Byla 2-1091-407/2018
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto administratorės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-897-590/2018 dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Uzvarė“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta S. S.
  2. BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorė inter alia pateikė teismui atsiliepimą į UAB „Elstila“ prašymą dėl 9 302,89 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kurio prašė netenkinti. Nurodė, kad UAB „Elstila“ savo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, be to neįrodė savo reikalavimo teisės BUAB „Uzvarė“ bankroto byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi inter alia atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino trečiosios eilės kreditorės UAB „Elstila“

    59 302,89 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Uzvarė“ bankroto byloje; priteisė iš BUAB „Uzvarė“ administravimui skirtų lėšų 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų UAB „Elstila“.

  2. Teismas sprendė, kad kreditorė UAB „Elstila“ praleido 45 dienų terminą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti finansinį reikalavimą (terminas pasibaigė 2017 m. spalio 23 d., o reikalavimas pareikštas 2018 m. sausio 29 d.), tačiau tai padarė dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovei 2017 m. gegužės 4 d. pakeitus pavadinimą iš UAB „Vėtruna“ į UAB „Uzvarė“, kreditorei UAB „Elstila“ buvo sunku nustatyti bankrutuojantį juridinį asmenį.
  3. Teismas nurodė, kad UAB „Elstila“ reikalavimo teisę ir dydį pagrindžia jos pateikti rašytiniai įrodymai – dvidešimt aštuonios PVM sąskaitos faktūros, kurios visos yra pasirašytos sąskaitas išrašiusių ir jas priėmusių asmenų, taip pat neapmokėtų skolų ir delspinigių suvestinės. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp šalių realiai komerciniai santykiai nevyko, nėra duomenų, kad UAB „Užvarė“ būtų ginčijusi prekių gavimo faktą pagal pateiktas sąskaitas.
  4. Teismas nurodė, kad UAB „Elstila“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė po bankroto bylos iškėlimo, jų atsiradimą lėmė kreditorės reikalavimas patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankroto byloje ir tarp šalių kilusio ginčo dėl finansinio reikalavimo išsprendimas kreditorės naudai. Kadangi kreditorės patirtos išlaidos pagal savo teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl jos atlyginamos iš UAB „Uzvarė“ administravimui skirtų lėšų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorė S. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria iš BUAB „Uzvarė“ administravimui skirtų lėšų priteista 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų UAB „Elstila“, ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Elstila“ prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, netinkamai aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, neatsižvelgdamas į aplinkybes, dėl kurių susidarė minėtos išlaidos be jokio pagrindo UAB „Elstila“ priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
    2. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. asmeniškai informavo kreditorę UAB „Elstila“ apie jos teisę per teismo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, apie šią teisę kreditorė turėjo žinoti ir iš viešai internete skelbiamos informacijos apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreditorė pateikė daugiau nei tris mėnesius praleidusi terminą.
    3. Kreditorei UAB „Elstila“ 2017 m. rugsėjo 13 d. išsiųstame pranešime buvo nurodyti visi atsakovės rekvizitai. Minėti duomenys nurodyti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje. Taigi UAB „Elstila“ buvo pateikti visi reikalingi duomenys, kurių pagrindu ji galėjo ir turėjo nustatyti, kad UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Užvarė“ yra tas pats juridinis asmuo. Jeigu kreditorė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo būtų pateikusi per nustatytą terminą.
    4. Jeigu UAB „Elstila“ finansinį reikalavimą būtų pateikusi per teismo nustatytą terminą, atsakovė BUAB „Uzvarė“ nebūtų ginčijusi minėto reikalavimo. Atitinkamai teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl UAB „Elstila“ nerūpestingumo, taip pat sudarė sąlygas kreditoriams gauti naudos iš jų pačių netinkamo pareigų vykdymo.
  2. Pareiškėja UAB „Elstila“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorės S. S. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą, UAB „Elstila“ nepiktnaudžiavo savo teisėmis, nebuvo nesąžininga. UAB „Elstila“ vadovavosi proceso normomis ir teikė prašymą, kurį teismas išsprendė. Tai, kad ji pavėlavo pateikti reikalavimą nustatytais terminais, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
    2. Nagrinėjamu atveju UAB „Elstila“ pateikė pagrįstą pareiškimą, nevilkino teismo proceso, elgėsi taip kaip reikalauja įstatymas, o prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
    3. Nedraudžiama priimti pareiškimus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir pasibaigus teismo nustatytam terminui, nes kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Nagrinėjamoje atveju nei vienas, nei kitas sprendimas dar nepriimtas, todėl UAB „Elstila“ reikalavimas niekaip neužvilkino BUAB „Uzvarė“ bankroto bylos eigos.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas.
  3. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – tai šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys yra jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje – šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atitinkamai pagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja UAB „Elstila“ bankroto byloje būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad kreditorė pavėluotai pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo su prašymu atnaujinti terminą, negali būti traktuojama kaip jos netinkamas elgesys, lėmęs jos išlaidų atsiradimą ar laikoma priežastimi, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos.
  6. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bankroto administratorė ginčijo ne tik termino atnaujinimo priežasčių svarbumą, bet ir patį finansinio reikalavimo pagrįstumą (neigė prekių perdavimą BUAB „Uzvarė“ pagal tarp šalių sudarytą pardavimo sutartį). Taigi pareiškėja, siekdama būti įtrauktą į atsakovės BUAB „Uzvarė“ kreditorių sąrašą, teismo procese turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, atsikirsti į nepagrįstus administratorės atsiliepimo argumentus, dėl kurių pareiškėja ir patyrė atstovavimo išlaidas.
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja UAB „Elstila“ pagrįstai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėja UAB „Elstila“ patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsileipimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą ir į tai, kad UAB „Elstila“ išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pareiškėjai UAB „Elstila“ priteistinos jos patirtos 100 Eur bylinėjimo išlaidos apeliacinėje instancijoje.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Elstila“, j. a. k. 134311048, iš atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Uzvarė“, j. a. k. 180315137, administravimui skirtų lėšų 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai