Byla 2A-23-943/2020
Dėl dovanojimo sutarčių bei įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. S. (V.S.), J. S. (J. S.), notarė V.S.-M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovės A. V.(buvusi pavardė S.) atstovei advokatei R.A. K.,

4ieškovės G. V. atstovei advokatei I. B.,

5atsakovės I. S. atstovui advokatui G. B.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. V. (buvusi pavardė S.) ir G. V. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens J. S. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., G. V. ir S. S. (S. S.) patikslintą ieškinį atsakovams I.S. ir M. S. (M. S.) dėl dovanojimo sutarčių bei įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. S. (V.S.), J. S. (J. S.), notarė V.S.-M..

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ieškovai A. V.(buvusi pavardė S.), G. V. ir S. S. (ieškovas S.S. 2017 m. gruodžio 12 d. mirė, o jo procesinių teisių perėmėja yra ieškovė A. V. (buvusi pavardė S.) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R, S. ir M. S.; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 2 d. pinigų – 100 000 litų – dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. S. ir M. S. 3) pripažinti negaliojančiu R, S. 2010 m. gruodžio 2 d. išduotą įgaliojimą atsakovei I. S.; 3) taikyti vienašalę restituciją natūra; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

122.

13Ieškovai paaiškino, kad jie kartu su atsakovu M. S. (2015 m. lapkričio 29 d. atsakovas mirė, atsakovo procesinių teisių perėmėja tapo atsakovė I. S., kuri buvo atsakovo sutuoktinė), trečiaisiais asmenimis V. S. ir J. S. buvo mirusiosios R.S. (mirusi 2010 m. gruodžio 26 d.) vaikai.

143.

15Ieškovai nurodė, kad 2010 m. gruodžio 2 d. R. S., būdama tokios sveikatos būklės, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir teisinių pasekmių, Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure sudarė tris sandorius: 1) dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui M. S. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 55 000 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame buvo pradėta jai priklausančio gyvenamojo namo statyba; 2) dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui M. S. padovanojo 100 000 Lt pinigų sumą; 3) įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. S. sutuoktinę atsakovę I. S. valdyti, naudoti bei disponuoti savo nuožiūra įgaliotojai priklausančiomis visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis visuose bankuose Lietuvos Respublikoje, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose užsakant, gaunant ir pateikiant jos vardu informaciją ir dokumentus apie asmenį, turtą, mokėti priklausančius mokesčius, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose tvarkant dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo bei dėl R. S. priklausančių pinigų gavimo bei jų pervedimo į įgaliotojai priklausančią sąskaitą bet kuriame banke Lietuvos Respublikoje, bei rašyti įgaliotojos vardu prašymus, pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su aukščiau nurodytais pavedimais. Dar tą pačią dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 2 d., išduoto įgaliojimo pagrindu atsakovė I. S. iš R. S. sąskaitos, esančios AB Ūkio banke, į savo sutuoktinio M. S. sąskaitą pervedė 49 997 Lt, o 2010 m. gruodžio 6 d. iš R. S. sąskaitos, esančios AB banke SNORAS, į savo sąskaitą pervedė 49 990,20 Lt sumą.

164.

17Taip pat ieškovai nurodė, kad R. S. nuo 2008 metų sirgo įvairiomis sunkiomis ligomis. Jų motina gyvendavo pas ieškovą S. S., tačiau 2010 m. lapkričio 27 d. atsakovė I. S. pasisiūliusi motiną parvežti į ieškovo namus, nusprendė jos ieškovui nevežti, o palikti savo ir atsakovo M. S. namuose, nurodžiusi, kad R. S. labai silpna. 2010 m. gruodžio 2 d. – dovanojimo sandorių sudarymo bei įgaliojimo išdavimo dieną, R. S. sirgo vėžiu, abipusiu plaučiu uždegimu bei kitomis ligomis, nuo kurių nuolat kentė stiprų skausmą, dusulį, ilgalaikį karščiavimą, pykinimą ir kitokius simptomus. R. S. buvo tokios būsenos, kad negalėjo adekvačiai suvokti ir įvertinti savo veiksmų reikšmės ir teisinių pasekmių. Jau kitą dieną, po sandorių sudarymo, t. y. 2010 m. gruodžio 3 d. R. S. buvo hospitalizuota, 2010 m. gruodžio 17 d. išleista iš ligoninės, tačiau 2010 m. gruodžio 21 d. sveikatai negerėjant vėl atsidūrė ligoninėje, kur 2010 m. gruodžio 26 d. mirė. Todėl, ieškovų vertinimu, sandoriai buvo sudaryti esant esminiam sandorius sudarančio asmens valios trūkumui – ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti laisva R. S. valia, nes nesuprasdama savo veiksmų teisinės reikšmės, ji negalėjo nei numatyti ir suprasti galimų tokių savo veiksmų teisinių pasekmių, nei tuo labiau tokių pasekmių siekti. Atsakovai, gerai žinodami ir suvokdami R. S. sunkią sveikatos būklę, savanaudiškais tikslais pasinaudojo jos bejėgiška būkle ir sudarė sau naudingus sandorius, kuriuos sudariusi R. S. prarado jai priklausantį didelės vertės turtą, likę vaikai turėjo teisę į mažesnę palikimo dalį, kas sudaro pagrindą teigti, kad sandoriai prieštarauja ir gerai moralei.

185.

19Atsakovai I.S. ir M. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog jų motina R. S. sudarydama ginčo sandorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. S. sirgo ne psichine, o onkologine liga, todėl ji, nepaisant savo sunkios sveikatos, suprato savo sandorių esmę, sandoriai buvo sudaryti jos laisva valia, o jos valia turi būti gerbiama. Atsakovai teigė, kad R. S. dėl dovanojimo sutarčių ir įgaliojimo buvo apsisprendusi jau anksčiau, atsakovai jos nieko pasirašyti nevertė. Būtent atsakovai rūpinosi R. S., vežiojo ją pas gydytojus, kartu gyveno, o po mirties – rūpinosi jos palaidojimu. Paaiškino, kad žemės sklypas ir statomas namas, kurį gavo dovanų, buvo statomas būtent atsakovų jėgomis (jų medžiagos, o statybas vykdė pats atsakovas M. S.). Pabrėžė, kad pirminiame ieškinyje buvo nurodoma, jog 2010 m. gruodžio 2 d. niekas su R. S. nebendravo, o patikslintame ieškinyje teigiama, kad ją matė ir su ja bendravo K.D., kuri leido vaistus. Taip pat nurodė, kad R. S. tais pačiais metais buvo sudariusi ir daugiau sandorių, bet jie nėra ginčijami. R. S. turėjo nemažai turto, kurį padalino visiems savo vaikams, ne tik atsakovui M. S.. Ieškovai nepagrįstai teigė, kad sandoriai nebuvo naudingi R. S., nes, pirma – dovanojimo sandoriai yra neatlygintini; antra – priešingai nei teigia ieškovai, R. S. neperleido paskutinio savo būsto, ji dar turėjo nekilnojamojo turto ir būtų turėjusi kur gyventi.

206.

21Trečiasis asmuo notarė V.S.-M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. S. jos biure lankėsi ne pirmą kartą, taigi asmenybė notarei buvo žinoma. Tvirtinant dovanojimo sutartis, įgaliojimą, dovanotoja aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarčių dalyko ir apdovanotojo. Notarei paklausus apie sutarčių sudarymo motyvus, kai yra daugiau vaikų, R. S. kaip motyvą nurodė sūnaus M. ir jo žmonos I. slaugą, priežiūrą, rūpestį jos ligos metu, o paklausus, kodėl būtent tuo metu nusprendė perleisti turtą, o ne palikti testamentu, R. S. atsakė, kad labai serga.

227.

23Byloje buvo atlikta mirusiosios R. S. rašysenos ekspertizė. 2013 m. spalio 10 d. rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad visuose ginčijamose 2010 m. gruodžio 3 d. sutartyse ir įgaliojime pasirašė R. S. savo natūralia rašysena, tik rašysena buvo įtakota jos neįprastos būsenos – sveikatos pablogėjimo.

24II.

25Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

268.

27Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

289.

29Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nurodė, kad didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų buvo ieškovų ir/ar atsakovų giminaičiai, kaimynai ar šeimos draugai, todėl jie galėjo būti šališki, dėl ko teismas jų parodymus vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad iš apklaustų liudytojų tik gydytoja I. Š. nėra suinteresuota bylos baigtimi. 2014 m. spalio 14 d. teismo psichiatro dr. K. D. išvadą teismas vertino kartu su kitais įrodymais, nes tai nebuvo teismo skirta ekspertizė, o šią išvadą užsakė ir teismui pateikė ieškovai.

3010.

31Vertindamas R. S. būklę 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarčių ir įgaliojimo pasirašymo metu, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ji sunkiai sirgo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad R. S. sirgtų smegenų veiklą tiesiogiai įtakojančiomis ligomis, dėl kurių nebūtų galėjusi suvokti savo veiksmų reikšmės, prasmės bei išreikšti savo tikrosios valios. Teismas nenustatė, kad nors viename byloje esančiame medicininiame dokumente būtų įrašas, kad R. S. psichinė sveikata būtų bloga. Teismas nurodė, kad svarbią reikšmę byloje turi ginčo sandorius tvirtinusios notarės ir R. S. gydžiusios gydytojos nurodytos aplinkybės. Notarė V.S.-M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. S. jos biure lankėsi ne pirmą kartą, taigi jos asmenybė notarei buvo žinoma. Dėl ginčo sandorių tvirtinimo buvo susitarta iš anksto, jokios skubos nebuvo. Tvirtinant dovanojimo sutartis, įgaliojimą, dovanotoja aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarčių dalyko ir apdovanotojo. Notarei paklausus apie sutarčių sudarymo motyvus (kodėl dovanoja, o ne testamentu palieka turtą), kai yra daugiau vaikų (notarė patikrino gyventojų registro tarnybos duomenis), R. S. kaip motyvą nurodė sūnaus M. ir jo žmonos I. slaugą, priežiūrą, rūpestį jos ligos metu. Įvertinęs šias notarės nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad notarė savo pareigas atliko tinkamai, nes, prieš tvirtindama sandorį, ne tik išsiaiškino ar sudaromi sandoriai atitinka R. S. valią, bet paaiškino šalims kokias pasekmes tokie sandoriai sukelia, taip pat, kad notarė R. S. pažinojo jau anksčiau, todėl galėjo objektyviai įvertinti R. S. būklę ir pastebėti, jog jos psichinė būklė yra pakitusi. Gydytojos I. Š. nurodytas aplinkybes, kad R. S. buvo gydoma nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d., R. S. psichinė būsena buvo normali, psichiatro jai nereikėjo, pagal Barthel indeksą R. S. buvo fizinis neįgalumas, o ne psichinis, teismas vertino kaip patvirtinančias faktą, kad ginčo sandorių sudarymo metu R. S. buvo normalios psichinės būsenos.

3211.

33Teismas pažymėjo, kad aiškiai išreikšta R. S. valia turi būti gerbiama, o ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovai pasinaudojo R. S. bejėgiška būkle ir sudarė sau naudingus sandorius. Teismo vertinimu, R. S. galėjo suvokti savo veiksmų prasmę bei reikšti savo valią, ji tą ir padarė, todėl negalima teigti, kad atsakovai pasinaudojo jos bejėgiška būkle. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dar tais pačiais metais R. S. jau buvo sudariusi ne vieną sandorį, tarp jų ir dovanojimo, tačiau šie sandoriai nėra ginčijami, todėl teismas laikė, kad tuo atveju, jeigu R. S. tinkamai išreiškė savo valią sudarydama vienus sandorius, tai nėra jos valios trūkumo ir sudarant kitus (ginčijamus) sandorius.

3412.

35Spręsdamas dėl ieškovų nurodytų argumentų, kad R. S. sudaryti sandoriai buvo nenaudingi, teismas pabrėžė, kad dovanojimo sutartis teisine prasme yra neatlygintinis sandoris, todėl ieškinyje yra nepagrįstai kalbama apie R. S. negautą naudą pagal ginčijamas sutartis. Jei, sudarius ginčijamas dovanojimo sutartis, R. S. būtų gavusi kokią nors naudą iš apdovanoto asmens, tokios sutartys būtų laikomos apsimestiniais sandoriais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės klaidingai teigia, jog R. S. perleidusi savo turtą, nebeturėjo kur gyventi, nes R. S. nuosavybės teise turėjo ir 1/2 buto, esančio ( - ).

3613.

37Spręsdamas dėl ginčijamų sandorių atitikimo gerai moralei, teismas konstatavo, kad nustačius, kad ginčijami sandoriai atitiko R. S. valią, todėl būtent jos, o ne kieno nors kito valia buvo nuspręsta, kad tam tikras turtas ir pinigai atiteks atsakovams. Teismas pažymėjo, kad kitiems savo vaikams R. S. taip pat yra skyrusi turto – pinigų nekilnojamajam ir kitokiam turtui įsigyti, dovanojusi nekilnojamąjį turtą. Po R. S. mirties jai priklausiusį turtą paveldėjo ieškovai ir kiti jos vaikai. Kadangi R. S. jau anksčiau buvo išreiškusi valią kitiems savo vaikams dovanoti ar palikti tam tikrą savo turtą, teismas padarė išvadą, kad ir ginčo turtą bei pinigus, ji perleido tiems asmenis, kuriems ir norėjo. Kadangi dovanojimo sandoriai iš esmės priklauso tik nuo dovanotojo valios, jų negalima laikyti prieštaraujančiais gerai moralei.

38III.

39Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

4014.

41Apeliaciniame skunde ieškovės A. V. (buvusi pavardė S.) ir G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4214.1.

43Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, nepakanka nustatyti vien tai, ar fizinis asmuo sirgo psichine liga ar silpnaprotyste. Asmens būsena, kai asmuo nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės (intelektinis aspektas) ir jų valdyti (valinis aspektas), o kita sandorio šalis tuo pasinaudoja, gali būti nulemta ligos (nebūtinai psichinės), kitokio ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo, didelio susijaudinimo, nervinio sukrėtimo, didelių išgyvenimų, alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Nagrinėjamu atveju teismas vertino tik tai, ar R. S. nesirgo psichinėmis ligomis, nors ieškinys buvo grindžiamas ir tuo, kad R. S. savo veiksmų negalėjo suprasti dėl itin sunkios fizinės sveikatos būklės (kitas ieškinio faktinis pagrindas).

4414.2.

45Teismas, vertindamas sandorius, privalėjo vertinti ir sandorių turinį, jų naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kitas aplinkybes. R. S. sudaryti sandoriai buvo jai visiškai nenaudingi. R. S. perleido turtą, kuris buvo jai gyvybiškai reikalingas. Nes faktiškai gyvenamosios vietos ji neturėjo. Bute, adresu ( - ), kurio 1/2 nuosavybės teise priklausė R. S., kita dalis priklausė ieškovei G. V., kuri bute gyvena su savo šeima. Padovanojusi žemės sklypą su beveik pabaigtu statyti namu, R. S. liko be gyvenamosios vietos, o atsakovai įgijo nuosavybės teisę į dar vieną žemės sklypą su namu, kuris buvo šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo su namu. Padovanojusi 100 000 Lt R. S. pragyvenimui turėjo tik senatvės pensiją, ko neužteko netgi pragyvenimui, nekalbant apie brangiai kainuojantį gydymą. Įgaliojimas, kuris buvo suteiktas I.S., taip pat buvo panaudotas ne R. S. interesais, o piktavališkai visos lėšos pervestos į atsakovų sąskaitas.

4614.3.

47Teismas, vertindamas, sandorių prieštaringumą gerai moralei, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė I. S., 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje, vietoje to, kad sergančią R. S. parvežtų namo, ją parsivežė į savo namus, nors jau iki sandorių sudarymo jos būklė buvo sunki, nesirūpino ja, nevežė į gydymo įstaigą. Atsakovai amoraliai ir nesąžiningai pasinaudojo R. S. priešmirtine būkle, kad įgytų didesnę turto dalį nei kiti vaikai. Priešingai nei nurodo teismas, jauniausiajai dukrai ieškovei A. V. (buvusi pavardė S.) motina R. S. nebuvo palikusi jokio turto.

4814.4.

49Teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl 2010 m. gruodžio 2 d. įgaliojimo prieštaravimo gerai moralei, todėl laikytina, kad reikalavimas yra neišspręstas, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

5014.5.

51Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus bei įrodymų vertinimą. Teismas neišnagrinėjo visų nagrinėjamos bylos aplinkybių, netyrė ir nevertino daugelio į bylą pateiktų įrodymų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl sunkios R. S. ligos, tačiau nevertino visų medicininių dokumentų, vartotų medikamentų (stiprūs nuskausminamieji, chemoterapija bei antidepresantai), kurie sąlygojo jos būseną, o tik lakoniškai pažymėjo, kad iš esamų dokumentų negalima daryti išvados dėl psichinės ligos buvimo. Taip pat neįvertino to, kad dar 2010 m. lapkričio 23 d. R. S. buvo nustatytas biosocialinis funkcionavimo lygis (Barthel indeksas), įvertintas 10 balų – visiškas priklausoma nuo kitų žmonių. Teismas nevertino ir epikrizės, kai R. S. 2010 m. gruodžio 3 d. buvo pristatyta į ligoninę, kurioje patvirtinta sunki ligonės būsena, atsiradusi prieš keletą savaičių. Be to, dėl sunkios būklės, ligonė netgi negalėjo pati pasirašyti dėl sutikimo gydytis. Tai, kad R. S. ginčijamus sandorius pasirašė būdama neįprastos būsenos, patvirtina ir 2013 m. spalio 10 d. ekspertizės aktas, taip pat ir nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad plataus, ypač sunkių, nekompensuotų, nepagydomų somatinių lygų klinikinių apraiškų diapazonas sąlygojo 2010 m. gruodžio 2 d. ypatingos būsenos – psichofizinio išsekimo su išreikšta astenija atsiradimą, lydimos valios funkcijų sutrikimų, kai prarandama savikontrolė ir sugebėjimas analizuoti juridiškai reikšmingą situaciją bei asmeniui sunku prognozuoti teisines sudaromo sandorio pasekmes, esant vidinių asmenybės mechanizmų nepakankamumui, priimant sprendimus.

5214.6.

53Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų. Bylose, kuriose ginčas kilęs tarp artimų asmenų, dažniausiai liudytojais ir būna arba giminaičiai, arba kaimynai, arba šeimos draugai. Teismas taip pat visiškai nevertino ir trečiųjų asmenų V. S. ir J. S. parodymų, nors jie taip pat laikytini įrodymais.

5414.7.

55Teismas neįvertino to, kad notarės nurodomos aplinkybės prieštarauja rašytiniams įrodymams. Notarė nepateikė jokių įrodymų, kad ji R. S. būtų pažinojusi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas sandorių sąlygas su notare derino tik atsakovai. Gydytoja, kurios parodymais vadovavosi teismas, R. S. gydė tik vieną kartą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2010 m. spalio 25 d. Apklausos metu gydytoja net negalėjo prisiminti pacientės pavardės, todėl lieka neaišku, ar apie tą pačią pacientę jį kalbėjo posėdžio metu, ypač po 7 metų. Gydytoja prisiminė tik kas pacientę lankė, bet tiesiogiai su paciente susijusių aplinkybių nepamena. Liudytoja Z.J., kurios parodymų teismas net nevertino, buvo nurodžiusi, kad gydytoja I.Š. yra ilgametė atsakovės pažįstama.

5615.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5815.1.

59Teismas tinkamai nustatė ieškinio pagrindą. Ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė dėl savo sunkios sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų. Būtent tai ir nustatinėjo pirmosios instancijos teismas – ar R. S. sveikatos būklė leido jai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

6015.2.

61Apeliančių nurodomos aplinkybės, kad R. S. negalėjo suvokti veiksmų ir jų valdyti nepagrįstos jokiais įrodymais. Mirusiosios būklė 2010 m. gruodžio 2 d. nėra nurodyta jokiuose medicininiuose dokumentuose. Apeliantės nenurodo, kokie įrodymai pagrindžia tai, kad sandorių sudarymo dieną R. S. negalėjo suvokti savo veiksmų. Apeliantės, kurios neturi medicininių žinių, vardina vaistus ir pateikia išvadą, kad vaistai darė įtaką R. S. veiksmams. Be to, byloje net nėra jokių įrodymų, kad R. S. būtų buvusi gydoma nuo depresijos. Taip pat nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasis pozicijos, kad vien vaistų vartojimas neleidžia daryti išvados, kad testatorius neturi savo nuomonės dėl turto palikimo.

6215.3.

63Ieškovių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymu apklausti liudytojai nurodė R. S. sveikatos būklę, bet nė vienas nepatvirtino, kad R. S. negalėjo išreikšti savo valios. Teismas pagrįstai rėmėsi notarės paaiškinimu, kuri tvirtino ginčijamus sandorius ir nurodė, kad jai abejonių R. S. būklė nekėlė. Pabrėžia ir tai, kad tais pačiais (2010 metais) R. S. buvo sudariusi daugiau dovanojimo sutarčių, kurias ieškovės pripažįsta ir jų neginčija.

6415.4.

65Byloje esantys įrodymai paneigia tai, kad sandoriais buvo perleistas visas R. S. turtas. Po mirties turtą paveldėjo jos vaikai. Taip pat R. S. negalėjo gauti naudos sudarydama dovanojimo sandorius, nes dovanojimas yra neatlygintinis sandoris. O įgaliojimas pats savaime yra naudingas, nes įgaliotojui nereikia dalyvauti sprendžiant įgaliojime nurodytus klausimus. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai neturi nieko bendro su įgaliojimo nenaudingumu. Dalis lėšų buvo pervestos R. S. prašymu, o kita dalis skirta patogesniam lėšų panaudojimui R. S. gydymui.

6615.5.

67Ieškovės pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo nieko nenurodo dėl 2010 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo prieštaravimo gerai moralei, todėl teismas ir neprivalėjo pasisakyti dėl jo atitikimo gerai moralei.

6815.6.

69Teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo. Iš teismo sprendimo matyti, kad medicininiai dokumentai buvo tiriami. Pačios apeliantės nenurodo nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų faktą, kad R. S. ginčijamų sandorių metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Ieškovių užsakymu parengta eksperto Konstantino Daškevičiaus išvada yra nepagrįsta ir neturi pagrindo, išvadoje yra neatitikimų. Apeliantės taip pat klaidingai teigia, kad gydytoja I. Š. yra atsakovės pažįstama, jog minėta gydytoja R. S. gydė tik vieną kartą, nors iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad gydyta tos pačios gydytojos kelis kartus.

7016.

71Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V.S.-M. prašo jį atmesti, prideda rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7216.1.

73R. S. buvo orientuotas, patyręs žmogus nekilnojamo turto operacijose tvarkant žemės grąžinimo dokumentus, sudarant turto atidalijimo sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis. Ji valdė ir disponavo 20-čia nekilnojamo turto objektų. Sandoriuose dalyvaudavo be lydinčiųjų patarėjų, brokerių ar advokatų. Notarei, kuri turi teisinį išsilavinimą, medicinos žinių bei didelę notaro darbo patirtį, nekilo abejonių dėl R. S. psichinės būklės.

7416.2.

75R. S. išreiškė savo valią, todėl kyla klausimas ar būtent apeliantės, siekdamos ginčyti motinos valią, elgiasi moraliai.

7617.

77Trečiasis asmuo J.as S. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir nurodė, kad visiškai palaiko ieškovių A. V. (buvusi pavardė S.) ir G. V. apeliacinio skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti.

7818.

79Atsiliepime į trečiojo asmens J. S. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė I. S. nurodo, kad pareiškime nėra pateikta naujų argumentų, motyvų. Dėl to atsakovė neturi galimybės išsakyti kokius nors papildomus argumentus. Taip pat prašo atsakovės atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą teiginius bei nuomonę laikyti ir atsakovės nuomone dėl trečiojo asmens J. S. pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV.

81Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8219.

83Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

84Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8520.

86Byloje nustatyta, kad R. S., kuri buvo ieškovų A. V. (buvusi pavardė S.), G. V., S. S., atsakovo M. S. ir trečiųjų asmenų V. S., J. S. motina, 2008 m. spalio 23 d. buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys ir buvo taikomas chemoterapinis ir spindulinis gydymas. Nuo 2018 m. iki 2010 m. R. S. buvo taikomas įvairaus pobūdžio gydymas, įskaitant skiriamus vaistus ir dėl įvairių kitų susirgimų (širdies, plaučių, šlapimo pūslės, inkstų ir kt. organų ligos). 2010 m. spalio 14 d. – 2010 m. spalio 25 d. R. S. gydėsi VU greitosios pagalbos ligoninėje, 2010 m. spalio 27 d. – 2010 m. lapkričio 10 d. gydėsi UAB „Draugystės sanatorija“, 2010 m. gruodžio 3 d. – 2010 m. gruodžio 17 d. gydėsi VU Greitosios pagalbos ligoninėje, kur buvo nustatyta, kad ligonės būklė – sunki. 2010 m. gruodžio 21 d. R. S. buvo hospitalizuota VU Greitosios pagalbos ligoninėje, kur 2010 m. gruodžio 26 d. buvo konstatuota mirtis. R. S. medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie tai, kad ligonei būtų nustatyti psichiniai sutrikimai.

8721.

882010 m. gruodžio 2 d. R. S. Vilniaus miesto I-ajame notaro biure sudarė šiuos sandorius: 1) dovanojimo sutartį Reg. Nr. ( - ), kuria savo sūnui M. S. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 55 000 litų vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame buvo pradėta jai priklausančio gyvenamojo namo statyba; 2) dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui M. S. padovanojo 100 000 Lt pinigų sumą; 3) išdavė įgaliojimą (Reg. Nr. ( - )), kuriuo įgaliojo M. S. sutuoktinę I. S. valdyti, naudoti bei disponuoti savo nuožiūra įgaliotojai priklausančiomis visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis visuose bankuose Lietuvos Respublikoje, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose užsakant, gaunant ir pateikiant jos vardu informaciją ir dokumentus apie asmenį, turtą, mokėti priklausančius mokesčius, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose tvarkant dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo bei dėl R. S. priklausančių pinigų gavimo bei jų pervedimo į įgaliotojai priklausančią sąskaitą bet kuriame banke Lietuvos Respublikoje, bei rašyti įgaliotojos vardu prašymus, pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su aukščiau nurodytais pavedimais.

8922.

902010 m. gruodžio 2 d. atsakovė I. S. pagal įgaliojimą iš R. S. sąskaitos į savo sutuoktinio M. S. sąskaitą pervedė 49 997 Lt, o 2010 m. gruodžio 6 d. iš R. S. sąskaitos, esančios AB banke SNORAS, į savo sąskaitą pervedė 49 990,20 Lt sumą.

9123.

922011 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure mirusiosios R. S. paveldėtojams (vaikams) išduoti paveldėjimo liudijimai. 2011 m. balandžio 13 d. sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią paveldėtas turtas padalytas tarp visų paveldėtojų.

93Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

9424.

95Ieškovių apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų.

9625.

97Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

9826.

99Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

10027.

101Apeliantės, ginčydamos R. S. prieš mirtį sudarytus dovanojimo sandorius ir įgaliojimą, nurodė, kad R. S. dėl savo sunkios sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Šią aplinkybę apeliantės grindė liudytojų parodymais, R. S. medicininių dokumentų išrašais, kuriuose nurodyti ligonės gydymui taikyti vaistai, taip pat 2014 m. spalio 14 d. specialisto (teismo psichiatro dr. K. D.) išvada, kurioje nurodoma, kad R. S. plataus, ypač sunkių nekompensuotų, nepagydomų somatinių ligų klinikinių apraiškų diapazonas ir polimorfizmas sąlygojo 2010 m. gruodžio 2 d. ypatingos būsenos – psichofizinio išsekimo su išreikšta astenija (esant dideliam fiziniams silpnumui, kurį patvirtino rašysenos ekspertizės išvada) atsiradimą, lydimos valios funkcijų sutrikimų, kai prarandama savikontrolė ir sugebėjimas analizuoti susidariusią juridiškai reikšmingą situaciją bei asmeniui sunku prognozuoti teisines sudaromo sandorio pasekmes, esant vidinių asmenybės mechanizmų nepakankamumui, priimant sprendimus. Apeliantės teigė, kad teismas šių įrodymų taip pat nevertino arba juos vertino netinkamai.

10228.

103Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad R. S. sunkiai sirgo, tačiau nei liudytojai, nei pačios apeliantės nenurodė, kad R. S. būtų elgusis neadekvačiai, neįprastai, t. y. akcentuojami tik fiziniai, tačiau ne psichiniai susirgimai. Vertinant 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvadą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ši išvada pateikta ieškovių iniciatyva, byloje nebuvo skiriama nepriklausoma teismo psichiatrinė ekspertizė. Antra, specialisto išvada yra pagrįsta tik moksliniais leidiniais, nurodant kokie požymiai gali pasireikšti sergant viena ar kita liga, vartojant tam tikrus vaistus, tačiau išvadoje nėra būtent R. S. psichinės sveikatos vertinimo, t. y. išvada yra bendro pobūdžio, todėl vertinti 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvadą kaip įrodymą, pagrindžiantį tai, kad R. S. 2010 m. gruodžio 2 d. negalėjo suvokti savo veiksmų, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

10429.

105Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad onkologinių ligonių psichogeninėms būsenoms būdingas platus klinikinių apraiškų spektras. Toliau išvadoje psichiatras aprašo iš esmės nuasmenintas onkologinių ligonių depresijos klinikines apraiškas. Apibendrintai savo išvadoje psichiatras teigia ir tai, kad diskutuojant apie onkologinio ligonio sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, būtina turėti omenyje ligonio santykius su mikrosocialine aplinka ir jos įtaka sandorio sudarymui. Papildomai išvadoje nurodoma, kad nesugebėjimą ligonio suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti rodo tokie požymiai, kaip ankstesnių emocinių ryšių praradimas, nemotyvuotas elgesys ir jo priklausomybė nuo aplinkinių, aiškus prieštaravimas tarp buvusių šiltų emocinių ryšių artimiesiems ir sudarytų sandorių turinio. Psichiatro teigimu, dėl padidėjusio įtaigumo ir paklusnumo ligoniai pasyviai pritaria įvairiems sandorių variantams ir adekvačiai neįvertina savo atliekamų sandorių, tuo pačiu padarydami nuostolį artimiems giminėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. elgesio sudarant ginčijamus sandorius, kuriais jai priklausęs turtas ir piniginės lėšos padovanoti vienam iš jos vaikų, paliekant galimybę kitiems vaikams paveldėti likusį turtą po jos mirties, negalima įvertinti kaip nemotyvuoto ar neadekvataus, darančio žalą artimiems giminaičiams.

10630.

107Apeliantės nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų. Skundžiame sprendime buvo nurodoma, kad liudytojų (giminaičių) parodymai vertintini kritiškai, nes jie visi susiję su bylos šalimis. Teismas taip pat atsižvelgė ir teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos R. S. gydžiusios gydytojos I. Š. parodymus, kuri nurodė, kad R. S. buvo gydoma nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. R. S. psichinė būsena buvo normali, psichiatro jai nereikėjo. Apeliantės nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad gydytoja I. Š. yra artima atsakovės draugė, o apeliančių nurodyta liudytoja Z. J.2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu tik nurodė, kad atsakovė turėjo draugę iš Lazdynų ligoninės, tačiau nenurodė, kad tai yra būtent gydytoja I. Š. (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ir lentelėse, kuriose nustatytas Barthel indeksas, taip pat ir 2010 m. gruodžio 20 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte, yra žymos tik dėl R. S. fizinio neįgalumo, o ne psichinio sutrikimo. Nors teismas nesivadovavo giminaičių liudijimais, tačiau svarbu pažymėti, kad ir giminaičiai, ir draugai nurodė apie fizinius R. S. susirgimus, o ne psichinius pakitimus, kurie keltų abejonių dėl jos elgesio ir gebėjimo išreikšti savo valią. Be to, liudytojai nurodė aplinkybes apie šeimos narių santykius, namo statybas, t. y. aplinkybes, kurios nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui, nes byloje yra svarbu nustatyti tik tai, ar R. S. galėjo suvokti savo veiksmus, kai sudarė 2010 m. gruodžio 2 d. sandorius. Kadangi liudytojai koncentravosi į šeimos santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad liudytojai yra galimai šališki, todėl vadovautis tik jų parodymais, vertinant ginčijamų sandorių galiojimą, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad R. S. būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu, nors ir įtakota fizinių veiksnių (sunkių ligų, jų sukeltų pasekmių fizinei savijautai), būtų buvusi tokia, kuri leistų pripažinti, kad R. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pats savaime faktas, kad prieš sudarydama ginčijamus sandorius ir iš karto po jų, ji buvo hospitalizuota taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus apie jos gebėjimą suprasti atliekamų veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Byloje taip pat nėra duomenų apie galimą R. S. fizinės būklės esminę įtaką šiam gebėjimui.

10831.

109Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir rašysenos ekspertizės aktą, nors apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas šio įrodymo nevertino. 2012 m. spalio 10 d. ekspertizės akte nurodytos išvados, kad ginčijamus dovanojimo sandorius bei įgaliojimą pasirašė R. S. natūralia rašysena, tačiau neįprastos būsenos (pablogėjusios sveikatos, esant dideliam fiziniam silpnumui). Taigi, ekspertizė patvirtino, kad ginčijamus sandorius pasirašė pati R. S., o tai, kad įrašai padaryti silpnos fizinės sveikatos nesudaro pagrindo teigti, kad R. S. nesuvokė atliekamų veiksmų. Medicininiai R. S. dokumentai taip pat patvirtina, kad ligonė sunkiai judėjo, buvo silpna, epizodiškai vis buvo hospitalizuojama ir vėl išleidžiama gydytis namuose, kas ir lėmė tai, kad sandoriai pasirašyti su pasirašančiojo silpnumo požymiu. Tačiau nė viename iš medicininių įrašų nėra nurodyta, kad pacientė būtų nesąmoninga, nesiorientuotų aplinkoje, t. y. ligonei nustatyti fiziniai, o ne psichiniai susirgimai. Priešpaskutinis R. S. hospitalizavimas vyko 2010 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus vienai dienai nuo sandorių sudarymo, tačiau 2010 m. gruodžio 17 d. ligos istorijos epikrizėje nurodomi tik fizinio pobūdžio susirgimai (dusulys, karščiavimas, drėgni plaučiai), kuriems pagerėjus pacientė dar 2010 m. gruodžio 17 d. buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

11032.

111Apeliantės taip pat nurodo, kad notarė V.S.-M. neva melagingai teigė, kad ji pažinojo R. S.. Pažymėtina, kad apeliantės savaip interpretuoja notarės V. S.-M. pateiktą atsiliepimą į ieškinį. Notarė nurodo, kad R. S. sandorius sudarinėjo ne pirmą kartą tiek pas pačią notarę V. S.-M., tiek pas kitus notarus. Notarė teigia tik žinojusi R. S., bet nenurodo kažkokio išskirtinio ryšio su ja, t. y. kad ją pažįsta, kaip nurodo apeliantės. Pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui buvo pateikti R. S. sudaryti ir minėtos notarės patvirtinti sandoriai. Iš šių duomenų matyti, kad R. S. 2010 m. gruodžio 2 d. ne pirmą kartą lankėsi pas notarę V. S.-M. – notarė tvirtino 2002 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartis, 2005 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartis, 2006 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartį. Tai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad R. S. buvo suvokiama sandorių sudarymo pas notarus tvarka, kas tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad R. S. 2010 m. gruodžio 2 d. sudarydama byloje ginčijamus sandorius suvokė kokio pobūdžio sandorius ji sudaro.

112Dėl materialinės teisės normų (ne)pažeidimo

11333.

114Nagrinėjamoje byloje mirusiosios R. S. sudaryti sandoriai ginčijami ir CK 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Tačiau ši norma nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

11534.

116Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

11735.

118Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

11936.

120Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, nepakanka nustatyti vien tai, ar fizinis asmuo sirgo psichine liga ar silpnaprotyste. Asmens būsena, kai asmuo nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės (intelektinis momentas) ir jų valdyti (valinis aspektas), o kita sandorio šalis tuo pasinaudoja, gali būti nulemta ligos (nebūtinai psichinės), kitokio ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo, didelio susijaudinimo, nervinio sukrėtimo, dideli išgyvenimų, alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Apeliančių nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik tai, ar R. S. nesirgo psichinėmis ligomis, nors ieškinys buvo grindžiamas ir tuo, kad R. S. savo veiksmų negalėjo suprasti dėl itin sunkios fizinės sveikatos būklės (kitas ieškinio faktinis pagrindas). Teisėjų kolegija kritiškai vertina nurodytus apeliančių argumentus ir pažymi, kad fizinio asmens, nesuvokiančio savo atliekamų veiksmų, būsena gali būti sukelta ligos (nebūtinai psichinės), kitokio ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo, didelio susijaudinimo, nervinio sukrėtimo, jos priežastimi taip pat gali būti, pavyzdžiui, dideli išgyvenimai, alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių, kitų cheminių medžiagų vartojimas, tačiau šis faktas yra nustatinėjamas kiekvienu atveju individualiai, o pareiga įrodyti, kad asmuo, sudaręs sandorius buvo paveiktas nurodytų veiksnių, kyla ieškovui, šiuo atveju ieškovėms, kurios teigė, kad R. S. negalėjo suvokti savo veiksmų dėl ligų visumos ir vartojamų vaistų stiprumo (CPK 178 straipsnis). Apeliantės byloje pateikė R. S. medicininius dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyta jai taikyta gydymo taktika, tačiau vien sunkios ligos ir vartojamų stiprių medikamentų faktas savaime negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog R. S. nesuvokė savo veiksmų, o būtent tai iš esmės savo procesiniuose dokumentuose siekė įrodyti apeliantės. Priešingas aiškinimas, jog visais atvejais asmens liga ir jo vartojami vaistai riboja tokio asmens galimybes suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, reikštų nepagrįstą sergančio asmens veiksnumo ir jo savarankiško dalyvavimo civilinėje apyvartoje ribojimą.

