Byla 2A-530-278/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovės atstovei adv. I.Maskoliūnaitei,

5atsakovei N. T., jos atstovei adv. G. Girdzijauskienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N.T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-356/2011 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei N. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės bei šalių atstovių paaiškinimus ir,

Nustatė

8ieškovė J.R. nurodė, kad 2009-10-03 turistinės kelionės metu, Tuniso oro uoste, atsakovei paskolino 120 Eurų, kuriuos atsakovė žadėjo grąžinti per savaitę, atvežant pinigus į namus, Utenos m.. Teigia, jog atsakovė žadėjo skolą grąžinti, tačiau jos negrąžino, nors buvo susitikusios du kartus. Prašė teismą priteisti iš atsakovės 414,00 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

9Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad nors tarp šalių rašytine tvarka paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės 2009-10-12 rašytas elektroninis laiškas patvirtina ieškovės J. R.. nurodytus faktus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodyti nesutikimo su ieškinio motyvai - kad nėra rašytinės paskolos sutarties, jog skolinga tik 10 Eurų, kad ieškovė kerštauja dėl atsisakymo įdarbinti ir suteikti informaciją apie asmenis bei, kad Tuniso oro uoste jos buvo skyrium viena nuo kitos ir ji negalėjusi skolintis pinigų iš ieškovės, pripažintini neįrodytais. Faktas, kad dėl skolos grąžinimo atsakovė ketino atvykti iš Kauno į Uteną, o ieškovė du kartus buvo nuvykusi į Kauną, siekiant atgauti skolą, leidžia manyti, jog skolos suma yra ieškovės nurodyto dydžio suma. Teismas darė išvadą, kad 2009-10-03 šalys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų ir N. T. nuosavybėn ieškovė perdavė paskolos dalyką – 414,00 Lt (120 eurų). Konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, todėl ieškovė, įvykdžiusi pareigą perduoti paskolos dalyką, įgijo teisę po sutarto termino, reikalauti grąžinti paskolos dalyką, o atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei 414,00 Lt arba 120 eurų.

10Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-16 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl paskolos sudarymo ir paskolos dydžio. Teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad ieškovė jai paskolino 120 Eurų, o elektroninis laiškas nėra tinkamas įrodymas, nes jame apie jokias sumas nėra kalbama. Rašydama elektroninį laišką ji turėjo mintyje 10 Eurų sumą, todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai tyrė įrodymus, o priimdamas sprendimą vadovavosi prielaidomis. Nurodo, kad teismas turėjo vadovautis teismų precedentu ir esant tokioms aplinkybėms, kai nėra liudytojų, mačiusių pinigų perdavimo faktą, ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Teigia, jog ieškovės liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes yra nekonkretūs, nepatvirtinantys įrodinėtų aplinkybių byloje. Liudytojos D. J., Z. G., G. K. parodymais vadovautis nėra pagrindo, nes jos nežinojo nei paskolos sumos dydžio, nematė pinigų perdavimo fakto.

11Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė J. R. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus, jais vadovaudamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vien ta aplinkybė, jog byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti apeliantės nenaudai, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teigia, jog teismas vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pripažinti buvus ieškovės, o ne atsakovės nurodytus faktus. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovės kviestų liudytojų parodymai yra nekonkretūs. Liudytojos Z. G., D. J., G. K. detaliai paaiškino vykimo į Kauną aplinkybes, priežastis, patvirtino apsilankymo atsakovės namuose faktą. Z. G. detaliai paaiškino pokalbio, vykusio atsakovės namo laiptinėje, aplinkybes ir turinį, patvirtino faktą, kad apie 120 EUR skolą jai tapo žinoma ieškovei dar esant Tunise. Liudytojas A. L. taip pat detaliai paaiškino aplinkybes, susijusias su ieškovės važiavimu į Kauną pas atsakovę, į jos darbovietę. Pažymi, kad atsakovės prašymu apklausto liudytojo G. A. parodymai yra prieštaringi ir melagingi.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai - paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Byloje nustatyta, kad 2009-10-03 ieškovė turistinės kelionės metu skolino atsakovei pinigines lėšas. Rašytine tvarka paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes dėl paskolos suteikimo šalys susitarė žodžiu. Faktą, kad J. R. paskolino tam tikrą pinigų sumą, pripažįsta ir atsakovė, tačiau ginčija šios paskolos dydį. Be to, aplinkybę jog N. T. buvo suteikta paskola, patvirtina ir jos 2009-10-12 ieškovei siųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė atsiprašo už laiku negrąžintą skolą, nurodo vėlavimo priežastis, dėl kurių negalėjo atvažiuoti ir atsiskaityti sutartu laiku, prašoma atsiųsti banko sąskaitos numerį, kad galėtų grąžinti paskolintus pinigus (b. l. 8). Minėtas laiškas siųstas į Z. G. elektroninį paštą, kurio adresą ieškovė nurodė atsakovei dar būdama Tunise, o liudytojai paaiškino apie suteiktą paskolą. Byloje nustatyta, kad dėl skolos susigrąžinimo ieškovė du kartus vyko į Kauno m. Liudytojos Z. G., D. J., G. K., A. L. nurodė, kad kartu su ieškove vyko į Kauną susitikti su atsakove ir atsiimti skolą, tačiau atsakovė skolos negrąžino (b. l. 75-76, 88, 100-101). Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Nors atsakovė ginčija skolos dydį, teigia, kad buvo pasiskolinusi 10 Eurų ir juos grąžino, tačiau kolegija kritiškai vertina šiuos teiginius. Iš bylos duomenų matyti, kad Tunise atsakovė buvo pasiskolinusi 10 Eurų, tačiau tą pačią dieną juos yra grąžinusi ir ieškovė dėl šios sumos jokių pretenzijų nereiškia. Aplinkybės, kad ieškovei atvykus pas atsakovę į namus, J. R., atsakovės teigimu, buvo grąžinta 10 Eurų, nepatvirtino ir kartu su ieškove buvusi liudytoja Z. G. Be to, iš jos parodymų matyti, kad atsakovė liepė ieškovei atvykti vėliau. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Kad 10 Eurų ieškovei minėtu metu buvo grąžinta teismui nurodė ir liudytoju apklaustas G. A.. Tačiau liudytojas yra atsakovės žentas, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, ieškovė nurodė, kad atvykus pas atsakovę ji nurodžiusi, kad namuose pinigų neturi, esanti su anūkėmis ir jų palikti negalinti, dukra ir žentas yra išvykę (b.l. 74-76, 100-102). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodytu metu G. A. pinigų perduoti atsakovei negalėjo. Kolegija neturi pagrindo kritiškai vertinti liudytojų Z. G., A. L. parodymų, kurie nurodė atsakovės skolos dydį, o liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Atsakovė N. T. nepateikė minėtus ieškovės nurodytus faktus paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir darė pagrįstą išvadą, kad 2009-10-03 šalys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų ir atsakovės nuosavybėn buvo perduotos piniginės lėšos (paskolos dalykas), kurios nėra grąžintos. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė ją apkalba kerštaudama, nes yra atsisakiusi ieškovei suteikti duomenis apie atskirus asmenis, surasti J. R. darbą, vertintini kritiškai, nes nurodyti teiginiai jokiais įrodymais nepagrįsti, be to, ieškovės atstovės teigimu J. R. neturi tokio išsilavinimo, kuris jai leistų dalyvauti konkursuose ir įsidarbinti atsakovei padedant. Kad ieškovė būtų ketinusi įsidarbinti Kauno m., nei ji pati, nei liudytojai nenurodė (CPK 178 str.). Teiginys, kad atsakovės rašytas elektroninis laiškas nėra tinkamas įrodymas dėl paskolos dydžio nustatymo, nes jame nėra nurodomas skolos dydis, nepatvirtina ir fakto, jog skola yra tik 10 Eurų. Paskolos dydį nurodė ieškovė, jos teiginius patvirtina liudytojų parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad rašytinis įrodymas patvirtina ieškovės nurodytus faktus jog atsakovė skolinosi pinigus, susitarė dėl skolos grąžinimo ir sutartu terminu jų negrąžino. Apeliantė teigia, jog nėra liudytojų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą, todėl paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Nors nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo liudytojai nematė ir to fakto patvirtinti negali, tačiau minėtą aplinkybę, kaip nurodyta aukščiau, patvirtina pačios atsakovės rašytas elektroninis laiškas, kas leidžia konstatuoti, jog piniginės lėšos jai buvo paskolintos. Atsakovė teigia, kad liudytoja G. K. nežinojo tikslaus skolos dydžio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia paskolos fakto. Liudytojai Z. G., A. L. patvirtino žinoję apie skolos dydį (b.l. 100-101). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovė, rašydama elektroninį laišką, pati pripažino skolą ir ketino atvykti į Uteną pas ieškovę, grąžinti skolą, kad liudytojams buvo žinoma apie 120 Eurų skolą, kad į Kauną skolos atsiimti buvo važiuota net du kartus, todėl įvertinus minėtus įrodymus teismas pagrįstai darė išvadą buvus ieškovės, o ne atsakovės nurodytiems faktams.

15Apeliantės teiginiai jog ji yra alergiška kvepalams ir jų pirkimui pinigų nereikėjo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nesiskolino pinigų, nes kokiems tikslams iš tiesų buvo pasiskolintos piniginės lėšos, dovanoms artimiesiems ar sau asmeniškai, esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi. Ta aplinkybė, jog ieškovė buvo atvykusi į Kauną ir lankė muziejus, nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai.

16Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

17Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ir atstovavimo išlaidos ieškovės naudai, priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p.p., 98 str. b.l. 126, 143).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

19Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės N.T. (a. k. ( - ) ) 500 Lt (penkis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų J.R. (a. k. ( - ) ) naudai ir 16 Lt 40 Lt (šešiolika Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės... 3. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovės atstovei adv. I.Maskoliūnaitei,... 5. atsakovei N. T., jos atstovei adv. G. Girdzijauskienei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie... 8. ieškovė J.R. nurodė, kad 2009-10-03 turistinės kelionės metu, Tuniso oro... 9. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo Utenos rajono apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė J. R. prašo Utenos... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos... 15. Apeliantės teiginiai jog ji yra alergiška kvepalams ir jų pirkimui pinigų... 16. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino... 17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ir... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 19. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti iš atsakovės N.T. (a. k. ( - ) ) 500 Lt (penkis šimtus Lt)...