Byla e2A-248-790/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė „Vingriai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technometalas“apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technometalas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė „Vingriai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technometalas“ 128 919,66 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo patalpas (unikalus Nr. ( - )), esančias ( - ) (toliau – patalpos), kurias lizingo sutartimi buvo perdavusi valdyti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pramonės pastatų valdymas“, o pastaroji buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu bankrutavusia akcine bendrove „Vingriai“. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal patalpų lizingo sutartį, todėl ieškovė ją nutraukė. Tuo pačiu metu pasibaigė ir nuomos sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu. Ieškovės atstovams nuvykus apžiūrėti patalpas, paaiškėjo, kad jomis be teisinio pagrindo naudojosi atsakovė, kuri vykdė čia komercinę veiklą ir nemokėjo ieškovei jokių mokesčių už naudojimąsi turtu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie yra lygūs patalpų nuomos rinkos kainai, apskaičiuotai už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn., kai, atsakovės teigimu, ji pradėjo naudotis patalpomis, iki 2016 m. spalio 1 d.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 128 919,66 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.

144.

15Teismas nustatė, kad ieškovė yra teisėta patalpų savininkė ir valdytoja, o atsakovė be pagrindo, nebūdama nei patalpų savininke, nei nuomininke, prieš ieškovės valią naudojosi patalpomis, jų neatlaisvino ir nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio. Teismas vertino, kad tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, o pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį jos kaltė yra preziumuojama.

165.

17Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d., t. y. už 11 mėnesių. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Ober-Haus“ 2017 m. sausio 26 d. parengtą patalpų nuomos rinkos vertės ataskaitą, 2015 metais 1 mėnesio patalpų nuomos rinkos vertė buvo 10 551,93 Eur, o 2016 metais– 10 781,57 Eur. Už 2015 m. lapkričio–gruodžio mėn. atsakovė turi sumokėti 21 103,96 Eur, o už 2016 m. sausio–spalio mėn. – 107 815,70 Eur. Bendra atsakovės mokėtina suma sudaro 128 919,66 Eur.

186.

19Teismas vertino, kad ieškovės patirti nuostoliai – tai tiesioginis atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų padarinys. Jei atsakovė nebūtų nesąžiningai užvaldžiusi ieškovei priklausančių patalpų ir neteisėtai jomis nesinaudotų, ieškovė galėtų gauti pajamų už patalpų nuomą.

207.

21Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei didžiausią įstatyme numatytą baudą už tai, kad ji pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovė, manydama, jog jos teisės buvo pažeistos, įgyvendino konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

268.1.

27Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Teismas, konstatuodamas, esą atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas neįvertino, kad ieškovės pozicija nėra nuosekli – šioje byloje ieškovė nurodo, kad patalpomis naudojasi tik atsakovė, tačiau kitose civilinėse bylose teigia, kad jomis naudojasi trys bendrovės.

288.2.

29Atsakovė nevykdė patalpose komercinės veiklos. Jos žiniomis, nuo 2005 metų gamybinę veiklą ginčo patalpose vykdė tik trečiasis asmuo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 buvo paskirtas vieninteliu patalpų saugotoju. Tokia teise trečiasis asmuo naudojosi iki 2016 m. sausio 8 d.

308.3.

31Atsakovė 2015 m. spalio 30 d. sudarė su UAB „Ecornus“ 1 584,83 kv. m ploto patalpų, esančių šalia ginčo patalpų, nuomos sutartį, o 2016 m. lapkričio 30 d. – rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovės užsakymu atlikti įvairios metalo produkcijos gamybos darbus. 2016 metais buvo sudarytos trys panaudos sutartys, kuriomis atsakovė perdavė trečiajam asmeniui tam tikrą savo valdomą turtą (įrengimus, kompiuterinę techniką ir kitą turtą), reikalingą gamybos užsakymų vykdymui. Šį turtą trečiasis asmuo laikė ginčo patalpose. Po rangos sutarties sudarymo atsakovė lankydavosi patalpose siekdama patikrinti trečiojo asmens gaminamos produkcijos kokybę, atsiimti ir išgabenti pagamintą produkciją, pateikti naujus užsakymus, įvertinti, ar trečiasis asmuo tinkamai naudoja panaudos sutarčių pagrindu jai patikėtą itin didelės vertės turtą.

328.4.

332016 m. gegužės 12 d. atsakovė sudarė su UAB „Ecornus“ kitų 818 kv. m patalpų (į šias patalpas galima patekti tik iš atsakovės nuomotų 1 584,83 kv. m patalpų, einant per ginčo patalpas) nuomos sutartį. Nuo to laiko atsakovė naudojosi nedidele ginčo patalpų dalimi tranzitiniais tikslais – atsakovė per ieškovės patalpas vežiojo žaliavas ir produkciją iš vienų nuomojamų patalpų į kitas, čia praeidavo atsakovės darbuotojai – ir ieškovė nereiškė atsakovei dėl to pretenzijų. Aplinkybę, kad atsakovė ginčo patalpas naudoja tik siekdama patekti į nuomojamas 818 kv. m ploto patalpas, pagrindžia tai, kad atsakovės nuomojamų patalpų savininkė UAB „Ecornus“, ieškovei pradėjus blokuoti vienintelį įmanomą patekimą į 818 kv. m ploto patalpas, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti servitutą.

