Byla e2S-1478-390/2017
Dėl testamentinės išskirtinės vykdomo atsakovui A. R., kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį dėl testamentinės išskirtinės vykdomo atsakovui A. R., kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur dydžio kompensaciją už testamentinės išskirtinės vykdymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino pilnai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovui (apeliantui) nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti valstybei likusią 300 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą arba sutikslinti prašymą dėl atleidimo/atidėjimo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikti papildomus įrodymus, leidžiančius padaryti išvadą dėl apelianto sunkios finansinės padėties. Teismas nustatė, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovas prašė jį atleisti, kitą dalį nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti iki bylos išnagrinėjimo. Teismas nurodė, kad iš pateikto prašymo neaišku, kokį konkrečiai reikalavimą dėl likusios dalies žyminio mokesčio reiškia atsakovas. Be to, teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai – neįgaliojo ir pensininko gavėjo pažymėjimų kopijos nepagrindžia duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą.

8Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas A. R., atstovaujamas advokatės Ingos Blaževičienės, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo teisėtus interesus ir prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo principui. Ieškovė, paduodama ieškinį Kauno apylinkės teismui, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir prašė atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumokėjimą. Ieškovė prašymą grindė aplinkybėmis, jog jos darbo užmokestis yra 380 Eur ir tai, jog atsakovė turi ir prižiūri neįgalų sutuoktinį, ieškovė duomenų apie turimą turtą teismui nepateikė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė atidėti ieškovei 350 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie gaunamas pajamas, t. y. senatvės pensiją, kuri vidutiniškai sudaro 238 Eur per mėnesį, taip pat sutuoktinės B. R. neįgaliojo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad atsakovo sutuoktinei yra nustatytas neterminuotas vidutinis poreikių lygis. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jo mėnesio pajamos yra labai nedidelės, o viso žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui būtų didelė ir praktiškai nepakeliama finansinė našta, kuri apribotų atsakovo teisę į teisminę gynybą. Skundžiama nutartimi pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai bei tokia nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnyje įtvirtintiems teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principams, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12 Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis). Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos, viena kurių – įrodyti sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti arba atidėti, o prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, pateikdamas duomenis apie atsakovo gaunamą pensiją, kuri vidutiniškai sudaro 238 Eur per mėnesį, taip pat sutuoktinės B. R. neįgaliojo pažymėjimą pagal kurį atsakovo sutuoktinei nustatytas neterminuotas vidutinis poreikių lygis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo su statiniais ( - ), Kaune, kurio vertė – 11 900 Eur. Šis turtas antstolio yra areštuotas kreditorės J. B. reikalavimams užtikrinti. Taip pat areštuota atsakovui priklausanti ½ dalis žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., ( - ), kurio vertė 383 Eur. Atsakovo gyvenamoji vieta yra ( - ), Kaune. Taigi, pagal esamus duomenis spręstina, kad atsakovo turtas apeliacinio skundo padavimo dienai nėra likvidus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine 2016 m. balandžio 2 d. pardavė testamentu paveldėtą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kauno m. Kauno m. sav., už 40 000 Eur. 2016 m. liepos 22 d. atsakovas ieškovei mokėjimo pavedimu pervedė 10 000 Eur sumą. Likusių už parduotą turtą piniginių lėšų panaudojimo atsakovas nepagrindė, nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, bei apie sutuoktinės gaunamas pajamas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems įrodymams daryti išvadą apie apelianto sunkią turtinę padėtį negalima. Todėl prašymas atleisti iš dalies apeliantą nuo 300 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga suteikti apeliantui galimybę pasinaudoti apeliacijos teise ir atidėti jam 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (CK 1.5, CPK 84 straipsniai), nors apeliantas ir nepateikė teismui pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto deklaruojamos sunkios finansinės padėties pablogėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, vertina tai, jog likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nėra didelė (likusi mokėtina suma sudaro 300 Eur), kurią, tikėtina, apeliantas galėtų sumokėti per ilgesnį laiką, juolab, kad, apeliantas turi turto, kurį iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo galėtų realizuoti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atidedant apeliantui likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

14atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui A. R. (asmens kodas ( - )) atidėti 300 Eur (trijų šimtų eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai