį, paaiškinimus raštu, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir būtinos atsikirtimams į ieškinį pagrįsti ir dokumentais pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitos, aukščiau aptartos išlaidos, kurios buvo reikalingos priešieškiniui ir atsikirtimams į ieškinį pagrįsti – 692 Eur (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas – 450 Eur (50 proc.), du situacijos brėžiniai 242 Eur), todėl jos pripažintinos būtinomis, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

56Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtini šie aspektai. Byloje kilęs ginčas – neturtinis, tačiau abi šalys iškėlė ginčą dėl trijų dalykų: dėl žemės sklypo atidalijimo, dėl kelio servituto ieškovo naudai ir dėl kelio servituto atsakovo naudai. Pagal ieškinio reikalavimus ieškovo ieškinys pareikštas dėl dviejų reikalavimų – dėl siūlomos atidalijimo tvarkos ir dėl kelio servituto ieškovo naudai (vienas iš alternatyvių reikalavimų) patenkintas visiškai. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ieškovų ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovo priešieškinys dėl trijų reikalavimų – dėl žemės sklypo atidalijimo būdo, dėl kelio servituto nustatymo ieškovo naudai ir dėl kelio servituto nustatymo atsakovo naudai patenkinti visiškai. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ir atsakovų priešieškinys patenkinamas visiškai. Atsižvelgus į tai, paskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos.

57Svarbu ir tai, kad atsakovas, siekdamas išspręsti ginčą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), priklausančio atsakovui ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, rengdamas žemės sklypų atidalijimo projektą, į jį įtraukė ne tik žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas, bet ir kitus tris jam bei jo sutuoktinei priklausančius žemės sklypus ir rengė bendrą žemės sklypų sujungimo ir jų atidalijimo projektą. Atsakovas nurodė, kad toks būdas jam ekonomiškesnis, nei jis tai būtų atlikęs atskirai, jo išlaidos žemės sklypų formavimo projektui parengti yra žymiai didesnės (ieškovų viso projekto – 423,50 Eur, atsakovų viso projekto – 900 Eur). Atsižvelgus į tai spręstina, kad ieškovai neturi pareigos mokėti visas žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projekto išlaidas, susijusias su atsakovo trijų žemės sklypų prijungimu prie bendro ieškovų ir atsakovo žemės sklypo ir viso šio sujungto žemės sklypo atidalijimo projekto išlaidas. Kadangi žemės sklypų formavimo projektas atliktas dėl keturių žemės sklypų, trys iš jų priklauso atsakovui asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove A. P., o tik vienas yra ieškovų ir atsakovo bendras žemės sklypas, todėl šioje byloje iš 900 Eur atsakovo sumokėtų už žemės sklypų atidalijimo projektą (žemės sklypų sujungimas ir atidalijimas), šios bylos išlaidomis pripažintinas tik ketvirtadalis šio projekto rengimo išlaidų – 225 Eur (900 Eur/4). Atsižvelgus į tai, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsakovo išlaidomis dėl žemės sklypų formavimo projekto rengimo pripažintini – 225 Eur ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro – 2 437 Eur (1 700 Eur advokato pagalbai apmokėti, 100 Eur žyminis mokestis, 242 Eur už du situacijos brėžinius, 225 Eur už žemės sklypų atidalijimo projekto rengimą, 170 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas).

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

59Kai nurodyta aukščiau, ieškovų turėtos išlaidos sudaro 1 920,25 Eur. Jų ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovai jiems turi atlyginti 1 920,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Kaip minėta aukščiau, atsakovų bylinėjimosi išlaidos sudaro – 2 437 Eur. Jų priešieškinys patekintas visiškai, todėl ieškovai privalo atsakovams šias išlaidas atlyginti.

61Atsižvelgus į tai, kad atsakovai turi atlyginti ieškovams 1 920,25 Eur išlaidų, o ieškovai turi atlyginti atsakovams 2 437 Eur išlaidų, įskaičius tarpusavio mokėjimus, iš ieškovų priteistina atsakovams 516,75 Eur (2 437 Eur – 1 920,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

62Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,61 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

64Ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) ieškinį ir atsakovų R. P., a. k. ( - ) bei A. P., a. k. ( - ) priešieškinį patenkinti visiškai.

65Sujungti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius ( - ), ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha), projekte nurodytą indeksu Nr. 92-1, nuo D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha), projekte nurodytų indeksais Nr. 92-2 ir Nr. 92, pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

66Nustatyti nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S–S1 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3–S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1.

67Priteisti iš D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) solidariai R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) 516,75 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

68D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) atmesti.

69Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalinti D. L. ir... 5. Atsakovai priešieškiniu prašo: 1) pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2019 m.... 6. Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais.... 7. Ieškovai nesutinka, kad atsakovams patekimui į jų naudojamą žemės sklypo... 8. Ieškovai pažymi ir tai, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos... 9. Remdamiesi visais šiais argumentais ieškovai prašo patenkinti jų ieškinį,... 10. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas su ieškiniu ir... 11. Atsakovams be šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ir žemės... 12. Tuo pačiu atsakovai pažymi, kad jiems bendrai su ieškovais priklausančioje... 13. Atsakovai nurodo ir tai, kad jie nesutinka su ieškovų siūlymu, kad kelio... 14. Atsakovai nesutinka, kad jie piknaudžiavo savo teisėmis. Rengdami... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovams D. L., R. L. ir atsakovui R. P. priklauso... 16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad... 17. Teismas... 18. I. Dėl turto atidalijimo... 19. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 20. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos... 21. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama... 22. Byloje ieškovai ir atsakovai yra pateikę savarankiškus žemės sklypo... 23. Tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir... 24. II. Dėl servitutų nustatymo... 25. Tarp šalių ginčas kyla dėl patekimo į jiems tenkančius žemės sklypus,... 26. Vienas iš ieškovų pateiktų alternatyvių reikalavimų yra siekis, kad... 27. Sprendžiant dėl šio jų pasiūlymo yra svarbūs šie aspektai. Iš... 28. Antrasis alternatyvus ieškovų reikalavimas – nustatyti kelio servitutą S... 29. Atsakovai siekia, kad ieškovams tenkančiame žemės sklype Nr. 92-2 būtų... 30. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais,... 31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti... 32. Sprendžiant, ar servitutas objektyviai yra būtinas ir ar jo nenustačius... 33. Įvertinus atsakovo žemės sklypo Nr. 92-1 buvimo vietą, tai, kad nuo... 34. Teoriškai svarstant, atsakovas turėtų galimybę per savo žemės sklypą Nr.... 35. Kalbant apie ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo mastą dėl šiuo metu... 36. Visi šie argumentai leidžia spręsti, kad teorinė galimybė įrengti kelią... 37. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad nesant kito patekimo į... 38. Dėl visų šioje dalyje aptartų aspektų spręstina, kad atsakovų žemės... 39. III. Dėl servitutų atlygintinumo... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 41. Tie ieškovų, tiek atsakovų žemės sklype nustatomas kelio servitutas. Esant... 42. III. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 43. Ieškovai siekia, kad atsakovams būtų paskirta bauda dėl piknaudžiavimo... 44. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos... 45. Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso... 46. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra sureguliuoti CPK 95... 47. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šias teisės normas yra... 48. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai 2019 m. vasario 18 d. pareiškė... 49. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad 2020 m. vasario 3 d. (pirmadienis) teismo... 50. Atsižvelgus į tai, pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių... 51. IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 920,25 Eur (t. 2, el. b. l.... 53. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovų... 54. Atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 662 Eur (t. 3, el. b. l.... 55. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovų... 56. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtini šie aspektai. Byloje... 57. Svarbu ir tai, kad atsakovas, siekdamas išspręsti ginčą dėl žemės... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 59. Kai nurodyta aukščiau, ieškovų turėtos išlaidos sudaro 1 920,25 Eur. Jų... 60. Kaip minėta aukščiau, atsakovų bylinėjimosi išlaidos sudaro – 2 437... 61. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai turi atlyginti ieškovams 1 920,25 Eur... 62. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,61... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 64. Ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) ieškinį ir atsakovų R.... 65. Sujungti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr.... 66. Nustatyti nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,Geoplius“... 67. Priteisti iš D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) solidariai R. P., a. k.... 68. D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) prašymą dėl baudos už... 69. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...