Byla 2S-469-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Š. ir E. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Utenos apskrities viršininko administracijai ir VĮ „Registrų centras“ Utenos filialui dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neteisėtų administracinių aktų panaikinimo,

Nustatė

3Ieškovai 2010-04-19 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr.8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos; nustatyti vieną bendrą 6 m. ilgio žemės sklypų Nr.8247/0008:72 ir Nr. 8247/7001:4 ribą, jungiant žemės sklypo Nr.8247/0008:50 pietrytiniame kampe esantį ribos posūkio tašką su artimiausiu žemės sklypo Nr.8247/0008:72 ribos posūkio tašku ir naikinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo Nr.8247/7001:4 pietinę ir šiaurinę ribas, kertančias ieškovų sklypą, t. y. ribas nustatant taip, kad sklypo Nr.8247/0008:72 ribos sudarytų uždarą kontūrą (b. l. 4-12).

4Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu dėl to, kad jis neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui. Išaiškino, kad ieškovai turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Teismas konstatavo, kad dominuojantis ieškovų reikalavimas pagal materialinio teisinio reikalavimo pobūdį yra dėl teisės viešojo administravimo srityje, o reikalavimas dėl ribų nustatymo yra išvestinis ir tiesiogiai priklauso nuo pirmojo reikalavimo išsprendimo. Pagrindinis ir dominuojantis teisinis santykis šiame ginče yra susijęs su viešojo administravimo subjekto - Utenos apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 - teisėtumo vertinimu, nes ieškovai kelia reikalavimą panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės. Taigi ieškovai skundžia viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ir kelia ginčą iš administracinių teisinių santykių. Be to pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. nuostatas centrinio registratoriaus priimtas sprendimas yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, kas taip pat patvirtina, jog šis reikalavimas pagal savo esmę yra teismingas administraciniam teismui. Todėl teismas sprendė, kad byla turi būti nagrinėjama ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (b. l. 17-18).

5Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jų reikalavimas yra skirtas apginti nuosavybės teisėms nustatant jų žemės sklypų ribas uždaru kontūru ir panaikinti naujai įregistruoto Lietuvos Respublikos žemės sklypo ir ieškovų žemės sklypų persidengimą. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra skirtas nuosavybės teisių gynimui nustatant sklypų ribas. Nuosavybės teisių pažeidimas yra esminis Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo motyvas. Priešingai nei konstatavo teismas, skundžiamo apskrities viršininko įsakymo (ne)galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pagrindinį motyvą ir reikalavimą dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir tenkinamas tiek, kiek būtina atkuriant pažeistą nuosavybės objekto vientisumą ir nustatant ieškovų sklypų ribas. Ieškovų manymu, ne ginčijamo įsakymo teisėtumas lemia ieškovų teisės į nuosavybės gynimą, bet nuosavybės teisės pažeidimas lemia ginčijamo įsakymo neteisėtumą. Tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę nuosavybės civiliniai teisiniai santykiai, lemiantys ginčo teismingumą. Bylos teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia ne teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai, o pačių teisinių santykių pobūdis. LR CK 26 str. 2 d. nustatyta, jei vienas iš civilinėje byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas sprendžiamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą (b. l. 21-24).

6Atskirasis skundas atmestinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atsisakyti priimti ieškovų ieškinį dėl jo neteismingumo Utenos rajono apylinkės teismui, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti ieškinį dėl jo neteismingumo Uenos rajono apylinkės teismui, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su nustatytomis bylos aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad pagrindinis pareiškėjų reikalavimas yra panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr. 14-531, o jo pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr. 8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų įregistravimo momento bei po šių duomenų panaikinimo ieškovų sklypo ribas nustatyti taip, kad sklypo ribos sudarytų uždarą kontūrą. Taigi, pagrindinis pareiškėjų reikalavimas ir ginčijamas aktas yra Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr. 14-531 pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas. Kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio reikalavimo ir priklauso nuo to, bus ar nebus panaikintas minėtas administracinis aktas. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovų atskirojo skundo argumentu, kad pagrindinis jų ieškinio reikalavimas yra skirtas apginti jų pažeistoms ir ginčijamos nuosavybės teisėms. Pagal prie procesinių dokumentų pridėtų priedų turinį, byloje nekyla ginčas dėl ieškovų teisėtai įgytos nuosavybės teisės. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai teigia, kad būtent ginčijamo įsakymo neteisėtumas ir nepagrįstumas lemia, kad ieškovų sklypo ribos nebesudaro uždaro kontūro. Tarp ieškovų ir atsakovų nenustatyta civilinių teisinių santykių, o Utenos apskrities viršininkas šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo veiklos subjektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 p.

Nutarė

9

10Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai