Byla e2A-167-544/2015
Dėl sumokėto avanso priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ( - ) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo bei 2014 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovo UADBB ( - ) ieškinį atsakovui UAB ( - ) dėl nesumokėto atlyginimo priteisimo ir atsakovo UAB ( - ) priešieškinį ieškovui UADBB ( - ) dėl sumokėto avanso priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovas UADBB ( - ) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kurana“ 75000 Lt nesumokėtą atlyginimą, 2760 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2007 m. liepos 2 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui sutartyje numatytas draudimo tarpininkavimo paslaugas, susijusias su atsakovo planuojama statyti bioetanolio ir biodujų gamybos įmone, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už teikiamas paslaugas. Objekto techninio projekto technologijos dalis buvo rengiama pagal atsakovo ir Danijos Karalystėje registruotos įmonės sutartį. Statinio projektuotojo civilinė atsakomybė Techninių paslaugų sutarties pagrindu buvo apdrausta privalomuoju draudimu. Pastačius ir pradėjus eksploatuoti gamyklą paaiškėjo, kad biodujų gamybos technologinio proceso metu gaunamas technologinis skystis yra netinkamos kokybės. Nustačius, kad gaunamo technologinio vandens netinkamos kokybės priežastis gali būti netinkamai parengtas Technologijos projektas, atsakovas, remdamasis Draudimo sutartimi, 2010 m. rugsėjo 21 d. pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo parengtą pretenziją dėl draudimo išmokos. Po pretenzijos pateikimo UAB DK „PZU Lietuva“ pradėjo žalos bylos dėl patirtų nuostolių atlyginimo administravimą. Ieškovas, įvertinęs žalos bylos apimtį ir sudėtingumą bei savo sąnaudas, 2011 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti sutartį ir numatyti ieškovui papildomai mokėtiną atlyginimą už teikiamas paslaugas. Šalys 2011 m. vasario 10 d. sudarė bendradarbiavimo sutarties Priedą Nr. 1, kuriuo susitarė dėl, be sutarties 4.1 p. numatyto atlyginimo, ieškovui mokėtino atlyginimo už jo dalyvavimą įvykių administravime. Pagal šį susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą tuo atveju, jei atsakovo gauta draudimo išmoka pagal Draudimo sutartį ir/ar kitas nurodytas draudimo sutartis viršys 2.000.000 Lt. Taigi, šalys susitarė, kad ieškovui mokėtino atlyginimo dydis priklausys nuo atsakovo gautos draudimo išmokos dydžio. 2011 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą – faktūrą SID-V Nr. ( - ) 30000 Lt sumai, kurią atsakovas priėmė. UAB DK „PZU Lietuva“ 2011 m. liepos 29 d. atsisakius tenkinti pretenziją ir mokėti draudimo išmoką atsakovui pagal draudimo sutartį, atsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. draudikui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti savo naudai 9.673.627,48 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 4-11-70 kreipėsi į atsakovą su prašymu atsižvelgti į dideles jo sąnaudas, patiriamas dalyvaujant įvykio administravime, teikiant pagalbą ieškinį atsakovo vardu rengusiems advokatams ir nelaukiant teismo proceso pabaigos sumokėti ieškovui pagal minėtą sąskaitą 30000 Lt sumą, kuri bus įskaityta į ieškovui mokėtiną atlyginimą. Atsakovas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir 2011 m. spalio 17 d. pervedė į ieškovui 15000 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta atsakovo ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta taikos sutartis, kuria UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kurana“ 7.000.000 Lt draudimo išmoką už patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 3.2 p. ir 4.2.10 p., ieškovas 2013 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti ieškovui likusią 15000 Lt sumą pagal 2011 m. kovo 31 d. sąskaitą – faktūrą SID-V Nr. 0000551, o taip pat sumokėti 60.000 Lt pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą – faktūrą SID-V Nr. 0000913. Atsakovas gera valia ieškovo reikalavimo nepatenkino.

4Atsakovas UAB „Kurana“ priešieškiniu prašė priteisti jo naudai iš ieškovo 15000 Lt sumokėtą avansą, 6 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kad tarp šalių 2007 m. liepos 2 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. I-07/07/02-1, pagal kurią ieškovas tarpininkavo apdraudžiant atsakovo samdyto projektuotojo Danijos įmonės P.E.R. civilinę atsakomybę. Ieškovas atliko veiksmus, reikalingus tam, kad projektuotojas būtų apdraustas. Tarpininkaujant ieškovui, 2007 m. liepos 1 d. UAB DK „PZU Lietuva“ išdavė projektuotojui statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą SPCA Nr. 100268. Pagal projektuotojo parengtą projektą pastačius pastatą, paaiškėjo defektai, kurių priežastis – projekto trūkumai, dėl to 2010 m. rugsėjo 21 d. buvo kreiptasi į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Ieškovas pasisiūlė atlygintinai imtis administruoti žalos bylą ir, žadėdamas išreikalauti draudimo išmoką, nurodė sudaryti sutarties papildymą, kuriuo ieškovas įsipareigojo užtikrinti sklandų ir savalaikį žalos bylos sureguliavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą. Tarp šalių buvo sudarytas ieškovo parengtas 2011 m. vasario 10 d. sutarties priedas, kuriame buvo numatytas atlyginimas ieškovui už sėkmingą žalos administravimą. Avansu sumokėjo 15000 Lt, tačiau ieškovo vykdomas žalos administravimo procesas užsibaigė vienareikšmiu UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymu išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo vykdomam žalos administravimo procesui užsibaigus, ginčo sprendimui pasitelkė advokatus, kurie ir teikė visas paslaugas dėl draudimo išmokos išieškojimo. Ieškovui perdavus visą informaciją bylą vedusiems advokatams, ieškovas tolimesniame bylos nagrinėjime ir taikos derybose su draudiku, kai buvo pasiektas taikus susitarimas, nedalyvavo. Tarp šalių sudaryta sutartimi buvo susitarta, kad ieškovas gaus sėkmės mokestį atlyginimą už sklandų ginčo sureguliavimą be teismo, ko pasekoje turėjo būti pasiektas rezultatas - išmokėta draudimo išmoka. Sutarties 4.2.10 p. numatytas atlyginimas turėjo būti mokamas ne už patį sutarties 2.7 p. nurodytų paslaugų teikimo faktą, bet už konkretų teikiamų paslaugų rezultatą – žalos suadministravimą ir pasiekimą, kad klientas gautų draudimo išmoką. Ieškovas kilusio ginčo nesureguliavo ir atsakovas draudimo išmokos dėl ieškovo atliktų veiksmų negavo, todėl ieškovas neturi teisės ir į ieškinio patenkinimą, ir atlyginimo priteisimą. Kadangi be pagrindo pervedė ieškovui avansą, prašo jį priteisti.

5Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 75000 Lt apmokėjimui už suteiktas paslaugas, 2760 Lt delspinigių, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1750 Lt žyminio mokesčio ir 3500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo priešieškinį atmetė.

6Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 2 d. tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui sutartyje numatytas draudimo tarpininkavimo paslaugas, susijusias su atsakovo planuojama statyti bioetanolio ir biodujų gamybos įmone, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už teikiamas paslaugas. 2011 m. vasario 10 d. šalys sudarė priedą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo susitarė dėl, be sutarties 4.1 p. numatyto atlyginimo, ieškovui mokėtino atlyginimo už ieškovo dalyvavimą įvykių administravime. Pagal šį susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą tuo atveju, jei atsakovo gauta draudimo išmoka pagal draudimo sutartį ir/ar kitas nurodytas draudimo sutartis viršys 2.000.000 Lt, t. y. šalys susitarė, kad ieškovui mokėtino atlyginimo dydis priklausys nuo atsakovo gautos draudimo išmokos dydžio. Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas sutarties 2.7 p. numatytas paslaugas - už ieškovo dalyvavimą draudžiamųjų įvykių administravime. Pripažino, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendė, kad ieškovas tinkamai vykdė sutartimi numatytas savo pareigas ir teikė paslaugas atsakovui, draudimo išmoka atsakovui pagal ieškovo teikiamas administravimo paslaugas nebuvo išmokėta dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Atsakovas, negaudamas draudimo išmokos pagal ieškovo teikiamas administravimo paslaugas, savo iniciatyva kreipėsi į advokatų kontorą ir pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Tačiau teismas įvertino, kad atsakovas ir pats pripažįsta, jog kreipdamasis į teismą bei teisminio proceso metu jis taip pat bendradarbiavo ir su ieškovu, t. y. ieškovas teikė jam dokumentus ir informaciją, reikalingą nagrinėjant bylą. Teismas pripažino, kad šios aplinkybės įrodo, jog sutartiniai santykiai tarp šalių nebuvo nutraukti, įvyko tik paslaugų teikimo būdo pasikeitimas. Pagal sutartį apmokėjimo už teikiamas paslaugas dydį ir pareigą jį sumokėti šalis saisto paslaugų pagrindu pasiekto rezultato (gautos išmokos dydis), bet ne paslaugų apimties, progreso ar jų suteikimo faktas. Konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis imperatyviosioms įstatymų normoms neprieštarauja, ji sudaryta atsakovo verslo interesais, todėl atmetė argumentus, kad atsakovas ar jo atstovas galėjo nesuprasti sutarties sąlygų esmės ar jos neįvykdymo padarinių. Kadangi atsakovas neapmokėjo ieškovui pagal sutartį už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

7Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB ( - ) ieškovo UADBB ( - ) naudai 735 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nustatė, kad teismas priimtu sprendimu nusprendė visiškai priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sprendimu jų priteisė 3500 Lt, nors iki bylos išnagrinėjimo ieškovas buvo pateikęs teismui įrodymus apie 4235 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Todėl teismas patenkino ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 735 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ( - ) prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino, koks yra sutartimi numatytas ieškovo teiktų paslaugų rezultatas, nors būtent dėl šios aplinkybės kilo šalių ginčas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas pasiekė sutartyje numatytą paslaugų rezultatą, netinkamai įvertino ieškovo vaidmenį po draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką. Sutartyje apibrėžtas ieškovo teiktų paslaugų rezultatas yra draudimo išmokos sumokėjimas neteismine tvarka, todėl teismas nepagrįstai paslaugų rezultatu pripažino patį draudimo išmokos sumokėjimo faktą, kas neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių. Ginčo šalys susitarė dėl konkrečių paslaugų teikimo, numatė, kad paslaugų rezultatas yra draudimo išmokos išmokėjimas neteismine tvarka, ir susitarė dėl sėkmės mokesčio už ieškovo paslaugų pagrindu pasiektą rezultatą. Pagal sutarties 2.7 punktą ieškovas įsipareigojo „dalyvauti draudiminių įvykių administravime”, tačiau, pakeitus sutarties 4.2 punktą, buvo aiškiai nurodyta, kad atlygis ieškovui yra mokamas ne už patį paslaugų teikimo procesą, kaip buvo iki sutarties pakeitimo, bet už konkretų rezultatą, t. y. „už suteiktas žalos suadministravimo paslaugas” (Sutarties 4.2.1 - 4.2.16 punktai), kas reiškia teigiamo rezultato gavimą – draudiko sprendimą išmokėti draudimo išmoką neteismine tvarka. Sutarties minėtame 4.2 p. nurodyta, kad atlygis ieškovui mokamas tuo atveju, jeigu atsakovas gauna draudimo išmoką pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir/arba pagal Watergroup A/S Klientui išduotą garantinį raštą arba kitas Watergroup A/S draudimo sutartis. Todėl pagal šią nuostatą pareiga mokėti sėkmės mokestį neatsiranda gavus draudimo išmoką kitu pagrindu (pvz., taikos sutarties ar teismo sprendimo). Sutarties tikslas buvo ne bet koks, o sklandus ir greitas žalos suadministravimas ir draudimo išmokos sumokėjimas, o draudimo išmokos išreikalavimas teisminiu keliu tokiu nelaikomas. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovui sėkmės mokestį, jei ieškovui pavyktų suadministruoti žalą ir dėl draudimo išmokos priteisimo nereikėtų kreiptis į teismą. Joks protingas asmuo nesutiktų mokėti sėkmės mokesčio už rezultatą, kurį pasiekia jo pasamdyti tretieji asmenys, o ne paslaugų teikėjas, kuris, kaip draudimo brokeris, pagal savo profesiją gali tarpininkauti tik administruojant žalą neteisminiu keliu. Ieškovo 2011 m. sausio 27 d. raštas Nr. 4-11-09 patvirtina, kad ginčo sąlygas pasiūlė ieškovas, todėl, kilus ginčui dėl šių sąlygų aiškinimo, jos turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas pasiekė sutartyje numatytą paslaugų rezultatą, kadangi teisminis nagrinėjimas į draudiminių įvykių administravimą nepatenka, ieškovo teiktų paslaugų rezultatas turėjo būti žalos suadministravimas draudikui nusprendžiant išmokėti atsakovui draudimo išmoką be teisminių procesų, tuo tarpu draudimo išmoka sumokėta pasiekus taikų susitarimą civilinėje byloje. UAB DK „PZU Lietuva” 2014 m. liepos 16 d. raštas patvirtina, kad ieškovas neprisidėjo ir nebendravo dėl taikaus ginčo sureguliavimo po bylos iškėlimo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog, pasibaigus žalos bylos administravimui, ieškovas ir toliau teikė paslaugas pagal sutartį, kadangi UAB DK „PZU Lietuva” 2011 m. liepos 5 d. atsisakius mokėti draudimo išmoką draudiminio įvykio (žalos) administravimas, o tuo pačiu ir paslaugų pagal sutartį tiekimas, baigėsi, ką patvirtina ieškinio priede Nr. 21 esantys įrodymai. Po 2011 m. liepos 5 d. ieškovas tik teikė įrodymus ir informaciją atsakovui bei jo advokatams arba persiuntinėjo informaciją tarp ginčo dalyvių, kol šalių advokatai nepradėjo bendrauti tiesiogiai, atliko su draudiminio įvykio administravimu nesusijusius projektuotojo atestavimo veiksmus, siekė gauti išaiškinimus iš Aplinkos ministerijos, tarpininkauti, bet taip siekė ištaisyti savo suteiktų paslaugų trūkumus ir nepadėjo sureguliuoti draudimo išmokos gavimo. Už tokias paslaugas CK 6.724 str. ir CK 6.665 str. 1 d. 1 p. pagrindais neatlyginama.

9Ieškovas UADBB ( - ) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su atsakovo skundu nesutinka. Nurodo, kad sutartimi šalys apmokėjimą už ieškovo suteiktas paslaugas susiejo su draudimo išmokos atsakovui sumokėjimu nepriklausomai, ar ji bus sumokėta teismine ar neteismine tvarka. Sutarties šalių ketinimus atskleidžia šalių veiksmai vykdant sudarytą sutartį (CK 6.193 str. 5 d.). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 4-11-70 ir jau po to, kai Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas atsakovo ieškinys draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo, kreipėsi į atsakovą su prašymu nelaukiant teismo proceso pabaigos sumokėti už suteiktas paslaugas 30000 Lt būsimo atlyginimo sąskaitą. Ši suma iš dalies 15 000 Lt sumoje buvo apmokėta 2011 m. spalio 14 d. jau žinant, kad derybos nepavyko bei reaguojant į minėtą raštą, kuriame aiškiai nurodyta, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas turės teisę į atlyginimą, numatytą sutarties priede. Ieškovas paslaugas atsakovui teikė ir po draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką. Šalių veiksmai atskleidžia buvus jų susitarimą sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas nepriklausomai nuo to, kada bus gauta draudimo išmoka ar kad kilus teisminiam ginčui bylai vesti bus pasitelkti advokatai. Ieškovas, kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis didelę patirtį draudimo srityje, žinojo apie praktikoje pasitaikančius nepagrįstus draudikų atsisakymus mokėti draudimo išmoką. Todėl turėjo pagrindo abejonėms, ar draudimo išmoka atsakovui bus sumokėta esant ikiteisminiam įvykio administravimu, ir apie tai jį įspėjo. Sutarties priede atlyginimo ieškovui mokėjimas susietas tik su draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo faktu bei jos dydžiu, o ne su išmokos gavimo momentu ar sąlyga, kad ieškovui bus sumokėta tik tuo atveju, jei draudimo išmoka atsakovui bus sumokėta nesikreipiant į teismą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, draudikui priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, draudiminio įvykio administravimas baigėsi, kadangi ir po draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką šalys bendradarbiavo, ieškovas toliau teikė paslaugas atsakovui, o prasidėjus teismo procesui atsakovas sumokėjo ieškovui 15.000 Lt būsimo atlyginimo sąskaita. Formuluotė „už suteiktas žalos suadministravimo paslaugas” reiškia nebūtinai teigiamą žalos administravimo rezultatą, kaip teigia atsakovas, o paslaugų teikimą iki žalos atlyginimo klausimas bus išspręstas galutinai. Ieškovo vadovo V. K. elektroniniame laiške nekalbama apie ieškovo poziciją dėl įvykio administravimo proceso pabaigos. Sistemiškai aiškinant sutarties 2.7 punkto nuostatą ir sutarties priedu pakeistą sutarties 4.2 punkto redakciją, darytina išvada, kad ieškovas įsipareigojo teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas atsakovui iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bei jos dydžio ir šia savo veikla siekti sklandaus ir savalaikio draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo. Atsakovo išvada, kad sutarties sąlygos aiškintinos jo naudai, neteisinga, nes liudytojai patvirtino, jog iniciatyva pakeisti sutartį ir už ieškovo teikiamas paslaugas mokėtiną atlyginimą susieti su draudimo išmokos atsakovui sumokėjimu bei jos dydžiu priklausė atsakovui. 2011 m. sausio 27 d. raštą Nr. 4-11-09 ieškovas parengė atsakovo prašymu, sutartis pakeista derybų būdu, be to, atsakovas yra verslo subjektas, todėl nelaikytinas silpnesniąja šalimi. Sutarties aiškinimas, kad ieškovo patirtos išlaidos ir įdėtos pastangos vykdant sutartį nebus atlygintos ne tik tuo atveju, jei atsakovui nebus sumokėta draudimo išmoka, bet ir tuomet, kai atsakovas draudimo išmoką gaus po kreipimosi į teismą dėl jos priteisimo, reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas ir ieškovas prie to prisidėjo. tame tarpe - ir teikdamas paslaugas atsakovui ir po bylos dėl draudimo išmokos priteisimo iškėlimo teisme. Įvykus sutartyje numatytam faktui, atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui sutartyje numatytą atlyginimą. Apeliantas pripažįsta, kad jam buvo išmokėta 7 mln. Lt draudimo išmoka, o ji galėjo būti mokama tik pagal draudimo sutartį ir taikos sutartimi patikslintus įsipareigojimus. Neturėdamas įgaliojimų priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo bei jos dydžio, ieškovas neįsipareigojo pasiekti, o tik siekti, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir draudikas sumokėtų atsakovui draudimo išmoką. Todėl rezultato nepasiekimas negali būti laikomas sutarties neįvykdymu, o su atitinkamu rezultatu siejamas tik atlyginimo dydis. Rašytiniai įrodymai, liudytojo K. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovas teikė paslaugas atsakovui šiam įgyvendinant teisę į draudimo išmoką tiek vykstant ikiteisminiam įvykio administravimui, tiek vėliau atsakovo pasitelktiems advokatams rengiant ieškinį, tiek iškėlus bylą dėl draudimo išmokos priteisimo teisme. Nors ieškovas nedalyvavo derybose su draudiku dėl taikos sutarties, tačiau ši aplinkybė nepaneigia visų ieškovo atliktų veiksmų reikšmės rezultato pasiekimui ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas savo paslaugomis neprisidėjo prie draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo. Taikos sutarties sudarymas tapo galimas tik po to, kai buvo surinkta visa ginčo sprendimui būtina informacija, paaiškėjo reikšmingos aplinkybės ir šalių pozicijų pagrįstumas, ir tai, iki atsakovas pasitelkė advokatus, atliko tik ieškovas, vėliau - ieškovas kartu su atsakovui teisme atstovavusiais advokatais. Sprendžiant dėl ieškovo prisidėjimo prie draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo, nereikšminga pripažintina aplinkybė, kad taikos sutartis sudaryta praėjus metams po bet kokių ieškovo veiksmų atlikimo, kadangi civilinė byla buvo sustabdyta dėl ekspertizės atlikimo, atsakovo nebendradarbiavimo. Mano, kad draudimo išmokos sumokėjimas buvo ir ieškovo suteiktų paslaugų rezultatas. Ieškovo paslaugos, suteiktos po draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką, nebuvo padarytų klaidų taisymas. Kadangi draudimo išmoka buvo sumokėta, tai reiškia, kad parinkta draudimo apsauga nuo pat draudimo sutarties sudarymo neturėjo trūkumų, o tariamas trūkumas buvo tik vienas UAB DK „PZU Lietuva” argumentų siekiant išvengti didelės draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovo veiksmai, susiję su projektuotojo P. E. R. atestavimu, sudarė tik nedidelę dalį ieškovo paslaugų, suteiktų po draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką, be to, šiais veiksmais taip pat siekta draudimo išmokos sumokėjimo.

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ( - ) prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad sprendimas dėl pagrindinių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinas patenkinus UAB „Kurana“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo.

11Ieškovas UADBB ( - ) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su atsakovo skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ir papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

12Apeliaciniai skundai atmestini, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas bei 2014 m. gruodžio 3 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 2 d. tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui sutartyje numatytas draudimo tarpininkavimo paslaugas, susijusias su atsakovo planuojama statyti bioetanolio ir biodujų gamybos įmone, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už teikiamas paslaugas. 2011 m. vasario 10 d. šalys sudarė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo susitarė dėl, be Sutarties 4.1 p. numatyto atlyginimo, ieškovui mokėtino atlyginimo už dalyvavimą draudimo įvykių administravime. Pagal šį susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą pagal sutarties 2.7 punktą už suteiktas paslaugas tuo atveju, jei atsakovo gauta draudimo išmoka pagal Draudimo sutartį ir/ar kitas nurodytas draudimo sutartis viršys 2.000.000 Lt, t. y. šalys susitarė, kad ieškovui mokėtino atlyginimo dydis priklausys nuo atsakovo gautos draudimo išmokos dydžio (Sutarties 4.2 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas sutarties 2.7 p. numatytas paslaugas, t. y. už ieškovo dalyvavimą draudžiamųjų įvykių administravime siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį jų sureguliavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos santykius teisingai kvalifikavo kaip santykius dėl paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis). CK 6.720 str. 3 d., reglamentuojanti atsiskaitymą už atlygintinių paslaugų teikimą, numato, kad klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartimi šalys susitarė dėl tam tikro rezultato, t.y. jog ieškovo pagal sutartį gaunamas atlyginimas priklausys nuo draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Sutartyje nustatytos sąlygos, susijusios su ieškovui pagal sutartį priklausančio atlyginimo skaičiavimu, ir ieškovo teisės į šį atlyginimą susiejimas su draudimo išmokos išmokėjimu atsakovui, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

15Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę į sutarties priede numatytą atlyginimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino, koks sutartimi numatytas ieškovo teiktų paslaugų rezultatas ir nepagrįstai sprendė, kad šis rezultatas buvo pasiektas. Nurodo kad šalys buvo susitarę dėl draudimo išmokos sumokėjimo neteismine tvarka, tuo tarpu draudimo išmoka atsakovui išmokėta tik po teisminio proceso civilinėje byloje atsakovą atstovavus advokatams. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

16Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties sąlygų vykdymo, aiškino jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais bei nagrinėjo tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pagal bendradarbiavimo sutarties 2.7 punktą ieškovas įsipareigojo dalyvauti draudiminių įvykių administravime, siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį jų sureguliavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą, o, pakeitus sutarties 4.2 punktą, buvo nustatyta, kad atlygis ieškovui yra mokamas už suteiktas žalos suadministravimo paslaugas (sutarties priedo Nr. 1 4.2.1-4.2.16 punktai). Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju žalos suadministravimas turėjo reikšti teigiamą rezultatą atlikus draudiminio įvykio (žalos) administravimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Priedo Nr. 1 prie bendradarbiavimo sutarties nuostatas, pripažįsta, kad šalys susitarė, jog užsakovas sumokės už vykdytojo sutarties 2.7 p. suteiktas paslaugas (pagal sutarties 4.2.10 punktą 90000 Lt atlygį) tuo atveju, jeigu pagal ( - ) ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir/arba pagal ( - ) užsakovui pateiktus banko garantinį raštą ir/arba kitas draudimo sutartis, ( - ) sudarytas su draudimo bendrovėmis, užsakovo gautų draudimo išmokų bendra suma dėl patirtos žalos atlyginimo sudarys nuo 6 500 001 Lt iki 7 000 000 Lt. Tokiu būdu šalys sutarties pakeitimu numatė sėkmės mokestį – kainą, apskaičiuotiną nuo pasiekto rezultato (atsakovo gautos draudimo išmokos). Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad žala turėjo būti laikytina suadministruota tik tuo atveju, jeigu, atlikus įvykio (žalos) administravimą, draudikas būtų priėmęs sprendimą išmokėti draudimo išmoką, o draudikui priėmus atitinkamą sprendimą draudiminio įvykio administravimas baigėsi. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių sudarytų susitarimų turinį, žalos suadministravimas turi būti aiškinamas kaip galutinis klausimo dėl žalos atlyginimo išsprendimas, kuris neturėtų būti siejamas su draudiko priimto sprendimo pobūdžiu bei jo priėmimo būdu. Draudimo išmoka yra apibrėžiama kaip išmoka, kurią viena draudimo sutarties šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai draudimo sutarties šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 16 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) tarp draudimo sutarties šalių patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią buvo susitarta dėl 7 mln. Lt sumos sumokėjimo atsakovui, ir ši suma išmokėta būtent kaip draudimo išmoka pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (polisas SPCA Nr. ( - )), tuo tarpu šalys aukščiau minėtomis sutarties nuostatomis ir nustatė, kad atlyginimas ieškovui bus sumokėtas gavus išmokas pagal draudimo sutartį.

17Nors apeliantas (atsakovas) teigia, kad ieškovo vadovo V. K. elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovas draudiminio įvykio (žalos) administravimą suprato kaip laikotarpį ir jo metu atliekamus veiksmus iki draudiko sprendimo išmokėti draudimo išmoką priėmimo, tačiau iš laiško turinio matyti, kad jame svarstoma dėl galinčių užtrukti ikiteisminių įvykio administravimo procedūrų dėl ekspertų išvadų ir nepasisakoma dėl įvykio administravimo proceso pabaigos momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikiai išsprendus teisminį ginčą su draudiku ir buvo galutinai išspręstas draudimo išmokos (žalos) nustatymo (suadministravimo) klausimas. Priedo prie Sutarties 4.2 p. nėra konkretizuota, kad draudimo išmoka (išmokos) turėtų būti gaunamos tik neteisminiu būdu, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal šią nuostatą pareiga mokėti sėkmės mokestį neatsirado. Apeliantas (atsakovas) pripažįsta buvęs ieškovo įspėtas, jog dėl draudimo išmokos priteisimo gali tekti kreiptis į teismą. Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad su ieškovu derinant sutarties Priedo sąlygas tikimybė kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos prisiteisimo buvo svarstoma. Todėl akivaizdu, kad dar esant ikiteisminiam įvykio administravimui šalims buvo kilę abejonių dėl to, ar neprasidės teisminiai ginčai su draudiku dėl jo nepagrįsto atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Tačiau sutarties Priede atlyginimo ieškovui mokėjimas vis tiek buvo susietas tik su draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo faktu bei jos dydžiu ir nebuvo numatyta nuostatos dėl sėkmės mokesčio ieškovui mokėjimo tik tuo atveju, kai ieškovas pasieks draudimo išmokos atsakovui sumokėjimą neteismine tvarka ar konkrečiu momentu. Nesant tokių sutarties sąlygų, pripažintina, kad sutarties šalys susitarė dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas paslaugas nepriklausomai nuo to, ar draudimo išmoka atsakovui bus sumokėta po bylos dėl draudimo išmokos priteisimo teisme iškėlimo, ar išvengiant teismo proceso. Tai iš dalies patvirtina ir įrodymai apie tai, kad jau po bylos dėl draudimo išmokos priteisimo iškėlimo teisme 2011-09-07 dieną atsakovas 2011-10-17 pervedė ieškovui 15 000 Lt ieškovui priklausančio atlygio dalį ir tai padarė atsiliepdamas į ieškovo 2011-09-16 rašte nurodytas aplinkybes apie ieškovo patiriamas dideles darbo sąnaudas dalyvaujant įvykio administravime, teikiant pagalbą ieškinį atsakovo vardu rengusiems advokatams.

18Nors apeliantas (atsakovas) teigia, kad pagal sutarties 2.7 p. ieškovas įsipareigojo dalyvauti draudiminių įvykių administravime, siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį jų sureguliavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą, o draudimo išmokos išreikalavimas teisminiu būdu negali būti laikomas sklandžiu ir greitu žalos administravimu, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, jog savo veiksmais ieškovas būtų veikęs prieš sklandų draudiminio įvykio administravimą ar priešingai atsakovo interesams bei nesiekęs užsibrėžtų tikslų. Kaip matyti iš sutarties sąlygų, šalys griežtai neapibrėžė kokiais savo veiksmais ieškovas turėtų siekti sklandaus, savalaikio draudiminių įvykių sureguliavimo ir išmokos išmokėjimo atsakovo naudai. Be to, minėtos nuostatos numatytos pirminiame bendradarbiavimo sutarties tekste, kuriame šalys buvo sutarę dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal valandinį tarifą nepriklausomai nuo ateityje pasiekto rezultato. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas būtų pažeidęs sutarties 2.7 p. prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kaip pats apeliantas nurodo, jog įprasta tvarka buvo vykdomas draudimo įvykio administravimas, informacijos, reikšmingos nustatant draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasekmes, draudimo išmokos dydį, rinkimas, buvo sudaryta su nepriklausomais ekspertais sutartis dėl ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti draudiminio įvykio administravimui reikšmingas aplinkybes, be to, aptarta galimybė dėl teisminio klausimo sprendimo.

19Apeliantas teigia, kad, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., kilus ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, jos turi būti aiškinamos atsakovo, kaip sutarties sąlygas priėmusios šalies, naudai. Nurodo, kad ieškovo 2011 m. sausio 27 d. raštu Nr. 4-11-09 sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas ir sąlygos aiškintinos atsakovo naudai pripažįstant, kad teisminiu būdu išieškota suma negali būti traktuojama kaip sutartyje apibrėžto rezultato pasiekimas, už kurį atsiranda pareiga mokėti sėkmės mokestį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi iš bylos duomenų ir liudytojų V. K., K. Š. parodymų yra pagrindas daryti išvadą, kad iniciatyva pakeisti sutartį ir už ieškovo teikiamas paslaugas mokėtiną atlyginimą susieti su draudimo išmokos atsakovui sumokėjimu bei jos dydžiu priklausė atsakovui, o dėl sutarties Priedo Nr. 1 sąlygų buvo vykdomos derybos. Įvertintina tai, kad sutarties Priede Nr. 1 įtvirtinta sutarties 4.2 p. redakcija skiriasi nuo minėtame rašte siūlomos formuluotės, todėl teigti, kad sąlygos parengtos išimtinai ieškovo iniciatyva nėra pagrindo. Tuo pačiu sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma aplinkybe, kad šiuo atveju yra reikšminga, jog atsakovas taip pat yra verslininkas, todėl negali būti pripažįstamas silpnesniąja sutarties šalimi. Atsakovui kaip verslininkui sudarant bei vykdant sutartis keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl manydamas, jog sėkmės mokestis ieškovui galėtų būti mokamas tik tuo atveju, jeigu draudimo išmoka būtų išmokama neteisminiu būdu, tokią sąlygą sutartyje jis turėjo ir galėjo numatyti. Atsakovas, būdamas verslininkas, suvokė ar turėjo suvokti pasirašomos sutarties sąlygų prasmę ir padarinius.

20Apeliantas teigia, kad draudimo išmoka buvo sumokėta pasiekus taikų susitarimą civilinėje byloje, kurią vedė ir dėl taikaus jos užbaigimo derėjosi pats atsakovas kartu su byloje atsakovą atstovavusiais atstovais, o UAB DK „PZU Lietuva” 2014 m. liepos 16 d. raštas patvirtina, kad ieškovas neprisidėjo ir nebendravo dėl taikaus ginčo sureguliavimo po bylos iškėlimo, todėl draudimo išmokos sumokėjimas buvo ne ieškovo teiktų paslaugų rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neneigia fakto, jog jis neturėjo teisės draudiko vardu teikti su žalų administravimu susijusių draudimo tarpininkavimo paslaugų, priimti sprendimų dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais, sutikti dėl žalos atlyginimo ar jos dydžio, o būtent šią aplinkybę ir patvirtino UAB DK „PZU Lietuva” 2014 m. liepos 16 d. atsakovui adresuotame rašte. Rašte pabrėžiama, kad UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su draudimo brokeriu UADBB ( - ), už sudarytas brokerio tarpininkavimo dėka statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis brokeriui buvo sumokėtas komisinis atlyginimas bendradarbiavimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Tačiau brokeris (ieškovas) negalėjo įtakoti UAB DK „PZU Lietuva“ apsisprendimo dėl kilusio ginčo pagal draudimo sutartis sureguliavimo ir teisminio ginčo išsprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ). Šiame rašte pažymėta, kad draudikui nėra žinoma, jog brokeris būtų prisidėjęs ar bendradarbiavęs dėl taikaus ginčo sureguliavimo po bylos iškėlimo, tačiau toks teiginys negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, ar ieškovas sutarties ribose bendradarbiavo su atsakovu po 2011-07-05 draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką neteisminiu keliu. Ieškovas teikė draudimo tarpininkavimo veiklą, susijusią su pagalba administruojant draudiminį įvykį, ir šalių sudarytos sutarties 2.7 p. įsipareigojo dalyvauti draudiminių įvykių administravime, siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį jų sureguliavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą, tačiau neįsipareigojo pasiekti, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir draudikas sumokėtų atsakovui be teisminio ginči iškėlimo jo reikalaujamo dydžio draudimo išmoką.

21Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo teikiamų paslaugų termimas pagal sutartį tęsėsi tik iki 2011 m. liepos 5 d. UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovas draudimo išmokos mokėjimo klausimais susirašinėjo su draudiku, atsakovu, atsakovui atstovaujančiais advokatais, teikė jiems įrodymus ir informaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovo vardu rengė dokumentus, dalyvavo susitikimuose su draudiku, jo bei atsakovo advokatais, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, neapsiribojo vien tiktai veiksmų, susijusių su projektuotojo P. E. R. atestavimu, kuriais taip pat buvo siekiama draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo, atlikimu. Aplinkybes, kad ieškovas teikė pagalbą atsakovo advokatams rengiant ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, kartu su atsakovu ir jo advokatais dalyvaudavo pasitarimuose atsakovo ir draudiko ginčui aktualiais klausimais tiek iki atsakovo kreipimosi su ieškiniu į teismą, tiek iškėlus bylą, patvirtino liudytojas K. Š., nurodęs, kad ieškovo vadovas, kuriam buvo žinoma visa informacija, buvo reikalingas siekiant lengvesnio pasiruošimo bylos nagrinėjimui. Pagal byloje esančių įrodymų visumą yra labiau tikėtina, kad ir ieškovo suteikto informacijos bei pagalbos dėka buvo išsiaiškintos reikšmingos aplinkybės su draudiku, atsisakiusiu išmokėti draudimo išmoką, bei pasiektas taikus susitarimas civilinėje byloje, kurios nagrinėjime ieškovas tiesiogiai ir nedalyvavo. Apeliantas teigia, kad ieškovas netinkamai parinko Danijos įmonei R. E. A/S, kuri neturėjo Lietuvoje nei projektuotojo kvalifikacijos atestato, nei teisės užsiimti projektuotojo veikla pripažinimo pažymos, statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, t. y. netinkamai parinko draudimo apsaugos apimtį, ir tai sudarė prielaidas draudikui ginčyti draudžiamojo įvykio faktą. Tačiau minėta aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi draudimo išmoka galutiniame rezultate buvo sumokėta, nustačius draudžiamojo įvykio faktą ir žalos dydį, kas patvirtina, jog draudimo apsauga buvo parinkta tinkamai. Todėl negalima sutikti su teiginiu, kad, ieškovui sukūrus problemą, sutarties sąlygos aiškinamos nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Iš liudytojo K. Š. parodymų nustatyta, kad atsakovo advokatai bylos nagrinėjimo metu atsakovui nurodė nebekontaktuoti su ieškovu, todėl manytina, kad pats atsakovas, o ne ieškovas, siekė nutraukti bedradarbiavimą. Pripažintina, kad, nors po metų nuo ieškovo paskutinių veiksmų atlikimo buvo pasiektas taikus susitarimas civilinėje byloje, tačiau bylos nagrinėjimas užtruko dėl ekspertizės atlikimo, ir tai negali paneigti fakto, jog ieškovas siekė draudimo išmokos gavimo atsakovo naudai iki pat jos gavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog draudimo išmokos sumokėjimas buvo ir ieškovo suteiktų paslaugų rezultatas.

22Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atliekamas draudiminių įvykių (žalos) suadministravimas nesibaigė vien tik draudikui priėmus sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, o tęsėsi toliau iki kol 7 mln. litų dydžio draudimo išmoka buvo sumokėta vykdant draudimo sutartimi bei teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog ieškovas nepasiekė sutartyje apibrėžto paslaugų rezultato ir prarado teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje sulygto sėkmės mokesčio (90000 Lt) sumokėjimo. Kadangi byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pilnai neapmokėjo ieškovui pagal sutartį už suteiktas paslaugas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė.

23Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

24Apeliantas UAB „( - ) motyvų dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo papildomu teismo sprendimu nenurodė, o teismo sprendimą prašė panaikinti, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, dėl ko, patenkinus apeliacinį skundą, turėtų būti panaikinti tiek pagrindinis, tiek papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi UAB ( - ) apeliacinis skundas dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo atmetamas, tai nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo.

25Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB ( - ). Už atitinkančio CPK reikalavimus atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas turėjo 525,66 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šių išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. straipsnio reikalavimus ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą ir 2014 m. gruodžio 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

28Priteisti iš atsakovo UAB ( - ) (į. k. ( - )) ieškovo UADBB ( - ) (į. k. ( - )) naudai 525,66 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovas UADBB ( - ) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kurana“... 4. Atsakovas UAB „Kurana“ priešieškiniu prašė priteisti jo naudai iš... 5. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 2 d. tarp šalių buvo sudaryta... 7. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. papildomu sprendimu... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ( - ) prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo... 9. Ieškovas UADBB ( - ) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ( - ) prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo... 11. Ieškovas UADBB ( - ) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 12. Apeliaciniai skundai atmestini, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m.... 13. Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 2 d. tarp šalių buvo sudaryta... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų... 15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi... 16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl jų sudarytos... 17. Nors apeliantas (atsakovas) teigia, kad ieškovo vadovo V. K. elektroninis... 18. Nors apeliantas (atsakovas) teigia, kad pagal sutarties 2.7 p. ieškovas... 19. Apeliantas teigia, kad, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., kilus ginčui dėl... 20. Apeliantas teigia, kad draudimo išmoka buvo sumokėta pasiekus taikų... 21. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo teikiamų paslaugų termimas pagal... 22. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atliekamas draudiminių įvykių... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 24. Apeliantas UAB „( - ) motyvų dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų... 25. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo turėtos bylinėjimosi... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą ir 2014 m.... 28. Priteisti iš atsakovo UAB ( - ) (į. k. ( - )) ieškovo UADBB ( - ) (į. k. (...