12137.

122Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neįvertino sandorio naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais aspektais. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijami dovanojimo sandoriai. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Taigi, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad dovanojantis daiktą dovanotojas negauna ir negali gauti jokios materialinės naudos, todėl ieškovių teiginiai apie dovanojimo sutarčių nenaudingumą, kaip pagrindą pripažinti sutartis negaliojančiomis, yra nepagrįsti. Dovanojimo sutartis pagal savo pobūdį ir esmę, teismo vertinimu, apskirtai negali būti vertinama pagal sandorio naudingumo kriterijų. 2010 m. gruodžio 2 d. įgaliojimas, kuris suteikė atsakovei I. S. atlikti veiksmus R. S. interesais, taip pat negali būti vertinamas kaip nenaudingas, nes iš esmės šis įgaliojimas buvo skirtas 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties įgyvendinimui (dovanotų pinigų pervedimui) ir kitų veiksmų įgaliotojos vardu atlikimui. Apeliantės nepagrįstai teigia ir tai, kad dovanotoja šiais sandoriais prarado visą jai priklausiusį turtą. 2010 m. gruodžio 2 d. sudarius ginčijamus sandorius, R. S. vis dar priklausė ir kitas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, butai), kuriuos po jos mirties paveldėjo visi R. S. vaikai.

12338.

124Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus ir dėl sandorių prieštaravimo gerai moralei. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodomi subjektyvaus pobūdžio teiginiai, kad atsakovė bei jos vyras nesirūpino sergančia R. S., jai esant sunkios būklės neva nevežė jos į ligoninę, o vietoje to vyko pas notarę, kad serganti R. S. sudarytų ginčijamus sandorius. Šios aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, o byloje esantys duomenys, kad ligonė gyveno (ginčo sandorių sudarymo metu) būtent atsakovės ir jos vyro namuose, leidžia daryti išvadą, kad jie ligone rūpinosi. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad dieną prieš ginčijamų sandorių sudarymą, tuo metu, kai lankėsi atsakovės gimtadienyje, ligonė atrodė itin prastai, tačiau apeliantės nesugebėjo pagrįsti, kodėl niekas iš I. S. gimtadienyje dalyvavusių asmenų, nekvietė greitosios pagalbos, nors rūpintis pasiligojusiu asmeniu, jei atrodo, kad kiti dėl kažkokių priežasčių juo nesirūpina, turėtų būti kiekvieno asmens pareiga. Aplinkybės, kad dovanoti 100 000 Lt galimai nebuvo panaudoti ligonės gydymui, nėra reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sandoryje nėra nurodytas tikslinis pinigų panaudojimas. R. S. išreiškė valią padovanoti pinigus sūnui, tačiau neišreiškė valios, kur šie pinigai turėtų būti panaudoti. Priešingas aiškinimas reikštų, kad visi pagal dovanojimo sutartį perduoti pinigai privalėjo būti panaudoti dovanotojos naudai, neatitiktų dovanojimo sutarties sampratos. Jei dovanotoja būtų siekusi tik tokių pasekmių, kurios susijusios su lengvesniu disponavimu banke laikomomis piniginėmis lėšomis, tam būtų pakakę įgaliojimo. Be to, svarbu pabrėžti, kad ginčo atveju turtas buvo dovanojamas sūnui, kuris, kaip nurodo šalys, prieš mirtį ir gyveno su R. S., o ne pašaliniam, nepažįstamam asmeniui. Vien tai, kad kiti mirusiosios įpėdiniai (likę vaikai) paveldėjo mažiau turto, nesudaro pagrindo, paneigti mirusios R. S. valią daugiau turto dovanoti vienam iš savo vaikų. Apeliantės, teigdamos, kad perleidusi namą, R. S. prarado gyvenamąją vietą, prieštarauja sau, nes nurodo, kad R. S. gyveno su atsakove ir jos vyru, todėl akivaizdu, kad R. S. neliko be gyvenamosios vietos.

12539.

126Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė ieškovių reikalavimo dėl 2010 m. gruodžio 2 d. įgaliojimo prieštaravimo gerai moralei. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertino sandorius jų prieštaravimo gerai moralei aspektu, tačiau nurodė sąvoką „sandoriai“, neišskirdamas jų į dovanojimo sutartis bei įgaliojimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl dovanojimo sutarčių, tiek dėl įgaliojimo (ne)prieštaravimo gerai moralei. Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybės rodo, kad 2010 m. gruodžio 2 d. įgaliojimas atsakovei buvo išduotas tuo tikslu, kad būtų įgyvendintas 2010 m. gruodžio 2 d. pinigų (100 000 Lt) dovanojimo sandoris, kurio, kaip jau teisėjų kolegija konstatavo, nėra pagrindo pripažinti kaip prieštaraujančio gerai moralei.

12740.

128Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad R. S. 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sandorių ir įgaliojimo sudarymo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau nėra įrodymų, kad R. S. buvo ne tik fiziškai priklausoma nuo kitų asmenų, sunkiai judėjo, bet taip pat ir nesuprato savo veiksmų reikšmės. Asmuo, kuris serga sunkia liga ir galimai jaučia artėjančią mirtį, gali būti prastos emocinės būklės, liūdėti, nerimauti, tačiau tai savaime nėra pagrindu teigti, kad toks asmuo nekontroliuoja savo valinių veiksmų ir negali priimti sprendimo dėl sandorių sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo su savo turtu turi teisę elgtis savo nuožiūra, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. R. S. sudaryti sandoriai neprieštarauja gerai moralei, o šių sandorių turinys R. S. buvo žinomas ir suprantamas, t. y. išreiškė jos valią.

129Dėl procesinės bylos baigties

13041.

131Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo bei pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad R. S., sudarydama 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartis bei įgaliojimą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, o sudaryti sandoriai nepažeidė geros moralės, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės ir trečiasis asmuo J. S., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliančių nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

13242.

133Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

134Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

13543.