348.5.

35Atsakovė nesukėlė ieškovei žalos. Atsakovė naudojosi tik nedidele patalpų dalimi nekomerciniais tikslais, turėdama teisėto jų valdytojo (trečiojo asmens) sutikimą, o ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu negalėtų šių patalpų išnuomoti ar parduoti kitiems asmenims, kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties pagrindu iki 2016 m. sausio 8 d. vienintelis jų saugotojas buvo trečiasis asmuo. Ieškovė neįrodė, kad 2016–2019 metais, kai jai nebuvo kliudoma valdyti ginčo patalpas, ji gavo realių pajamų dėl jų nuomos, taigi, ieškovės teiginiai apie tariamai dėl atsakovės kaltės negautas pajamas yra deklaratyvūs. Siekdama pagrįsti nurodytas aplinkybes atsakovė prašo teismo išreikalauti duomenis apie 2016–2019 metais ieškovės gautas pajamas iš ginčo patalpų nuomos.

368.6.

37Šalys derėjosi dėl galimybės išspręsti taikiai šią ir kitas bylas ir ne kartą prašė teismo atidėti paskirtus posėdžius. Nepaisant to, ieškovė, neinformavusi atsakovės apie derybų dėl taikos sutarties sudarymo nutraukimą, nepaprašė teismo atidėti 2019 m. balandžio 1 d. numatyto teismo posėdžio, bet atvykusi į jį sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir pažeidžia atsakovės teisę būti išklausytai. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šios aplinkybės ir išnagrinėjęs bylą dalyvaujant tik ieškovei, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

389.

39Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

409.1.

41Aplinkybę, kad būtent atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, patvirtina byloje pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, ieškovės raštai, kuriais ji reikalavo nutraukti neteisėtą naudojimąsi patalpomis, ir atsakovės raštas, kuriame ji nurodė, kad patalpomis naudojasi žodinės panaudos sutarties pagrindu nuo 2015 m. lapkričio mėn. Atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčija, kad neinformavo ieškovės apie naudojimąsi patalpomis ir nėra gavusi ieškovės sutikimo jomis naudotis, patalpoms nėra nustatyti jokie servitutai ar kitokie ribojimai, suteikiantys pagrindą atsakovei naudotis jomis, taip pat atsakovė pripažino, kad jos apsaugos darbuotojai neleido ieškovei patekti į patalpas. Tokiu būdu atsakovė pati pripažino, kad patalpomis naudojosi neteisėtai.

429.2.

43Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos aplinkybės, kad patalpose buvo atsakovei priklausančių daiktų, jie buvo padėti prie patalpose esančių įrenginių ir metalo apdirbimo staklių, šalia buvo padėti įvairūs gaminių brėžiniai, iš patalpų buvo išgabenami atsakovės dokumentai, gaminiai ir kitas turtas, patalpose palikti atsakovės darbuotojų daiktai ir kt., patvirtina, kad atsakovė, neteisėtai naudodamasi ieškovės patalpomis, vykdė jose komercinę veiklą, laikė produkciją, patalpose dirbo atsakovės darbuotojai, gaminę metalo gaminius.

449.3.

45Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kitą ieškovės inicijuotą bylą Nr. e2A-395-464/2018 dėl draudimo naudotis turtu ir jo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, padarė išvadas, kad atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis ir įrengimais, taip pat kad atsakovė, kartu su „L&M Intrenational trading“ Ltd. ir UAB „Ecornus“ nesąžiningai ir neteisėtai trukdė ieškovei atgauti patalpų ir įrangos valdymą

469.4.

47CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyti preziumuojami nuostoliai, skaičiuojami pagal atsakovės gautą naudą (nesąžiningą sutaupymą), todėl tai, ketino ar ne ieškovė išnuomoti (parduoti) patalpas, neturi reikšmės. Ieškovės nuostoliams apskaičiuoti pakanka fakto, kad atsakovė, neatlygintinai naudodamasi patalpomis, sutaupė. Priteisiant ieškovei kompensaciją už atsakovės naudojimąsi patalpomis taip pat yra pagrindas vadovautis CK 4.97 straipsnio 1 dalimi, 6.242 straipsnio 1 dalimi.

489.5.

49Atsakovė ir jos atstovai nevedė derybų su ieškove. Šalys buvo iš anksto informuotos apie teismo posėdį, nebuvo susitarusios jo atidėti, todėl turėjo pareigą jame dalyvauti. Teismas nepažeidė atsakovės teisės būti išklausytai.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5310.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

5511.

56CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, todėl paprastai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra renkami ir priimami nauji įrodymai. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

5712.

58Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą išreikalauti iš ieškovės duomenis apie jos pajamas, gautas 2016–2019 metais iš ginčo patalpų nuomos. Atsakovės teigimu, šie duomenys yra reikalingi siekiant įrodyti ieškovės argumentų apie jos patirtą žalą dėl atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis nepagrįstumą. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad nurodytu laikotarpiu, kai ieškovei nebuvo kliudoma naudotis patalpomis, ji gavo kokių nors pajamų iš jų nuomos, todėl, jos vertinimu, ieškovės teiginiai apie galimas gauti ir negautas pajamas laikotarpiu, kai patalpas tariamai naudojo atsakovė, yra deklaratyvūs ir teoriniai.

5913.

60Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti.

6114.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymas išreikalauti byloje papildomus įrodymus yra pareikštas pavėluotai ir, jį patenkinus, bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė dar ieškinyje ir dublike, įrodinėdama jai kilusią žalą, teigė, kad atsakovė, neteisėtai naudodamasi ieškovės patalpomis, sutaupė nuomos mokestį, o ieškovė dėl to negavo pajamų. Savo ruožtu atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir triplike šias aplinkybes neigė ir įrodinėjo, kad ieškovė nesiekė išnuomoti ginčo patalų kitiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamų. Taigi, klausimas dėl ieškovės patirtos žalos sudarė šios bylos dalyką; nuo bylos nagrinėjimo pradžios šalys nesutarė dėl to, ar ieškovė patyrė kokių nors nuostolių dėl atsakovės naudojimosi patalpomis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtinybė pateikti atsakovės prašomus išreikalauti duomenis atsirado tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, manydama, kad ieškovės teiginius dėl jos patirtos žalos galėtų paneigti prašomi išreikalauti duomenys, galėjo iškelti klausimą dėl jų pateikimo dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prašydama išreikalauti ir priimti į bylą naujus įrodymus, atsakovė nenurodė ir nepagrindė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti išreikalauti anksčiau. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo išreikalauti papildomus įrodymus Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

6315.

64Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Išdėstyti principai reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Savininkas savo pažeistas teises gali ginti visais leistinais civilinių teisių gynimo būdais, be kita ko, jis gali pareikšti reikalavimus atlyginti neteisėtais veiksmais jam sukeltą žalą.

6516.

66Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip jau minėta, nuosavybės teisės turėtojui (savininkui) yra suteikta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą, jo dalis ar konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, be to, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymais arba teismo sprendimu (CK 4.37 straipsnio 2 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis). Kitam asmeniui priklausančio daikto naudojimas be jo sutikimo, nesant kitų tokią teisę suteikiančių pagrindų, gali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas veiksmas ir sukelti prievolę atlyginti žalą.

6717.

68Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto naudojimosi turtu, priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad patalpos, iš kurių neteisėto naudojimo ieškovė kildina žalą, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šias patalpas ieškovė įgijo iš AB „SEB lizingas“, o pastaroji įgijo jas sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad AB „SEB lizingas“ įgijus ginčo patalpas, jos buvo perduotos naudoti UAB „Pramonės paslaugų valdymas“, su kuria AB „SEB lizingas“ buvo sudariusi lizingo sutartį, ir trečiajam asmeniui, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, valdė patalpas nuomos teise dar iki jų perleidimo AB „SEB lizingas“. Vėliau AB „SEB lizingas“, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“ laiku nevykdė lizingo sutartyje nurodytų mokėjimų, nutraukė su ja sudarytą lizingo sutartį. Pagal lizingo sutarties 3 priedo, kurį 2007 m. kovo 16 d. pasirašė ieškovė, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir trečiasis asmuo, 4 ir 5 punktus, AB „SEB lizingas“ nutraukus lizingo sutartį anksčiau termino, kartu pasibaigė ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei trečiojo asmens sudaryta patalpų nuomos sutartis, o trečiajam asmeniui kilo pareiga atlaisvinti ginčo patalpas. Taigi, nors ieškovės patalpomis laikinai buvo leidžiama naudotis kitiems asmenims, nutraukus lizingo sutartį ir pasibaigus kilusiems teisminiams ginčams, tiek lizingo gavėja UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek ir nuomininkė (trečiasis asmuo) neteko teisių į šias patalpas. Duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė buvo įgijusi teisę naudotis patalpomis byloje nėra. Nepaisant to, ieškovė nurodo, kad atsakovė be ieškovės sutikimo naudojosi patalpomis ir nemokėjo ieškovei už naudojimąsi jomis nuomos mokesčio. Ieškovė vertina, kad tokiu būdu jai buvo sukelta žala, kurios dydis atitinka atsakovės nepagrįstą sutaupymą, ir prašė ją atlyginti.

6918.

70Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: 1) atsakovė neteisėtai, nepaisydama ieškovės valios, neatlygintinai naudojosi jai priklausančiomis patalpomis ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus; 2) ieškovė negavo nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi, jeigu atsakovė teisėtai naudotųsi patalpomis, todėl ieškovės apskaičiuota suma, kurią atsakovė turėtų sumokėti kaip patalpų nuomininkė, pripažinta ieškovės patirta žala; 3) atsakovės neteisėti veiksmai ir ieškovės patirta žala yra susiję priežastiniu ryšiu, nes žala atsirado kaip atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė; 4) atsakovės kaltė yra preziumuojama.

7119.

72Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neturėdama teisinio pagrindo, komerciniais tikslais naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, ir išvadą, kad dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo sukelta žala. Atsakovė nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų ir net nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, paneigiančių ieškovės argumentų pagrįstumą. Atsakovės teigimu, teismas padarė išvadą apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus vadovaudamasis vien tik byloje esančiais antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose nėra nurodyta, kad atsakovė vykdė veiklą ginčo patalpose ir kurie galimai nėra objektyvūs, nes yra parengti ieškovės pasitelktų antstolių, ieškovės raštais, kuriuose išdėstyta tik jos pačios pozicija, ir atsakovės raštu, kuriame ji nepripažino, jog vykdė patalpose komercinę veiklą, o išvadą apie ieškovei sukeltą žalą – vien tik remdamasis nepagrįstai nustatyta aplinkybe, kad atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis ir ieškovės pateiktu nuomos mokesčio apskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, taip pat turi būti įvertinta, ar atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės gamybinės veiklos vykdymo ginčo patalpose, o tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, turi būti nustatyta, ar dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovei galėjo būti sukelta žala.

7320.

74Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, įrodinėdama atsakovės naudojimąsi patalpomis, pateikė kelis antstolių surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Dalyje iš jų nurodyta, kad ginčo patalpose buvo atsakovės darbuotojai ir (ar) jai priklausantis turtas. Tokios aplinkybės, be kita ko, užfiksuotos antstolio S. U. 2016 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 77, kuriame nurodyta, kad ieškovei priklausančiose patalpose buvo tretiesiems asmenims (darbuotojams) priklausančių daiktų, kuriuos pastarieji pasiėmė iš patalpų. Antstolio R. V. 2016 m. liepos 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0179/16/19 užfiksuota, kad patalpose buvo asmenų, dalis kurių (keli administracinėse patalpose buvę asmenys) nurodė esantys atsakovės darbuotojais. Kiti asmenys nepateikė atsakymų į ieškovės atstovų klausimus, kokioje bendrovėje dirba, nurodė, kad yra trečiojo asmens darbuotojai arba siūlė visus klausimus pateikti jų vadovui. Antstolio R. V. 2016 m. liepos 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0179/16/20, be kita ko, nurodyta, kad patalpose buvo atsakovei ir jos darbuotojams priklausančių daiktų, įrenginių ir dokumentų, kuriuos atsakovės atstovai prašė leisti išnešti iš patalpų. Protokole taip pat užfiksuota, kad asmenims buvo leista pasiimti iš ginčo patalpų jiems priklausančius asmeninius daiktus, tačiau dalis jų vėliau atsisakė palikti patalpas, kai kurie asmenys savavališkai užėjo į patalpas siekdami jose vykdyti veiklą, kiti – užsirakino patalpose esančiose administracijos kabinetuose. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavęs atsakovės atstovas nurodė, kad patalpose susirinkę asmenys – tai atsakovės darbuotojai. Antstolės A. S. 2016 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 177-16-67 ir antstolio I. G. 2016 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-16-1725 užfiksuota, kad patalpose buvo atsakovei priklausiusių daiktų – gaminių ruošinių, baldų, buitinės technikos ir kt., kurie buvo išnešami.

7521.

76Byloje pateiktuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose taip pat yra duomenų, kad atsakovė kliudė ieškovės atstovams ir antstoliams patekti į ginčo patalpas. Antai, antstolio A. N. 2016 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-16-127 nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavę asmenys, atvykę į ginčo teritoriją, paklausė šalia pastato buvusių atsakovės advokatų ir jos atstovo, ar gali užeiti į patalpas, tačiau atsakymas jiems nebuvo pateiktas. Protokole užfiksuota, kad aplink pastatą buvo sumontuota tvora, pastatą saugojo atsakovės apsaugos darbuotojai, kurie neleido atvykusiems asmenims patekti į patalpas, nurodę, kad tokį sprendimą priėmė direktorius, todėl klausimas dėl patekimo į patalpas turėtų būti suderintas su juo. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad į patalpas gali patekti tik atsakovės darbuotojai. Jau minėtame antstolės A. S. 2016 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad antstoliui V. Č., vykdžiusiam nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kartu su juo atvykusiems asmenims, nebuvo leidžiama patekti į patalpas, o atsakovės atstovas siekė nušalinti minėtą antstolį.

7722.

78Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad patalpose buvo atsakovės darbuotojai, atsakovei priklausantis turtas ir dokumentai, jos darbuotojų asmeniniai daiktai, taip pat aplinkybės, kad atsakovės apsaugos darbuotojai, dalyvaujant atsakovės advokatams ir jos atstovui, neleido ieškovės, kuriai priklauso ginčo patalpos, atstovams į jas užeiti, pagrindžia, kad atsakovė naudojosi patalpomis ir vykdė jose gamybinę veiklą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės darbuotojai faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo atsitiktinai ar kad jų apsilankymas ieškovei priklausančiose patalpose buvo vienkartinis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad patalpų naudojimo aplinkybės buvo fiksuojamos sistemingai (minėta, byloje yra pateikti 2016 m. liepos 14 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai), tačiau iš esmės visuose protokoluose nurodyta, kad patalpose ar šalia jų buvo atsakovės darbuotojų, jos direktorius ir (ar) advokatai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos aplinkybės, kad atsakovės direktorius pasiūlė patalpose esantiems darbuotojams neatsakinėti į ieškovės atstovų klausimus (žr. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 179/16/20), atsakovės atstovas (direktorius) ir jai atstovaujantys advokatai, būdami šalia pastato, kurį saugojo atsakovės apsauga, nesudarė sąlygų ieškovės atstovams pateikti į patalpas ir pan., leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove ir galbūt siekė nuslėpti, kad ji vykdo savo veiklą patalpose.

7923.

80Atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė abejonę dėl byloje pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų objektyvumo, deklaratyviai nurodydama, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo vykdomas ieškovės užsakymu. Tačiau atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios, jos vertinimu, buvo konstatuotos tendencingai ir šališkai, taip pat ji nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovę ir jos pasirinktus antstolius (iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės pavedimu faktines aplinkybes konstatavo net 5 antstoliai) ar kurį nors iš jų sieja kokie nors ryšiai. Byloje nėra nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose išdėstytos aplinkybės yra nenuoseklios, neatitinka tikrovės ar prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiuose dokumentuose išdėstytų teiginių pagrįstumu.

8124.

82Pirmiau nurodytą išvadą, kad atsakovė be ieškovės sutikimo naudojosi ginčo patalpomis, patvirtina ir byloje esantys raštai, kuriais šalys sprendė klausimą dėl patalpų atlaisvinimo. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudama nutraukti neteisėtą naudojimąsi ieškovei priklausančiomis patalpomis ir įranga. Ieškovė nurodė, kad ji nėra perdavusi šio turto naudotis jokiems asmenims (nėra sudariusi atitinkamų sutarčių, davusi leidimų ir pan.), todėl atsakovė, kuri neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu ir trukdo patekti į ginčo patalpas, turi nedelsdama jas atlaisvinti. Atsakydama į minėtą raštą, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo ieškovę nesutinkanti su jos reikalavimais. Atsakovė nurodė, kad ginčo patalpas ir jose esantį turtą ji naudoja nuo 2015 m. lapkričio mėn. turėdama patalpų valdytojos – trečiojo asmens – sutikimą, kad šiose patalpose yra įregistruota jos buveinė, kad patalpose yra daug vertingo atsakovei priklausančio turto, kurį išgabenti yra techniškai sudėtinga. Atsakovės rašte taip pat nurodyta, kad ieškovei neabejotinai buvo žinoma, jog ji (atsakovė), turėdama trečiojo asmens sutikimą, naudojasi patalpomis, jai taip pat buvo žinoma, kad atsakovė vykdo jose gamybinę veiklą, tačiau ieškovė nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, atsakovė vertino ieškovės reikalavimą atlaisvinti patalpas kaip pranešimą apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą, ir nurodė sutinkanti atlaisvinti patalpas ir perduoti jas ieškovei nustatytais terminais ir iš anksto aptartomis sąlygomis.

8325.

84Taigi, aptariamame rašte atsakovė ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji naudojasi ginčo patalpomis, vykdo jose gamybinę veiklą ir net yra įregistravusi buveinę, tačiau taip pat kvalifikavo tarp jos ir ieškovės tariamai susiklosčiusius santykius kaip panaudos teisinius santykius ir siekė, kad jai būtų sudarytos sąlygos atlaisvinti patalpas vadovaujantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Apeliaciniame skunde komentuodama minėtą raštą atsakovė nurodo jame tik patvirtinusi ir šioje byloje jos neneigiamą aplinkybę, kad ji naudojosi nedidele patalpų dalimi kaip vieninteliu pateikimu į kitas jos nuomojamas patalpas, tačiau iš pirmiau išdėstyto atsakovės rašto turinio akivaizdžiai matyti, kad toks aiškinimas nėra pagrįstas. Atsakovės rašte nėra nurodoma nei kad atsakovė naudojasi tik patalpų dalimi, nei kad poreikis naudotis šiomis patalpomis iškilo dėl jos nuomojamų patalpų išsidėstymo ar pan. Kaip minėta, atsakovė aiškiai nurodė, kad ginčo patalpose vykdo gamybinę veiklą ir kad ieškovei apie tai turėjo būti žinoma.

8526.

86Be minėtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir atsakovės rašto, kuriais ginčijamame sprendime vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės naudojimosi patalpomis faktą papildomai patvirtina aplinkybės, išdėstytos atsakovės pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės darbuotojų atžvilgiu pradėjimo bei Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Iš atsakovės pareiškimo turinio galima spręsti, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas po to, kai 2016 m. liepos 14 d. ieškovės atstovai, siekdami patekti į patalpas ir įvykdyti teismo sprendimą dėl trečiojo asmens iškeldinimo, išlaužė pastato, kuriame yra šios patalpos, sieną. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ji panaudos sutarties pagrindu veikia trečiojo asmens patalpose (kaip minėta, trečiasis asmuo veiklą vykdė būtent ieškovės patalpose), kad dėl įvykio buvo sutrikdytas atsakovės darbas ir nutrūko gamyba, kad patalpose atsakovė ir jos turtas buvo teisėtai. Atsakovė nurodė, kad jai buvo padaryta žala, nes buvo sugadinti jai priklausantys įrenginiai ir sutrikdyta jos vykdoma gamybinė veikla. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria atmestas atsakovės skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad atsakovė, pateikusi papildomą pareiškimą policijai, teigė, jog buvo sudariusi su trečiuoju asmeniu rangos sutartį. Jos pagrindu trečiasis asmuo vykdė didelius atsakovės užsakymus, kurių vykdymui pagal panaudos sutartį buvo perėmusi atsakovei priklausančią įrangą. Atsakovė taip pat nurodė, kad iškėlus trečiajam asmeniui bankroto bylą, ji pradėjo naudotis patalpose esančia gamybine įranga.

8727.

88Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vertina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis ir vykdė jose gamybinę veiklą. Šią išvadą pagrindžia ne tik antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės, tačiau ir pačios atsakovės parengtuose dokumentuose ne kartą nurodyti teiginiai. Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė, kaip patalpų savininkė, leido atsakovei jomis naudotis, priešingai, iš ieškovės 2016 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo nutraukti neteisėtą naudojimąsi patalpomis ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. atsakymo į atsakovės raštą matyti, kad ieškovė nepritarė patalpų užėmimui, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė naudojosi patalpomis be jų savininkės sutikimo ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.

8928.

90Kaip minėta, atsakovė nesutinka, kad ji naudojosi ieškovės patalpomis ir vykdė jose komercinę veiklą, tačiau ji pripažįsta, kad faktiškai naudojo nedidelę šių patalpų dalį ir kad jos darbuotojai periodiškai lankydavosi patalpose. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė jos ir UAB „Ecornus“ 2015 m. spalio 30 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Ecornus“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 1 583,83 kv. m negyvenamąsias patalpas, ir 2016 m. gegužės 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ji perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 818,01 kv. m gamybines patalpas, esančias tame pačiame pastate, kuriame yra ir ieškovei priklausančios patalpos. Iš atsakovės pateiktos statinių išsidėstymo schemos ir jos paaiškinimų matyti, kad patalpos, schemoje pažymėtos indeksais 8G1p ir 9G1b, kurias, atsakovės teigimu, ji valdė minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu, ribojasi su patalpomis, pažymėtomis indeksu 24G1b, t. y. su ginčo patalpomis. Atsakovė nurodo, o ieškovė neginčija, kad į atsakovės nuomojamas 818,01 kv. m patalpas, kurių indeksas 8G1p, negalima patekti kitaip, nei per ieškovei priklausančias patalpas, todėl, anot atsakovės, siekdama naudotis nuomojamomis patalpomis, ji naudojo nedidelę ieškovės patalpų dalį tranzitiniais tikslais (per jas praeidavo atsakovės darbuotojai, buvo transportuojami gaminiai ir pan.).

9129.

92Pateikusi byloje tripliką, atsakovė pirmiau minėtas aplinkybes, kad ji naudoja ginčo patalų dalį siekdama patekti į nuomojamas patalpas, papildė naujomis aplinkybėmis, kad atsakovės darbuotojai lankydavosi patalpose vykdydami sutartis, sudarytas su ten veiklą vykdančia kontrahente (trečiuoju asmeniu). Atsakovės teigimu, 2015 m. lapkričio 30 d. ji sudarė su trečiuoju asmeniu rangos sutartį, kuria trečiasis asmuo (rangovė) įsipareigojo atsakovės užsakymu atlikti įvairios metalo produkcijos gamybos darbus. Atsakovė pateikė byloje jos ir trečiojo asmens sudarytas 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. balandžio 16 d. panaudos sutartis, kuriomis atsakovė perdavė trečiajam asmeniui laikinai ir neatlygintinai naudotis atsakovei priklausantį turtą (stakles, kranus, įrankius, kompiuterius ir pan.). Atsakovė nurodo, kad po minėtų sutarčių sudarymo, jos darbuotojai lankydavosi patalpose, kuriose vykdė veiklą trečiasis asmuo, siekdami patikrinti gaminamos produkcijos kokybę, atsiimti ir išgabenti pagamintą produkciją, patikrinti panaudos teise perduoto turto būklę ir pan.

9330.

94Taigi, atsakovė teigia, kad per ginčo patalpas ji patekdavo iš savo nuomojamų 1 583,83 kv. m patalpų į nuomojamas 818,01 kv. m patalpas, į kurias nėra kitokio patekimo, be to, atsakovės darbuotojai lankydavosi šiose patalpose bendradarbiaudami su trečiuoju asmeniu, kuri vykdė čia savo veiklą. Nors atsakovė nurodo, kad patalpomis naudojosi išimtinai tik nurodytais tikslais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos pateikti duomenys logiškai nepaaiškina visų šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su patalpų naudojimų. Be kita ko, aplinkybės, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojosi tik tranzitiniais tikslais ir prižiūrėdama verslo partnerės veiklą, nepaaiškina faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose apibūdinto atsakovės darbuotojų ir jos atstovų elgesio (kaip matyti iš protokoluose esančių duomenų, atsakovės darbuotojai ar atstovai nepaaiškino ieškovės atstovams, kad yra patalpose išimtinai tik dėl minėtų aplinkybių, tačiau vengė bendrauti su jais) ar užfiksuotų aplinkybių, kad atsakovės apsaugos darbuotojai neleido ieškovei patekti į patalpas. Be to, atsakovės teiginiai neatitinka jos pozicijos, išdėstytos jau minėtuose 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovės reikalavimą nutraukti neteisėtą naudojimąsi patalpomis ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose atsakovė nuosekliai teigė, kad ginčo patalpose ji vykdė gamybinę veiklą. Atsakovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, paaiškinančių šiuos neatitikimus, todėl atsakovės išdėstyta įvykių versija vertintina kaip jos gynybinė pozicija.

9531.

96Pagrindą suabejoti atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis sudaro ir jos byloje dėstomos pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas. Pavyzdžiui, apeliacinio skundo 30 punkte atsakovė, be kita ko, nurodo, kad 2016 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole net nėra užfiksuota, kad patalpose dirbo atsakovės darbuotojai – šiame protokole nurodyta, kad patalpose dirba įvairūs asmenys ir nėra minima atsakovė. Taigi, anot atsakovės, šis dokumentas neįrodo, kad ji vykdė veiklą ginčo patalpose. Tačiau iš minėto protokolo turinio matyti, kad 2016 m. liepos 14 d., kai buvo fiksuojamos protokole išdėstytos faktinės aplinkybės, ieškovės darbuotojai negalėjo pateikti į patalpas, todėl turėjo išardyti užkaltą įėjimą. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tą pačią dieną, t. y. 2016 m. liepos 14 d., ieškovės darbuotojų veiksmų, kai jie, norėdami patekti į patalpas, išlaužė pastato sieną. Iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio matyti, kad įvykio metu patalpose dirbo atsakovės darbuotojai, atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės atstovų veiksmų buvo sutrikdytas atsakovės darbas ir nutrūko gamybos procesas (žr. plačiau šios nutarties 26 punktą). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad buvo sudariusi su trečiuoju asmeniu rangos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo vykdė atsakovės užsakymus, taip pat buvo perdavusi jai panaudos teise savo įrangą ir kitą turtą, todėl lankėsi ginčo patalpose, kuriose trečiasis asmuo vykdė veiklą. Tačiau atsakovė nutyli šios nutarties 26 punkte minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje užfiksuotą aplinkybę, kad, pačios atsakovės teigimu, po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo patalpose esančia įranga pradėjo naudotis atsakovės darbuotojai.

9732.

98Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi, pagal aptariamas nuostatas nukentėjusiajam asmeniui gali būti atlyginami ne tik jo tiesioginiai turtiniai praradimai, tačiau ir negautos pajamos, be to, žala gali būti pripažinta ir turtinė nauda (įskaitant ir nepagrįstą sutaupymą), atsiradusi skolininkui dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų.

9933.

100Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis ir vykdė jose gamybinę veiklą, tačiau ji nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio už naudojimąsi šiomis patalpomis. Tai reiškia, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos (sutaupė mokėtiną nuomos mokestį),o ieškovė patyrė turtinius praradimus, kurie jai turi būti atlyginti. Atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo gauti jos prašomų priteisti pajamų iš patalpų nuomos, nes laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 8 d. vieninteliu patalpų saugotoju teismo nutartimi buvo pripažintas trečiasis asmuo ir šiuo laikotarpiu ieškovė nebūtų galėjusi nei parduoti, nei nuomoti patalpų, taip pat kad ieškovė neįrodė gavusi bent kokių pajamų iš šių patalpų nuomos vėlesniais laikotarpiais, nepaneigia fakto, kad atsakovė nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita ir neeliminuoja ieškovės teisės reikalauti iš jos patirtų nuostolių atlyginimo. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004, kurioje buvo kilęs ginčas dėl žalos už neteisėtą naudojimąsi patalpomis, kurios negalėjo būti išnuomotos kitiems asmenims, kadangi jie negalėtų patekti į teritoriją, kurioje buvo patalpos, ir patalpos buvo areštuotos). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė ne tik patirtos žalos fakto, bet ir jos dydžio, tačiau jokių argumentų dėl ieškovei priteistos turtinės kompensacijos dydžio nepateikia. Atsakovei nepagrindus, dėl kokių priežasčių ieškovei priteista suma turėtų būti keistina, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės patirtų turtinių praradimų vertę.

10134.

102Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas ir atsakovės teisė būti išklausytai, kadangi teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei (jos atstovui). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo informuotas tiek atsakovei atstovaujantis advokatas, tiek jos bankroto administratorė. Taigi, atsakovė buvo tinkamai įspėta apie numatyto teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau nepaisant to, atsakovės atstovai neatvyko į teismo posėdį ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad anksčiau byloje numatyti teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti siekiant sudaryti šalims galimybę išspręsti ginčą taikiai, tačiau ši aplinkybė neatleidžia dalyvaujančio byloje asmens (šiuo atveju – juridinio asmens, kuriam atstovauja profesionalūs teisininkai) nuo pareigos domėti bylos eiga. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl atsakovė galėjo sekti teismo procesą ir laiku sužinoti, jog ieškovė nėra pateikusi prašymo atidėti paskirtą teismo posėdį. Atsakovės nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip jos aplaidus ir nerūpestingas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, o ne kaip jos procesinių teisių pažeidimas.

10335.

104Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

106Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą,... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo patalpas (unikalus Nr. ( -... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovė yra teisėta patalpų savininkė ir valdytoja,... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti nuostolius už laikotarpį... 18. 6.... 19. Teismas vertino, kad ieškovės patirti nuostoliai – tai tiesioginis... 20. 7.... 21. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei didžiausią įstatyme... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019... 26. 8.1.... 27. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Teismas, konstatuodamas, esą... 28. 8.2.... 29. Atsakovė nevykdė patalpose komercinės veiklos. Jos žiniomis, nuo 2005 metų... 30. 8.3.... 31. Atsakovė 2015 m. spalio 30 d. sudarė su UAB „Ecornus“ 1 584,83 kv. m... 32. 8.4.... 33. 2016 m. gegužės 12 d. atsakovė sudarė su UAB „Ecornus“ kitų 818 kv. m... 34. 8.5.... 35. Atsakovė nesukėlė ieškovei žalos. Atsakovė naudojosi tik nedidele... 36. 8.6.... 37. Šalys derėjosi dėl galimybės išspręsti taikiai šią ir kitas bylas ir ne... 38. 9.... 39. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo... 40. 9.1.... 41. Aplinkybę, kad būtent atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, patvirtina... 42. 9.2.... 43. Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos... 44. 9.3.... 45. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kitą ieškovės inicijuotą... 46. 9.4.... 47. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyti preziumuojami nuostoliai, skaičiuojami... 48. 9.5.... 49. Atsakovė ir jos atstovai nevedė derybų su ieškove. Šalys buvo iš anksto... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. 10.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. 11.... 56. CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios... 57. 12.... 58. Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą išreikalauti iš... 59. 13.... 60. Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti... 61. 14.... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymas išreikalauti byloje... 63. 15.... 64. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra... 65. 16.... 66. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda... 67. 17.... 68. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto... 69. 18.... 70. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Teismas... 71. 19.... 72. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą,... 73. 20.... 74. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, įrodinėdama atsakovės... 75. 21.... 76. Byloje pateiktuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose... 77. 22.... 78. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad patalpose buvo... 79. 23.... 80. Atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė abejonę dėl byloje pateiktų... 81. 24.... 82. Pirmiau nurodytą išvadą, kad atsakovė be ieškovės sutikimo naudojosi... 83. 25.... 84. Taigi, aptariamame rašte atsakovė ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai... 85. 26.... 86. Be minėtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir atsakovės rašto,... 87. 27.... 88. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vertina, kad byloje... 89. 28.... 90. Kaip minėta, atsakovė nesutinka, kad ji naudojosi ieškovės patalpomis ir... 91. 29.... 92. Pateikusi byloje tripliką, atsakovė pirmiau minėtas aplinkybes, kad ji... 93. 30.... 94. Taigi, atsakovė teigia, kad per ginčo patalpas ji patekdavo iš savo... 95. 31.... 96. Pagrindą suabejoti atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis sudaro ir jos... 97. 32.... 98. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas... 99. 33.... 100. Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei... 101. 34.... 102. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje... 103. 35.... 104. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 105. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...