136Teisėjų kolegijai atmetus ieškovių apeliacinį skundą bei trečiojo asmens J. S. prisidėjimą prie apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pasižymi tam tikrais procesiniais ypatumais dėl byloje pateikto trečiojo asmens J. S. prisidėjimo prie ieškovių pateikto apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad CPK 309 straipsnyje įtvirtintas prisidėjimas prie apeliacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą apeliaciniame skunde reiškiamiems apelianto reikalavimams, kad prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškimas yra tiesiogiai priklausomas nuo apeliacinio skundo, prie kurio prisidedama, ir kad prisidėjimas prie apeliacinio skundo nesukelia savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

137Nr. 3K-7-521/2010). Atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą, CPK 309 straipsnyje įtvirtinto prisidėjimo prie apeliacinio skundo instituto ypatumus ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš apeliančių, kurių apeliacinis skundas netenkinamas, nepriteisiant šių išlaidų iš prie apeliacinio skundo prisidėjusio trečiojo asmens J. S..

13844.

139Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovei iš ieškovių priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 605 Eur, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme.

140Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

141Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei I. S., asmens kodas ( - ), iš ieškovių A. V., asmens kodas ( - ), ir G. V., asmens kodas ( - ), po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovės A. V.(buvusi pavardė S.) atstovei advokatei R.A. K.,... 4. ieškovės G. V. atstovei advokatei I. B.,... 5. atsakovės I. S. atstovui advokatui G. B.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ieškovai A. V.(buvusi pavardė S.), G. V. ir S. S. (ieškovas S.S. 2017 m.... 12. 2.... 13. Ieškovai paaiškino, kad jie kartu su atsakovu M. S. (2015 m. lapkričio 29 d.... 14. 3.... 15. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. gruodžio 2 d. R. S., būdama tokios sveikatos... 16. 4.... 17. Taip pat ieškovai nurodė, kad R. S. nuo 2008 metų sirgo įvairiomis... 18. 5.... 19. Atsakovai I.S. ir M. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir... 20. 6.... 21. Trečiasis asmuo notarė V.S.-M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. S.... 22. 7.... 23. Byloje buvo atlikta mirusiosios R. S. rašysenos ekspertizė. 2013 m. spalio 10... 24. II.... 25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 8.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 28. 9.... 29. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nurodė, kad didžioji dalis... 30. 10.... 31. Vertindamas R. S. būklę 2010 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarčių ir... 32. 11.... 33. Teismas pažymėjo, kad aiškiai išreikšta R. S. valia turi būti gerbiama, o... 34. 12.... 35. Spręsdamas dėl ieškovų nurodytų argumentų, kad R. S. sudaryti sandoriai... 36. 13.... 37. Spręsdamas dėl ginčijamų sandorių atitikimo gerai moralei, teismas... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir... 40. 14.... 41. Apeliaciniame skunde ieškovės A. V. (buvusi pavardė S.) ir G. V. prašo... 42. 14.1.... 43. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.... 44. 14.2.... 45. Teismas, vertindamas sandorius, privalėjo vertinti ir sandorių turinį, jų... 46. 14.3.... 47. Teismas, vertindamas, sandorių prieštaringumą gerai moralei, neatsižvelgė... 48. 14.4.... 49. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl 2010 m. gruodžio 2 d. įgaliojimo... 50. 14.5.... 51. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias... 52. 14.6.... 53. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų. Bylose, kuriose ginčas... 54. 14.7.... 55. Teismas neįvertino to, kad notarės nurodomos aplinkybės prieštarauja... 56. 15.... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo jį atmesti ir... 58. 15.1.... 59. Teismas tinkamai nustatė ieškinio pagrindą. Ieškinyje bei apeliaciniame... 60. 15.2.... 61. Apeliančių nurodomos aplinkybės, kad R. S. negalėjo suvokti veiksmų ir jų... 62. 15.3.... 63. Ieškovių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymu apklausti... 64. 15.4.... 65. Byloje esantys įrodymai paneigia tai, kad sandoriais buvo perleistas visas R.... 66. 15.5.... 67. Ieškovės pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo nieko nenurodo dėl... 68. 15.6.... 69. Teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo. Iš teismo... 70. 16.... 71. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V.S.-M. prašo jį... 72. 16.1.... 73. R. S. buvo orientuotas, patyręs žmogus nekilnojamo turto operacijose tvarkant... 74. 16.2.... 75. R. S. išreiškė savo valią, todėl kyla klausimas ar būtent apeliantės,... 76. 17.... 77. Trečiasis asmuo J.as S. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 78. 18.... 79. Atsiliepime į trečiojo asmens J. S. pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 80. IV.... 81. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 82. 19.... 83. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 84. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 85. 20.... 86. Byloje nustatyta, kad R. S., kuri buvo ieškovų A. V. (buvusi pavardė S.), G.... 87. 21.... 88. 2010 m. gruodžio 2 d. R. S. Vilniaus miesto I-ajame notaro biure sudarė... 89. 22.... 90. 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovė I. S. pagal įgaliojimą iš R. S. sąskaitos... 91. 23.... 92. 2011 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure mirusiosios R. S.... 93. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 94. 24.... 95. Ieškovių apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 96. 25.... 97. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 98. 26.... 99. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad asmens būseną, kaip juridinį... 100. 27.... 101. Apeliantės, ginčydamos R. S. prieš mirtį sudarytus dovanojimo sandorius ir... 102. 28.... 103. Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad R. S. sunkiai sirgo, tačiau... 104. 29.... 105. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad onkologinių ligonių... 106. 30.... 107. Apeliantės nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 108. 31.... 109. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir... 110. 32.... 111. Apeliantės taip pat nurodo, kad notarė V.S.-M. neva melagingai teigė, kad ji... 112. Dėl materialinės teisės normų (ne)pažeidimo... 113. 33.... 114. Nagrinėjamoje byloje mirusiosios R. S. sudaryti sandoriai ginčijami ir CK... 115. 34.... 116. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą... 117. 35.... 118. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo... 119. 36.... 120. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl sandorių... 121. 37.... 122. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neįvertino sandorio... 123. 38.... 124. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo... 125. 39.... 126. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 127. 40.... 128. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad R.... 129. Dėl procesinės bylos baigties ... 130. 41.... 131. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 132. 42.... 133. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 134. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 135. 43.... 136. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovių apeliacinį skundą bei trečiojo asmens... 137. Nr. 3K-7-521/2010). Atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytą... 138. 44.... 139. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme... 140. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 141. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti...